Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-07-04 · Civilinė byla Nr. e2-657-881/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2023-01-11Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2023-07-04Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-07-04
Bylos Nr.
e2-657-881/2023
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00373-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Vilija Mikuckienė (pirm.)
Pareiškėjas
Melnava
Suinteresuotas asmuo
V. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-657-881/2023Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00373-2022-5Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 4 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Melnava“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Melnava“ prašymas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu, suinteresuoti asmenys V. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Melnava“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas O. D..

Šalies argumentai

2. Pareiškėja pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo pripažinti UAB „Melnava“ bankrotą tyčiniu dėl buvusio įmonės vadovo V. M. tyčinių veiksmų (neveikimo).

3. Pareiškėja nurodė, kad bendrovės bankrotas tyčiniu pripažintinas pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kadangi nemokumo administratorius, po jam perduotų buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo ir jų įvertinimo nustatė, jog įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai ir galimai apgaulingai. Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau – FAĮ) 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, kaip taisyklė, didžioji knyga ir grynųjų pinigų apskaitos registrai („kasos knyga“) turi būti pasirašyti įmonės vadovo. Nemokumo administratoriui nebuvo pateiktas nei suvestinės apskaitos registras (didžioji knyga), nei didžiosios knygos sąskaitų planas. Administratoriui be nurodytų registrų sunku patikrinti finansinės atskaitomybės rinkinių pagrįstumą, o be minėtų apskaitos registrų tinkamai sudaryti finansinę atskaitomybę ir, atitinkamai, sumokėti mokesčius, neįmanoma. Tai, kad buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai nulėmė aplinkybę, jog negalima tinkamai nustatyti BUAB „Melnava“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Vadovas pateikė teismui finansinės atskaitomybės rinkinį už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 15 d. Pagal šį tarpinį balansą ir 2021 metų balansą UAB „Melnava“ 2021 m. gruodžio 31 d. turėjo 34 620 Eur nuosavą kapitalą, tuo tarpu 2022 m. balandžio 15 d. įmonės nuosavas kapitalas jau buvo 40 709 Eur. Taigi, per 2023 metų 105 dienas UAB „Melnava“ nuosavas kapitalas sumažėjo 75 329 Eur (34 620 Eur + 40 709 Eur). Iš perduotų pirminės apskaitos dokumentų negalima nustatyti, ar toks nuosavo kapitalo sumažėjimas buvo pagrįstas. Tarpiniame balanse nurodyta, kad UAB „Melnava“ per vienerius metus turi gauti 51 875 Eur (debitoriniai įsipareigojimai). Nemokumo administratorius paprašė UAB „Melnava“ vadovo papildomų paaiškinimų dėl šios sumos pagrįstumo ir gavo šiuos dokumentus: 30 555,53 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą faktūrą MLN 40 su aktais (mokėtina suma 25 252,50 Eur), sąskaita pasirašyta užsakovo; atliktų darbų aktus ir 2022 m. vasario 28 d. 20 470,125 Eur PVM sąskaitą faktūrą MLN 42 (nepasirašyti dokumentai); 2022 m. vasario 18 d. 1 514,68 Eur PVM sąskaitą faktūrą MLN 43 (nepasirašyta); 2021 m. gruodžio 27 d. 9 527,23 Eur PVM sąskaitą faktūrą MLN 35 (7 480,05 Eur mokėtina suma), (nepasirašyta). UAB „Melnava“ vadovas negalėjo administratoriui paaiškinti, kokiu būdu ir kaip buvo apskaičiuoti darbai, nurodyti PVM sąskaitose faktūrose Nr. 35, 42, 43, kokie darbuotojai atliko minėtus darbus, kad būtų galima šias sumas prisiteisti iš užsakovų. Teismui buvo pateiktas UAB „Melnava“ debitorių sąrašas, kuriame nurodyta, kad iš viso debitoriniai įsipareigojimai yra 51 875,25 Eur. Nėra objektyvių įrodymų, kad ūkinės operacijos, nurodytos PVM sąskaitose faktūrose Nr. 35, 42, 43, įvyko, atitinkamai nuosavo kapitalo sumažėjimas turi pasikeisti į neigiamą pusę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi netenkino pareiškimo dėl UAB „Melnava“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

5. Iš byloje pateikto įmonės balanso, sudaryto už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., duomenų teismas nustatė, kad pareiškėja turto turėjo turto už 99 246 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams siekė 64 662 Eur, t. y. įsipareigojimai kreditoriams neviršijo įmonės turimo turto vertės, todėl teismas nusprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad įmonė tapo nemokia anksčiau, nei nustatyta Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje, kuria UAB „Melnava“ iškelta bankroto byla.

6. Teismas nustatė, kad 2022 m. rugsėjo 20 d. įmonės dokumentų priėmimo–perdavimo aktu atsakovės vadovas V. M. perdavė UAB „Melnava“ nemokumo administratoriui įmonės dokumentus. Kartu su teismui pateiktu minėtu aktu nemokumo administratorius nepateikė konkrečių perduotų dokumentų sąrašo ar jų kopijų, kad teismas galėtų nustatyti, ar kartu su perduotais dokumentais buvo perduota ir didžioji knyga bei didžiosios knygos sąskaitų planas. Nemokumo administratorius pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo V. M. į bylą pateikė sąnaudų detalizaciją už galimai 2022 metus, tačiau šių duomenų nemokumo administratoriui neužtenka, jog būtų įvertinta įmonės nemokumo priežastis. Nėra aišku, kodėl komandiruočių sąnaudas yra 8 398,49 Eur, todėl, siekiant tinkamai įvertinti ūkines operacijas, ar jos buvo racionalios, būtina didžioji knyga ir didžiosios knygos sąskaitų planas. Nemokumo administratoriui be nurodytų registrų sunku patikrinti bendrovės finansinės atskaitomybės rinkinių pagrįstumą. Be to, atlikus išrašomų sąskaitų analizę, paaiškėjo, kad esminis UAB „Melnava“ klientas buvo (duomenys neskelbtini). Nuo 2021 m. liepos 14 d. iki 2021 m. gruodžio 12 d. buvo išrašyta PVM sąskaitos faktūrų už 306 078 Eur, jos buvo apmokėtos. (duomenys neskelbtini) buvo mokus, pastovus klientas, nuolat papildantis UAB „Melnava“ apyvartines lėšas, tačiau nemokumo administratoriui nebuvo perduota sutartis, pasirašyta su šiuo klientu. Nėra aišku, kodėl bendradarbiavimas su įmone (duomenys neskelbtini) toliau nebuvo tęsiamas.

7. Teismas pažymėjo, kad nemokumo administratorius nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog dėl trūkstamų dokumentų pateikimo jis būtų kreipęsis į atsakovės vadovą su papildomu užklausimu ar pareikalavimu juos pateikti, o atsakovės vadovas būtų atsisakęs juos pateikti arba nenurodęs priežasčių, kodėl negali minėtų dokumentų pateikti. Bendrovės vadovas atsiliepime į pareiškimą pažymėjo, kad iš nemokumo administratoriaus nebuvo gauta jokių žodinių ar rašytinių pastabų, jog trūksta dokumentų. Be to, bendrovės vadovas pateikė teismui papildomus įrodymus – sąnaudų detalizacijos kopiją, Darbų žurnalo kopiją, rangos sutarties su (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)) kopiją, elektroninių laiškų kopijas, kuriomis įrodinėja vykdytų darbų faktą, dėl kurių neapmokėjimo susidarė debitorinės skolos. Kartu nurodė, jog negali pateikti visų įmonės dokumentų, nes jie perduoti nemokumo administratoriui. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog bendrovės dokumentai nebuvo perduoti nemokumo administratoriui ar paslėpti sąmoningai, siekiant galimai išvengti atsakomybės.

8. Teismas sutiko su buvusio vadovo pozicija, kad pateiktos PVM sąskaitos faktūros, su debitoriais sudarytos sutartys, darbų žurnalai, susirašinėjimas su debitoriais yra pakankami įrodymai, jog nemokumo administratorius galėtų patikrinti debitorinių skolų pagrįstumą. Nemokumo administratoriui, kilus abejonių dėl debitorinių skolų, jis šiuo duomenimis galėjo patikrinti susisiekęs su įmonės debitoriais. Nemokumo administratorius teigia, kad išsiuntė reikalavimą dėl apmokėjimo debitorei (duomenys neskelbtini). Teismas iš pateikto pašto siuntos kvito nustatė, kad toks reikalavimas debitorei išsiųstas tik 2023 m. gegužės 10 d. Be to, nemokumo administratorius nurodė, kad yra pareiškęs ieškinį BUAB „Melnava“ debitorei (duomenys neskelbtini). Minėtas ieškinys teismui pateiktas 2023 m. balandžio 11 d. Tiek reikalavimas debitorei (duomenys neskelbtini), tiek ieškinys debitorei (duomenys neskelbtini) pareikšti jau po pareiškimo dėl UAB „Melnava“ bankroto pripažinimo tyčiniu pateikimo, t. y. po 2023 m. kovo 17 d. Nemokumo administratorius nepateikė duomenų, ar (duomenys neskelbtini) pripažino skolą, ar ne. Iš pateikto (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į ieškinį dėl skolos priteisimo matyti, kad atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog ieškovė atliko tik pusę darbų, darbai buvo atlikti su esminiais trūkumais. Teismo vertinimu, neišnagrinėjus nurodytos civilinės bylos iš esmės, (duomenys neskelbtini) nurodytos aplinkybės šioje proceso stadijoje gali būti vertinamos tik kaip gynybinė pozicija, nesudaranti pagrindo daryti išvadų dėl jų pagrįstumo.

9. Teismas pažymėjo, kad nemokumo administratoriui manant, jog perduotų dokumentų nepakanka debitorinėms skoloms pagrįsti, jis turi visas galimybes kreiptis į UAB „Melnava“ vadovą dėl trūkstamų dokumentų ar paaiškinimų pateikimo. Tačiau įrodymų, kad būtų ėmęsis tokių veiksmų, byloje nėra.

10. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog UAB „Melnava“ vadovo nemokumo administratoriui perduoti dokumentai sutrukdė nemokumo administratoriui nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, įmonės nemokumą sukėlusias priežastis. Kartu teismas pažymėjo, kad pavieniai buhalterinės apskaitos trūkumai nereiškia, jog negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio. Bendrovės vadovas geranoriškai bendradarbiavo su nemokumo administratoriumi, teikė jam prašomus dokumentus ir paaiškinimus. Be to, Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, jog kontrolės veiksmai bendrovės atžvilgiu nebuvo atliekami, teisių pažeidimo, vykdant bendrovės veiklą, nebuvo nustatyta. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais. Tuo tarpu tokių veiksmų byloje nebuvo nustatyta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

11. Pareiškėja BUAB „Melnava“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – UAB „Melnava“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas įrodė, jog perdavė nemokumo administratoriui suvestinės apskaitos registrą ir didžiosios knygos sąskaitų planą. Iš pateikto 2022 m. rugsėjo 20 d. įmonės dokumentų priėmimo–perdavimo akto matyti, kad didžioji knyga ir sąskaitų planas nebuvo perduoti. Atsakovas turi galimybę pateikti didžiąją knygą, tačiau to nepadarė.

11.2. Neperdavus didžiosios knygos bei sutarčių vykdymo išlaidų apskaitos, nėra galimybės patikrinti, ar bendrovės sąnaudos buvo pagrįstos, ar sutarčių vykdymo sąnaudos buvo būtinos, kokios buvo realios bendrovės nemokumo priežastys, kurie debitoriniai reikalavimai yra pagrįsti.

11.3. Nėra aišku, kodėl bendradarbiavimas su įmone (duomenys neskelbtini) nebuvo tęsiamas. Iš pateiktos lentelės matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo mokus, pastovus klientas, nuolat papildantis UAB „Melnava“ apyvartines lėšas. Visgi, nemokumo administratoriui nebuvo perduota sutartis, kurios pagrindu buvo bendradarbiaujama su minėta bendrove, tuo tarpu jai buvo parduodamos prekės ir paslaugos, UAB „Melnava“ darbuotojai vykdavo į komandiruotes Vokietijos Federacijoje. Tikėtina, kad su (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta rašytinė sutartis, tačiau vadovas jos neperdavė.

11.4. Įrodinėjimo pareiga dėl bendrovės apskaitos tvarkymo tinkamumo, bendrovės dokumentų bei turto perdavimo nemokumo administratorei tenka suinteresuotiems asmenims, t. y. buvusiems bendrovės vadovams.

Atsiliepimas

12. Suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

12.1. Bendrovės dokumentų perdavimas vyko fiziniu būdu ir buvo įformintas perdavimo–priėmimo aktu, kurį pateikė ieškovas. UAB „Melnava“ buhalterė bendravo su nemokumo administratoriaus buhaltere ir susitarė, kad tuo atveju, jeigu trūks kokių nors dokumentų arba reikės papildomos informacijos, galima kreiptis į buhalterę. Jeigu nemokumo administratoriui trūksta suvestinės apskaitos registro ir didžiosios knygos sąskaitų plano, jį gali pateikti buhalteriją tvarkęs asmuo. Jokių prašymų dėl papildomų dokumentų pateikimo nemokumo administratorius nepateikė.

12.2. Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į prašymą dėl UAB ,,Melnava“ bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė, kad kontrolės veiksmai bendrovės atžvilgiu nebuvo atliekami, kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos teisių pažeidimo, vykdant bendrovės veiklą, nebuvo nustatyta.

12.3. Darbų žurnalas visada lieka pas rangovą, todėl šiuo metu jis turi būti arba pas (duomenys neskelbtini), arba priduotas Kauno miesto savivaldybei kartu su projektu. Atlikti darbai ir išrašytos sąskaitos kartu su kitais dokumentais buvo perduoti nemokumo administratoriui. Paskutiniai aktai, pagal kuriuos išrašytos paskutinės neapmokėtos ar ginčytinos sąskaitos, su užsakovais nebuvo pasirašytos.

12.4. Sąskaita, pagal kurią buvo atliktas (duomenys neskelbtini) 25 170,44 Eur pavedimas, išrašytas už nupirktus ir vėliau parduotus defibriliatorius. ISAF sistemoje pirkimo sąskaita užregistruota numeriu (duomenys neskelbtini), suma 21 151,63 Eur + 4 441,84 Eur (Vokietijos Federacijos pridėtinės vertės mokestis, kuris į PVM apskaitą nėra įtraukiamas, patirtas nuostolis). Prekės parduotos (duomenys neskelbtini) ir įtrauktos į PVM sąskaitas faktūras MLN 32 ir MLN 37, jos taip pat užregistruotos ISAF. Bendradarbiavimas su (duomenys neskelbtini) bendrovei buvo pelningas, visos pateiktos sąskaitos apmokėtos. Tolimesnio bendradarbiavimo po 2022 m. sausio 5 d. nepavyko pratęsti, dėl to, kad pradėjo vėluoti projektai.

12.5. Ilgalaikio turto ir atsargų bendrovė neturėjo, nes nevykdė gamybos. Pagal bendrovės vidinę tvarką, trumpalaikis mažavertis turtas buvo priskiriamas prie sąnaudų, pagal tuo metu vykdomus projektus.

12.6. Pirkimas ((duomenys neskelbtini) suma 542,63 / (duomenys neskelbtini) suma 1 374,01 Eur, sąskaitos įregistruotos ISAF) – kliento kompensacija už buitinę techniką – atlikta 2021 m. gruodžio 8 d. mokėjimo nurodymu į įmonės banko sąskaitą. Kadangi objekto darbai nutruko, sąskaita už prekes nebuvo išrašyta, o trumpalaikis turtas priskirtas prie nuostolių.

13. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).

Dėl tyčinio bankroto požymių

16. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir(ar) neveikimu) ir(ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir(arba) teisėtus interesus.

17. JANĮ 70 straipsnio 2 dalis nustato požymius, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir(arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir(arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir(ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir(ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sistemiškai aiškinant JANĮ 70 straipsnio 1 ir 2 dalis, pagal naująjį reglamentavimą bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jeigu nustatoma, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir(ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir(ar) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Taigi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir(ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir(ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020, 2023 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-355-910/2023).

19. Naujasis tyčinio bankroto instituto reglamentavimas iš esmės atitinka kasacinio teismo praktiką, suformuotą pagal anksčiau galiojusį Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ), kurioje išaiškinta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikta tyčinio bankroto apibrėžtimi. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymą ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, kt.).

20. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškėja net neįrodinėja, jog UAB „Melnava“ nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jos valdymo ir(ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir(ar) teisėtus interesus, o vadovaujasi tik JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytu tyčinį bankrotą kvalifikuojančiu požymiu. Taigi, vien tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą dėl UAB „Melnava“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Dėl netinkamo UAB „Melnava“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, kaip tyčinio bankroto požymio (ne)buvimo

21. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte kaip vienas iš tyčinio bankroto požymių įvardinti atvejai, kuomet juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir(arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas požymis atitinka anksčiau galiojusio ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą juridinio asmens tyčinio bankroto pagrindą, todėl šiuo atveju tikslinga vadovautis ir teismų praktika, suformuluota aiškinant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymą.

22. Aiškinant apgaulingos ir(ar) netinkamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantį požymį, įtvirtintą anksčiau galiojusio ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, teismų praktikoje pasisakyta, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).

23. Kita vertus, kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pavyzdžiui, pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi, kuria bendrovei iškelta bankroto byla, be kita ko, nustatytas 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo terminas, per kurį netekę įgaliojimų bendrovės valdymo organai privalėjo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija), perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, buvęs bendrovės vadovas 2022 m. rugsėjo 20 d. nemokumo administratoriui perdavė dokumentus, nurodytus priėmimo–perdavimo akte.

25. Pareiškėjos atstovas, nemokumo administratorius, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek atskirajame skunde iš esmės atkartoja tuos pačius argumentus, pabrėždamas, kad jam nebuvo perduoti tam tikri dokumentai ir dėl to negalima nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties, identifikuoti su tuo susijusių operacijų ar patikrinti (patvirtinti) įmonės atliktų ūkinių operacijų ir veiksmų teisėtumą.

26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nemokumo administratorius nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog dėl jo manymu trūkstamų dokumentų pateikimo nemokumo administratorius būtų kreipęsis į atsakovės vadovą su papildomu užklausimu ar pareikalavimu juos pateikti, o atsakovės vadovas būtų atsisakęs juos pateikti arba nenurodęs priežasčių, kodėl negali minėtų dokumentų pateikti. Byloje apskritai susiklostė ydinga situacija, kuomet nemokumo administratorius teismui vardija, jo vertinimu, trūkstamus dokumentus, o suinteresuotas asmuo (buvęs vadovas), atsikirtinėdamas į pareiškėjos argumentus, juos pateikia. Bendrovės dokumentams gauti turėtų būti naudojamos kitos priemonės, pavyzdžiui, pirmiausia kreipiantis į buvusį bendrovės vadovą, buvusį buhalterį, o šiems atsisakius dokumentus pateikti – prašant teismo juos išreikalauti ar skiriant atsakingiems asmenims baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą, bet ne inicijuojant administruojamos bendrovės tyčinio bankroto procedūras, nes tai iš esmės neatitinka tyčinio bankroto instituto paskirties ir tikslų.

27. Kadangi buvęs vadovas nemokumo administratoriaus nurodomus dokumentus pateikė tiek pirmosios intencijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad nemokumo administratoriaus nurodyti įmonės dokumentai jam nebūtų perduoti ar būtų sąmoningai paslėpti, siekiant galimai išvengti atsakomybės už netinkamą bendrovės valdymą.

28. Atskirajame skunde vėl nurodomi tie patys argumentai, kad nemokumo administratoriui nebuvo pateikta Didžioji knyga. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad yra perdavęs nemokumo administratoriui Didžiąją knygą, tačiau, jeigu iš tiesų nemokumo administratorius jos neranda, gali pateikti pakartotinai. Iš byloje esančio dokumentų priėmimo–perdavimo akto nėra matyti, kad perduodamų dokumentų sąraše būtų nurodyta ir Didžioji knyga, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ši aplinkybė, nėra pagrindas konstatuoti, jog bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, nes kaip jau minėta, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Iš nemokumo administratoriaus paaiškinimų matyti, kad jis turi pastebėjimų dėl tam tikrų įmonės sandorių, jam trūksta tam tikros informacijos, tačiau iš buvusio vadovo paaiškinimų taip pat matyti, jog šis yra nusiteikęs bendradarbiauti ir teikti nemokumo administratoriui informaciją – suinteresuotas asmuo pateikia ir išsamius paaiškinimus dėl pareiškėjos nurodomų dokumentų trūkumų ir, kaip jau minėta, teikia nemokumo administratoriaus prašomus bendrovės dokumentus.

29. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė ginčui aktualias JANĮ nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartis paliekama nepakeista.

30. Papildomai pažymima, kad teise prašyti bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu suinteresuoti asmenys turi naudotis racionaliai, o ne siekdami vilkinti bankroto procesą bei padaryti nepatogumų kitiems bankroto procese dalyvaujantiems asmenims. Blogu bendrovės valdymu pažeistas teises suinteresuotieji asmenys gali ginti ir pareiškiant atskirus ieškinius dėl žalos atlyginimo ir(ar) konkrečių sandorių pripažinimo negaliojančiais. Pasinaudoti pastaraisiais teisių gynimo būdais galima net ir nepripažinus bendrovės bankroto tyčiniu, t. y. bendrovės tyčinio bankroto fakto konstatavimas nėra būtina sąlyga reikalauti pripažinti neteisėtais sandorius ar atlyginti bendrovei ar jos kreditoriams padarytą žalą. Taigi, net ir nepripažinus bendrovės bankroto tyčiniu, nemokumo administratorius ir kreditoriai gali inicijuoti atitinkamus veiksmus ir siekti padarinių, kuriuos sukelia tyčinis bankrotas – ginčyti neteisėtus bendrovės ir jos skolininkų sandorius, reikalauti žalos atlyginimo, kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir kita.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

31. Tiek nemokumo administratorius, tiek suinteresuotas asmuo apeliacinės instancijos teismui teikia naujus įrodymus.

32. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir jis nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Taip pat, apeliacinis procesas nėra skirtas įrodymams išreikalauti. Šiuo atveju matyti, kad šalys, iš esmės teikdamos naujus įrodymus, net nesuformuluoja prašymo juos pridėti prie bylos, o tiesiog tęsia toliau ginčą, lyg byla būtų nagrinėjama pirmosios instancijos teisme.

33. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šalių teikiamus naujus įrodymus (CPK 314 straipsni), tačiau tai neužkerta galimybės nemokumo administratoriui su jais susipažinti ir tęsti tolimesnį šalių bendradarbiavimą dėl trūkstamų dokumentų pateikimo.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Vilija Mikuckienė