- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-02
- Bylos Nr.
- AN2-38-316/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-00002-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Boleslovas Kalainis
- Pažeidėjas
- G. L.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. vasario 23 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) su pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buvusio vadovo G. L. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) vadovu ir žinodamas apie uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus VMI, nesant galimybės atsiskaityti su kreditore, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą neįvykdė.
2. Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. vasario 23 d. nutarimu G. L. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio l dalyje, ir jam paskirta 2200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) bauda. Teismas nustatė, kad G. L. būdamas bendrijos vadovas, turėdamas pagrindą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, į jį nesikreipė ir tuo pažeidė kreditoriaus – VMI teises.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai bei prašymai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. L. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. vasario 23 d. nutarimą ir VMI pareiškimo netenkinti.
3.1. Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismui jis paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini) buvo ilgą laiką stabiliai veikianti įmonė, vykdanti nekilnojamojo turto plėtros veiklą, kol 2021 metais su VMI kilo ginčas dėl vieno nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio (ne)apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčio. Pažymi, jog VMI laikėsi pozicijos, kad sandoris turi būti apmokestinamas PVM, su kuo UAB „(duomenys neskelbtini) nesutiko. VMI nesutiko ginčą spręsti taikiai, priskaičiavo didelės apimties PVM, baudas, delspinigius, tuo pat metu išieškotinai sumai buvo areštuotos UAB „(duomenys neskelbtini) banko sąskaitos, o tai įmonės veiklą apsunkino įvairiais aspektais (apribojo galimybes dalyvauti viešuosiuose konkursuose, gauti kreditavimą ir t. t.), įmonei ėmė trūkti apyvartinių lėšų bei tapo sunku pilnai atsiskaityti su visais kreditoriais. Kai kurie kreditoriai (įskaitant ir VMI) kreipėsi į antstolius. Apelianto teigimu, nepaisant sunkumų, UAB „(duomenys neskelbtini) veiklą tęsė ir su kreditoriais atsiskaitinėjo: 2022-05-12 ir 2022-09-16 antstolės V. Š. patvarkymais buvo parduota dalis UAB „(duomenys neskelbtini) priklausiusio nekilnojamojo turto ir iš viso padengta 344 635,24 Eur įsiskolinimų kreditoriams. Pažymi, jog iš nurodytos sumos buvo padengta 269 778,78 Eur skola įkaito turėtojui ((duomenys neskelbtini)), 72 064,02 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai, 1 650,99 Eur skola Sodrai ir 1141,45 Eur skola UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugsėjo 16 d. buvo padengusi visus pradelstus įsiskolinimus kreditoriams.
3.2. Apelianto teigimu, nors antstolio išieškojimas sutrikdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, tačiau ji buvo toliau tęsiama, orientuojantis į jau pradėto vystyti komercinio nekilnojamojo turto projekto, adresu: (duomenys neskelbtini), plėtrą. Pažymi, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pastačiusi komercinės paskirties pastatą, adresu: (duomenys neskelbtini), taip pat nuosavybės teise valdė (ir šiai dienai valdo) 0,0770 ha sklypo dalį, minėtu adresu, ir tai patvirtina pirmosios instancijos teismui pateikti antstolės V. Š. patvarkymai ir turto arešto aktas. Pažymi, jog UAB „(duomenys neskelbtini) pastatytas komercinės paskirties pastatas (adresu: (duomenys neskelbtini)), kurio patalpų dalis buvo parduota siekiant padengti aukščiau paminėtus įsiskolinimus, sudarė pirmąjį komercinės paskirties nekilnojamojo turto projekto etapą. Antrasis etapas apėmė kito komercinės paskirties pastato statybą paminėtoje 0,0770 ha sklypo dalyje. Pastatytas pastatas ir naujai pastatytinas turėjo sudaryti komercinių pastatų kompleksą. Teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekė su VMI susitarti dėl mokėjimo terminų atidėjimo, tačiau VMI nesutiko ir 2023 metų gegužės mėnesį pradėjo naują 115 353,17 Eur apimties įsiskolinimo išieškojimą per antstolę V. Š.. Nurodo, jog vėl buvo pritaikyti turto areštai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimybės gauti finansavimą antrajam komercinės paskirties nekilnojamojo turto projekto, adresu (duomenys neskelbtini), vystymo etapui, tapo apsunkintos. Teigia, kad nepaisant šio fakto, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tęsė derybas dėl nekilnojamojo turto projekto finansavimo su keliais privačiais investuotojais, kurių investicijos į projektą turėjo dengti ir įsiskolinimą VMI naudai.
3.3. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) turėjo ir kitą opciją atsiskaitymui su VMI – likusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio nekilnojamojo turto vertės pakako atsiskaityti su VMI. Dėl esamo antstolio išieškojimo derybos su investuotojais gali užsitęsti, taigi, atsižvelgdamas į sėkmingą aukščiau aprašytą antstolio išieškojimą, kurio suma buvo ženkliai didesnė (344 635,24 Eur), pagrįstai tikėjosi, kad užsitęsus ar nepavykus deryboms su investuotojais, antstolė, vykdymo procese nustatytais terminais, parduos UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusią sklypo dalį ir to pilnai pakaks įsiskolinimui VMI padengti.
3.4. Apeliantas nurodo, kad iš pirmosios instancijos teismui pateikto antstolės V. Š. 2022 m. birželio 17 d. sudaryto turto arešto akto matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio nekilnojamojo turto, likusio po aukščiau nurodyto turto pardavimo, bendra vertė sudarė 46 550 Eur. Pažymi, jog antstolė į turto arešto aktą perkėlė turto vertes, kurio buvo nurodytos Nekilnojamojo turto registre, ir kurios, kaip viešai žinoma, yra ženkliai mažesnės negu reali turto rinkos vertė. Atsižvelgiant į nekilnojamojo turto kainų augimą per 2022 metus, taip pat, į komercine prasme patrauklią turto lokaciją bei paskirtį (komercinė statyba), šalia sėkmingai parduotą komercinės paskirties pastatą, esamą antrąjį komercinės paskirties nekilnojamojo turto projekto, adresu (duomenys neskelbtini), vystymo etapo planą ir susijusią dokumentaciją, vien žemės sklypo dalies, adresu (duomenys neskelbtini), vertė antstolio išieškojimo metu sudarė ne mažiau kaip 200 000 Eur. Apelianto teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo nemoki ir turėjo realią galimybę atsiskaityti su VMI ir kitais kreditoriais, dėl to būdamas įmonės direktoriumi jis neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo.
3.5. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad VMI naudai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išieškomos skirtingos skolos, skirtingais laikotarpiais: 72 064,02 Eur skola buvo pilnai išieškota 2022-09-16, naujas – 115 353,17 Eur įsiskolinimas, buvo pradėtas išieškoti tik 2023 m. gegužės mėnesį. Ši skola, kaip ir kitos skolos, kurių bendra suma sudarė tik apie 15 000 Eur, galėjo būti išieškotos pardavus jo skunde paminėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau, VMI būdama absoliučiai didžiuoju kreditoriumi, nusprendė nebelaukti ir 2023 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
3.6. Apeliantas pažymi, jog per antstolio išieškojimo pusmetį, antstolė V. Š. nespėjo atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio nekilnojamojo turto vertinimo, nei paskelbti jo varžytinių. Todėl apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis nekilnojamasis turtas yra nelikvidus, jo realizavimas rinkoje yra apsunkintas, jo nepakanka įsiskolinimams padengti ir dėl to įmonė yra nemoki. Teigia, jog minėtą išvadą būtų galima daryti tik tuo atveju, jeigu, pvz. turto kaina pagal antstolio užsakytą turto vertinimo ataskaitą būtų mažesnė, negu išieškomi įsiskolinimai, ar turtas nebūtų parduotas iš varžytinių, ar antstolė išduotų išieškojimo negalimumo aktą, ar pan. Tačiau, nė vienas iš nurodytų veiksmų vykdymo procese nebuvo atliktas.
3.7. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo formaliai, nesigilindamas į bylos medžiagą ir į buvusią UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę situaciją. Teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimai neviršijo įmonės turimo turto realios rinkos vertės, su kreditoriais buvo pagrįstai planuojama atsiskaityti pardavus įmonės turtą, arba gavus finansavimą naujam nekilnojamojo turto projektui, todėl nebuvo jokio pagrindo jam, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, teikti pareiškimą teismui dėl nemokumo proceso inicijavimo. Apelianto teigimu, negali būti laikoma, kad jis įvykdė kreditorių teisių pažeidimą.
4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. L. apeliacinį skundą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėja G. V. prašo apelianto G. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Atsiliepimas
4.1. Atsiliepime Institucijos atstovė nurodo, kad bendrovės nemokumas yra nustatytas įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtoje nutartyje Bendrovės nemokumas konstatuotas įvertinus į bylą pateiktus bei teismo nustatytus duomenis. Teismas padarė išvadą, jog Bendrovė yra nemoki, ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių bei nėra pagrindo išvadai, jog Bendrovė yra gyvybinga – duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančią įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta. Atstovė atsiliepime taip pat pažymi, jog šioje byloje Bendrovės vadovas nepateikė atsiliepimo bei duomenų, reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo Bendrovei klausimą, taip pat ir neskundė šios nutarties.
4.2. Atstovė taip pat nurodo, kad mokestinę nepriemoką VMI iš bendrovės banko sąskaitų sistemingai bandė išieškoti jau nuo 2022 m. sausio 12 d. ir apeliantas jau tada turėjo imtis veiksmų skoliniams įsipareigojimams vykdyti. Pažymi, jog 2022 m. rugsėjo 26 d. buvo priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Institucijos atstovės nuomone, jau tada G. L. galėjo suvokti, kokia yra reali Bendrovės finansinė padėtis, o vėliausiai, kada jis privalėjo suvokti, jog Bendrovė yra nemoki, kai VMI 2022 m. sausio 12 d. priėmė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką. Atstovės teigimu, ne vėliau kaip 2022 m. sausio 12 d. G. L. kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Teigia, jog iš minėtų aplinkybių matyti, kad bendrovė pakankamai ilgą laiką buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI interesų pažeidimui, bendrovės vadovas vėliausiai 2022 m. sausio 12 d. turėjo žinoti apie pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, tačiau šios pareigos neįvykdė.
4.3. Atstovė pasisakydama dėl apelianto nurodytų aplinkybių, kad 2022 m. rugsėjo 16 d. buvo atsiskaitęs su visais kreditoriais, pažymi, jog VMI duomenimis (1 priedas), skola valstybės biudžetui nebuvo padengta, taigi Bendrovė turėjo mokestinį įsiskolinimą (vien tik PVM prievolė buvo 110.427,89 (2 priedas)) ir VMI prie FM toliau vykdė išieškojimo veiksmus. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog buvo padengta 72.064,02 Eur VMI skola, pasak atstovės, taip pat klaidinanti. Pažymi, jog mokesčių apskaitos duomenimis, antstolės pervesta suma buvo 64 142,25 Eur (3 priedas). Šios sumos nepakako padengti visai mokestinei nepriemokai. Pažymi ir tai, kad paskutinė Bendrovės įmoka į valstybės biudžetą buvo atlikta 2022 m. gruodžio 6 d. (1,01 Eur).
Atsiliepimas
4.4. Institucijos atstovė atsiliepime nurodo, kad apelianto pažymima aplinkybė, kad jis neturėjo pareigos inicijuoti nemokumo procesą Bendrovei ir neturėjo objektyvios galimybės tai padaryti yra paneigta Šiaulių apygardos teismui 2023 m. gruodžio 21 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atstovės teigimu, neginčijamai įrodyta, kad Bendrovė buvo nemoki ir Bendrovės bankrotas iškeltas ne pagal Apelianto, o pagal VMI pareiškimą, todėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai skundžiamu nutarimu pagrįstai nustatė, kad apeliantas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir nėra jokio pagrindo panaikinti skundžiamo nutarimo nei apeliaciniame skunde nurodytais, nei jokiais kitais pagrindais.
4.5. Atsiliepime Institucijos atstovė taip pat nurodo, kad apeliantas nepagrindė savo skunde nurodytų teiginių jokiais objektyviais duomenimis, kad bendrovė turėjo turto, kurį realizavus galėjo padengti įsipareigojimus VMI, jog buvo organizuojamas, kurio nors iš nurodytų daiktų pardavimas, kokią sumą planuojama gauti ir kokia dalis liktų atsiskaityti su VMI bei kitais atsakovės kreditoriais. Atstovės teigimu, apelianto deklaratyvūs teiginiai apie jo galimybes parduoti suvaržytą turtą, iš gautų pajamų padengti įsipareigojimus VMI, nepatvirtina nei turėto turto faktinio pardavimo, nei jo pardavimo kainos, nei potencialių pirkėjų buvimo fakto.
4.6. Atsiliepime nurodoma, kad nagrinėjamu atveju VMI vykdė mokestinės nepriemokos išieškojimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2022 m. sausio 12 d. Įvertinus, kad antstolių vykdomas mokestinės nepriemokos išieškojimas buvo nerezultatyvus, bendrovė geranoriškai neatsiskaitė su biudžetu, VMI 2023 m. lapkričio 10 d. pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2024 m. sausio 3 d. (nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo diena) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo G. L., todėl būtent jam kilo pareiga visą šį laikotarpį pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. G. L., būdamas Bendrovės vadovu, elgėsi nerūpestingai nesidomėdamas savo teisiniu statusu ir nevykdydamas įstatyme nustatytų pareigų. Atstovės teigimu, tai, kad G. L. būdamas Bendrovės vadovu nuo minėto laikotarpio neatsiskaitė su VMI, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Bendrovė turėjo finansinių sunkumų ir buvo nemoki.
4.7. Institucijos atstovė pažymi, kad VMI 2023 m. spalio 11 d. išsiuntė pranešimą apie inicijuojamą nemokumo procesą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo buvo nustatytas 15 dienų terminas prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti. Nurodo, kad per nustatytą terminą UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolės VMI neįvykdė, taip pat nesikreipė sudaryti susitarimą dėl pagalbos. Atstovės teigimu, bendrovė nedėjo pastangų atidėti bankroto inicijavimo procesą, kad galėtų atsiskaityti su VMI. Pažymi ir tai, kad nors apeliantas ir nurodo, kad teismas netinkamai ištyrė bylai aktualias faktines aplinkybes, tačiau kartu su apeliaciniu skundu jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
5. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Apeliaciniame skunde keliamas G. L. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, pagrįstumo klausimas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. L. apeliaciniame skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, teigiama, kad nepaisant sunkumų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą tęsė ir su kreditoriais atsiskaitinėjo byloje, jog likusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio nekilnojamojo turto vertės pakako atsiskaityti su VMI, t. y. nebuvo įrodyta, jog nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (išlaikyti), todėl nėra būtinos sąlygos administracinei atsakomybei pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį atsirasti, taigi apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. vasario 23 d. nutarimą ir VMI pareiškimo netenkinti.
7. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti alternatyviomis veikomis, be kita ko, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui. ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma yra blanketinė ir nukreipianti į Juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – JANĮ), kurio 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis to paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus, kyla juridinio asmens vadovui. Tokia pareiga įmonės vadovui nustatyta todėl, kad jis geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose 3K-3-170-219/2020, Nr. 2AT-9-489/2021, Nr. 2AT-36-495/2023).
8. Nagrinėjamu atveju VMI kreipėsi į teismą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir administracinės nuobaudos paskyrimo Bendrovės vadovui G. L.. VMI pareiškime nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2019 m. lapkričio 14 d. buvo G. L.. VMI iniciatyva Bendrovei 2023 m. gruodžio 21 d. iškelta bankroto (nemokumo) byla (Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis įsiteisėjo 2024 m. sausio 3 d.). VMI yra Bendrovės kreditorė. Remiantis VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (MAIS) duomenimis, 2024 m. sausio 9 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 120 242,35 Eur. VMI vykdomo išieškojimo metu, t. y. nuo 2022 m. sausio 12 d. iki 2023 m. balandžio 6 d., buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turimos banko sąskaitos, tačiau nesėkmingai. Bendrovės turimas turtas nėra pakankamas finansiniams įsipareigojimams padengti. Bendrovė nuo 2022-01-12 nesugeba atsiskaityti su kreditore VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko. Antstolių informacinės sistemos duomenimis Bendrovės atžvilgiu buvo vykdomas išieškojimas 7 vykdomosiose bylose, iš jų dvejuose kreditorė VMI (b. l. 1–12).
9. Apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad Bendrovė nebuvo nemoki, nors antstolio išieškojimas sutrikdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, tačiau ji buvo toliau tęsiama, orientuojantis į jau pradėto vystyti komercinio nekilnojamojo turto projekto plėtrą, jog bendrovės turto pakanka skolos padengti. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad VMI naudai 2022-09-16 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pilnai išieškota 72 064,02 Eur skola, jog naujas įsiskolinimas – 115 353,17 Eur, pradėtas išieškoti tik 2023 m. gegužės mėnesį. Vis dėlto, apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
10. Kaip matyti iš bylos duomenų, ką nurodo atsiliepime ir Institucijos atstovė, mokestinę nepriemoką VMI iš bendrovės banko sąskaitų sistemingai bandė išieškoti nuo 2022 m. sausio 12 d., todėl G. L., būdamas įmonės vadovu, jau tada turėjo imtis veiksmų skoliniams įsipareigojimams vykdyti. Taigi, nors apeliantas pateikė apygardos teismui antstolės V. Š. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo, iš kurio matyti, kad pagal VMI išduotą vykdomąjį dokumentą 72056,02 Eur skola išieškota, tačiau iš VMI pateiktų duomenų matyti, kad skola valstybės biudžetui visgi nebuvo padengta (vien tik PVM prievolė buvo 110.427,89). Pagal vykdomąjį dokumentą išieškotos 72056,02 Eur sumos nepakako padengti visai mokestinei nepriemokai, todėl VMI toliau vykdė išieškojimo veiksmus.
11. Nors apeliantas tvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio nekilnojamo turto pakaktų įsiskolinimams padengti, tik šiuo metu nespėjo atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio nekilnojamojo turto vertinimo, nei paskelbti jo varžytinių, tačiau šių apelianto nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys.
12. Be to, kaip matyti iš Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties (nutartis įsiteisėjo 2024 m. sausio 3 d.), kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla pagal VMI pareiškimą, turinio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka 2023 m. lapkričio 9 d. duomenimis siekė 120 242,35 Eur. Minėtoje nutartyje taip pat pabrėžiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiku nevykdo turtinių prievolių kreditoriams, atsakovės prievolės įvykdymo terminai jau yra suėję, duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančių įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta, t. y. konstatuojama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki.
13. Taigi, nors apeliaciniame skunde G. L. ir tvirtina, kad Bendrovė nebuvo nemoki ir jam, kaip bendrovės vadovui, nekilo pareiga inicijuoti Bendrovės nemokumo procesą, tačiau nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatytos ir anksčiau aptartos faktinės aplinkybės paneigia minėtus apeliacinio skundo argumentus.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau aptarti duomenys sudaro pagrindą išvadą, kad Bendrovė buvo nemoki, dėl ko jos vadovui G. L. kilo JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nustatyta pareiga inicijuoti nemokumo procesą. Pritartina skundžiamo nutarimo išvadoms, kad juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviosiomis priežastinis (tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, bus atgautos skolos, atnaujinti įmonės veikla, verslo rizika, teisės aktų nežinojimas), nes nemokumo inicijavimo tikslas yra kuo greičiau apsaugoti tokios įmonės kreditorius ir paties juridinio asmens interesus, dėl to įmonės vadovas privalo nedelsiant imtis veiksmų dėl įmonės bankroto proceso inicijavimo.
15. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad G. L. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta, jo padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas. Taip pat G. L. už šį administracinį nusižengimą administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Įvertinus tai kas aptarta, tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. L. apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. vasario 23 d. nutarimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. vasario 23 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto G. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.