Kauno apygardos teismo sprendimas, e2A-7-638/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-01-11
Bylos Nr.: e2A-7-638/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-07115-2019-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Palubinskaitė, Diana Labokaitė, Edita Šliumpienė
Ieškovas: R. R.
Atsakovas: A. B., E. B., Kauno rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos

Kategorijos

2.4.2.2Nuosavybės teisės įgyvendinimas
2.4.2.5Ginčai, susiję su žemės nuosavybės teise
2.6.8.1Sutarties samprata ir sutarčių rūšys
2.6.8.7Sutarčių forma ir galia

Civilinė byla Nr. e2A-7-638/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07115-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.5; 2.6.8.1; 2.6.8.7 (S)

Kaunoapygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Rūtos Palubinskaitės, Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovams A. B., E. B., Kauno rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. R. (toliau – ieškovė), patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė:

1.1. panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 16 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-24-150716-00595 (toliau – ir Statybos leidimas) ir 2018 m. lapkričio 5 d. deklaraciją Nr. 1 apie statinio, jo dalies (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio, jo dalies patalpos paskirties pakeitimą (toliau – ir Deklaracija);

1.2. įpareigoti atsakovus A. B. ir E. B. per teismo nustatytą terminą pašalinti ieškovės nuosavybės teisių į žemės sklypą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) adresu(duomenys neskelbtini), bei į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu(duomenys neskelbtini), pažeidimus:

i. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu(duomenys neskelbtini), reljefo paaukštinimą, atkuriant iki statybos darbų atlikimo buvusį žemės sklypo reljefą, užfiksuotą 2012 m. UAB „Valakas“ parengtoje topografinėje nuotraukoje „(duomenys neskelbtini).“;

ii. pašalinti inžinerinį statinį – tvorą, pastatytą siekiant atskirti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nuo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir nuo žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)., bei gruntą, supiltą žemės sklype (unikalus(duomenys neskelbtini);

iii. pertvarkyti pastato (unikalus(duomenys neskelbtini), stogo konstrukciją taip, kad būtų išlaikytas 3 metrų atstumas nuo pastato iki ieškovei priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ribos.

1.3. priteisti iš visų atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad jai priklauso žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini).Tarp ieškovei priklausančių žemės sklypų yra įsiterpęs atsakovams A. ir E. B. priklausantis žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini). Kauno rajono savivaldybės administracija 2015 m. liepos 16 d. atsakovams A. ir E. B. išdavė statybos leidimą pagal 2014 m. UAB „GBK archstudija“ parengtą vienbučio gyvenamojo namo naujos statybos projektą. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2018 m. lapkričio 5 d. patvirtino deklaraciją Nr. l apie statinio statybos užbaigimą. Įvertinus atsakovų sklype atliktus žemės sklypo reljefo paaukštinimo, pastato statybos darbus ir jų įtaką šalia esantiems žemės sklypams, nustatyta, kad iki statybos darbų pradžios buvusi šalių žemės sklypų altitudė konkrečiame taške yra paaukštinta 1,54 m ir kad atsakovų žemės sklype suformuotu nuolydžiu į gretimus žemės sklypus pateks lietaus vanduo. Be to, pietinėje dalyje atsakovų pastato karnizas yra mažesniu nei 3 metrai atstumu nuo ieškovės žemės sklypo ribos (t. y. 2,84 m ir 2,89 m atstumu). Atsakovai taip pat pastatė visiškai akliną tvorą, kuri neatitinka insoliacijos reikalavimų ir stovi arčiau kaip 1 m iki ieškovei priklausančių žemės sklypų, o dalis tvoros stovi ieškovei priklausančiame žemės sklype. Atsakovai, nurodytus darbus atlikę neturėdami ieškovės rašytinio sutikimo, pažeidžia ieškovės nuosavybės teises į jai priklausančius žemės sklypus.

3. Atsakovai A. B. ir E. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei apie skundžiamą deklaraciją ir statybos leidimą buvo žinoma dar pradinio ieškinio pateikimo dieną – 2019 m. balandžio 23 d. Ieškovė žinojo apie priimtus administracinius aktus ir turėjo pakankamai duomenų, kad galėtų kreiptis į teismą, tačiau ieškinį teismui pareiškė tik 2020 m. sausio 10 d. Taigi, ieškovė praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą administraciniams aktams ginčyti. UAB „Įrąža“ išvada yra nepakankamas ir nepatikimas įrodymas nustatyti, jog atsakovų gyvenamasis namas buvo pastatytas neišlaikant minimalaus atstumo. Išvada buvo parengta remiantis kelių metų senumo topografine nuotrauka, kadastriniai matavimai nebuvo atlikti, nėra aiškūs atskaitos taškai, kuriais remiantis atlikti ieškovės matavimai, nėra aiški matavimo paklaida. A. B. atliko kontrolinę geodezinę nuotrauką, kuri patvirtina, jog gyvenamojo namo atstumas iki ieškovės žemės sklypo ribos yra didesnis negu 3 metrai. A. B. gyvenamasis namas pastatytas laikantis techninio projekto, taikytinų teisės aktų, išlaikant reikiamą atstumą iki ieškovės žemės sklypo ribos, todėl ieškovės sutikimas nebuvo reikalingas. Atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie pažeistų ieškovės nuosavybės teises. Be to, ieškovė neįrodė vienos iš negatorinio ieškinio sąlygų – teisių pažeidimo fakto, todėl reikalavimas įpareigoti pašalinti nuosavybės teisių į žemės sklypą pažeidimą, įpareigojant atsakovus pertvarkyti pastato stogo konstrukciją, negali būti tenkinamas.

4. A. V. teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2018 m. spalio 16 d. buvo gautas Kauno rajono savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 11d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ su pridėtu ieškovės 2018 m. rugsėjo 27 d. prašymu. Atlikus patikrinimą vietoje, pagal statytojo pateiktus dokumentus nustatyta, kad žemės sklypo(duomenys neskelbtini), rytinės pusės kampas yra pakeltas, privežant grunto ir pan., o 2014 m. parengtame projekte žemės sklypo reljefo keitimo darbai nenumatyti, iš projekto brėžinio HV.14.11-TDP-VN-02 matyti, kad, projektuojama žemės paviršiaus altitudė sutampa su esama žemės paviršiaus altitude. Inspekcija, patikrinusi dokumentus, nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių nenustatė, todėl buvo patvirtinta deklaracija apie statybos užbaigimą. Ieškovė, teikdama prašymą institucijai, inicijavo tyrimą dėl gretimame žemės sklype vykdytų žemės supylimo darbų teisėtumo, be to, inspekcijai atliekant tyrimą, daugiau jokių dokumentų iš ieškovės nebuvo gauta. Ieškovė 2018 m. gruodžio 12 d. rašto Nr. (15.22)-2D-18010 teismui nustatyta tvarka neskundė, todėl būdama atidi ir rūpestinga, disponuodama tik jai vienai žinoma 2017 m. topografine nuotrauka, galėjo ir turėjo įvertinti savo teisių pažeidimą objektyviai ir adekvačiai realiu laiku. Ieškinys buvo paduotas ženkliai praleidus ABTĮ nustatytą terminą, ir vien tai yra pagrindas jį atmesti. Pagal leidimo, projekto ir atsakovo pateiktoje deklaracijoje apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą nurodytus duomenis, buvo atlikta naujo neypatingo statinio statyba, pažeidimų nenustatyta. Ieškovė neįrodė inspekcijos patvirtintos deklaracijos panaikinimo pagrindų.

Atsiliepimas

5. A. K. rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad savivaldybės administracija 2015 m. liepos 16 d. pagrįstai ir teisėtai išdavė statybos leidimą Nr. LNS-24-150716-00595 naujo statinio – gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini), statybai. Leidimą panaikinti nėra teisinio pagrindo. Statybos leidimo išdavimo faktas ir jo įregistravimas nesuvaržo gretimų sklypų savininkų nuosavybės teisių. Tokių padarinių tretiesiems asmenims nesukelia ir statinio projekto patvirtinimo faktas. Savivaldybės administracija nėra atsakinga už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui. Kadangi statybos leidimo išdavimas nesukėlė jokių teisinių pasekmių, tuo labiau – prievolių savivaldybei, ieškinys dalyje dėl statybos leidimo išdavimo atmestinas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7. Teismas nustatė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė apie skundžiamą statybos leidimą žinojo atsiliepimo į ieškinį pateikimo dieną – 2019 m. gegužės 27 d. Ji turėjo pakankamai duomenų, kad galėtų kreiptis į teismą. Patikslintą ieškinį teismui dėl statybos leidimo panaikinimo ieškovė pareiškė tik 2020 m. sausio 9 d., t. y. praėjus aštuoniems mėnesiams nuo sužinojimo apie skundžiamus administracinius aktus momento, todėl ieškovė praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą administraciniams aktams ginčyti. Teismui nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad terminas praleistas dėl išimtinių, objektyvių ir nuo ieškovės valios nepriklausančių aplinkybių. Reikalavimui panaikinti statybos leidimą taikytina senatis ir šis ieškinio reikalavimas atmestinas. Deklaracija apie statybos užbaigimą yra sandoris, kuriam ginčyti taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, todėl nelaikytina, kad deklaracijos ginčijimo terminas yra praleistas.

8. Teismas nurodė, kad atsakovų statinio projektiniai dokumentai buvo rengiami asmenų, kuriems tokia teisė suteikta teisės aktais. Pateiktame atsakovų statinio projekte nėra sprendinių dėl mažesnio nei 3 m atstumo iki gretimo žemės sklypo, nors sutiktina su ieškove, kad kai kur atstumas iki gretimo žemės sklypo yra minimalus. Projekto pagrindu išduotas ir ieškovės ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas, jis atitinka norminius statybos veiklą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus ir nėra susijęs su ieškovės interesų pažeidimu dėl minimalaus atstumo išlaikymo iki gretimų žemės sklypų, kurie priklauso ieškovei. Teismas nenustatė nei viešosios teisės pažeidimų, kuriais buvo grindžiami ieškinio reikalavimai dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, nei ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą atitinka išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Ieškovė neturi subjektinės teisės ginčyti išduoto statybą leidžiančio dokumento ir deklaracijos apie statybos darbus užbaigimą, tačiau savo galimai pažeistus interesus gali ginti reikšdama negatorinį ieškinį.

9. Teismas pažymėjo, kad 2021 m. vasario 18 d. ekspertizės akte nurodyta, jog mažiausias atstumas nuo gyvenamojo namo (įskaitant ir namo stogo konstrukcijos dalį – stogo karnizą) iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribos yra 2,98 m (matavimo paklaida ± 0,016 m), todėl laikytina, jog šis atstumas yra išlaikytas, o ši ieškovės reikalavimo dalis atmestina.

10. Teismas nustatė, kad atsakovų A. ir E. B. sklypo aukštis su gretimais sklypais yra suderintas. Žemės sklypas paruoštas taikantis prie ankstesnio žemės paviršiaus, paviršinio vandens nuvedimo būtinybės ir aplinkinių teritorijų. Tai patvirtina pačios ieškovės pateikta UAB „Topolinija“ 2017 metais parengta topografinė nuotrauka. Iš minėtos topografinės nuotraukos matyti, kad atsakovų A. ir E. B. sklypo ir su juo besiribojančių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) aukščiai ties šių žemės sklypų ribomis skiriasi labai nežymiai, t. y. ties riba atsakovų A. ir E. B. sklypo aukštis – 69,67 m, ieškovės sklypo(duomenys neskelbtini), aukštis – 69,52 m, o besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini)aukštis – 70,11 m. Įvertinęs tai, teismas nusprendė, kad besiribojančių žemės sklypų aukščiai suderinti. Ieškovės sklypas(duomenys neskelbtini), yra aukščiau nei ieškovės sklypas(duomenys neskelbtini). Iš UAB „Topolinija“ 2017 metais parengtos topografinės nuotraukos matyti, kad ieškovės sklypo(duomenys neskelbtini), aukštis toje vietoje, kuri ribojasi su ieškovės sklypu(duomenys neskelbtini), yra 67,97 m, o ieškovės sklypo aukštis toje vietoje, kuri ribojasi su ieškovės sklypu(duomenys neskelbtini), yra 69,46 m, taigi, ieškovės žemės sklypų aukščių skirtumas yra 1,49 m.

11. Teismas nurodė, kad iš pateiktų fotonuotraukų negalima nustatyti, kas supylė gruntą ieškovės sklype (duomenys neskelbtini).T. galėjo padaryti tiek atsakovai, tiek ieškovė ar kiti asmenys, nes statant pastatą ieškovės sklype(duomenys neskelbtini), buvo atliekami statybos ir žemės kasimo darbai. Su ieškiniu pateiktose 2017 m. rugpjūčio 12 d., 2017 m. rugsėjo 28 d. ir 2018 m. birželio 4 d. palydovinėse fotonuotraukose matyti, kad atsakovų namas tuo metu jau buvo pastatytas, o žemės darbai buvo atliekami ir ieškovės žemės sklype, todėl laikytina, jog ši aplinkybė neįrodyta.

12. Teismas taip pat nurodė, kad ekspertizės aktu nustatyta, jog tvora tarp žemės sklypų, esančių(duomenys neskelbtini), pastatyta ant žemės sklypų ribos. Tvoros atkarpa nuo taško A iki taško B stovi ant sklypų ribos ir palaipsniui pereina į žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), teritoriją. Nuo taškų B ir D tvoros dalis yra sklype(duomenys neskelbtini). Iš ekspertizės akto matyti, kad atsakovų A. ir E. B. tvoros dalis nuo taškų C ir D pereina į ieškovės sklypą nuo 10 cm iki 16 cm. Vis dėlto, teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė, kuo pažeidžiamos jos teisės, esant tokiam tvoros nuokrypiui, todėl šis reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas.

13. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra pateikta duomenų, kiek procentų šviesos praleidžia atsakovų įrengta tvora. Teismas nurodė, jog fotonuotraukos nėra pakankamai informatyvios, kad būtų galima įvertinti galimus pažeidimus pagal teisės aktų reikalavimus. Šiam reikalavimui pagrįsti ieškovė ekspertizės neprašė. Nesant objektyvaus pobūdžio duomenų, teismas nurodė negalįs įvertinti, ar įrengta tvora atitinka insoliacijos reikalavimus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovė R. R. prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1. Teismas pažeidė materialines normas, reglamentuojančias minimalų atstumą tarp pastato ir sklypo ribos (Reglamento STR 1.07.01:2010 priedo Nr. 11 4 p., Reglamento STR 1.05.01:2017 priedo Nr. 7 4 p.) bei procesines normas, reglamentuojančias teisinio aiškumo reikalavimą, įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisykles. Atsakovai be ieškovės rašytinio sutikimo pastatę pastatą mažesniu, nei 3 metrų, atstumu nuo sklypo(duomenys neskelbtini). ribos pažeidė ieškovės nuosavybės teisę į sklypą, kurios turinį sudaro teisė neleisti atsakovams B. atlikti tokius statybos darbus. Iš teismo sprendimo nėra aišku, kodėl teismas konstatavo, kad ekspertizės aktas įrodo, jog pastatas yra toliau nei 3 m arba 300 cm nuo sklypo ribos, nors pagal ekspertizės aktą pastatas yra mažesniu nei 3 m atstumu iki sklypo ribos, nepriklausomai nuo to, kokia eksperto nurodyta paklaida būtų taikyta. Teismas nepagrįstai suapvalino ekspertizės akte nustatytą 2,98 m atstumą su + 0,016 m paklaida, nenurodydamas, kodėl netaiko 2,98 m atstumo su – 0,016 m paklaida. Teismas nenurodė, kodėl nesivadovavo 2019 m. kovo 25 d. išvada, netyrė ir nevertino, kas lėmė 2019 m. kovo 25 d. išvadoje nustatyto atstumo pasikeitimą nuo 2019 m. kovo 25 d. iki 2020 m. lapkričio 27 d., kai ekspertas atliko kontrolinius matavimus. Be to, ekspertui atliekant kontrolinius matavimus, jau buvo demontuoti vandens latakai, persukant lietvamzdį, kadangi atsakovai, žinodami apie ekspertizę, ėmėsi veiksmų šiam pažeidimui pašalinti, tačiau, net ir pašalinus vandens latakus, atstumas nuo pastato iki sklypo ribos išliko mažesnis nei 3 metrai.

14.2. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad sklypo(duomenys neskelbtini) aukštis yra suderintas su gretimais sklypais, jo paviršius yra paruoštas, taikantis prie ankstesnio žemės paviršiaus, paviršinio vandens nuvedimo būtinybės ir aplinkinių teritorijų. Teismo sprendimo dalis dėl sklypo (duomenys neskelbtini)reljefo pakeitimų įtakos ieškovės teisėms yra prieštaringa, priimta pažeidžiant įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisykles. Teismas sklypą, adresu(duomenys neskelbtini), įvardino „žemės sklypas 1“, o sklypą, adresu(duomenys neskelbtini), įvardino „žemės sklypas 2“, tačiau sprendimo 9 puslapio 3 pastraipoje yra painiojami ieškovei priklausantys sklypai. Tvirtinimas, kad minėtoje pastraipoje teismas padarė apsirikimo klaidą, nurodydamas „ieškovės sklypo 1“, o ne „ieškovės sklypo 2“, reikštų, kad teismo išvada, jog sklypas 1 „yra tokiame pačiame aukštyje“, kaip ir atsakovų sklypas, nėra pagrįsta jokiu byloje esančiu dokumentu. Teismas, nustatęs sklypo (duomenys neskelbtini)paaukštinimą, pilant gruntą ir lyginant paviršių prieš pastato statybą, t. y. ne 2017 m., kai buvo parengta 2017 m. topografinė nuotrauka, o ženkliai anksčiau, nutylėjo, kodėl vertino, kad atsakovų B. sprendimas nestatyti atraminės sienelės, buvo nepažeidžiantis Reglamento STR 2.02.09:2005 9.5.2 punkto. Teismo sprendimo 9 puslapio 3 pastraipa akivaizdžiai neatitinka CPK 263 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio aiškumo reikalavimo. Teismas pažeidė bylos įrodymų lygybės principą, nes nenurodė jokių motyvų, kodėl 2017 m. topografinė nuotrauka yra svaresnis įrodymas už kitus bylos įrodymus. Be to, teismas klaidingai vertino 2017 m. topografinės nuotraukos duomenis, netyrė nei sklypo (duomenys neskelbtini) reljefo aukščio kaitos pagal 2012 m., 2019 m. topografines nuotraukas, nei kitų su sklypo (duomenys neskelbtini) paaukštinimu susijusių įrodymų, nenurodė, kodėl jais nesivadovavo. Teismo, remiantis 2017 metų duomenimis, nustatyta aplinkybė, kad sklypai (duomenys neskelbtini) yra skirtingo aukščio, negali paneigti fakto, kad ženkliai anksčiau, prieš pastato statybą sklype (duomenys neskelbtini)buvo suformuotas nuolydis, nesiimant priemonių, jog juo į ieškovės sklypus nepatektų gruntas, lietaus vandenys. Teismo posėdyje 2021 m. lapkričio 24 d. statybos projekto vadovė pripažino, kad, nors pagal projekte esančią 2014 m. geodezinę nuotrauką atsakovų sklypas nebuvo lygus, ji projekto dalyje „Sklypo sutvarkymas“ nurodė, kad atsakovų sklypas yra lygus, nesuprojektuodama sprendinių dėl sklypo reljefo tvarkymo. Tokiu būdu buvo išvengta ne tik atraminės sienelės statybos darbų, bet ir privalomo ieškovės rašytinio sutikimo tokio statinio statybai gavimo.

14.3. Teismas atmetė ieškovės prašymą įpareigoti atsakovus B. pašalinti sklype (duomenys neskelbtini)supiltą gruntą, pažeisdamas teisinio aiškumo reikalavimą. Ieškovė nėra reiškusi reikalavimo dėl grunto pašalinimo iš sklypo(duomenys neskelbtini). Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog būtent atsakovai B. atliko ginčo žemės darbus. Byloje nėra jokių įrodymų, kad sklype (duomenys neskelbtini) ieškovė būtų vykdžiusi kokius nors žemės darbus, nes namo statyba vyko sklype(duomenys neskelbtini). Byloje yra įrodyta, kad atsakovai B, tvarkydami jiems priklausančio sklypo reljefą be ieškovės rašytinio sutikimo atliko žemės darbus ieškovei priklausančiame sklype(duomenys neskelbtini).

14.4. Teismas pažeidė materialines normas, reglamentuojančias gretimo sklypo savininko teisių apsaugą statant užtvarą (Reglamento STR 1.05.01:2017 priedo Nr.7 1-2 p.), bei procesines normas, reglamentuojančias įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisykles, reikalavimą teismo sprendime nustatyti, koks įstatymas turi būti taikomas byloje ir pasisakyti dėl visų šalies pareikštų reikalavimų. Iš ekspertizės akto tapo aišku, kad dalis tvoros pastatyta ne tik sklype(duomenys neskelbtini), bet ir ant jo ribos. Teismas nesprendė, ar byloje (ne)taikytini Reglamento STR 1.05.01:2017 priedo Nr.7 1.1, 2 punktai. Statinio pastatymas svetimame sklype reiškia, kad yra atimama šio sklypo savininko teisė naudotis užstatyta nuosavybės dalimi. Ieškovė neprivalėjo motyvuoti, kuo pažeidžiamos jos teisės, esant B. tvoros nukrypimui į jos žemės sklypą. Išvažiuojamojo teismo posėdžio 2022 m. kovo 1 d. metu teismas įsitikino, kad dalis tvoros yra ant atraminės sienelės. Prieš tokios tvoros statybą atsakovai B. privalėjo gauti Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 6 punkte, Reglamento STR 1.05.01:2017 priedo Nr.7 1.1, 2 punktuose nustatytą privalomą ieškovės rašytinį sutikimą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neprašė skirti tvoros insoliacijos ekspertizę. Tiek iš tvoros segmento fotografijos, tiek išvažiuojamojo teismo posėdžio metu teismas galėjo įsitikinti, kad tvoros segmente nėra jokių tiesioginių kiaurymių. Teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika, pagal kurią ieškovei, kaip savininkei, įrodžius, kad jos teisės yra pažeistos, būtent atsakovai turi įrodyti, jog jų elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. A. B. pripažino, kad neturi jokio tvoros insoliaciją patvirtinančio dokumento, tačiau teismas nepagrįstai to pasekmes perkėlė ieškovei.

14.5. Teismas netinkamai kvalifikavo patikslinto ieškinio pagrindą, pažeidė tiek materialines normas, reglamentuojančias administracinio akto apskundimo terminą, tiek procesines normas. Pagal Lietuvos teismų praktiką negatorinis ieškinys gali būti tenkintas, nepanaikinus statybą leidžiančio dokumento, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad statybos leidimo apskundimo termino eiga prasidėjo 2019 m. gegužės 27 d., kai atsakovai B. pateikė atsiliepimą į pradinį ieškinį, o pasibaigė 2019 m. spalio 27 d. Pradinio ieškinio pateikimo momentu ieškovė negalėjo nustatyti, ar pradiniame ieškinyje nurodyti ieškovės nuosavybės teisių į jos žemės sklypus pažeidimai (ne)gali būti pašalinti pradinio ieškinio dalyke nurodytu būdu galiojant statybos leidimui ir deklaracijai. Ieškovei ne anksčiau kaip 2019 m. gruodžio 10 d. tapo žinoma, kad pastato statybą leidžiantis dokumentas – statybos leidimas buvo išduotas, vadovaujantis statybos projektu, kuriame nėra nei atsakovams priklausančio sklypo sutvarkymo sprendinių, nei atstumo nuo pastato iki ieškovės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), ribos apskaičiavimų. Reikalavimas įpareigoti atsakovus B. pašalinti ieškovės nuosavybės teisių į jos žemės sklypus pažeidimus buvo pareikštas 2020 m. sausio 9 d., todėl ieškovė nepraleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino administraciniam aktui ginčyti. Ieškovė nurodė, kad reikalavimai panaikinti 2015 m. liepos 16 d. statybos leidimą ir 2018 m. lapkričio 5 d. deklaraciją reiškiami tam atvejui, jeigu teismas, konstatavęs ieškovės nuosavybės teisės į ieškovei priklausančius žemės sklypus pažeidimus, atsakovams B. paaukštinus sklypo reljefą bei pastačius pastatą mažesniu nei 3 m atstumu nuo sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, nuspręstų, kad jų pašalinimas yra nesuderinamas su statybos leidimo ir deklaracijos galiojimu. Teismas reikalavimus dėl statybos leidimo ir deklaracijos panaikinimo nagrinėjo pirmiau nei reikalavimą dėl pažeidimų pašalinimo, ir nesiaiškino, ar ieškovei palankus sprendimas dėl reikalavimo dėl ieškovės nuosavybės teisių į jos žemės sklypus pažeidimų pašalinimo galėtų būti įvykdytas, paliekant galioti statybos leidimą ir deklaraciją. Teismas nevertino ieškovės nurodytų aplinkybių, susijusių su atsakovų B. neteisėtai atliktais sklypo paaukštinimo darbais, tuo pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas.

14.6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neturi subjektinės teisės ginčyti statybos leidimą. Byloje yra įrodyta, kad atsakovai B., pastatydami pastatą arčiau nei 3 m atstumu nuo ieškovei priklausančio sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), ribos, pažeidė ieškovės nuosavybės teises. Atsakovai, teikdami deklaraciją, nurodė, kad statydami pastatą nenukrypo nuo statybos projekto. Ekspertizės aktas patvirtina, kad leistinas minimalus 3 metrų atstumas tarp pastato ir sklypo nebuvo išlaikytas. Byloje yra įrodyta, kad atsakovai B., paaukštindami savo sklypo reljefą su ieškovės sklypu besiribojančiame taške net 1,54 m, nors tokie statybos darbai nebuvo numatyti statybos projekte, kurio pagrindu buvo išduotas statybos leidimas ir patvirtinta deklaracija. pažeidė ieškovės nuosavybės teises. Ieškovė įrodė, kad jos nuosavybės teisių pažeidimai, susiję su atsakovams priklausančio sklypo reljefo paaukštinimu, pastato statyba arčiau nei 3 m iki sklypo ribos, yra priežastiniame ryšyje su statybos leidimo galiojimu.

14.7. Nepriklausomai, ar apeliacinis skundas bus tenkintas, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas turėtų būti pakeistas, vadovaujantis aktu, kad bylos eigoje atsakovai B., žinodami apie byloje paskirtą teismo ekspertizę ir numatomus atlikti matavimus vietoje, atliko pastato stogo pakeitimus, taip pripažindami pagrįstu ieškovės reikalavimą dėl įpareigojimo pašalinti pažeidimus dalyje dėl atsakovų įpareigojimo pertvarkyti pastato stogo konstrukciją.

Atsiliepimas

15. Atsakovai A. B. ir E. B. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:

15.1. Teismas, spręsdamas dėl minimalaus atstumo išlaikymo nuo atsakovų namo iki sklypo(duomenys neskelbtini), tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, ištyrė faktines bylos aplinkybes, su ginčo situacija išsamiai susipažino vietoje išvažiuojamojo teismo posėdžio metu ir priėmė pagrįstą, teisingą ir motyvuotą sprendimą. Ekspertizės akte pateikiami netikslūs skaičiavimai, atlikti matavimai nepatikimi, neįvertintos visos galimos paklaidos, todėl ekspertizės aktas turi būti vertinamas itin kritiškai visų byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių kontekste. Atliekant ekspertizę, nebuvo pasirinktas tikslesnius ir patikimesnius matavimo rezultatus garantuojantis matavimo metodas. Pagrįstų abejonių dėl ekspertizės patikimumo kelia ir nedidelė eksperto patirtis bei jo elgesys ekspertizės atlikimo metu. Ieškovės nurodytas teisės akto pažeidimas nelemia statybos neteisėtumo. Atstumai – 2 cm, 3,6 cm, 0,4 cm, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pripažintini neesminiais ir nelemiančiais statybos neteisėtumo. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad teisės aktuose nurodytas 3 m atstumas yra išlaikytas.

15.2. Teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl grunto pašalinimo, tinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, ištyrė faktines bylos aplinkybes. Atsakovų sklypo ir besiribojančių žemės sklypų, įskaitant ieškovei priklausantį sklypą (duomenys neskelbtini)aukščiai suderinti ir nekontrastuoja, o sklypas (duomenys neskelbtini)yra šlaite, todėl jame visada buvo ir yra akivaizdus nuolydis, su kurio egzistavimu atsakovai nėra susiję. Ieškovės teiginiai, jog dėl atsakovų sklypo reljefo į jai priklausančius sklypus pateks lietaus vandenys yra nepagrįsti ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Ieškovės teiginiai, jog atsakovai pripylė grunto jai priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini)nėra pagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Atsakovai jokių žemės darbų šiame sklype neatliko.

15.3. Teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl tvoros pašalinimo. Tvora nėra įrengta ant atraminės sienelės, todėl teisės aktų nuostatos, susijusios su reikalavimais, keliamais atraminių sienelių statybai, ginčo atveju netaikytinos. Tvoros kiaurymių dydis atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl ieškovės sutikimas, statant tvorą arčiau, kaip 1 m iki sklypo ribos neprivalomas. Ieškovė, reikšdama negatorinį ieškinį, neįrodė, kokiu būdu jos nuosavybės teisės yra pažeistos, pastačius tvorą. Tvoros pastatymo vieta nepažeidžia teisės aktų reikalavimų ir ieškovės nuosavybės teisių.

15.4. Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą administraciniam aktui – statybos leidimui ginčyti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė yra praleidusi statybos leidimo apskundimo terminą, nes apie statybos leidimo išdavimą ieškovei tapo žinoma jau atsakovų atsiliepimo pateikimo dieną, t. y. 2019 m. gegužės 27 d., o ieškinys dėl statybos leidimo panaikinimo pareikštas tik 2020 m. sausio 9 d. Teismas pasisakė ne tik dėl praleisto termino, ginčijant statybos leidimą, bet ir dėl ieškovės nurodytų argumentų, susijusių su atsakovų sklypo paaukštinimu bei atstumo iki sklypo (duomenys neskelbtini)ribos išlaikymu, todėl ieškovės pareikštų reikalavimų nagrinėjimo eiga nėra reikšminga ir nesudaro pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus. Ieškovės reikalavimas dėl deklaracijos panaikinimo pagrįstai atmestas, ieškovei neįrodžius teisės aktų pažeidimo bei neįrodžius, turint teisinį suinteresuotumą šio administracinio akto nuginčijimu.

16. A. V. teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:

16.1. Apeliaciniame skunde nedetalizuojama, kokie konkrečiai įrodymai, susiję su inspekcijos patvirtinta deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. ACCR-60-181116-02683, teismo nebuvo įvertinti, nenurodoma, kaip byloje esantys rašytiniai įrodymai turėtų būti vertinami visų surinktų įrodymų kontekste pagal įrodymų vertinimo taisykles bei kokios išvados, juos įvertinus, galėtų būti padarytos. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra aiškiai pasisakyta dėl patikslintame ieškinyje ir inspekcijos atsiliepime nurodytų aplinkybių. Aplinkybė, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje detaliai nenurodyti visi šalių paaiškinimai, detaliai neaptarti bei neaprašyti visi byloje esantys dokumentai ir / ar nepasisakyta dėl kiekvieno iš jų vertinimo, nelaikytina, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika, įvertino ne tik kiekvieno bylos įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir iš įrodymų visumos padarė išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

16.2. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė, tiek teikdama ieškinį, tiek 2020 m. sausio 9 d. teikdama patikslintą ieškinį, praleido terminą reikšti reikalavimą panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 16 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-24-150716-00595 bei inspekcijos 2018 m. lapkričio 16 d. patvirtintą deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. ACCR-60-181116-02683. Ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus.

17. A. K. rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

17.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl ginčijamo statybos leidimo panaikinimo, tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir šioje dalyje priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

17.2. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą administraciniams aktams ginčyti, nes ieškovė apie šioje byloje skundžiamą statybos leidimą žinojo atsiliepimo į ieškinį pateikimo dieną – 2019 m. gegužės 27 d., tačiau ieškinį teismui dėl statybos leidimo panaikinimo pareiškė tik 2020 m. sausio 9 d. Konstatavęs, kad reikalavimas dėl statybos leidimo panaikinimo pateiktas, praleidus įstatymo nustatytą terminą, teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl statybos leidimo panaikinimo. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas pirmiausiai išsprendė ne reikalavimą dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą pažeidimų pašalinimo, o reikalavimus dėl statybos leidimo ir deklaracijos panaikinimo, nesudaro pagrindo panaikinti.

18. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. R. apeliacinį skundą, 2022 m. liepos 26 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies: panaikino Kauno rajono savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 16 d. atsakovui A. B. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-24-150716-00595; panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patvirtintą 2018 m. lapkričio 5 d. deklaraciją Nr. 1 apie statinio, jo dalies (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio, jo dalies / patalpos paskirties pakeitimą; leido atsakovams A. B. ir E. B. per 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio (gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektą ir, sumokėjus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą bei įteisinti statybą; atsakovams per nustatytą terminą neįteisinus gyvenamojo namo statybos, įpareigojo atsakovus A. B. ir E. B. per 6 (šešis) mėnesius nuo nurodyto termino pasibaigimo savo lėšomis:

i. pašalinti žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), reljefo paaukštinimą, atkuriant iki statybos darbų atlikimo buvusį žemės sklypo reljefą, užfiksuotą 2012 m. UAB „Valakas“ parengtoje topografinėje nuotraukoje „(duomenys neskelbtini);

ii. pašalinti inžinerinį statinį – tvorą, pastatytą siekiant atskirti žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei gruntą, supiltą žemės sklype (unikalus Nr. duomenys neskelbtini)) adresu(duomenys neskelbtini);

įpareigojo atsakovus A. B. ir E. B. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos sutvarkyti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ribą pašalinant gruntą taip, kad ieškovė R. R. galėtų nekliudomai naudotis jai priklausančiu žemės sklypu(duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. kovo 9 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 26 d. sprendimo dalį, kuria atsakovai A. B. ir E. B. įpareigoti per teismo nustatytą terminą savo lėšomis pašalinti inžinerinį statinį – tvorą, pastatytą siekiant atskirti žemės sklypą adresu: (duomenys neskelbtini)nuo žemės sklypo adresu: (duomenys neskelbtini)ir nuo žemės sklypo adresu(duomenys neskelbtini), panaikino ir šią bylos dalį grąžino apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 26 d. sprendimo dalį panaikino ir dėl šios dalies paliko galioti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą.

20. Teisėjų kolegija nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą pašalinti inžinerinį statinį – tvorą, pastatytą siekiant atskirti žemės sklypą adresu: (duomenys neskelbtini) nuo žemės sklypo adresu(duomenys neskelbtini), ir nuo žemės sklypo adresu(duomenys neskelbtini). Vis dėlto pagal byloje esantį 2021 m. vasario 18 d. ekspertizės aktą nustatyta tik tai, kad atsakovų tvoros dalis pagal teismo eksperto brėžinį nuo taško B iki taško D yra ieškovės žemės sklype (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini). Teismo ekspertas nenurodė ieškovės žemės sklypo koordinačių taškų, kuriuose atsakovų pastatyta tvora pereina į ieškovės žemės sklypą, t. y. šios esminės faktinės aplinkybės byloje liko nenustatytos. Kasacinis teismas sprendė, kad teismo sprendimo rezoliucinė dalis negali būti sąlyginė ir (ar) blanketinė, o byloje nustatytų faktų nepakanka tam, kad būtų galima suformuluoti vykdytiną reikalavimą dėl atsakovų tvoros dalies, kuri yra ieškovės sklype, pašalinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

22. Šioje byloje ieškovė kėlė atsakovams keturis reikalavimus: panaikinti statybos leidimą, pašalinti sklypo reljefo paaukštinimą, pašalinti tvoros dalį (dvi atkarpas), pertvarkyti atsakovų pastato stogo konstrukciją. Ieškovės reikalavimai dėl statybos leidimo panaikinimo, sklypo reljefo atstatymo ir atsakovų pastato stogo konstrukcijos pertvarkymo buvo atmesti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu, kurio dalis įsiteisėjo priėmus neskundžiamą kasacinio teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartį Nr. e3K-3-78-1120/2023. Reikalavimas dėl tvoros dalies (atkarpos) pertvarkymo/pašalinimo buvo pareikštas byloje 2020 m. balandžio 8 d. patikslintu ieškinio pareiškimu ( DOK 43817), kuriame reikalavimas ( ieškinio dalykas) buvo išdėstytas taip: pertvarkyti inžinerinio statinio -tvoros dalis, esančias tarp žemės sklypo ( unik. Nr. (duomenys neskelbtini) taip, kad atitiktų LR Aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu D1-878 patvirtinto STR 1.05.01L2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 1.2 punkte nustatytus reikalavimus. Ieškinio pagrindu buvo nurodytos aplinkybės, kad dalis tvoros, skiriančios sklypus(duomenys neskelbtini), yra pastatyta ant sklypų ribos, o dalis tvoros yra pastatyta sklype(duomenys neskelbtini), t. y. ieškovei priklausančiame sklype. Taip pat buvo nurodyta, kad atsakovai nėra gavę ieškovės sutikimo statyti ginčo tvorą. Rašytinis sutikimas pagal ieškovės nurodyto STR 7 priedą yra būtinas, kai tvora statoma ant sklypų ribos arba arčiau kaip 1 metras nuo sklypų ribos. Kad nereikėtų kaimyno rašytinio sutikimo, tvoros ( užtvaro) akytumas turi būti šiaurinėje pusėje ne mažesnis kaip 50 proc., rytų ir vakarų pusėje- ne mažiau kaip 25 proc. Ieškovė nurodė, kad ginčo tvoros metamas šešėlis yra šiaurės kryptimi, tvora yra visiškai aklina. Vėliau, 2020 05-29 ieškovė pateikė pareiškimą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo ( DOK 63267), kuriame nurodė patikslintą reikalavimą dėl tvoros: įpareigoti atsakovus pertvarkyti inžinerinio statinio -tvoros dalis, esančias tarp žemės sklypo ( unik. Nr.(duomenys neskelbtini), taip, kad atitiktų LR Aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu D1-878 patvirtinto STR 1.05.01L2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 1.2 punkte nustatytus reikalavimus. Kitaip tariant, ieškovė patikslino reikalavimą ir prašė įpareigoti pertvarkyti dvi tvoros atkarpas: tarp sklypų (duomenys neskelbtini).

23. Bylos eigoje, 2021 m. balandžio 9 d. ieškovė dar kartą patikslino reikalavimus ( DOK 46059) tvoros atžvilgiu ir suformulavo juos taip: pašalinti inžinerinį statinį- tvorą, pastatytą siekiant atskirti žemės sklypą (unik. Nr.(duomenys neskelbtini).

24. Kasacinis teismas jau minėta nutartimi Nr. e3K-3-78-1120/2023 pripažino, kad Kauno apygardos teismas pagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą pašalinti inžinerinį statinį – tvorą, atskiriančią žemės sklypą(duomenys neskelbtini), nuo žemės sklypo(duomenys neskelbtini), ir nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Tačiau šioje dalyje dėl tvoros pašalinimo kasacinis teismas grąžino bylą nagrinėti iš naujo apeliacinėje instancijoje, nurodydamas nustatyti žemės sklypo koordinačių taškus, kuriuose atsakovų pastatyta tvora pereina į ieškovės žemės sklypą, laikė tai esminėmis faktinėmis aplinkybėmis. Kasacinio teismo nuomone, nesant nustatytų tokių koordinačių taškų teismo sprendimas būtų sąlyginis, nes nebūtų aišku, kokią tvoros dalį, įeinančią į ieškovės žemės sklypą reikia pašalinti.

25. Šioje byloje buvo atliktos dvi ekspertizės: 2021 m. vasario 18 d. ekspertizės akte ekspertas pateikė išvadą, kad tvora tarp sklypų (duomenys neskelbtini)yra pastatyta ant sklypų ribos ir sklype(duomenys neskelbtini), tvoros konstrukcijos plotis yra 0,10 m. Atstumas nuo tvoros išorinės dalies iki sklypo (duomenys neskelbtini) ribos yra taške A-0,02m., taške B-0,10 m, taške C-0,15 m., taške D-0,16 m. Grąžinus bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui ieškovės prašymu buvo paskirta papildoma ekspertizė užduodant ekspertui klausimą, kokiuose koordinačių taškuose atsakovų A. ir E. B. pastatyta tvora (įskaitant bet kurią jos dalį ir/ar konstrukcijas), esanti tarp žemės sklypų(duomenys neskelbtini)., ir (duomenys neskelbtini), yra žemės sklype(duomenys neskelbtini), arba ant šio sklypo ribos. Ekspertas atliko papildomą ekspertizę ir pateikė 2023 m. lapkričio 3 d. ekspertizės aktą, kuriame pateikė išvadą dėl tvoros tarp sklypų(duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad ginčo tvora visu pločiu nuo taško A (nurodyta koordinatė) iki taško, kurio koordinatė(duomenys neskelbtini)), atkarpos ilgis 16,13 m., randasi ant bendros sklypų ribos, o nuo nurodytos koordinatės taško iki galutinio nurodytos tvoros taško C (atkarpos ilgis 28,63 m) yra pastatyta sklypo (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Ekspertas nurodė, kad maksimali galima inžinerinio statinio nužymėjimo paklaida yra 0,10 m.

26. Pažymėtina, kad kita tvoros dalis (atkarpa), skirianti sklypus(duomenys neskelbtini), ekspertų nebuvo tiriama.

27. Apeliantė (ieškovė) 2023 m. gruodžio 12 d. pateikė į bylą papildomus rašytinius paaiškinimus ( DOK 30296) kuriuose atkreipė dėmesį, kad atsakovai nėra gavę ieškovės sutikimo (nei rašytinio, nei žodinio) statyti ginčo tvorą, nors toks sutikimas yra būtinas pagal Statybos techninio reglamento STR1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai ir kt.“ 7 priedo 1.1 ir 1.2 punktus. Pagal CPK 323 straipsnį, apeliacinio skundo papildymai ir paaiškinimai negali būti priimami, todėl juos priimti atsisakytina. Tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju savo turiniu paaiškinimuose tik pakartojamos pradiniame ieškinyje dėl įpareigojimo pertvarkyti/pašalinti tvorą jau išdėstytos ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės (negautas rašytinis gretimo sklypo savininko sutikimas dėl užtvaro statymo ant sklypų ribos ir peržengiant ribą).

28. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės (ieškovės) argumentais, išdėstytais ieškinyje ir apeliaciniame skunde. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedas nustato besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejus. Konkrečiai rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant užtvarą: 1.1. ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą); 1.2. prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos). 1.2.1. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (<)30°); 1.2.2. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis; taip pat jeigu atraminės sienutės, ant kurios įrengta tvora, aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties riba šiuo atveju tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bei ties riba tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini)yra didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribų.

29. Šioje byloje, kaip minėta, atliktos dvi teismo paskirtos ekspertizės (2021 m. kovo 1 d. DOK 26459 ir 2023 m. lapkričio 3 d. DOK 26850) patvirtino, kad tvoros dalis (atkarpa) tarp sklypų(duomenys neskelbtini), yra iš dalies pastatyta ant sklypų ribos ir iš dalies pereina į ieškovės sklypą(duomenys neskelbtini). Vadinasi, šiai tvoros atkarpai statyti buvo reikalingas ieškovės rašytinis sutikimas pagal jau minėtą STR 7 priedą, tačiau nepateikta įrodymų, kad atsakovai yra gavę ieškovės sutikimą dėl ginčo tvoros atkarpos tarp (duomenys neskelbtini) statybos. Todėl darytina išvada, kad ginčo tvoros pašalinimas tik iš dalies pagal nustatytus koordinačių taškus neatitiktų minėtų teisės normų, nes abi tvoros dalys, nepaisant, ar pastatyta ant sklypų ribos ar peržengiant ribą, pažeidžia STR 7 priedo reikalavimus. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad turėtų būti pašalinta visa tvoros atkarpa, skirianti sklypą(duomenys neskelbtini).

30. Kita ieškinio reikalavime nurodoma tvoros atkarpa, skirianti sklypą(duomenys neskelbtini), yra pastatyta iš tokių pačių medžiagų, kaip ir atkarpa tarp (duomenys neskelbtini)( pateiktos fotonuotraukos). Kaip minėta, ekspertizė nustatyti šios tvoros atkarpos koordinačių taškus nebuvo skirta. Ieškovė nurodė, kad ginčo tvoros atkarpa tarp sklypų(duomenys neskelbtini), taip pat galėjo būti statoma tik gavus ieškovės sutikimą, nes yra pastatyta ant atraminės sienutės. Jau minėto STR 1.05.01:2017 7 priedo 2 punktas nustato, kad rašytinis gretimo sklypo savininko sutikimas yra reikalingas statant atraminę sienelę: 2.1. ant sklypo ribos; 2.2. savo sklype, jei atraminės sienelės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos. Statant užtvarą ant atraminės sienelės, užtvarui taikomi šio priedo 1 punkte, o atraminei sienutei – šio priedo 2 punkte nustatyti reikalavimai.

31. Ieškovė reiškė negatorinį ieškinį kaip žemės sklypų savininkė. Nuosavybės teisė kaip daiktinė teisė yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (erga omnes). Nuosavybės teisė suprantama kaip teisė savininko nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įtvirtinta nuostata, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose, vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Savininkas, matydamas, kad jo teisės pažeidžiamos, gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, yra nurodęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-09-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; 2013-04-019 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013; 2014-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014; 2015-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015 ir kt.).

32. Negatorinis ieškinys yra skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018).

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs ir tai, kad savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-344/2012; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016).

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė įrodė esanti sklypų (duomenys neskelbtini)savininkė, taip pat įrodė, kad atsakovų pastatytos tvoros atkarpos yra ant sklypų ribos, pereina į ieškovės sklypą, yra didesnio negu 50 proc. tankumo, viena atkarpa yra metanti šešėlį šiaurės kryptimi, taip pat kita atkarpa yra pastatyta ant atraminės sienutės, kuri savo ruožtu pastatyta ant sklypų ribų. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė įrodė savo teisių pažeidimą, o atsakovai nepateikė įrodymų, kad statydami ginčo tvoras elgėsi teisėtai. Todėl yra pagrindas atsižvelgiant į minėtus įrodymus, taip pat į kasacinio teismo šioje byloje jau padarytą išvadą, kad tvorą nuspręsta pašalinti pagrįstai, apeliacinį skundą ir ieškinio reikalavimą dėl tvoros tenkinti ir pašalinti inžinerinį statinį- tvorą, pastatytą siekiant atskirti žemės sklypą (unik. Nr.(duomenys neskelbtini), nuo žemės sklypo (unik. Nr.(duomenys neskelbtini), ir nuo žemės sklypo (unik. Nr.(duomenys neskelbtini).

35. CPK 273 straipsnio 1 dalis nustato, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Todėl šiuo atveju nustatytina, kad sprendimą pašalinti tvorą atsakovai A. ir E. B. turi įvykdyti per 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, o per šį terminą sprendimo neįvykdžius, tuos veiksmus turi teisę atlikti ieškovė atsakovų lėšomis.

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaip minėta, nutartimi Nr. e3K-3-78-1120/2023 paliko galioti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą, išskyrus šio sprendimo dalį dėl tvoros kaip statinio pašalinimo. Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ieškinio atmetimo atveju: iš ieškovės R. R., priteista atsakovams A. ir E. B. 6 352,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės priteista Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos 104,91 Eur kelionės išlaidų ir priteista valstybei 27,55 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą.

37. Patenkinus ieškinio dalį dėl tvoros pašalinimo, laikytina, kad ieškinys yra tenkinamas 25 proc. (iš keturių reikalavimų tenkinamas vienas). Todėl bylinėjimosi išlaidos perskirstomos: iš atsakovų A ir E. B., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) ieškovei priteistina grąžinti po 25 proc. priteistų sumų: iš atsakovų A. ir E. B. 1 588,13 Eur ( po 794 Eur iš kiekvieno) ir iš VTPSI 26 Eur. Valstybei priteistų išlaidų suma nekeičiama, nes 25 proc. nuo priteistos 27,55 Eur sumos yra mažareikšmė.

38. Ieškovės išlaidos pirmosios instancijos teisme buvo: 150 Eur sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį ir patikslintą ieškinį, 1 331 Eur už teismo ekspertizę (2020 m. spalio 14 d. mokėjimo nurodymas Nr. 17; 2021 m. vasario 18 d. sąskaita faktūra DR Nr.20210207) ir 1 200 Eur už teismo eksperto G. T. ekspertinę konsultaciją (2020 m. rugsėjo 25 d. sąskaita faktūra GT Nr. 06, 2020 m. rugsėjo 28 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1), iš viso 2 681 Eur. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 150 Eur žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinį skundą. Duomenų apie išlaidas kasacinėje instancijoje nepateikta. Bylą nagrinėjant antrą kartą apeliacinėje instancijoje ieškovė sumokėjo 800 Eur už ekspertizę (DOK 13818). Iš viso nagrinėjant bylą ieškovė patyrė 3631 Eur bylinėjimosi išlaidų. Proporcingai patenkintiems reikalavimams ieškovei iš atsakovų A. ir E. B. lygiomis dalimis priteistina 25 proc. išlaidų, t. y. po 453,87 Eur iš kiekvieno atsakovo ((3631:4):2). Iš kitų dviejų atsakovų (Kauno rajono savivaldybės administracijos ir VTPSI bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes dėl ieškovės teisių pažeidimo pastatant ginčo tvoros atkarpas yra atsakingi atsakovai B.). Tokiu būdu iš atsakovų A. ir E. B. ieškovei priteisiama po 1247,87 Eur iš kiekvieno (794+453,87).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, CPK 273 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 8 d. sprendimo dalį dėl tvoros pašalinimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

Pašalinti inžinerinį statinį - tvorą, atskiriančią žemės sklypą (unik. Nr.(duomenys neskelbtini), nuo žemės sklypo (unik. Nr.(duomenys neskelbtini), ir sklypą (duomenys neskelbtini) nuo žemės sklypo (unik. Nr.(duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad sprendimą pašalinti tvorą atsakovai A. ir E. B. turi įvykdyti per 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, o per šį terminą sprendimo neįvykdžius, tuos veiksmus turi teisę atlikti ieškovė atsakovų lėšomis.

Priteisti ieškovei R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 247,87 Eur (tūkstantį du šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir 87 ct), iš E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 247,87 Eur ( tūkstantį du šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir 87 ct), iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 28800210) 26 Eur (dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Diana LabokaitėRūta PalubinskaitėEdita Šliumpienė