Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. atstovo advokato S. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023-09-22 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nesutinkama su R. K. nubaudimu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, prašoma administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neturi pagrindo spręsti, jog R. K. nubaustas nepagrįstai.

5. Nagrinėjamu atveju R. K. nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl to, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nuo 2019-07-15 žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, tačiau neįvykdė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą Bendrovei. Apeliaciniame skunde su apylinkės teismo nutarimu nesutinkama, teigiama, jog neaišku, kada konkrečiai ši pareiga atsirado, kreditorius įrodinėjo, kad nemokumo momentas atsirado 2019 m. liepos mėn., tačiau teismas nutarime savarankiškai, nepaisydamas pareiškėjo suformuluoto prašymo ribų ir jo pagrindo, sprendė apie nemokumo momentą kitu laikotarpiu, be to, teismas esą įmonės nemokumą nustatė remdamasis vienintele aplinkybe – kad įmonė neatsiskaitė su kreditoriumi VMI. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

6. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti alternatyviomis veikomis, viena jų yra pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas. Įmonės vadovo pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė yra nemoki, buvo įtvirtinta tiek Įmonių bankroto įstatyme (galiojusiame iki 2020-01-01), tiek yra ir nuo 2020-01-01 įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme. Ši vadovo pareiga imperatyvi, nenumatoma išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos, todėl teismų praktikoje, aiškinant aptariamas nuostatas, yra deklaruota, kad pareigos kreiptis laiku nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan. Faktinis pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindas yra įmonės nemokumas, kuris pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad pagrindinis (formalus) įmonės nemokumo kriterijus yra negalėjimas laiku vykdyti turtinių prievolių arba kai įsipareigojimai pradeda viršyti juridinio asmens turto vertę. Tačiau teismų praktikoje bendrovės mokumas yra vertinamas ir atsižvelgiant į bendrą įmonės verslumo situaciją, t. y. vertinama, ar įmonė vykdo veiklą, kuria siekiama pelno, ar toks juridinis asmuo sugeba turimomis priemonėmis (grynaisiais pinigais, atsargomis, gautinomis sumomis, kitu turtu) padengti savo turimus trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, koks yra įmonės veiklos pelnas. Štai teismų praktikoje atnaujintose administracinių nusižengimų bylose įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).

7. Teismų praktikoje civilinėse bylose išaiškinta, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos, arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, o įmonės vadovas nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-130/2011, Nr. 3K-3-416-469/2015, 3K-3-170-219/2020 ir kt.). Įstatymu įtvirtintas reguliavimas siekia apsaugoti bei atliepia bendruosius verslo standartus, pagal kuriuos viena svarbiausių sąlygų, lemiančių sėkmingą įmonės veiklą, yra bendrovės mokumas, t. y. sugebėjimas turimomis priemonėmis (grynaisiais pinigais, atsargomis, gautinomis sumomis, kitu turtu) padengti turimus trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus. Bankroto paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, kuo greičiau apsaugoti tokios įmonės kreditorių ir paties juridinio asmens interesus. Dėl to įstatymas nustato įmonės vadovui pareigą nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos tokiai nemokiai įmonei iškėlimo.

8. Iš VMI teismui pateikto pareiškimo turinio matyti, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. Bendrovės vadovu nuo 2007-03-07 iki 2019-06-11 ir nuo 2019-06-26 iki 2023-04-05 buvo būtent R. K.. Klaipėdos apygardos teismas 2023-02-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-423-730/2023 iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą pagal VMI pareiškimą. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (MAIS) duomenimis, 2023-05-17 Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 13 498,76 Eur, iš jos: 34,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą nepriemoka už 2015 - 2018 metus, mokėjimo terminas nuo 2016-12-15; 12 211,30 Eur gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka nuo 2016-05-01 iki 2022-06-30, mokėjimo terminas 2016-05-16; 592,41 Eur pelno mokesčio mokestinė nepriemoka už 2012-2017 metus, mokėjimo terminas nuo 2013-10-01; 661,05 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra teikusi finansinės atskaitomybės už vėlesnius nei 2016 metus. Remiantis VĮ „Regitra“, VĮ Registrų centro duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruoto turto nėra, taip pat nėra duomenų apie tai, kad įmonė valdytų nuosavybės teise kokį nors kitą materialų turtą. VMI nurodymuose ir sprendimuose nurodytos mokestinės nepriemokos išieškoti iš Bendrovės nepavyko. Bylos duomenimis VMI mokestinės nepriemokos išieškojimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė dar nuo 2014-06-05. VMI vertinimu, su kuriuo, atsižvelgiant į bylos duomenų visumą, nesutikti nėra pagrindo, R. K., VMI 2019-07-15 priėmus nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) ženklią 2 630,52 Eur sumą, vėliausiai tada ir turėjo suvokti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki, negalėjo laiku vykdyti turtinių prievolių, nepaisant to, pareigos kreiptis į teismą nevykdė, nors, kaip matyti, įmonės finansiniai sunkumai tęsėsi jau kurį laiką. Tai, jog nutarime minimi visi VMI į bylą pateikti duomenys apie įmonės finansinę situaciją (dar ir iki 2019-07-15), neduoda pagrindo spręsti, jog neaiški pareigos kreiptis į teismą pradžia ar, kad nutarime nustatytas kitoks, nei įrodinėjo kreditorius, nemokumo laikotarpis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumas yra nustatytas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismas 2023-02-15 nutartimi byloje Nr. eB2-423-730/2023. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog R. K. vadovavimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis sukėlė vadovui pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o to nepadarius, kilo administracinė atsakomybė.

9. Administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje, yra trunkamojo pobūdžio – tęsiasi tol, kol egzistuoja Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 punkte nustatytos sąlygos ir jo nenutraukia pats asmuo ar kiti asmenys arba išnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos yra privaloma įvykdyti. Taigi trunkamoji veika paprastai pasibaigia, kai: 1) kaltininkas pats ją nutraukia; 2) tai padaro kiti asmenys ar teisėsaugos institucijos; 3) atsiranda kitų aplinkybių, trukdančių toliau tęsti nusikalstamos veikos darymą; 4) išnyksta kaltininko pareiga atitinkamai veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020). Nėra pagrindo nesutikti su VMI pareiškime nurodytais argumentais, kad apie įmonės nemokumą Bendrovės vadovas R. K. turėjo suvokti vėliausiai 2019-07-15, kuomet VMI priėmė nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), atitinkančią ženklią 2 630,52 Eur sumą. Liteko duomenimis civilinėje byloje Nr. eB2-423-730/2023 pagal ieškovės VMI ieškinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovės pareiškimas byloje gautas 2022-12-30. Taigi trunkamojo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo laikas yra nuo 2019-07-15 iki 2022-12-30. Apeliaciniame skunde užsimenama, jog dėl nemokumo atsiradimo momento turėjo būti taikomas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, tačiau apylinkės teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymu, tačiau tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 155 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iki 2019-12-31 pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias atlygį nemokumo administratoriui, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei, kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano, nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad bankroto iškėlimo procedūros Bendrovei inicijuotos 2022-12-30, todėl spręsdamas dėl administracinės atsakomybės taikymo Bendrovės vadovui, apylinkės teismas pagrįstai be kita ko rėmėsi Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatomis.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neanalizavo ir nenustatė asmens kaltės (jos formos), R. K. neturėjo tiesioginės tyčios padaryti nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nesiekė pažeisti pareigą dėl bankroto bylos inicijavimo, dėl to jo veiksmuose nėra reikiamo subjektyviosios pusės požymio. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog apylinkės teismas sprendė, kad R. K. padarė tyčinį nusižengimą, kadangi Bendrovės vadovas žinojo ar turėjo žinoti apie ilgalaikius Bendrovės finansinius sunkumus. Nėra pagrindo nesutikti su tokia apylinkės teismo išvada. Be to, R. K. nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia. VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai, duomenys apie VMI taikytus nerezultatyvius priverstinio išieškojimo veiksmus Bendrovės atžvilgiu, VĮ „Registrų centras“ išrašai, VĮ „Regitra“ išrašas, finansinės ataskaitos išrašas, Klaipėdos apygardos teismo 2023-02-15 nutarties, kuria Bendrovei iškelta nemokumo (bankroto) byla ir konstatuotas jos nemokumo faktas, kopija leidžia pagrįstai spręsti, kad R. K. buvo žinomos aplinkybės dėl jo vadovaujamos Bendrovės finansinės padėties blogėjimo ir jis suvokė, jog šiai finansinei padėčiai negerėjant, nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nukenčia kreditorių interesai.

11. Apeliaciniame skunde minimos ir ankstesnės civilinės bylos, 2016-11-18 nutartis Nr. eB2-1498-826/2016 ir 2019-06-27 nutartis Nr. eB2-1013-459/2019, kuriose jau buvo sprendžiamas klausimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsisakyta iškelti bankroto bylą, teigiama, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota, kad 2016 metais ir 2019 metais neegzistavo pagrindas iškelti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą. Tačiau paminėtos civilinės bylos nepaneigia nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje įrodymų visuma nustatytų administracinio nusižengimo požymių. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog minėtose civilinėse bylose kreditoriais buvo ne VMI. 2016-11-18 nutartimi byloje Nr. eB2-1498-826/2016 bankrotą iškelti atsisakyta po to, kai 2016-10-28 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi tenkintas atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirasis skundas dėl 2016-10-11 nutarties ir panaikinta 2016-10-11 Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuria atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, motyvuota tuo, kad iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo atsakovė (UAB „(duomenys neskelbtini)“) patenkino ieškovės reikalavimus. Panaši situacija susiklostė ir Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1013-459/2019, kurioje 2019-05-21 nutartimi Bendrovei iškelta bankroto byla, teiktas atskirasis skundas, pateikti duomenys, jog įsiskolinimas sumokėtas, 2019-06-14 nutartimi 2019-05-21 nutartis Bendrovei iškelti bankroto bylą panaikinta, todėl 2019-06-27 nutartimi atsisakyta Bendrovei iškelti bankroto bylą. Tačiau nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenimis 2019-07-15 Bendrovė VMI buvo skolinga, dėl ko priimtas ir nurodymas nurašyti ženklią mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojų sąskaitos, kas leidžia spręsti, jog juridinis asmuo laiku nebevykdė savo turtinių prievolių.

12. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nutarimu. Įrodymų visuma šiuo konkrečiu atveju neduoda pagrindo abejoti tuo, kad R. K. padarė jam inkriminuotą nusižengimą ir administracinėn atsakomybėn patrauktas bei nubaustas pagrįstai, nuobauda individualizuota tinkamai, todėl naikinti apylinkės teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023-09-22 nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. atstovo advokato S. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.