- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-10
- Bylos Nr.
- 2A-1578-577/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-12933-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Jadvyga Mardosevič (pran.)
- Pareiškėjas
- A. L., A. J.
- Suinteresuotas asmuo
- J. J., R. J., V. J., V. S. J., Vilniaus miesto 21-ojo notaro biuro
- Kategorijos
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. L. ir A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. L. ir A. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. J., R. J., V. J., V. J., V. S. J., Vilniaus miesto 21-ojo notaro biuro notarei V. Š., Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai A. L. ir A. J. (toliau – pareiškėjai) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo A. J. mirties, priimti. Nurodė, kad jų tėvas A. J. mirė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 5277. Kadangi kito turto pareiškėjų tėvas neturėjo, jie nesikreipė į notarą dėl turto paveldėjimo. Paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Tvarkydami šeimos dokumentų archyvą 2010 metais rudenį surado Klaipėdos apskrities sprendimą dėl atkurtos nuosavybės teisės kaimo vietovėje. Kreipėsi į notarą, kuris nurodė kreiptis į teismą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. 1999-03-16 Klaipėdos apskrities sprendimu Nr. 28-5759 piliečiui A. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės kaimo vietovėje, t. y. A. J. tenkanti nekilnojamojo turto dalis 2,35 ha žemės ir 0,5 ha miško, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su šiais bendrasavininkiais: S. J. – 2,39 ha žemės, 055 ha miško (mirė (duomenys neskelbtini), paveldėjo Velta S. J.); R. J. – 0,54 ha miško; V. J. – 4,78 ha žemės, 1,08 ha miško; E. P. J. – 2,37 ha žemės, 0,55 miško (mirė (duomenys neskelbtini), paveldėjo V. J.); 11,91 ha žemės, 3,27 ha miško. Pareiškėjų motina J. J. savo vardu palikimo nepriėmė, atsisakė vaikų naudai, materialinių pretenzijų neturi.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškimą prašė jo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjai nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių svarbias priežastis, kurios sutrukdė jiems laiku priimti palikimą, todėl mano, kad pareiškėjų prašymas netenkintinas.
Suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos vyras E. P. J.. Pagal paveldėjimo teisės liudijimą būtent ji paveldėjo vyrui priklausantį sklypą. Neprieštaravo, kad pareiškėjų prašymas būtų patenkintas. Pretenzijų į A. J. valdytą žemės sklypą neturi.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 21-ojo notaro biuro notarė V. Š. prašė civilinę bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Nurodė, kad su visais teismo priimtais sprendimais ir nutartimis iš anksto sutinka.
Suinteresuotas asmuo J. J. pareiškė, kad atsisako bet kokių turtinių reikalavimų šioje civilinėje byloje savo vaikų A. J. ir A. L. naudai.
Suinteresuotas asmuo V. S. J. pareiškė, kad mirus jos vyrui S. J., paveldėjo jam priklausantį turtą. Dėl A. J. priklausančio žemės sklypo ir miško ir jo paveldėjimo jokių pretenzijų neturi.
Atsiliepimas
Suinteresuotieji asmenys R. J. ir V. J. prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-11-05 sprendimu pareiškėjų prašymą dėl termino atnaujinimo atmetė. Kadangi suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prieštaravo pareiškimui ir prašė jo netenkinti, teismas padarė išvadą, kad byloje yra kilęs ginčas dėl teisės, todėl bylą išsprendė priimant sprendimą. Pareiškėjai nurodė vienintelę priežastį, dėl kurios jie praleido terminą po tėvo A. J. mirties atsiradusiam palikimui priimti – manė, kad po tėvo mirties nebuvo paveldimo turto, o apie tėvo vardu atkurtą nuosavybės teisę į žemę jie sužinojo tik 2010 metais, tvarkydami šeimos dokumentus. Teismas su tokiais pareiškėjų argumentais nesutiko, kadangi jie prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Teismas atkreipė dėmesį, kad A. J. nuosavybės teisės į 2,35 ha žemės ir 0,5 ha miško buvo atkurtos dar 1999-03-16, t. y. dar A. J. esant gyvam. A. J. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus šešeriems metams po nuosavybės teisių į žemės sklypo ir miško dalį atkūrimo. Byloje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įrašas apie A. J. atkurtas nuosavybės į žemės sklypo dalį teises galioja nuo 1999-03-31. Teismas, atsižvelgęs į tokį ilgą laiko tarpą (nuo 1999 m. iki 2005 m.), padarė išvadą, jog mažai tikėtina, kad per visą šį laikotarpį pareiškėjai nebūtų žinoję apie jų tėvui atkurtas nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Teismas atkreipė dėmesį, jog nuosavybės teisės į turtą buvo atkurtos ne tik A. J., bet ir keturiems jo giminaičiams. Pareiškėjai teismo posėdžio metu nurodė, kad bendraudavo su giminaičiais, kuriems taip pat buvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą.
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai su savo tėvu A. J. buvo susipykę ar nebendraudavo, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjų teiginiu, kad jie apie atkurtas nuosavybės teises nieko nežinojo ir tėvas apie atkurtas nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą niekad nepasakojo. Teismas pažymėjo, jog A. J. sutuoktinė J. J., t. y. pareiškėjų motina, yra patraukta šioje byloje suinteresuotu asmeniu, tačiau byloje nustatyta, kad ir ji po sutuoktinio mirties nesikreipė nustatyta tvarka dėl palikimo priėmimo. Nors suinteresuotas asmuo J. J. teismo posėdžio metu aiškino, kad nieko nežinojo apie sutuoktiniui atkurtas nuosavybės teises į žemę bei mišką, tačiau teismas tokius paaiškinimus vertino kritiškai. Byloje nesurinkta jokių įrodymų, kad J. J. ir jos sutuoktinio santykiai buvo blogi, kad jie nebendraudavo. Teismas taip pat pažymėjo, kad A. J. mirė 2005 metais, o pareiškėjai į teismą kreipėsi tik 2010 metų gruodžio mėnesį, t.y. praėjus penkeriems metams po palikimo atsiradimo dienos. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1999-03-16 sprendimas Nr. 28-5759, kuriuo A. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės, nebuvo slepiamas, buvo saugomas pareiškėjų motinos namuose, be to, kaip nustatyta byloje Nekilnojamojo turto registre įrašas apie A. J. atkurtas nuosavybės į žemės sklypo dalį teises įregistruotas dar 1999-03-31. Tai, kad pareiškėjai nežinojo, jog po jų tėvo mirties egzistavo turtas, kurį jie turi teisę paveldėti, nepateisino įstatymo reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lėmė atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai teismo posėdžio metu nurodė, jog apie tėvui atkurtas nuosavybės teises į žemę ir sklypą sužinojo 2010 metų rudenį kažkuriam iš giminaičių paskambinus ir pasiteiravus, ką ketinama daryti su grąžinta žeme. Teismas tokius pareiškėjų paaiškinimus vertino kritiškai. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai neįrodė, jog terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas netenkintinas.
Šalies argumentai
Pareiškėjai pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-11-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Apie tai, kad jų tėvui 1999-03-16 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,35 ha miško Klaipėdos apskrities Skuodo rajono (duomenys neskelbtini), pareiškėjai sužinojo tik 2010 m. rudenį iš savo pusbrolio. Sužinoję, nedelsiant kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Pareiškėjai taip pat paaiškino, kad jų senyvo amžiaus (80 m.) motinai J. J. yra diagnozuota senatvinė silpnaprotystė bei sklerotiniai pakitimai smegenyse, nuo 2002 m. jau buvo atliktos trys navikinių auglių šalinimo operacijos, todėl ji galėjo nežinoti, o žinojusi galėjo pamiršti, kad jos vyras turėjo nuosavybės teises į kokį nors turtą. Pareiškėjų motinos sunki būklė buvo įrodyta į bylą pateiktais dokumentais. Dėl nurodytos priežasties pareiškėjų motina niekada nėra minėjusi pareiškėjams apie jų tėvo vardu turėtą nekilnojamąjį turtą. Šią aplinkybę ji paliudijo ir teisme. Be to, pareiškėjai paaiškino, kad visus su 2,35 ha žemės ir 0,5 ha miško Klaipėdos apskrities Skuodo rajono (duomenys neskelbtini) grąžinimu susijusius reikalus pagal 1996-10-24 jų tėvo išduotą įgaliojimą tvarkė jo brolis E. P. J.. Jų dėdė apie pareiškėjų tėvui grąžintą žemę ir mišką pareiškėjams nieko nėra minėjęs. Minėta žemė ir miškas buvo grąžintas dar keturiems bendrasavininkiams. Vis šie asmenys arba jų įstatyminiai įpėdiniai buvo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis ir nei vienas iš jų neprieštaravo tam, kad pareiškėjų prašymas būtų patenkintas. Teismas nenurodė nei vieno argumento, kuris paneigtų pareiškėjų nurodytas aplinkybes. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris leistų abejoti pareiškėjų teiginiais ar sudarytų pagrindą įtarti, kad jie ištikrųjų žinojo ar turėjo žinoti, kad tėvas po mirties paliko kokį nors paveldėtiną turtą. Pareiškėjai nedalyvavo nei nuosavybės teisės atkūrimo, nei atkurtų nuosavybės teisių registracijos procesuose, niekada netvarkė jokių su šiais procesais susijusių reikalų. Nei vienas iš byloje įtrauktų trečiųjų asmenų, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės į tą pačią žemę ir mišką, nenurodė jokių aplinkybių, kurios bent jau leistų abejoti aplinkybe, kad pareiškėjai nieko nežinojo apie tėvo vardu atkurtas nuosavybės teises. Teismo nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjai bendravo su giminaičiais, kuriems taip pat buvo atkurtos nuosavybės teisės, priešingai nei įvertino teismas, kaip tik patvirtino pareiškėjų teiginius. Nėra aišku, kokių tikslų vedami net keturi asmenys neatskleistų teismui informacijos, kad pareiškėjams buvo ar turėjo būti žinoma apie šį turtą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjai sąžiningai ir pagrįstai manė, jog jokio turto jų tėvas neturėjo ir jokie byloje esantys įrodymai šios išvados nepaneigė. Teismas vertino tik abstrakčias nuosavybės teisės atsiradimo ir daiktinių teisių į ją įregistravimo datas, tačiau niekaip nevertino šių datų įtakos pareiškėjų elgesiui ir to, kad pareiškėjai apie jas sužinojo tik 2010 m. rudenį. Pareiškėjų nuomone, jie įrodė svarbių priežasčių egzistavimą ir byloje nepateikta jokių įrodymų, kurie paneigtų šių priežasčių buvimą ar bent jau sudarytų pagrindą jomis abejoti. Patenkinus pareiškėjų prašymą ir atnaujinus terminą palikimui priimti, pareiškėjai įgytų teisę paveldėti jų tėvui priklausančią žemę ir mišką. Šio nekilnojamojo turto bendrasavininkiais jie taptų kartu su kitais giminaičiais, kurie tokiam pareiškėjų prašymui neprieštaravo. Atitinkamai būtų užtikrintas viso sklypo priklausymas vienai šeimai, jo nedalomumas, valdymo tęstinumas. Pareiškėjų nuomone, jų prašymo patenkinimas ne tik nesukels neigiamų teisinių padarinių, bet ir atitinka visų šių nurodytų asmenų interesus. Be to, tokio pareiškėjų prašymo patenkinimas atitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Jokių asmenų teisėtų interesų pareiškėjų prašymo patenkinimas nepažeistų. Pareiškėjų motina yra pareiškusi, jog atsisako palikimo savo vaikų naudai, pareiškėjų pareiškimui neprieštaravo ir kiti giminaičiai, kuriems kartu su pareiškėjų tėvu atkurtos nuosavybės teisės. Šioje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjų prašymo patenkinimas galėtų būti vertinamas kaip suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuotų asmenų teises.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
2012-01-06 Vilniaus apygardos teisme gauti papildomi pareiškėjų paaiškinimai prie apeliacinio skundo. Jais prašoma prie bylos prijungti 2011-12-16 VĮ „Registrų centras“ raštą į pareiškėjų atstovės 2011-11-23 prašymą pateikti informaciją, kuriame nurodyta, jog prašymą įregistruoti 29/175 dalis žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), A. J. vardu pagal 1996-10-24 įgaliojimą Nr. 5707 pateikė 1998-10-28 E. P. J.. Šis įrodymas papildomai patvirtina apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad visus su žemės sklypo ir miško grąžinimu susijusius reikalus pagal 1996-10-24 pareiškėjų tėvo išduotą įgaliojimą tvarkė jo brolis E. P. J. ir pareiškėjams nebuvo žinoma apie šį turtą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, priimamas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1999-03-16 sprendimu Nr. 28-5759 A. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,35 ha žemės ir 0,5 ha miško Klaipėdos apskrities Skuodo rajono (duomenys neskelbtini) (buvusi išlikusio nekilnojamojo turto savininkė M. J.), kartu su bendrasavininkiais: S. J., R. J., V. J. ir E. P. J. (b.l. 10-11). Pareiškėjai yra A. J. vaikai (b.l. 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9). A. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 12). Pareiškėjai po tėvo mirties į notarų biurą dėl turto paveldėjimo nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b.l. 13). Nekilnojamojo turto registre įrašas apie A. J. atkurtas nuosavybės į žemės sklypo dalį teises įregistruotas 1999-03-31.
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, kreipdamasis į teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba paduodamas notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos (CK 5.50 str.). Pažymėtina, kad CK 5.50 str. 3 d. nustatytas terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 str. 1 d. teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Pagal CPK 443 str. 8 d. teismas, nagrinėjantis bylą ypatingąja teisena, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės.
Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, nes padarė išvadą, jog pareiškėjai neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad po tėvo mirties priimtų palikimą per CK 5.50 str. 3 d. nustatytą trijų mėnesių terminą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjų elgesį, konstatavo, jog jie nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, nes be svarbių priežasčių nepriėmė palikimo per CK 5.50 str. 3 d. nustatytą trijų mėnesių terminą. Kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą (CPK 329 str. 1 d.).
Teismų praktikoje pažymėta, kad asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą įstatymas sieja su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga (CK 5.57 str. 1 d.), taip pat su aplinkybe, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašančio terminą pratęsti, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms, todėl teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, taip pat kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į šių terminų paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių asmenų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-17 nutartis Nr. 3K-3-246/2011, 2011-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010-03-15 Nr. 3K-3-115/2010; 2007-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007). Taigi nagrinėjamoje byloje svarbu išsiaiškinti aplinkybes, sąlygojusias palikimo priėmimo termino praleidimo priežastis bei nustatyti, ar priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas, yra svarbios.
Pareiškėjai nurodė priežastį, dėl kurios jie praleido terminą po tėvo A. J. mirties atsiradusiam palikimui priimti – manė, kad po tėvo mirties nebuvo paveldimo turto, o apie tėvo vardu atkurtą nuosavybės teisę į žemę jie sužinojo tik 2010 metais rudenį paskambinus pusbroliui bei tvarkydami šeimos dokumentus. Sužinoję, nedelsiant kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas su tokiais pareiškėjų argumentais nesutiko, teigdamas, kad jie prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis: 1996-10-24 įgaliojimą, patvirtintą Vilniaus miesto 1-ojo notarų biure, kuriuo A. J. buvo įgaliojęs E. P. J. atstovauti jam visose įstaigose ir organizacijose tvarkant žemės su miško dalimi, esančių (duomenys neskelbtini), Skuodo sen., Skuodo r., kuri anksčiau priklausė M. J., grąžinimo dokumentus, taip pat valdyti ir tvarkyti savo nuožiūra šią žemę su miško dalimi, už jį pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu (b.l. 157); taip pat kartu su papildomais paaiškinimais prie apeliacinio skundo pateiktą VĮ Registrų centro Telšių filialo 2011-12-16 raštą Nr. (10.1.3)S-5162, kuriame pateikta informacija, jog prašymą įregistruoti 29/175 dalis žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), A. J. vardu pagal 1996-10-24 įgaliojimą Nr. 5707 pateikė 1998-10-28 E. P. J.; Išrašą iš medicininių dokumentų apie pareiškėjų motinos J. J. sveikatos būklę (b.l. 117); taip pat 2011-08-23 teismo posėdžio metu apklausto liudytojo Č. Č. parodymus apie tai, kad jo pusbrolis A. J. nuo išėjimo į pensiją iki mirties pastoviai gyveno pas jo tėvus (duomenys neskelbtini), Širvintų rajone (b.l. 119-120); Skuodo rajono apylinkės teismo 2011-07-18 teismo posėdžio metu apklaustų suinteresuotų asmenų R. J., V. J., V. J. ir Veltos S. J. parodymus, kad su pareiškėjais ir suinteresuotu asmeniu J. J. nuo 1999 iki 2010 metų nebendravo, apie grąžintą nekilnojamąjį turtą nekalbėjo, telefonu neskambino (b.l. 113-115), – ir vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, daro išvadą, jog yra labiau tikėtina nei netikėtina, kad pareiškėjai nežinojo apie tai, kad jų tėvo vardu buvo įregistruota nuosavybės teisė į 2,35 ha žemės ir 0,5 ha miško Klaipėdos apskrities Skuodo rajono (duomenys neskelbtini), iki 2010 m. rudens.
Pati aplinkybė, kad pareiškėjai nežinojo, jog po jų tėvo mirties egzistavo turtas, kurį jie turi teisę paveldėti, nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą, tačiau vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat įvertinus pareiškėjų elgesį po to, kai jie sužinojo apie paveldimo turto egzistavimą, t.y. kad jie buvo aktyvūs, išreiškė valią priimti palikimą, kreipėsi į notarą, kreipėsi su pareiškimu į teismą, sudaro pagrindą atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.
Teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kad atnaujinus pareiškėjams terminą palikimui priimti, kiltų neigiamos pasekmės suinteresuotų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams. Iš bylos medžiagos matyti, kad suinteresuoti asmenys R. J., V. J., V. J., V. S. J. neprieštarauja, kad pareiškėjų prašymas būtų patenkintas, pretenzijų į A. J. valdytą žemės sklypą neturi. Bylos duomenimis J. J., pareiškėjų motina, yra atsisakiusi bet kokių turtinių reikalavimų šioje civilinėje byloje savo vaikų – pareiškėjų naudai (b.l. 40).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – tenkinamas pareiškėjų prašymas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjų A. L. ir A. J. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.
Atnaujinti pareiškėjams A. L. ir A. J. trijų mėnesių terminą A. J., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, termino pradžią skaičiuojant nuo šio sprendimo priėmimo dienos.