Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Kristina Prialgauskienė su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022-02-07 nuosprendžiu nesutinka, prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, juo:

2.1. M. S. pripažinti kaltu pagal BK 135 straipsnio l dalį ir paskirti jam 5 metus laisvės atėmimo, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir įpareigoti iškart atlikti l metų laisvės atėmimo bausmę, likusią 4 metų laisvės atėmimo bausmę atidėti 3 metams, įpareigojant atlyginti turtinę žalą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti elgesio pataisos programose.

2.2. Iš M. S. priteisti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 14 884,07 Eur turtinės žalos atlyginimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui – 4 144,50 Eur turtinės žalos atlyginimo, M. P. – 50 000 Eur neturtinės ir 7 739,07 Eur turtinės žalos atlyginimo.

3. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nors ir nurodė, kokius parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė išteisintasis bei liudytojai, įžvelgė prieštaravimus, tačiau jų nelygino tarpusavyje ir su kitais procesiniais veiksmais surinktais duomenimis, t. y. pažeidė įrodymų išsamaus vertinimo principą, vertino tik tuos duomenis, kurie nepatvirtino kaltinimo. Nėra pagrindo liudytojos R. G. parodymus vertinti kaip iškreiptus dėl baimės prarasti vaikus. Pati R. G. parodė, kad T. T. jai jokių grasinimų neišsakė, o vaikai iš jos jau buvo paimti iki apklausų ikiteisminio tyrimo metu atlikimo. R. G. ir T. T. tarpusavyje nekontaktavo. Abu asmenys nurodė, kad pirminėse apklausose apie M. S. buvimą įvykio vietoje nutylėjo tik iš gailesčio jam.

3.2. Teismas, vertindamas R. G. parodymus, nesivadovavo ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, išvadas padarė neįvertinęs visų įrodymų visumos, neatsižvelgęs į faktą, kad būtent paties išteisintojo M. S. parodymai nesutampa nė su vieno iš liudytojų parodymais, kad M. S. dar būdamas bute konfliktavo su M. P., bandė smogti jam (liudytojo G. V. parodymai, 2 tomas, b. l. 50, 2021-09-01 posėdžio protokolo 32–33 psl.), vėliau pastūmė M. P. Jei M. S. pastūmimas nebūtų nulėmęs M. P. kritimo žemyn, visi proceso dalyviai, taip pat ir kaltinamasis, būtų iškart nurodę šias aplinkybes, neneigtų jų. T. T. pats asmeniškai parodė, kad sudavė smūgį M. P., tačiau šis veiksmas buvo iki pastūmimo ir nelėmė žmogaus kritimo nuo laiptų. Teismui sukėlė abejonių tai, kad T. T. negalėjo suduoti smūgio nukentėjusiajam antro ir trečio aukšto aikštelėje, kadangi M. P., pasibeldęs į duris, negalėjo dėl girtumo taip greitai nusileisti iki jos. Tačiau prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad dėl laiptinės savybių (siaurumo, dydžio) jau durų atidarymo metu M. P. galėjo būti ant antros, trečios ar net žemesnes pakopos, be to, kaip patvirtina R. G., T. T. ir M. S., duris pirmiausia atidarė R. G. ir tik po kiek laiko atėjo T. T. ir M. S., tad labai tikėtina, kad kelių minučių laikotarpiu M. P. galėjo nusileisti iki laiptų apačios, juolab kad, paties išteisintojo M. S. teigimu, jis sėdėjo laiptų pakopų viduryje ir atsistojęs buvo nusileidęs beveik iki apačios (M. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, 2 tomo b. l. 163–173 ).

3.3. Teismas nepagrįstai nuolat, net teisminio nagrinėjimo metu, kelis kartus besikeičiančius liudytojos R. G. duotus parodymus vertina kaip labiau atitinkančius tikrovę, nors ji nuolat telefonu po įvykio palaikė ryšį M. S. (su T. T. neužfiksuoti jokie pokalbiai). Analizuodamas ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas suabejojo jų tikslumu, nurodė galimą kryptingumą, tačiau nesiėmė priemonių patikrinti šių įrodymų patikimumą. Priimdamas sprendimą teismas nepasisakė dėl liudytojos R. G. ikiteisminio tyrimo teisėjai duotų parodymų įrodomosios reikšmės ir labiau vertino teisiamajame posėdyje duotus ir kelis kartus pasikeitusius parodymus, kaip labiau atitinkančius tikrovę, nors po apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytoja siuntė žinutę, kad papasakojo teisybę. Būtent teisiamajame posėdyje duoti liudytojos R. G. parodymai vertintini kritiškai, kaip melagingi ir neobjektyvūs.

3.4. Tiek T. T., tiek R. G., dalyvaujant M. S., buvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją (kviesti ir apklausti skirtingu laiku), kur nekilo jokių abejonių, kad liudytojai nurodė tas aplinkybes, kurias matė įvykio metu, jų esminiai parodymai sutapo, jokių abejonių, kad R. G. nebūtų mačiusi įvykio, kaip ji nurodo teisminio nagrinėjimo metu, o girdėjo iš T. T., nekilo. M. S. tiesiogiai dalyvaudamas posėdyje dėl tokių liudytojų parodymų pastabų, prieštaravimų ar klausimų apklausiamiems asmenims neturėjo. R. G. teisminio nagrinėjimo metu išsakyta versija, kad dėl T. T. veiksmų M. P. krito nuo laiptų, nėra užfiksuota nei įtariamojo, nei išteisintojo M. S. parodymuose. Jei mechanizmas būtų įvykęs minėta būdu, tai M. S. būtų tas aplinkybes papasakojęs ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, tačiau priešingai, jis nurodė visai kitas aplinkybes, kurių nenurodė nei R. G., nei T. T.. Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, kviečiant pirminės apklausos tiek R. G., tiek T. T. nenurodė tam tikrų įvykio aplinkybių, įvykio mechanizmo, nurodė, kad M. P. rado laiptinėje, o aplinkybių, kokiu būdu ir kokiomis aplinkybėmis jis nukrito, nepateikė. Tačiau atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus nustatyta, kad įvykio vietoje buvo ir su įvykiu galbūt susijęs M. S., todėl buvo kviečiami papildomos apklausos R. G. ir T. T., ir šių apklausų metu jie parodė tas aplinkybes, kurios ir yra išdėstytos pateikiant kaltinimą. Vėliau, atlikus parodymų patikrinimą įvykio vietoje, buvo patvirtintas įvykio mechanizmas, kad asmuo sunkų sveikatos sutrikdymą galėjo patirti kritimo metu atsitrenkęs tiek į laiptų pakopas, tiek į laiptinės aikštelę.

3.5. Nuosprendyje neteisingai interpretuojamos ir medicinos ekspertų išvados bei posėdžio metu išsakyti paaiškinimai. Tiek ekspertas D. Vitkus, R. P., tiek D. Pocius, susipažinę su išskirtiniais laiptinės, laiptų pakopų techniniais duomenimis (aukštis, plotis, kiekis, kritusio asmens buvimo vieta), nepaneigė, kad M. P. galėjo atsitrenkti ir į laiptų pakopas (išskirtinai plačios ir žemos). Ekspertams abejonių sukėlė tik tai, kad ligos istorijoje nebuvo užfiksuoti kiti sužalojimai, kurių galėjo / turėjo atsirasti asmeniui kontaktuojant su laiptų ar kitais paviršiais. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad ligos istorijoje pirmos ir antrinės pagalbos teikimo metu buvo koncentruojamasi išimtinai į nukentėjusiojo patirtos galvos traumos gydymą, tam atlikti tik šios srities diagnostiniai tyrimai, ar gydytojai išsamiai apžiūrėjo ir ištyrė kitas nukentėjusiojo kūno vietas, neaišku. Labai tikėtina, kad medicininės pagalbos personalas išimtinai orientavosi į gyvybiškai svarbaus organo gydymą ir nekreipė dėmesio į kitus gyvybei nereikšmingus nežymius sužalojimus, kurie galėtų atspindėti atsitrenkimo paviršių. Apklaustas medicinos ekspertas R. P. patvirtina, kad dėl asmens būklės medikai galėjo neapžiūrėti ir neužfiksuoti nugarinių paviršių. Visgi asmens kūno padėtis, sužalojimo pobūdis nekelia abejonių, kad M. P. galvos sužalojimas atsirado atsitrenkus į plokščią kietą pagrindą kritimo metu. Pagal liudytojų parodymus, įvykio vietos, nukentėjusiojo fiziologinius duomenis, jo kūno aptikimo vietą, pėdsakus galima daryti išvadą, kad nukentėjusysis atsitrenkė į pirmo ir antro aukštų laiptinės aikštelę, tai ir inkriminuota kaltinime. Teismas, nesiimdamas priemonių apklausti pirminius veiksmus atlikusius pareigūnus, įdėmiai nesusipažinęs su pareigūnų vaizdo registratorių užfiksuotais duomenis, kaip abejonę įvykio mechanizmu – kritimu aukštielninkam iškelia įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotą nukentėjusiojo šoninę kūno padėtį. Darydamas tokias išvadas teismas neįvertina, kad pareigūnas, fiksavęs įvykio vietą, tai atliko po to, kai į pranešimą reagavę pareigūnai nukentėjusiajam suteikė skubią medicininę pagalbą.

3.6. Vertindamas liudytojo A. V. parodymus teismas neatsižvelgė į tai, kad jis yra M. S. draugas, nors pažįsta ir palaiko santykius su juo bei liudytoja R. G., bet apie tariamai melagingus jos parodymus paklausia tik praėjus beveik visiems metams. Be to, teisminio nagrinėjimo metu gauti elektroninių ryšių duomenys paneigia A. V. parodymus, kadangi su R. G. jis kontaktavo tik du kartus, būtent 2020-07-06 14.21 val. ir 16.03 val. (A. V. skambino liudytojai, pokalbių trukmė l–7 sekundės), po to, kai su juo telefonu bendravo M. S. (pokalbiai fiksuojami praėjus dviem savaitėms, kai byloje buvo surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota teisminiam nagrinėjimui). Išklotinėse užfiksuoti duomenys patvirtina, kad kontaktų metu R. G. nebuvo A. V. nurodytoje gyvenamojoje vietoje Dariaus ir Girėno g. 35, Plungės m. (užfiksuotas buvimas užmiestyje (duomenys neskelbtini) kaime), todėl negalėjo su juo tiesiogiai bendrauti ir vartodama kartu alkoholį paskambinti M. S. A. V. naudojamo telefono skambučių išklotinėse tarp nuolatinių kontaktų su M. S. metu neužfiksuotas nė vienas pokalbis, kurio metu A. V. telefonas būtų buvęs liudytojų nurodytoje vietoje. Iš byloje nustatytų aplinkybių, esančių prieštaravimų, galima teigti, kad tiek liudytojo A. V., tiek R. G. parodymai teisminio nagrinėjimo metu buvo suderinti paties kaltinamojo arba jo aplinkos žmonių.

3.7. G. V. parodymai nei paneigia, nei patvirtina įvykio mechanizmo, kadangi jis įvykyje nedalyvavo, o nupasakojo, ką jam nurodė T. T.. Be to, duodamas parodymus tikslingai iš pradžių nepasakojo apie M. S. veiksmus, tačiau uždavus kontrolinius klausimus patvirtino, kad nenurodė apie M. S., nes netiki ir netikėjo, kad jis galėjo nustumti stambų žmogų būdamas pats neįgalus. Taigi liudytojas žinojo apie T. T. jam papasakotą įvykio mechanizmą, bet jo nenurodė pirmos apklausos metu pareigūnams, apie tai norėjo nutylėti ir teisme. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė bendravęs su T. T. įvykio dienos 10 val. ryto, o teisminio nagrinėjimo metu jau nurodė, kad po dviejų dienų. O. V. teigimu (ikiteisminiame tyrime), T. T. nurodė dvi įvykio versijas, kad po M. S. liepimo M. P. dingti pats smogė alkūne M. P. ir M. S., sėdėdamas ant žemės, pastūmė rankomis ant laiptų stovintį M. P. ir šis nukrito. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas negalėjo prisiminti, ką tiksliai pasakojo T. T., nes pastarasis dar buvo neblaivus ir nevisiškai buvo galima suprasti, ką kalbėjo, tačiau patvirtino, kad T. T. trinktelėjo, bet ar dėl to asmuo nugriuvo, nežino, o M. S. pastūmė. Labai tikėtina, kad liudytojas subjektyviai įvertino T. T. veiksmus, nes ne kartą teismui pabrėžė, kad netiki kaltinime inkriminuota įvykio versija.

3.8. Teismas, pripažindamas faktines aplinkybes, kad po M. S. stumtelėjimo per kojas M. P., praradęs pusiausvyrą, bandė įsikibti i T. T., kuris instinktyviai sudavė smūgį į petį, neišanalizavo priežastinio ryšio tarp M. S. ir T. T. veiksmų bei M. P. kritimo nuo laiptų ir kilusio jo sunkaus sužalojimo. Teismas neįvertino, kurio iš nurodytų asmenų ar abiejų veiksmai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pasekmėmis, t. y. neįvertino, ar T. T. susijęs su tuo, kad nukentėjusysis prarado pusiausvyrą ir krito žemyn, kai nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis į šoną, t. y. krito kita nei pastūmimo kryptimi. Nustačius, kad abiejų asmenų veiksmai galėjo lemti įvykį ir pasekmių kilimą, ir priėmus išteisinamąjį nuosprendį dėl vieno iš asmenų, užkertamas kelias pakeisti įtarimus / kaltinimą abiem asmenims.

4. Teismo posėdyje prokurorė apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti, išteisintojo M. S. gynėjas advokatas D. Pocius apeliacinį skundą prašė atmesti.