Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 19 (devyniolikai) metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, ši bausmė subendrinta su Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 5 mėnesių 22 dienų laisvės atėmimo bausme visiško sudėjimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 19 (devyniolikai) metų 5 mėnesiams 22 dienoms. Bausmę pirmus 5 metus skirta atlikti kalėjime, likusius - pataisos namuose.

E. A. pripažintas pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Iš E. A. priteista: T. A. 15 000 eurų neturtinės žalos, P. A. 15 000 eurų neturtinės žalos, G. A. 15 000 eurų neturtinės žalos, V. G. 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 164 eurų turtinės žalos atlyginimo;

Iš E. A. Panevėžio teritorinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteista 168,70 eurų D. A. gydymo išlaidų.

Nukentėjusiajai G. A. (įstatyminė atstovė V. G.) pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl periodinių išmokų netekus maitintojo atlyginimo patenkinimą, jo dydžio klausimą perduota nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Iš E. A. valstybės naudai priteista 562,44 eurų nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidų, 47,19 eurų – proceso išlaidų, turėtų apmokėjus liudytojo ir nukentėjusiojo kelionės išlaidas.

Iki nuosprendžio įvykdymo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, nekilnojamojo turto registre įregistruotam E. A. turtui:139/149 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponuoti šiuo turtu ir šį turtą nuosprendžio vykdymo procese panaudojant civilinių ieškinių atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. nuteistas už tai, kad 2014 m. spalio 14 d., apie 16.40 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tyčia, ypač degiu skysčiu - benzinu su alyvos priemaišomis, apipylė lovoje gulinčią sugyventinę D. A. ir, panaudodamas žiebtuvėlį, ją padegė, dėl ko atviros liepsnos ir aukštos temperatūros poveikyje nudegė D. A. kvėpavimo takai ir 85 procentai kūno paviršiaus ploto, įvyko II-III laipsnio kūno paviršiaus nudegimai, kas sukėlė nukentėjusiajai ypatingai didelį skausmą ir dideles fizines kančias, bei išsivysčius nudegiminiui šokui, endotoksiniui šokui (kliniškai), ūmiam kvėpavimo nepakankamumui, dauginių organų disfunkcijos sindromui, dėl ko nuo patirtų sužalojimų nukentėjusioji 2014 m. spalio 16 d. 2.10 val. (duomenys neskelbtini) mirė, tokiu būdu, tyčia, itin žiauriai nužudė savo šeimos narį – D. A., su kuria bendrai gyveno neįregistravęs santuokos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. BK 54 str. 2 d. nurodoma, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 str. 2 d. numatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Apygardos teismas nuosprendyje nurodė, kad E. A. pripažino esmines jam inkriminuotos veikos aplinkybes, tačiau šis prisipažinimas buvo nulemtas surinktų įrodymų, o ne kaltinamojo savanoriškų pastangų padėti atskleisti nusikalstamą veiką, todėl teismas konstatavo, kad jo veikoje nėra atsakomybę lengvinančios BK 59 str. 1 d. 2 p. nurodytos aplinkybės. Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, tačiau nustatė vieną baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą E. A. padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas taip pat nurodė, kad E. A. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, be to nustatytos dvi jo padarytą veiką kvalifikuojančios aplinkybės. E. A. buvo teistas 11 kartų, paskutiniai nusikaltimai susiję su smurto panaudojimu, piktnaudžiauja alkoholiu, gyvenimo būdo nekeičia. Remiantis BK 27 str. 1 d. laikytinas recidyvistu, o taip pat atsižvelgiant į BK 27 str. 2 d. numatytas sąlygas bei 3 d. įtvirtintas aplinkybes – pavojingu recidyvistu, todėl jam paskirta laisvės atėmimo bausmė arčiau maksimumo.

Atsakomybę lengvinančios aplinkybės numatytos BK 59 str. 1 dalyje. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes, tačiau tokios aplinkybės nustatomos tik tuomet kai jos rodo mažesnį nusikalstamos veikos ar ją padariusio asmens pavojingumą.

Apygardos teismas priimtame nuosprendyje nurodė, kad nuteistojo veikoje nėra BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kitų baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad E. A. iškart po veikos padarymo siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, sugalvojo versiją, kad D. A. apdegė dėl savo pačios kaltės, vėliau tik surinkus daugiau duomenų nuteistasis teisėsaugos pareigūnams prisipažino tyčia padegęs savo sugyventinę, todėl jo prisipažinimas veikos padarymu negali būti laikomas nuoširdžiu ir nesudaro pagrindo taikyti BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nuteistojo veikoje nėra BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, yra pagrįsta.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės rūšies ir dydžio parinkimo klausimą, nepasisakė dėl BK 59 str. 1 d. 1 p. numatytos baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nevertino to, kad nuteistasis suteikė nukentėjusiajai pagalbą, kitais aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių. Tokiu būdu teismas pažeidė bausmių skyrimo taisykles numatančias baudžiamojo įstatymo nuostatas. (duomenys neskelbtini) teisiamojo posėdžio metu nuteistasis parodė, kad kilus liepsnai bandė gelbėti sugyventinę pildamas ant jos vandenį, juo gesindamas ugnį, D. A. nutempė į kitą kambarį ir iškart iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Šiuos nuteistojo parodymus patvirtina (duomenys neskelbtini) teisiamojo posėdžio metu duoti betarpiškai įvykyje dalyvavusio liudytojo A. K. parodymai, kuris nurodė, kad įsiplieskus ugniai E. A. pradėjo šaukti „(duomenys neskelbtini), degam, nešk vandens“, gesino ugnį, pernešė D. A. į kitą kambarį, prausė ją, taip pat – 2014-11-10 garso įrašo apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, patvirtinantys, kad netrukus po veikos padarymo nuteistasis iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma rodo, kad nuteistasis dėjo pastangas, kad nukentėjusiosios būklė nepablogėtų, kad jai būtų suteikta skubi medicininė pagalba, padėjo medicinos darbuotojams surasti kelią į įvykio vietą, todėl tokius jo veiksmus yra pagrindas laikyti baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 str. 1 d. 1 p.

Nuteistojo E. A. apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo neblaivus, nesuvokė savo veikos pasekmių negali būti laikoma atsakomybę lengvinančia ar kitaip bausmę švelninančia aplinkybe, nes nusikalstamos veikos padarymas pavartojus alkoholio, jeigu tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, remiantis BK 60 str. 1 d. 9 p. laikytina ne atsakomybę lengvinančia, bet sunkinančia, didesnį kaltininko bei jo veikos pavojingumą rodančia aplinkybe. Tai, kad E. A. suvokė savo atliekamų veiksmų pobūdį ir pavojingumą patvirtina ir bylos duomenys – jis pagrasino D. A. ją apipilti benzinu ir padegti, vėliau iš kito kambario atsinešė talpą su joje buvusiu benzinu ir šį savo sumanymą įgyvendino, todėl šie duomenys aiškiai rodo, kad E. A. veikė tiesiogine tyčia, visiškai suprasdamas ir siekdamas veikos padarinių. Byloje neįrodyta, kad E. A. sugyventinę būtų padegęs dėl neatsargumo ir nėra jokio pagrindo tuo abejoti, kadangi visi E. A. veiksmai buvo nukreipti siekiant įgyvendinti savo nusikalstamus ketinimus.

E. A. taip pat nurodo, kad nusikaltimą padarė susijaudinęs po kilusio ginčo su D. A., tačiau byloje nenustatyta, kad kilęs ginčas būtų kuo nors išskirtinis pagal nuteistojo ir nukentėjusiosios gyvenimo būdą, kad nuteistasis iš tikrųjų būtų paveiktas stipraus susijaudinimo konflikto metu ir nusikaltimą padaręs jo įtakoje. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. A. nesutikus prigulti šalia D. A., tarp jų kilo konfliktas. Tuo metu E. A. paklausė D. A. ar yra kitas vyras, pagrasino atsinešti benzino ir „pasvilinti padus“, jei ši nepasakys. Bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje E. A. parodė, kad tokiu būdu ketino pagąsdinti D. A., t.y. talpą su benzinu atnešė ne dėl ūkinio reikalingumo, ar kitų buitinių priežasčių, bet su tikslu paveikti D. A.. D. A. neatsakius į E. A. klausimą, šis nuėjo į gretimą kambarį ir paėmė talpą su benzinu. Po konflikto su D. A., kurio metu ant sofos buvo išpilta dalis benzino, E. A. išėjo iš kambario, ketino prisidegti cigaretę, bet grįžo į kambarį pakviestas D. A. ir prilietęs žiebtuvėliu prie sofos, ją padegė. Bylos duomenys rodo, kad nuteistasis nusikaltimą padarė nė paveiktas didelio susijaudinimo, bet iš anksto apgalvojęs savo veiksmus ir nuosekliai siekdamas įgyvendinti nusikalstamą sumanymą.

Apeliantas E. A. taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu pripažinti jį pavojingu recidyvistu, nurodo, kad jo teistumai už ankstesnius nusikaltimus išnykę, kad negalėjo būti paleistas iš įkalinimo įstaigos lygtinai, jeigu būtų recidyvistas.

Remiantis BK 27 str. 1 d. nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Įvertinus baudžiamosios bylos duomenis dėl paskutinių E. A. padarytų nusikaltimų matyti, kad E. A. Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-04-21 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 5 d., 178 str. 2 d. ir 159 str. už bendrininkavimą darant apysunkį nusikaltimą ir nesunkaus nusikaltimo padarymą, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį padarė naują nusikalstamą veiką ir Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-04-16 nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius BK 138 str. 2 d. 3 p. numatytą apysunkį nusikaltimą, jam paskirta 2 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-04-18 nutartimi buvo paleistas lygtinai, neatlikęs 5 mėn. 22 d. bausmės. Lygtinio paleidimo metu padarė BK 129 str. 2 d. 3 p. ir 6 p. numatytą labai sunkų tyčinį nusikaltimą. Todėl, remiantis BK 27 str. 1 d. E. A. laikytinas recidyvistu. Priešingai nei nurodo apeliantas, ta aplinkybė, kad iš įkalinimo įstaigos jis buvo paleistas lygtinai, nereiškia, kad jo teistumas yra išnykęs. Remiantis BK 97 str. 3 d. teistumą turinčiais laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę,– bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Remiantis BK 97 str. 8 d., kai turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta ir teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Teistumo išnykimo už paminėtus nusikaltimus terminų eiga sustojo E. A. padarius naujas nusikalstamas veikas, todėl jo teistumas nėra išnykęs.

E. A. pagrįstai pripažintas pavojingu recidyvistu pagal BK 27 str. 2 d. 2 p., kadangi būdamas recidyvistas (turi neišnykusius teistumus pagal Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-04-21 ir 2012-04-16 nuosprendžius) padarė naują labai sunkų nusikaltimą, o taip pat yra priklausomas nuo alkoholio, nekeičia gyvenimo būdo, paskutiniai jo padaryti nusikaltimai yra smurtiniai, todėl egzistuoja ir BK 27 str. 3 d. numatytos sąlygos pripažinti E. A. pavojingu recidyvistu.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš jo priteisė per didelę sumą žalai atlyginti, areštavo jam priklausantį turtą taip atimdamas jį iš jo dukters bei posūnių. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Civiliniams ieškovams priteistos protingos sumos, atsižvelgiant į apelianto padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nukentėjusių asmenų patirtus išgyvenimus, dvasines kančias, taip pat turtinius netekimus, šios sumos atitinka teismų praktikoje tokiais atvejais priteistinas sumas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis neturi pakankamai lėšų atlyginti padarytą žalą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apribojo apelianto teisę disponuoti turimu nekilnojamuoju turtu taip užtikrindamas baudžiamojoje byloje pareikštus civilinius ieškinius.

2016-03-02 teismo posėdžio metu apeliantas pateikė teismui 2015-06-26 išrašą iš medicininių dokumentų (duomenys neskelbtini), Asmens sveikatos istorijos kopijas iš Alytaus pataisos namų, taip pat 2015-09-24 išrašą iš medicininių dokumentų (duomenys neskelbtini) ir Asmens sveikatos istorijos kopijas. Apeliantas nurodė, kad dėl sveikatos būklės negali atlikti bausmės kalėjime. BK 50 str. 3 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 83 str. 1 d. nurodoma, kad kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, taip pat į pataisos namų kamerų tipo patalpas perkelti nuteistieji, pasiųsti šią nuobaudą atlikti kalėjime, ir nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Todėl, nuteistasis formaliai patenka į asmenų, kurie laisvės atėmimo bausmę gali atlikti ir kalėjime, sąrašą.

Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. BVK 63 str. taip pat numato, kad dėl pataisos įstaigos rūšies, kurioje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę, sprendžia teismas remdamasis Baudžiamojo kodekso 50 straipsniu. Iš teismo posėdyje pateiktų medicininių duomenų matyti, kad apelianto sveikatos sutrikimai nėra įtraukti į Sunkių nepagydomų ligų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247. Visose pataisos įstaigose, taip pat ir kalėjime, yra sveikatos priežiūros tarnybos, kurios rūpinasi nuteistųjų sveikata. BVK 174 str. 3 d. nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę arba areštą atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą.

Nuteistojo nurodyti negalavimai atsirado seniai, jie nesutrukdė nuteistajam daryti naujų nusikalstamų veikų, taigi atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad dėl prastos sveikatos būklės nuteistasis negali atlikti paskirtos bausmės kalėjime ar kad jo sveikata parinktoje bausmės atlikimo vietoje nebus tinkamai pasirūpinta. Atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, ankstesnius teistumus bei ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes, bausmės paskirtis nuteistajam gali būti įgyvendinta tik skiriant dalį bausmės atlikti kalėjime.

Atsižvelgiant į tai, kad apelianto padarytas nusikaltimas yra tyčinis labai sunkus smurtinis nusikaltimas, kad jis pilnai įgyvendino savo nusikalstamus ketinimus, nusikaltimą padarė neatlikęs anksčiau paskirtos bausmės, t.y. lygtinio paleidimo laikotarpiu, taip pat, kad jis pripažintas pavojingu recidyvistu, gyvenimo būdo nekeičia, piktnaudžiauja alkoholiu, eilę kartų teistas, jo veikoje nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 9 p.), tačiau taip pat viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 1 p.), bausmė apeliantui švelninama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad E. A. suteikė nukentėjusiajai pagalbą ir bandė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismo E. A. paskirtą bausmę sumažinti iki 18 (aštuoniolikos) metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1, 2 d. šią bausmę subendrinus su 2012 m. balandžio 16 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 5 mėnesių 22 dienų laisvės atėmimo bausme visiško sudėjimo būdu, paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 18 (aštuoniolikai) metų 5 mėnesiams 22 dienoms. Bausmę pirmus 4 metus skirti atlikti kalėjime, likusius – pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.