Kauno apygardos teismo nuosprendis

2020-10-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-345-658/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-07
Bylos Nr.
1A-345-658/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Algirdas Giedraitis, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
T. Z.
Nukentėjusysis
E. Z.
Advokatai
Bronius Varsackis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-345-658/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05894-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1; 2.4.6.4.2.; 2.4.7. (S)
Kauno apygardos teismasNuoSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Tomui Žukauskui, Dianai Zadrauskaitei, Vidai Butiškienei, Linai Kopštalytei,

dalyvaujant prokurorams Jolitai Raudeliūnienei, Audriui Armui,nuteistajam T. Z. ir jo gynėjui advokatui Broniui Varsackiui,nukentėjusiajam E. Z.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo T. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas T. Z. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. vasario 9 d. 18.10 val. iki 2020 m. vasario 11 d. 14.25 val., tai yra dvi paros.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią nuosprendžiui įsiteisėjus skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus pradėjus vykdyti bausmę, panaikinta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. Z. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, už tai, kad 2020 m. vasario 9 d. apie 17.20 val. namų, esančių (duomenys neskelbtini), rūsyje, tyčia, be jokios priežasties, ne mažiau kaip tris kartus rankų kumščiais sudavė šeimos nariui – broliui E. Z. į galvos sritį, dėl ko jis nukrito ant grindinio, bei jam gulint ant grindinio, ne mažiau kaip tris kartus rankų kumščiais sudavė jam į galvos sritį bei vieną kartą spyrė jam į galvos sritį, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį minkštųjų audinių sumušimu su odos nubrozdinimu dešinėje kaktos pusėje bei poodine kraujosruva dešinio sėdmens srityje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje esantys ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad T. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, ankstesnius teistumus ir kitas jį charakterizuojančias aplinkybes. Taip pat teismas įvertino, kad nuteistasis nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, yra teistas už analogiško pobūdžio smurtines veikas, padarytas prieš savo šeimos narius ir ankstesniais nuosprendžiais skirtos švelnesnės bausmės įtakos jo elgesiui nepadarė, todėl jo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. Z. skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nuosprendį, nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo leisti dalyvauti bylos nagrinėjime apeliacine tvarka nuteistajam T. Z. ir nukentėjusiajam E. Z.. Taip pat prašo bausmės taikymą atidėti, kadangi nuteistasis prisipažino ir labai gailisi padaręs nuskalstamą veiką.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas bei nukentėjusysis palaikė apeliaciniame skunde pareikštus prašymus. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. Z. apeliacinis skundas tenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o tik nesutinkama su laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo instituto netaikymu. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis).

6. Paskiriant tinkamą bausmę kaltininkui yra itin svarbus teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris neatsiejamas nuo konkrečios nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių ir tiek kaltininko asmenybės, tiek nukentėjusiojo, jam padarytos žalos įvertinimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisingumo principas, kuriuo vadovaujamasi ir skiriant bausmes, reiškia ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimą. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas bei siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme nustatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-567/2006, Nr. 2K-451/2012, Nr. 2K-315/2013 ir kt.). Šiame kontekste pažymėtina, kad teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, bet turi ir kitų aspektų. Negali būti pamiršta ir taikinamoji teisingumo funkcija, t. y. tai, kad teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 14 d., 2016 m. spalio 27 d. ir kiti nutarimai). Bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai.

7. BK 75 straipsnio 1 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

8. Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018).

9. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, Nr. 2K-61-895/2015, Nr. 2K-7-266-942/2015, Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-379-697/2018 ir kt.).

10. Pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-106-511/2017, Nr. 2K-22-628/2018, Nr. 2K-277-495/2019, Nr. 2K-64-495/2020 ir kt.).

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant T. Z. bausmės vykdymo atidėjimą ir jam neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės. T. Z. atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas – skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistasis už vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą ir jam skirta subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiuo atveju apylinkės teismas, nuspręsdamas neatidėti laisvės bausmės vykdymo, atsižvelgė į tai, kad T. Z. jam inkriminuotą nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jis yra teistas už analogiško pobūdžio smurtines veikas, o nusikalstamos veikos padarytos nepraėjus ilgam laiko tarpui ir būnant apsvaigus nuo alkoholio. Prokurorė baigiamojoje kalboje taip pat pabrėžė, kad T. Z. jau vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bei, kad jis praeityje jau yra teistas už smurtą prieš savo šeimos narius. Vis dėlto šios aplinkybės, nors ir nėra palankios nuteistajam, neatima galimybės T. Z. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatų. Šiuo atveju nusikaltimų, dėl kurių T. Z. buvo anksčiau nuteistas, skaičius, taip pat aplinkybė, jog nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padaryta neišnykus teistumui, t. y. nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas (nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas), nėra tie objektyvūs kriterijai, kurie turėtų iš esmės lemti sprendimą taikyti ar ne nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą. Kaip jau minėta, baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą ar negali būti taikomas turint neišnykusį teistumą.

12. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, reikia kreipti dėmesį į visas aplinkybes, charakterizuojančias tiek T. Z., tiek jo padarytą nusikalstamą veiką. Byloje esantys duomenys rodo, kad T. Z. yra nevedęs, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, administracine tvarka nebaustas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė, Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 94, 96–99), nėra duomenų, kad jo atžvilgiu būtų atliekami kiti ikiteisminiai tyrimai.

13. Sprendžiant ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe), šiuo metu kritiškai vertina savo elgesį ir pasižada daugiau nenusikalsti. Be to, T. Z. su broliu susitaikė. Siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisme buvo atnaujintas įrodymų tyrimas ir apklaustas nukentėjusysis E. Z.. Nukentėjusysis parodė, kad įvykio dieną jis su broliu vartojo alkoholį, dėl kažko susipyko ir susimušė. Jie ne kartą yra susipykę. Nuo šio įvykio jokių konfliktų tarp šeimos narių nėra, nuteistasis nukentėjusiojo atsiprašė, gailėjosi, suprato, kad negerai padarė, E. Z. jam neturi jokių pretenzijų. Taip pat nukentėjusysis paaiškino, kad T. Z. pasikeitė, nuo savo gimtadienio nebevartoja alkoholio, nuteistasis jam padeda tvarkytis namuose, suleidžia vaistus. Nukentėjusysis E. Z. nurodė, kad norėtų, jog nuteistasis T. Z. liktų laisvėje, nes jis vienintelis padeda jam ir jų motinai, kuriai gydytojai įtaria onkologinę ligą, buityje. Jei T. Z. bus „uždarytas“, nebus net kam nupjaut žolę prie namų, nes pats nukentėjusysis taip pat ypatingai silpnos sveikatos.

14. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme taip pat gauta papildomų duomenų dėl nuteistojo T. Z. sveikatos būklės. Nuteistasis paaiškino, kad jam pažeisti nervai, iki šiol visiškais neatsistatė kalba, jis visas jaučiasi sunkiai, jam atjungia kojas, kūnas dreba. Paaiškino, kad gydytojai sakė, jog jam metus laiko gali skaudėti galvą, iki kol atsistatys kalba. Jis vartoja išrašytus labai stiprius vaistus, kurie labai apsvaigina. Artimiausiu metu nuteistajam turi būti nustatytas invalidumas. Iš byloje esančių medicininių dokumentų nustatyta, kad T. Z. 2020 m. birželio 8 d. patyrė sunkią galvos smegenų traumą, nuo 2020 m. birželio 10 d. iki 2020 m. birželio 29 d. buvo gydomas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, o iki šiol gydomas ambulatoriškai – vartoja vaistus, lankosi pas logopedą, nustatytas planas darytis MRT tyrimus, taip pat nukreiptas psichiatro konsultacijai dėl gydymo taktikos (b. l. 148–149, 158–161). Taip pat ir iš nukentėjusiojo E. Z. medicininių dokumentų matyti, kad jam nustatyta toksinė kepenų cirozė (b. l. 101, 156–157). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis parodė, kad jį ištinka epilepsijos priepuoliai. Be to, tiek nukentėjusysis, tiek nuteistasis nurodė, kad gydytojai įtaria, jog jų motina, su kuria jie gyvena, galimai serga onkologine liga. Taigi, iš šių duomenų matyti, kad nukentėjusiojo, nuteistojo ir jų motinos sveikatos būklė nėra gera. Šiuo metu nors ir paties nuteistojo sveikatos būklė prasta, tačiau iš esmės jis vienintelis dar gali padėti broliui ir motinai, kuriems reikalinga kito žmogaus priežiūra.

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų įrodymų visumą, sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti T. Z. taikant BK 75 straipsnį ir atidedant paskirtosios bausmės vykdymą maksimaliam trejų metų terminui bei skiriant jam įpareigojimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, T. Z., suvokdamas, kad bausmės vykdymas gali būti panaikintas, jeigu jis darys teisės pažeidimus, naujas nusikalstamas veikas ar nesilaikys bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų – bus priverstas koreguoti savo elgesį. Tuo pačiu bus išlaikyti socialiniai ryšiai su broliu ir motina bei užtikrinta jų priežiūra. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog bausmės tikslai T. Z. atžvilgiu vis tik gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, tokiu būdu sudarant galimybę nuteistajam pasitaisyti ir pasirūpinti šeimos nariais. Pažymėtina, kad per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį T. Z. visą laiką bus kontroliuojamas ir prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus. Taip bus apribotos nuteistojo galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo terminą nustačius maksimaliam trejų metų laikotarpiui, bus užtikrinta tinkama nuteistojo resocializacija, kadangi, atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį ir nuteistojo asmenybę, jis turi ilgesnį laiką būti prižiūrimas Probacijos tarnybos pareigūnų, siekiant ne tik įsitikinti, kaip vykdomi paskirti įpareigojimai, bet ir užtikrinti korekcijos pokyčius teigiama linkme. Atkreiptinas dėmesys, jog baudžiamoji politika yra formuojama ta linkme, kuomet daugiau teisių suteikiama Probacijos tarnybai, kuri, jeigu T. Z. nevykdys jam paskirtų įpareigojimų, turi teisę probacijos procese vertinti ir tai, ar nereikia paskirti nuteistajam naujus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios efektyviau užtikrins probacijos sąlygų laikymąsi. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šioje byloje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas kartu su paskiriamais įpareigojimais neprieštaraus bausmės tikslams, nustatytiems BK 41 straipsnyje, ir gali turėti pozityvesnę įtaką nuteistojo elgesiui nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas, kartu užkertant kelią nusikalstamų veikų pakartotiniam darymui.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi T. Z. asmenybę ir jo padarytos veikos pavojingumą, sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals bei, kad T. Z. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Dėl to pirmos instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 3 metams, įpareigojant nuteistąjį gydytis nuo priklausomybės alkoholiui ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 3, 10 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. Z. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 24 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), 2 dalies 3, 10 punktais, T. Z. paskirtos 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant T. Z. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis nuo priklausomybės alkoholiui ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 24 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisDarius KantaravičiusNerijus Meilutis