Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. U. atstovo advokato Viliaus Karolio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-17-1123/20224, kuriuo J. U. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 2 700 (dviejų tūkstančių septynių šimtų) Eur dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-17-1123/2024 J. U. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis, būdamas UAB „O. B“ (toliau – ir Bendrovė), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovu 2014 m. lapkričio 10 d. iki 2023 m. spalio 25 d. (Bendrovės bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos), 2023 m. vasario 7 d. nutarimu (įsiteisėjusiu 2023 m. balandžio 7 d.) būdamas baustas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus ir didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises (toliau – ir VMI) ir kitiems kreditoriams, laiku nepateikė pareiškimo teismui dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo (nemokumo proceso inicijavimo), tuo pažeisdamas VMI teises.

II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. U. atstovas advokatas Vilius Karolis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-17-1123/2024 ir administracinio nusižengimo teiseną J. U. atžvilgiu nutraukti, nes neįrodyta jo kaltė. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. U. atstovo advokato Viliaus Karolio apeliacinis skundas netenkinamas

4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

9. Apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad Bendrovė nebuvo nemoki, nes turėjo debitorinę skolą, kurios būtų pakakę atsiskaityti su kreditoriumi VMI. Vis dėlto, pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais aukštesnysis teismas neįžvelgia. Teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. U. paaiškino, kad Bendrovė turėjo debitorinę skolą, nes sumokėjo už prekes, tačiau jų negavo. Debitorinė skola didesnė už įsipareigojimus VMI, todėl tikėjosi, kad atgaus skolą ir tada sumokės VMI. Nesikreipė į VMI, nes tikėjosi, kad atgaus skolą (b. l. 67–70). Nors tiek J. U. pirmosios instancijos teisme, tiek jo atstovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad Bendrovė nebuvo nemoki ir J. U. nekilo pareiga inicijuoti Bendrovės nemokumo procesą, tačiau nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatytos faktinės aplinkybės atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytas juridinio asmens nemokumo sąvoką.

9.1. Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Bendrovės kreditorės VMI pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodyti duomenys patvirtina, kad 2023 m. lapkričio 14 d. Bendrovės įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams pagal VMI apskaitomas prievoles – 22 194,05 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka ir paskaičiuoti delspinigiai susidarė atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais Bendrovei nesumokėjus deklaruotų mokesčių į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą: gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka susidariusi nuo 2022 m. sausio 31 d., pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka susidariusi nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. Taip pat mokestinės nepriemokos dalį sudarė vykdomieji dokumentai – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. išduotas vykdomasis dokumentas byloje Nr. e2-18931-918/2022. VMI 2022 m. lapkričio 23 d., 2022 m. gruodžio 1d., 2023 m. sausio 5 d., 2023 m. vasario 6 d., 2023 m. vasario 13 d. ir 2023 m. balandžio 13 d., t. y. net 7 kartus, bandė išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitos ir turto, tačiau nesėkmingai (b. l. 3). Be to, administracinio nusižengimo bylos duomenys patvirtina, kad Antstolių informacinės sistemos 2023 m. lapkričio 14 d. duomenimis Bendrovės atžvilgiu buvo vykdomas išieškojimas 10 vykdomųjų bylų, 4 iš jų kreditorė VMI (b. l. 4). Taigi aptarti duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad Bendrovė negalėjo laiku vykdyti turtinių prievolių ne tik VMI, bet ir kitiems kreditoriams, t. y. buvo nemoki.

9.2. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis 2023 m. rugsėjo 13 d. VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2812-656/2023 Bendrovei iškelta bankroto byla. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsižvelgė į tai, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2022 metų, antstolių informacinės sistemos duomenimis, išieškojimas iš Bendrovės vykdomas vykdomosiose bylose ne tik VMI naudai, bet ir kitų kreditorių naudai. Bendrovė nuo 2022 m. lapkričio mėnesio nesugeba atsiskaityti su kreditore VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko, įsiskolinimas siekia 25 016,05 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis Bendrovės įsiskolinimas Fondo biudžetui siekia 13 312,80 Eur, apdraustųjų asmenų Bendrovėje nėra nuo 2023 m. liepos 19 d. Minėtoje nutartyje apygardos teismas konstatavo, kad Bendrovė atitinka JANĮ 2 dalies 7 straipsnyje nurodytą nemokumo apibrėžimą, nes ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių, turi ilgalaikių neįvykdytų įsipareigojimų, mokestinių nepriemokų biudžetui, veiklos nevykdo. Duomenų, kad Bendrovės finansinė padėtis ateityje galėtų pagerėti nėra, todėl yra įstatyminis pagrindas Bendrovei iškelti bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis) (b. l. 7–8).

9.3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau aptarti duomenys sudaro pagrindą išvadą, kad Bendrovė buvo nemoki, dėl ko jos vadovui J. U. kilo JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nustatyta pareiga inicijuoti nemokumo procesą. Pritartina skundžiamo nutarimo išvadoms, kad juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviosiomis priežastinis (tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, bus atgautos skolos, atnaujinti įmonės veikla, verslo rizika, teisės aktų nežinojimas), nes nemokumo inicijavimo tikslas yra kuo greičiau apsaugoti tokios įmonės kreditorius ir paties juridinio asmens interesus, dėl to įmonės vadovas privalo nedelsiant imtis veiksmų dėl įmonės bankroto proceso inicijavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad J. U. ir jo atstovas advokatas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių jų nurodytas aplinkybes dėl Bendrovės turimos debitorinės skolos ir bandymų ją išieškoti.

10. Kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti visi būtini ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai, o būtent kaltė. Apeliaciniame skunde teigiama, kad J. U. ne tik negalėjo įvykdyti JANĮ numatytų pareigų, bet ir atkurti Bendrovės mokumo, nes 2023 m. gegužės 24–26 dienomis kratos metu paimti Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai. Sutiktina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato Viliaus Karolio pirmosios instancijos teismui pateikti duomenys patvirtina, kad 2023 m. gegužės 24 d. kratos metu (adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) buvo surasti ir paimti UAB ,,O. B.“ ir kitų įmonių dokumentai (b. l. 63), tačiau šie duomenys nešalina J. U. atsakomybės dėl kreditorės VMI teisių pažeidimo (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei nepateikimo teismui).

10.1. Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). ANK 7 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, kad ANK 120 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atvejai, kai veika laikoma administraciniu nusižengimu, padarytu dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma, pavyzdžiui, žinomai neteisėtu būdu gauto turto, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, įgijimas ar realizavimas (ANK 109 straipsnis) arba nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas (ANK 481 straipsnio 1 dalis), kuriuose yra nurodyta kokia kaltės forma padaromi šie nusižengimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-4-689/2020, 2AT-81-594/2022). ANK 120 straipsnyje nėra aiškiai nurodyta, kokia kaltės forma šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas, todėl kiekvienu atveju kaltės forma ir rūšis nustatinėjama individualiai. Nagrinėjamu atveju J. U. pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis, būdamas UAB „O. B.“ (toliau – ir Bendrovė), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovu 2014 m. lapkričio 10 d. iki 2023 m. spalio 25 d. (Bendrovės bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos), 2023 m. vasario 7 d. nutarimu (įsiteisėjusiu 2023 m. balandžio 7 d.) būdamas baustas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus ir didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, laiku nepateikė pareiškimo teismui dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo (nemokumo proceso inicijavimo), tuo pažeisdamas VMI teises.

10.2. Administracinio nusižengimo bylos medžiaga patvirtina, kad Bendrovė nuo 2022 m. neatsiskaito su kreditore VMI, nuo 2022 m. lapkričio 23 d. iki 2023 m. balandžio 13 d. VMI sistemingai bandė išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau visi 7 bandymai buvo nesėkmingi. Taigi Bendrovės vadovui J. U. dar iki 2023 m. gegužės 24 d. atliktų kratų, kurių metu buvo apimti Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, bei iki kreditorės VMI inicijuoto bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, buvo žinoma, jog Bendrovė negali įvykdyti turtinių įsipareigojimų. Aplinkybę, kad J. U. buvo žinoma apie Bendrovės skolą VMI, patvirtina jo pačio paaiškinimai pirmosios instancijos teisme, jog tikėjosi, kad VMI palauks, kol Bendrovė atgaus skolą ir tada sumokės VMI. Be to J. U. neneigia, kad nesikreipė į VMI dėl susidariusios mokestinės nepriemokos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiga inicijuoti Bendrovės nemokumo procedūrą J. U. kilo daug anksčiau nei kratų metu buvo paimti Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie reikalingi nemokumo proceso inicijavimui, konstatuotina, kad J. U. nesilaikė jam JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos bei tokiais savo veiksmai pažeidė kreditorės VMI teises.

10.3. Aukščiau aptarti administracinio nusižengimo bylos duomenys patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo žinoma, kad Bendrovė negali įvykdyti savo turtinių įsipareigojimų ne tik kreditorei VMI, tačiau ir kitiems kreditoriams. Jis neragavo į VMI 2022 m. lapkričio 23 d., 2022 m. gruodžio 1 d., 2023 m. sausio 5 d., 2023 m. vasario 6 d., 2023 m. vasario 13 d. ir 2023 m. balandžio 13 d. nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo (Bendrovės) sąskaitos (sąskaitų) (mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko), nesiėmė veiksmų Bendrovės mokumui atskirti (nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui tokie duomenys nepateikti), neatliko jokių veiksmų, kad Bendrovės turtiniai įsipareigojimai VMI ir kitiems kreditoriams nedidėtų. Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai apeliacinio skundo argumentams, šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad J. U. buvo žinoma apie Bendrovės nemokumą (negalėjimą laiku vykdyti turtinius įsipareigojimus), tačiau bankroto byla Bendrovei iškelta pagal kreditorės VMI, o ne Bendrovės vadovo pareiškimą. Tai pat, aukščiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad aptariamas administracinis nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia, t. y. J. U., žinodamas Bendrovės finansinę padėtį, suprasdamas, jog Bendrovė yra nemoki, nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui, tokiais savo pažeidė kreditorės VMI teise ir norėjo taip veikti.

11. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad J. U. veiksmai, kvalifikuoti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai perkvalifikuoti į ANK 120 straipsnio 2 dalį.

11.1. ANK 40 straipsnyje nustatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-60-859/2023 J. U. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, už ką jam paskirta 1 400 Eur dydžio bauda. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir skundas netenkintas, todėl minėtas nutarimas įsiteisėjo 2023 m. balandžio 7 d. Paskirta bauda sumokėta 2023 m. lapkričio 7 d. (b. l. 82–111). Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju padarytas trunkamojo pobūdžio administracinis nusižengimas, todėl svarbu nustatyti jo pradžią ir pabaigą. Nusižengimo padarymo data laikoma jo pabaigos diena. Administracinio nusižengimo bylos medžiaga patvirtina, kad Bendrovė nuo 2022 m. lapkričio 23 d. negalėjo atsiskaityti su kreditore VMI (2022 m. lapkričio 23 d. VMI nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką nuo mokesčių mokėtojo (past. Bendrovės) sąskaitos (sąskaitų) (b. l. 1) neįvykdytas), t. y. nuo šios dienos Bendrovės vadovui J. U. kilo JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatyta pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Kaip jau minėta bankroto bylą Bendrovei iškelta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2812-656/2023. JANĮ nustatyta, kad jeigu teismas gauna kelis pareiškimus dėl bankroto ir (arba) dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tam pačiam juridiniam asmeniui, jie privalo būti nagrinėjami kartu. Jeigu pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo paskyrus nagrinėti konkrečiam teisėjui teismas gauna kitų asmenų pareiškimus dėl nemokumo bylos iškėlimo tam pačiam juridiniam asmeniui, visus šiuos pareiškimus nagrinėja teisėjas, kuriam yra paskirtas anksčiausiai teismo gautas pareiškimas (JANĮ 15 straipsnio 3–4 dalys). Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad pareiškimas (ar pareiškimai) teismui dėl bankroto bylos iškėlimo gali būti pateikti iki to momento, kol juridiniam asmeniui nėra iškelta bankroto byla. Taigi konstatuotina, kad pareiga Bendrovės vadovui J. U. kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei kilo nuo 2022 m. lapkričio 23 d. iki 2023 m. spalio 16 d., t. y. iki kol Bendrovei Vilniaus apygardos teismo nutartimi pagal kreditorės VMI pareiškimą buvo iškelta bankroto byla. Tokios aplinkybės reiškia, kad J. U. neteisėtas neveikimas apima laikotarpį, kai jis buvo baustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, o būtent nuo 2023 m. balandžio 7 d. iki 2023 m. spalio 16 d. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas (ANK 40 straipsnis, JANĮ 5, 15 straipsniai) patvirtina, jog J. U. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 2 dalyje, nes nagrinėjamas administracinis nusižengimas padarytas nesibaigus ANK 40 straipsnyje nustatytam terminui.

11.2. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, vien tik tai, kad J. U. aukščiau minėtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo, o ne dėl pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui (kaip nagrinėjamu atveju), nepaneigia aplinkybės, jog ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Nors nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neteisėti veiksmai – kreditorių teisių pažeidimas, pasireiškė kitu dispozicijoje numatytu veiksmu nei ankstesnio nusižengimo atveju, nepaneigia, jog administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, nes abiem atvejais J. U. neteisėti veiksmai, atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius.

11.3. Iš apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos ir skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teisme administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant iš esmės nebuvo keliamas klausimas dėl J. U. veiksmų, kvalifikuotų pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavimo į ANK 120 straipsnio 2 dalį. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo teisę pasisakyti dėl administracinio nusižengimo teisinio vertinimo pakeitimo (perkvalifikavimo), tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, šis procesinis pažeidimas nėra esminis. Viena vertus, sutiktina, kad J. U. negalėjo pasisakyti dėl jam inkriminuojamo nusižengimo galimo perkvalifikavimo, tačiau, kita vertus, iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės neigia savo kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, todėl jo gynyba buvo paremta kaltės nebuvimo ir kitais argumentais. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, jame taip pat daugiausiai keliami klausimai dėl nusižengimo požymių nebuvimo, ir tik iš dalies pasisakyta dėl jo veiksmų perkvalifikavimo. Apygardos teismo vertinimu, tokiu būdu J. U. realizavo savo teisę į gynybą. Pažymima ir tai, kad, kaip jau minėta, ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pakartotinai. Byloje neginčytinai nustatyta aplinkybė, kad J. U. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-60-859/2023 pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nutarimas įsiteisėjo 2023 m. balandžio 7 d. Šiuo nutarimu paskirta bauda sumokėta 2023 m. lapkričio 7 d. Esant aptartoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ir jo atstovui) visos aptariamo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės buvo žinomos, o vien tik tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, apie tai iš anksto neįspėjant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, negalėjo esmingai įtakoti jo pasirinktos gynybinės taktikos.

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. U. atstovo advokato Viliaus Karolio apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-17-1123/2024 palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama