Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Vladislovo Ranonio ir Gintaro Godos (pranešėjas),

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 9 d. nuosprendžio.

Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu E. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3, 6 punktus ir nuteistas laisvės atėmimo bausme devyniolikai metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, ši bausmė subendrinta su Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta penkių mėnesių dvidešimt dviejų dienų laisvės atėmimo bausme visiško sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė devyniolikai metų penkiems mėnesiams dvidešimt dviejoms dienoms. Bausmę pirmus penkerius metus skirta atlikti kalėjime, likusius – pataisos namuose.

E. A. pripažintas pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Iš E. A. priteista T. A. 15 000 Eur neturtinės žalos, P. A. 15 000 Eur neturtinės žalos, G. A. 15 000 Eur neturtinės žalos, V. G. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 164 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Iš E. A. priteista Panevėžio teritorinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 168,70 Eur D. A. gydymo išlaidų.

Nukentėjusiajai G. A. (įstatyminė atstovė V. G. ) pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl periodinių išmokų netekus maitintojo atlyginimo patenkinimą, jo dydžio klausimą perduota nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Iš E. A. valstybės naudai priteista 562,44 Eur nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidų, 47,19 Eur – proceso išlaidų, turėtų apmokėjus liudytojo ir nukentėjusiojo kelionės išlaidas.

Iki nuosprendžio įvykdymo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas nekilnojamojo turto registre įregistruotam E. A. turtui: 139/149 žemės sklypo Nr. 3464-0003-0002, esančio (duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponuoti šiuo turtu ir šį turtą nuosprendžio vykdymo procese panaudojant civiliniams ieškiniams atlyginti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pakeistas Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendis.

Pripažinta baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad E. A. suteikė nukentėjusiajai pagalbą ir bandė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pirmosios instancijos teismo E. A. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki aštuoniolikos metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, ši bausmė subendrinta su Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta penkių mėnesių dvidešimt dviejų dienų laisvės atėmimo bausme visiško sudėjimo būdu ir E. A. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė aštuoniolikai metų penkiems mėnesiams dvidešimt dviejoms dienoms. Bausmę pirmus ketverius metus skirta atlikti kalėjime, likusius – pataisos namuose.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios nuteistojo kasacinį skundą atmesti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių nuteistojo kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. A. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3, 6 punktus nuteistas už tai, kad 2014 m. spalio 14 d., apie 16.40 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tyčia ypač degiu skysčiu – benzinu su alyvos priemaišomis, apipylė lovoje gulinčią sugyventinę D. A. ir, panaudodamas žiebtuvėlį, ją padegė; dėl atviros liepsnos ir aukštos temperatūros nudegė D. A. kvėpavimo takai ir 85 proc. kūno paviršiaus ploto, įvyko II-III laipsnio kūno paviršiaus nudegimai, o tai sukėlė nukentėjusiajai ypač didelį skausmą ir dideles fizines kančias; išsivysčius nudegiminiui šokui, endotoksiniui šokui (kliniškai), ūmiam kvėpavimo nepakankamumui, dauginių organų disfunkcijos sindromui, nukentėjusioji 2014 m. spalio 16 d. 2.10 val. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje mirė; taip, tyčia, itin žiauriai jis nužudė savo šeimos narį – D. A. , su kuria bendrai gyveno neįregistravęs santuokos.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo E. A. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteistojo E. A. kasacinio skundo argumentų

7. Teisėjų kolegija, atkreipdama dėmesį į tai, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius (ir nutartis), dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad E. A. inkriminuotos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 3, 6 punktuose, subjektyvusis sudėties požymis – tiesioginė tyčia – šioje byloje teismų yra nustatyta, sprendimuose nurodyta ir išsamiai argumentuota. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad nuteistasis E. A. suvokė savo atliekamų veiksmų pobūdį, jų pavojingumą ir siekė veikos padarinių (E. A. pagrasino sugyventinei D. A. ją apipilti benzinu ir padegti, vėliau atsinešė talpyklą su joje buvusiu benzinu ir įgyvendino šį sumanymą).

8. Iš kasacinio skundo turinio galima suprasti, kad kasatorius nesutinka su jam teismų nenustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką yra tada, kai kaltininkas savo noru, o ne verčiamas surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką momentas neturi lemiamos reikšmės, jis galimas ir nagrinėjant bylą teisme, tačiau, vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės bylos Nr. 2K-201/2007, 2K-353/2008, 2K-550/2008, 2K-259/2009 ir kt.). Iš bylos duomenų matyti, kad E. A. iškart po veikos padarymo, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, pateikė įvairias įvykio versijas, teikdamas, jog sugyventinė apdegė dėl savo pačios kaltės ir tik po to, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti patikimai jo kaltę nusikaltimo padarymu patvirtinantys įrodymai jis prisipažino tyčia padegęs savo sugyventinę. Dėl to abiejų instancijų teismai padarė pagrįstą išvadą, kad E. A. prisipažino verčiamas byloje surinktų įrodymų. Tai reiškia, kad nėra teisinio pagrindo nustatyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą nuteistojo E. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. BK 59 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes – tokios aplinkybės nustatomos tik tada, kai jos rodo mažesnį nusikalstamos veikos ar ją padariusio asmens pavojingumą, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Anaiptol, E. A. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to, nustatytos dvi jo padarytą veiką kvalifikuojančios aplinkybės. Kasatorius teistas vienuolika kartų, paskutiniai nusikaltimai susiję su smurto panaudojimu, piktnaudžiauja alkoholiu ir tokio savo gyvenimo būdo nekeičia, taip pat yra pripažintas pavojingu recidyvistu.

9. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė yra susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Nuteistajam E. A. BK bendrosios ir specialiosios dalies normos pritaikytos tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs vieną lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas) nuosprendyje nurodė aplinkybes, lėmusias kasatoriui nustatytos bausmės rūšį ir dydį. Taip pat pasisakė ir dėl nuteistojo sveikatos būklės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. A. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra adekvati padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir pavojingumui bei nuteistojo asmenybei ir atitinka BK 54 ir 61 straipsnio nuostatas. Paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nėra neteisinga ar aiškiai per griežta, ji užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo E. A. kasacinį skundą.