- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-22
- Bylos Nr.
- e2-1327-657/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01280-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Diagnostikos laboratorija
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Medics“
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Diagnostikos laboratorija ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras dėl sprendimų panaikinimo viešajame pirkime, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Medics“. Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB Diagnostikos laboratorija kreipėsi į teismą prašydama panaikinti atsakovės 2017 m. rugsėjo 18 d. rašte Nr. S-2834 nurodytus sprendimus dėl Pirkimo objekto dalyje Nr. 2 nustatytos pasiūlymų eilės ir laimėjusio pasiūlymo; išreikalauti iš atsakovės trečiojo asmens UAB „Baltic Medics“ pasiūlymo, pateikto Pirkimo objekto daliai Nr. 2, dalį, kurioje nurodytos šio pasiūlymo paslaugų kainos (įkainiai), ir leisti su šia informacija susipažinti ieškovei; išreikalauti iš atsakovės trečiojo asmens UAB „Baltic Medics“ ir atsakovės susirašinėjimą (išsiųstus ir gautus raštus) dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos Pirkimo objekto dalyje Nr. 2 pagrindimo bei leisti su šia informacija susipažinti ieškovei; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė vykdo viešąjį pirkimą „Laboratorinių tyrimų paslaugų pirkimas“. Įvertinus gautus pasiūlymus ir sudarius pasiūlymų eilę kainų didėjimo tvarka, laimėtoju paskelbta UAB „Baltic Medics“. Ieškovė perkančiajai organizacijai dėl šio sprendimo pateikė pretenziją, nurodydama, kad atsakovė neteisingai įvertino laimėtojo pasiūlymą, kuris turėjo būti atmestas dėl nepagrįstos neįprastai mažos kainos. 2017 m. spalio 10 d. raštu Nr. S-3475 atsakovė pranešė, kad nusprendė iš naujo įvertinti dalyvių pasiūlymus. Atsakovė neleido susipažinti su UAB „Baltic Medics“ pasiūlyme nurodytais paslaugų įkainiais ir jų pagrindimu. UAB „Baltic Medics“ pasiūlymas nepagrįstai įrašytas į pasiūlymų eilę Pirkimo objekto dalyje Nr. 2, jis turėjo būti atmestas, kadangi UAB „Baltic Medics“ pasiūlyta paslaugų kaina – 9 263,08 Eur yra visiškai nereali, kad būtų kokybiškai atliktos perkančiosios organizacijos perkamos tyrimų atlikimo paslaugos. Atsakovė atsakydama į pretenziją nepaaiškino ir nepagrindė, kokios neįprastos ir pateisinamos savybės leido priimti dvigubai mažesnės kainos pasiūlymą ir pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą skaidrumo principą ir VPĮ 40 straipsnio normas dėl neįprastai mažų kainų pasiūlymų vertinimo procedūrų bei nesilaikė kasacinio teismo išaiškinimų dėl pareigos realiai vertinti kainų pagrįstumą. Atsakovė atsakyme į pretenziją nenurodė dėl kokių priežasčių ėmėsi šių veiksmų ir ką pakartotinai vertins pasiūlymuose bei kokia apimtimi, tačiau tai pagrindžia, kad atsakovė priėmė neteisėtus sprendimus, todėl jie turi būti panaikinti. Atsakovė neteisėtai neleido ieškovei susipažinti su UAB „Baltic Medics“ pasiūlyme nurodytais paslaugų įkainiais ir pateiktu neįprastai mažos kainos pagrindimu, nes viešuosiuose pirkimuose paslaugų įkainiai nelaikomi konfidencialia informacija. Paslaugų teikimo įkainiai, ateityje vykdant pirkimo sutartį vis tiek taps vieši ir žinomi gyventojams, atsiskaitant už paslaugas. Atsakovės prašymas taikyti ieškinio senatį yra nepagrįstas. Atsakovė atsakymą į pretenziją pateikė tik 2017 m. lapkričio 10 d., todėl ieškovė laiku pateikė ieškinį teismui. Atsakovė atsiliepime į ieškinį faktiškai pripažino, kad priėmė neteisėtus sprendimus dėl Pirkimo objekto dalies Nr. 2 laimėtojo.
Atsakovė VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepime ir triplike nurodė, kad ieškovė neteisingai nurodo faktines aplinkybes ir neteisingai interpretuoja teisės normas, ieškinys yra be faktinio pagrindo. Atsakovė objektyviai pagrįstus ieškovės reikalavimus tenkino ikiteisminėje stadijoje, todėl teismui pateikti ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti. Šiuo atveju atsakovė pateikė savo atsakymą į ieškovės pretenziją 2017 m. spalio 10 d., o ieškovė kreipėsi į teismą 2017 m. lapkričio 17 d., todėl yra praleidusi VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos. Ieškovei visi perkančiosios organizacijos dokumentai buvo įteikti tinkamai, ją atstovauja profesionalus advokatas, todėl privalėjo, jos manymu, pažeidžiantį jos teises sprendimą skųsti teismui Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Atsakymu į ieškovės pretenziją, kurios pagrindu pateiktas ieškinys, ieškovė jau buvo informuota, jog perkančioji organizacija iš esmės tenkino šį reikalavimą ir nusprendė iš naujo įvertinti dalyvių pasiūlymus. Tolimesnių procedūrų atsakovas atlikti nespėjo dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau yra akivaizdu, jog ginčas šioje dalyje visiškai netikslingas. Grįžus į pasiūlymų vertinimo stadiją visi pasiūlymai turi būti įvertinti laikantis Konkurso sąlygų ir vadovaujantis VPĮ normomis. Ieškinio reikalavimas susipažinti su UAB „Baltic Medics“ pasiūlyme nurodytais paslaugų įkainiais ir pateiktu neįprastai mažos kainos pagrindimu savo esme sutampa su procesiniu reikalavimu byloje išreikalauti įrodymus. VPĮ 20 straipsnyje nurodyta, kad perkančioji organizacija negali tretiesiems asmenims atskleisti jai pateiktos tiekėjo informacijos, kurios konfidencialumą nurodė tiekėjas. Visi pasiūlymus pateikę tiekėjai, tame tarpe ir ieškovė, nurodė, jog jų pasiūlymai (ar jų dalis) sudaro konfidencialią informaciją, todėl perkančioji organizacija pagrįstai prašomos informacijos ieškovei nepateikė. Ne atsiliepime į ieškinį, o atsakyme į konkrečią ieškovo pretenziją ir jos motyvus atsakovas nurodė, jog nusprendė iš naujo įvertinti dalyvių pasiūlymus ir apie priimtą sprendimą informuoti papildomai. Neįprastai mažos kainos pagrindimo procedūros rungtyniškumas suponuoja ne tik tiekėjo, bet ir perkančiosios organizacijos aktyvumą. Ieškovės kreipimosi į teismą momentu ji nebuvo praradusi teisės dalyvauti viešajame pirkime ir jos galimybės tai padaryti nebuvo apribotos, nes ieškovei aiškiai buvo nurodyta, kad visų tiekėjų pasiūlymai bus vertinami iš naujo. Šiuo atveju viešųjų pirkimų komisijai nusprendus iš naujo vertinti visų dalyvių pasiūlymus, ieškovės interesas buvo apgintas ikiteisminėje stadijoje pačiu efektyviausiu būdu.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo UAB „Baltic Medics“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodė, kad ieškovės teiginys, jog UAB „Baltic Medics“ kaina yra net 45 procentų mažesnė už visų pasiūlymų eilėje įrašytų pasiūlymų kainų aritmetinį vidurkį, savaime neįrodo, kad „Baltic Medics“ pateikta kaina yra nereali ir tiekėjas negali tinkamai įvykdyti sutarties. Ilgametė patirtis, bei nuolatinė konkurencija tiek UAB „Baltic Medics“, tiek ieškovę UAB „Diagnostikos laboratorija“, verčia nuolat ieškoti papildomų resursų bei kitų galimybių, kad siūloma kaina būtų konkurencinga, tuo pačiu išlaikant aukštus teikiamų paslaugų standartus. Daugumoje konkursų būtent ieškovė pateikia žymiai mažesnes kainas, nei kiti konkurso dalyviai. Teigdama apie tariamai UAB „Baltic Medics“ konkursui pateiktą nerealią pasiūlymo kainą, ieškovė siekia sužinoti konfidencialią UAB „Baltic Medics“ informaciją apie konkrečių tyrimų kainas. Viešųjų pirkimų tarnybos tinklalapyje patalpinta informacija nėra teisės aktas, kurio privalo laikytis civilinių teisinių santykių dalyviai, o tik atskirų neįvardintų subjektų nuomonė. Kita vertus, minimoje informacijoje yra pateikiamos tik bendro pobūdžio gairės, kai tuo tarpu pasiūlyme pateiktos informacijos vertinimas konfidencialia yra individualus procesas, kuriam negali būti taikomos tik bendro pobūdžio taisyklės, arba, kaip šiuo atveju – nuomonė. Ieškovės teiginys, kad paslaugų įkainiai bet kuriuo atveju nelaikytini konfidencialia informacija, nes neturi slaptumo požymių, vertintinas, kaip klaidinantis teismą, nes ir pati ieškovė šią informaciją tikėtina ypač saugo nuo atskleidimo konkurentams. UAB „Baltic Medics“ protingos pastangos išsaugoti informaciją apie jos pasiūlymo turinį nuo galimybės šią informaciją sužinoti konkurentams, atitinka visus tris komercinės gamybinės paslapties požymius, o šios komercinės paslapties išsaugojimas sukuria konkurencinį pranašumą prieš konkurentus, dėl to turi tikrą komercinę vertę. Negali būti tenkinamas ir ieškovės reikalavimas išviešinti duomenis, susijusius su UAB „Baltic Medics“ pasiūlyme nurodytų įkainių pagrindimu, nes tuo atveju galėtų būti pažeistas reikalavimas neatskleisti tiekėjo komercinės gamybinės paslapties, tyrimų įkainiai būtų išviešinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras vykdo viešąjį pirkimą „Laboratorinių tyrimų paslaugų pirkimas“ laboratorinių tyrimų paslaugų pirkimui. Pirkimas vykdomas pagal Viešosios įstaigos Kėdainių PSPC 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintas Konkurso sąlygas. Pirkimas skaidomas į dvi dalis. I pirkimo dalis: laboratoriniai tyrimai, kurie surenkami miesto ribose (iš VšĮ Kėdainių PSPC, esančios Budrio g. 5, Kėdainiai), II pirkimo dalis: laboratoriniai tyrimai, kurie surenkami užmiesčio ribose (iš VšĮ Kėdainių PSPC priklausančių ambulatorijų, nurodytų techninėje specifikacijoje, 2 priedas) (Konkurso sąlygų 9 p.). Iš perkančiosios organizacijos 2017 m. sausio 9 d. Viešojo laboratorinių tyrimų pirkimo komisijos posėdžio protokolo Nr. 4 nustatyta, kad pasiūlymus pirkimo II dalyje pateikė trys tiekėjos: UAB „Medicina practica laboratorija“ – pasiūlymo kaina 29 216,83 Eur, UAB „Baltic Medics“ – pasiūlymo kaina 9 263,08 Eur, UAB „Diagnostikos laboratorija“ – 12 774,48 Eur.
Konkurso sąlygų 58 punkte nustatyta, jog neatmesti pasiūlymai bus vertinami eurais pagal mažiausios kainos kriterijų. Pasiūlymai pasiūlymų eilėje surašomi kainos didėjimo tvarka. Jeigu kelių pateiktų pasiūlymų kainos vienodos, nustatant pasiūlymų eilę pirmesnis į šią eilę įrašomas dalyvis, kurio pasiūlymas CVP IS priemonėmis pateiktas anksčiausiai (Konkurso sąlygų 59 p.).
Atsakovė 2017 m. rugsėjo 18 d. perkančiosios organizacijos raštu Nr. S-2834 informavo pirkimo dalyvius apie sudarytą pasiūlymų eilę II pirkimo dalyje, laimėtoja pripažįstant UAB „Baltic Medics“. Ieškovės UAB „Diagnostikos laboratorija“ pasiūlymas įrašytas antroje vietoje.
Ieškovė perkančiajai organizacijai 2017 m. rugsėjo 22 d. pateikė pretenziją Nr. S17277, prašydama panaikinti 2017 m. rugsėjo 18 d. rašte Nr. S-2834 nurodytus sprendimus dėl nustatytos pasiūlymų eilės ir laimėjusiu pripažinto UAB „Baltic Medics“ pasiūlymo, leisti supažindinti su UAB „Baltic Medics“ pasiūlyme nurodytais paslaugų įkainiais ir jų pagrindimu. Perkančioji organizacija 2017 m. spalio 10 d. raštu Nr. S-3475 ieškovei pranešė, kad Viešųjų pirkimų komisija nusprendė iš naujo įvertinti dalyvių pasiūlymus. Taip pat nurodė, kad reikalavimas supažindinti su tiekėjos UAB „Baltic Medics“ pasiūlyme nurodytais paslaugų įkainiais ir jų pagrindimu negali būti tenkinamas, kadangi taip būtų pažeistas reikalavimas neatskleisti tiekėjo komercinės – gamybinės paslapties.
Ginčas byloje kilo dėl laimėtoja paskelbtos tiekėjos UAB „Baltic Medics“ pasiūlymo vertinimo. Ieškovės nuomone, UAB „Baltic Medics“ pasiūlymas turėjo būti atmestas, nes tiekėja pateikė nepagrįstos neįprastai mažos kainos pasiūlymą bei dėl ieškovės prašymo leisti susipažinti su tiekėjos UAB „Baltic Medics“ pasiūlyme nurodytais įkainiais.
Nagrinėjamoje byloje ginčo viešojo pirkimo procedūra pradėta iki 2017 m. birželio 30 d., todėl šalių ginčui spręsti aktuali Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.
Dėl ieškinio senaties
Atsakovė prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir nurodė, jog atsakovė yra praleidusi Viešųjų pirkimų įstatyme numatytą terminą kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, tačiau atskirų rūšių reikalavimams tiek CK, tiek kiti įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio terminus.
Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnio 1 dalies 1 punktą tiekėjas turi teisę pareikšti ieškinį teismui per 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos.
Viešųjų pirkimų įstatymo 94¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išnagrinėti pretenziją ir priimti motyvuotą sprendimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pretenzijos gavimo dienos, o apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams, taip pat juos informuoti apie anksčiau praneštų pirkimo procedūros terminų pasikeitimą.
Konkurso sąlygų 64 punkte įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, kad pretenzijos ir skundai nagrinėjami Viešųjų pirkimų įstatymo V skyriuje nustatyta tvarka ir terminais. Pretenzija turi būti pateikta CVP IS priemonėmis.
Jeigu perkančioji organizacija per nustatytą terminą neišnagrinėja jai pateiktos pretenzijos, tiekėjas turi teisę pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui per 15 dienų nuo tos dienos, kurią perkančioji organizacija turėjo raštu pranešti apie priimtą sprendimą pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams (VPĮ 94 str. 2 d.).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė pateikė pretenziją Nr. S17277 perkančiajai organizacijai 2017 m. rugsėjo 22 d. Atsakovė išnagrinėjusi ieškovės pretenziją parengė atsakymą 2017 m. spalio 10 d. raštu Nr. S-3475, kuris ieškovei buvo išsiųstas 2017 m. lapkričio 10 d. 14:10 val., ką patvirtina kartu su dubliku pateiktas išrašas iš Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos. Tokiu būdu atsakovė pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 94¹ straipsnio 3 dalies nuostatas įpareigojančias ją išnagrinėti pretenziją per nustatytą terminą.
Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, atsakovei per 5 darbo dienas nuo pretenzijos gavimo dienos neišnagrinėjus pretenzijos ir apie priimtą sprendimą nepranešus ieškovei, pagal minėtą, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, spręstina, kad ieškovė, net ir negavusi atsakymo į pretenziją, ieškinį teismui galėjo pateikti iki 2017 m. spalio 16 d. (VPĮ 94 str. 1 d. 1 p.).
Todėl atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas ieškovės argumentas, kad terminas ieškiniui pareikšti turėjo būti skaičiuojamas nuo 2017 m. lapkričio 10 d., nes būtent tada ji gavo perkančiosios organizacijos atsakymą dėl pateiktos pretenzijos išsprendimo, ir jai tapo aišku apie galimai jos pažeistas teises.
Ieškinys teismui pateiktas 2017 m. lapkričio 17 d., todėl ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, todėl ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu.
Dėl 2017 m. rugsėjo 18 d. perkančiosios organizacijos sprendimo apie sudarytą pasiūlymų eilę II pirkimo dalyje ir laimėtojos pripažinimo
Neįprastai mažos pasiūlymo kainos institutas yra teisinė priemonė, skirta perkančiajai organizacijai, ir sudaranti sąlygas jai išvengti tiekėjo nesugebėjimo įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, kurį lemia viešajame pirkime pateiktas ekonomiškai nepagrįstas pasiūlymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010; 2012 m. balandžio mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2012; 2012 m. birželio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012). Neįprastai mažos kainos institutas glaudžiai susijęs su tiekėjų pasiūlymų vertinimu ir laimėtojo išrinkimu, nes suteikia perkančiajai organizacijai papildomą galimybę po to, kai jau įvertina tiekėjo kvalifikacija ir jo pasiūlymo atitiktis techniniams pirkimo objekto reikalavimams, įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu bei gebėjimu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, visų pirma skirtas perkančiajai organizacijai apsisaugoti nuo grėsmės, kad tiekėjo siūloma mažiausia kaina gali būti ekonomiškai nepagrįsta ir lemti jo nesugebėjimą laiku ir tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį arba būti jo nesąžiningų veiksmų padarinys. Kita vertus, perkančiosios organizacijos atžvilgiu, šis institutas taikytinas tik siekiant įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu ir realumu.
Viešųjų pirkimų įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos skirtos apsaugoti ir konkurso dalyvius, pateikusius mažiausios kainos pasiūlymus, o perkančiosios organizacijos pareigos turi būti vykdomos nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų (Įstatymo redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.). Šioje teisės normoje nustatyta, kad perkančioji organizacija turi pareikalauti dalyvio, pasiūliusio neįprastai mažą kainą, pagrįsti šį pasiūlymą, jos manymu, reikšmingais pasiūlymo aspektais, kainos sudėtinėmis dalimis ir skaičiavimais, taip pat pateiktas kriterijų, į kuriuos perkančioji organizacija, vertindama kainos pagrindimą, turėtų atsižvelgti, sąrašas. Perkančioji organizacija, reikalaudama tiekėją pagrįsti pasiūlymo ekonomiškumą ir jo mažą kainą, taip pat gali prašyti pateikti įrodymus, išvardytus VPT direktoriaus 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1S-122 patvirtintose Pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos pagrindimo rekomendacijose.
Pagal neįprastai mažos kainos instituto teisinį reglamentavimą perkančioji organizacija visada privalo pareikalauti dalyvio, pasiūliusio neįprastai mažą kainą, pagrįsti šį pasiūlymą. Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2009 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 1S-96 „Dėl pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos sąvokos apibrėžimo“ 2 punkte nustatyta, jog pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina visais atvejais turi būti laikoma neįprastai maža, jeigu ji atitinka bent vieną iš šių sąlygų: yra 15 ir daugiau procentų mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį (2.1 p.); yra 30 ir daugiau procentų mažesnė nuo suplanuotų viešajam pirkimui skirti lėšų (2.2 p.). Šiame įsakyme vienareikšmiškai nurodyta, jog neįprastai maža kaina yra laikoma tokia kaina, kuri atitinka bent vieną iš dviejų sąlygų. Pažymėtina, jog nei minėtame įsakyme, nei Viešųjų pirkimų įstatyme, nei kituose teisės aktuose perkančiajai organizacijai nėra suteikta teisė pačiai nuspręsti ar pasirinkti, kuriuo punktu vadovautis, sprendžiant dėl pasiūlymo neįprastai mažos kainos. Viešųjų pirkimų įstatymo 40 straipsnio nuostatų taikymo kontekste tai reiškia, kad perkančioji organizacija turi visiems tiekėjams tinkamai ir objektyviai nustatyti, kokie neįprastai mažos kainos pasiūlymai yra įtartini, visus šiuos pasiūlymus vienodai patikrinti ir priimti dėl jų atitinkamus sprendimus, taikant tuos pačius vertinimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010).
Pagal Konkurso sąlygų 55 punktą, kai pateiktame pasiūlyme nurodoma neįprastai maža kaina, Komisija privalo dalyvio CVP IS susirašinėjimo priemonėmis paprašyti per Komisijos nurodytą terminą pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą, įskaitant ir detalų kainų sudėtinių dalių pagrindimą. Perkančioji organizacija turi įvertinti riziką, ar dalyvis, kurio pasiūlyme nurodyta neįprastai maža kaina, sugebės tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, bei užtikrinti, kad nebūtų sudaromos sąlygos konkurencijos iškraipymui. Perkančioji organizacija, vertindama, ar dalyvio pateiktame pasiūlyme nurodyta kaina yra neįprastai maža, vadovaujasi 40 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintomis nuostatomis, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1S-96 „Dėl pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos sąvokos apibrėžimo“ (Žin., 2009, Nr. 119-5131). Jeigu dalyvis nepagrindžia neįprastai mažos kainos, jo pasiūlymas atmetamas.
Byloje nustatyta, jog viešajame pirkime aukščiau minėtų tiekėjų pasiūlytų kainų vidurkis yra 17 084,80 Eur ((29 216,83 + 9 263,08 + 12 774,48) : 3). Sutinkamai su Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2009 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 1S-96 „Dėl pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos sąvokos apibrėžimo“ 2.1. punktu neįprastai maža kaina laikytina kaina, jei yra mažesnė nei 14 522,08 Eur (17 084,80 – 17 084,80 x 15 %). Tokiu būdu tiek tiekėjos UAB „Baltic Medics“ pasiūlyta kaina 9 263,08 Eur, tiek ieškovės UAB „Diagnostikos laboratorija“ pasiūlyta kaina 12 774,48 Eur pagal 2.1 punktą turėjo būti laikoma neįprastai maža kaina.
Nagrinėjamu atveju, byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kad atsakovė, perkančioji organizacija, pareikalavo iš teikėjų pasiūliusių tokias kainas jų pagrindimo. Tačiau, iš dalies tenkindama ieškovės pretenziją, nusprendė iš naujo įvertinti visų dalyvių pasiūlymus.
Nors Viešųjų pirkimų įstatymas tiesiogiai nenustato perkančiosios organizacijos teisės atlikti pakartotinį tiekėjų kvalifikacijos ar pasiūlymų vertinimą, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje viešųjų pirkimų teisės normų taikymo ir aiškinimo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai perkančiajai organizacijai, priėmusiai sprendimą dėl konkretaus, kelių ar visų tiekėjų kvalifikacijos ar pasiūlymo atitikties ir apie tai informavus tiekėjus, paaiškėja naujų duomenų ar kyla pagrįstų abejonių, dėl kurių perkančioji organizacija negalėtų sudaryti viešojo pirkimo sutarties, neatmestina galimybė perkančiajai organizacijai vertinti pasiūlymų atitiktį pirkimo sąlygoms. Jei perkančioji organizacija jokiais būdais negalėtų persvarstyti savo sprendimų, tai tokiu atveju nebūtų iki galo įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai ir nebūtų sudaryta galimybė pačiai perkančiajai organizacijai pakeisti savo galbūt skubotai ar neteisėtai priimtą sprendimą. Kita vertus, tokiu atveju perkančioji organizacija turi nurodyti priežastis, ją paskatinusias pakartotinai atlikti kurią nors viešojo pirkimo procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2011; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2013).
Iš atsakovės pateikto 2017 m. spalio 10 d. atsakymo Nr. S-3475 atsakymo nėra aišku, dėl kokių priežasčių perkančioji organizacija nusprendė pakartotinai persvarstyti pasiūlymus ir apie priimtą sprendimą informuoti papildomai. Ši aplinkybė leidžia spręsti, jog perkančioji organizacija nėra priėmusi galutinio sprendimo dėl pasiūlymų vertinimo ir laimėtojo paskelbimo. Atsakovė tiesiogiai nenurodė, jog naikina (pripažįsta negaliojančiais) 2017 m. rugsėjo 18 d. rašte Nr. S-2834 nurodytus sprendimus dėl Pirkimo objekto dalyje Nr. 2 nustatytos pasiūlymų eilės ir laimėjusio pasiūlymo, tačiau perkančiajai organizacijai nusprendus iš naujo visa apimtimi vertinti dalyvių pasiūlymus (pakartotinai atlikti pasiūlymų vertinimo procedūras), siekiant iš naujo sudaryti pasiūlymų eilę ir nustatyti laimėtoją, 2017 m. rugsėjo 18 d. rašte Nr. S-2834 nurodyti sprendimai dėl Pirkimo objekto dalyje Nr. 2 pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo yra pačios perkančiosios organizacijos pripažinti negaliojančiais, todėl nėra pagrindo tenkinti šio ieškinio reikalavimo. Šiuo atveju pritartina atsakovei, kad ieškovės teisės buvo apgintos, patenkinus ieškovės pretenziją šioje dalyje.
Dėl ieškinio reikalavimų išreikalauti iš atsakovės trečiojo asmens pasiūlymo dalį apie paslaugų kainą (įkainius), atsakovės ir trečiojo asmens susirašinėjimą bei leisti su jais susipažinti ieškovei
Skaidrumo principo taikymas, pasireiškiantis viešumo garantijų įgyvendinimu, dažnai sukelia koliziją tarp konfidencialumo pareigos ir viešumo. Viešųjų pirkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad perkančioji organizacija negali tretiesiems asmenims atskleisti jai pateiktos tiekėjo informacijos, kurios konfidencialumą nurodė tiekėjas; tokią informaciją sudaro visų pirma komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai; dalyvių reikalavimu perkančioji organizacija turi juos supažindinti su kitų dalyvių pasiūlymais, išskyrus tą informaciją, kurią dalyviai nurodė kaip konfidencialią.
Konkurso sąlygų 47 punkte taip pat įtvirtinta, kad kiekvienas susipažinimo su pasiūlymais posėdyje dalyvaujantis dalyvis ar jo įgaliotas atstovas turi teisę asmeniškai susipažinti su viešai perskaityta informacija, tačiau supažindindama su šia informacija perkančioji organizacija negali atskleisti dalyvio pasiūlyme esančios konfidencialios informacijos, kurią nurodė dalyvis.
Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos yra pasisakyta, kad informacijos įslaptinimas viešųjų pirkimų procedūroje yra išimtis iš bendros taisyklės; atsižvelgiant į tai, kad konfidencialios informacijos apsaugos tikslas – teisėta viešumo ribojimo priemonė, ji turi būti aiškinama siaurai, nepažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų skaidrumo ir konkurencijos principų bei tiekėjų teisės į veiksmingą pažeistų teisių gynybą ir turint tik tikslą nepakenkti tos informacijos šaltiniui ar kitiems asmenims; informacijos pripažinimo konfidencialia išimtinumą lemia teisinių santykių specifika, kuri suponuoja šių santykių viešumą, ir vieno iš šių santykių dalyvių subjektiškumas, priskyrimas viešosios teisės reguliavimo sričiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017; 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018; kt.).
Viešųjų pirkimų įstatyme neįtvirtinta konfidencialios informacijos – komercinės paslapties ir konfidencialiųjų pasiūlymų aspektų – samprata. Dėl to sprendžiant dėl tokios informacijos apsaugos,
taikytinos atitinkamos Civilinio Kodekso nuostatos.
CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog būtų laikoma komercine paslaptimi, informacija turi atitikti šiuos požymius: 1) informacija turi būti slapta (nevieša); 2) informacija turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama; 3) informacija turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016; kt.).
Kasacinio teismo taip pat yra konstatuota, kad informacijos kaip konfidencialios kvalifikavimas pirmiausia priklauso nuo tiekėjo nurodymo apie tai pasiūlyme, tačiau toks tiekėjo nurodymas nėra privalomas perkančiajai organizacijai; ji turi įvertinti prašomos įslaptinti informacijos pobūdį ir nuspręsti, ar prašymas pagrįstas; prašantis įslaptinti informaciją tiekėjas turi pateikti patikimus argumentus, kad duomenų atskleidimas pažeis jo teisėtus interesus; tais atvejais, kai tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, nurodo, jog visa informacija konfidenciali, perkančioji organizacija privalo kreiptis į tokį tiekėją (kai gauna kito tiekėjo prašymą susipažinti), prašydama jo patikslinti neviešinamos informacijos apimtį, nes akivaizdu, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymo ir Civilinio kodekso nuostatas visas pasiūlymas negali būti konfidencialus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013; kt.).
Tais atvejais, kai perkančioji organizacija yra prašoma supažindinti su kito dalyvio pasiūlymu, ji tai turi padaryti atsižvelgdama į prašomos pateikti informacijos pobūdį bei į tiekėjo valią tam tikrus duomenis įslaptinti. Perkančioji organizacija, nors ji nėra peržiūros institucija, bet dėl ikiteisminės ginčų sprendimo sistemos turi plačius įgaliojimus bendradarbiauti su tiekėjais (prašančiuoju ir prašomuoju), o kartais ir pareigą, išplaukiančią iš tiekėjų veiksmingos teisių apsaugos tikslo, pagal jos kompetenciją ir turimas priemones imtis reikalingų veiksmų, užtikrinančių tiekėjams realias galimybes apginti galbūt pažeistus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011).
Gavusi ieškovės pretenziją leisti susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo dalimi (paslaugų įkainiais ir jų pagrindimu, atsakovė 2017 m. rugsėjo 29 d. raštu kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl išaiškinimo. Viešųjų pirkimų tarnyba 2017 m. spalio 25 d. yra pateikusi išaiškinimą Nr. 4S-3241, kuriame nurodyta, kad viešojo pirkimo dalyvių reikalavimu perkančioji organizacija turi supažindinti dalyvį su kitų dalyvių pasiūlymų turiniu, išskyrus jų nurodytą konfidencialią informaciją. Tiekėjai įgyja teisę į susipažinimą su dalyvių pasiūlymais iškart po vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio (išskyrus atvejus, kai vykdomos derybos). Tačiau tiekėjai neturėtų piktnaudžiauti šia teise ir iš karto, ar net vokų plėšimo procedūroje reikalauti susipažinimo su kito dalyvio pasiūlymu, kadangi perkančiajai organizacijai reikia įsitikinti, ar pasiūlyme nėra konfidencialios informacijos. Minėtame rašte Tarnyba nurodė, kad pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina, išskyrus jos sudedamąsias dalis, nėra laikoma konfidencialia informacija. Šis privalomai teiktinos ir skelbtinos informacijos sąrašas nėra baigtinis, t. y. perkančiosios organizacijos negali atsisakyti atskleisti tam tikros informacijos, jeigu tokios informacijos teikimo imperatyvas yra įtvirtintas teisės aktuose. Taip pat konfidencialia nelaikytina tokia informacija, kuri yra viešai žinoma ir kurią viešai skelbti įpareigoja įstatymai. Tiekėjo pasiūlyme negali būti nurodoma kaip konfidenciali tokia informacija, kuri yra ar buvo paviešinta (pavyzdžiui, tiekėjo interneto tinklapyje, tretiesiems asmenims laisvai prieinamuose dokumentuose ir pan.). Dėl pasiūlyme esančios informacijos konfidencialumo kiekvienu atveju sprendžia pats tiekėjas, įvertinęs turimos informacijos turinį ir atsižvelgdamas į įstatymų reikalavimus. Jeigu tiekėjas nurodo, kad visas jo pasiūlymas yra konfidencialus, tokiu atveju perkančioji organizacija, vadovaudamasi skaidrumo principu ir siekdama tinkamai įvykdyti Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytus reikalavimus informuoti apie pirkimą, jo eigą ir rezultatus, turėtų kreiptis į šį tiekėją, kad jis pateiktų paaiškinimus, įrodančius, jog informacija pagrįstai nurodyta kaip konfidenciali. Tačiau, perkančioji organizacija, vadovaudamasi skaidrumo principu, visgi turėtų motyvuotu viešųjų pirkimų komisijos (arba pirkimo organizatoriaus, jei pirkimui nebuvo sudaryta viešojo pirkimo komisija) sprendimu nustatyti, kuri informacija pagal savo esmę yra laikytina nekonfidencialia ir leisti su ja susipažinti kitiems dalyviams.
Trečiasis asmuo UAB „Baltic Medics“ nesutiko pateikti informacijos apie konkrečių tyrimų įkainius ir nurodė, jog paslaugų įkainiai, kurie teikiami viešiesiems konkursams yra prieinami tik trims įmonės darbuotojams ir nėra viešai skelbiami, jie skiriais nuo tų mokamų paslaugų, kurias įstaiga parduoda pacientams, įkainių, todėl ši informacija yra konfidenciali.
Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, jog perkančioji organizacija pagrįstai, vertino, kad trečiojo asmens pateikta informacija apie paslaugų įkainius ir jų sudedamąsias dalis yra konfidenciali ir neleido ieškovei su ja susipažinti.
Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba šio Kodekso nustatyta tvarka išreikalaujami teismo (CPK 198 str.1d.). Asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti (CPK 199 str.1 d.).
Ieškovės suformuluoti ieškinio reikalavimai išreikalauti iš atsakovės trečiojo asmens UAB „Baltic Medics“ pasiūlymo, pateikto Pirkimo objekto daliai Nr. 2, dalį, kurioje nurodytos šio pasiūlymo paslaugų kainos (įkainiai), ir leisti su šia informacija susipažinti ieškovei; išreikalauti iš atsakovės trečiojo asmens UAB „Baltic Medics“ ir atsakovės susirašinėjimą (išsiųstus ir gautus raštus) dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos Pirkimo objekto dalyje Nr. 2 pagrindimo bei leisti su šia informacija susipažinti ieškovei yra procesinio pobūdžio reikalavimai. Perkančiajai organizacijai atsisakius suteikti jos prašomą informaciją, manydama, jog jos subjektinė teisė ar teisėtas interesas buvo pažeisti, turėjo teisę kreiptis į teismą pareikšdama ieškinį dėl ginčo esmės, t. y. pareikšti materialųjį teisinį reikalavimą. Tokie reikalavimai, kaip jie yra suformuluoti ieškinyje, neprašant vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje nustatytu būdu pašalinti dėl galimai padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių, savarankiškai negali sukelti jokių teisinių padarinių ir nepašalina galimos ieškovės teisės pažeidimo realios priežasties, nesukurtų ieškovei jokio materialinio teisinio rezultato (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-528-302/2017; 2018 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-457-381/2018). Pažymėtina ir tai, jog ieškovė ieškinyje nenurodė, kokioms argumentams ir faktinėms aplinkybėms pagrįsti būtina išreikalauti šiuose įrodymus, todėl šie ieškovės prašymai atmestini.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovė VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras prašė priteisti iš ieškovės 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų (atsiliepimą į ieškinį ir tripliką) parengimą ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė jų dydį patvirtinančius įrodymus (CPK 98 str. 1 d.)
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies.
Teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad atsakovei iš ieškovės UAB ,,Diagnostikos laboratorija“ priteistina 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Trečiasis asmuo UAB „Baltic Medics“, dalyvavusi byloje atsakovės pusėje, taip pat prašė priteisti iš ieškovės 450,00 Eur atstovavimo išlaidų. Kadangi šios išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, pripažintinos pagrįstomis ir įrodytomis, todėl priteistinos iš ieškovės.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi ieškinio užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojančios atsakovę VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras nesudaryti viešojo pirkimo „Laboratorinių tyrimų paslaugų pirkimas“ (pirkimo objekto dalies Nr. 2 sutarties, o jei ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
Ieškinį atmetus, o atsakovei nusprendus iš naujo pilna apimtimi vertinti visų tiekėjų pasiūlymus, laikinosios apsaugos priemonės naikintinos, kad perkančioji organizacija galėtų toliau tęsti pirkimo procedūras pirkimo antrojoje dalyje (CPK 149 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 149 straipsniu, 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Diagnostikos laboratorija“, juridinio asmens kodas 300598351, atsakovei viešajai įstaigai Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras, juridinio asmens kodas 191045757, 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Diagnostikos laboratorija“, juridinio asmens kodas 300598351, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Medics“, juridinio asmens kodas 302449178, 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras nesudaryti viešojo pirkimo „Laboratorinių tyrimų paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 181616) pirkimo objekto dalies Nr. 2 sutarties, o jei ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.