Kauno apylinkės teismo nutarimas

sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, Karolinai Venslovaitytei, Sandrai Stulgienei, Rūtai Balčiūnaitei,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui (toliau – pareiškėjas) L. S., jo atstovei advokatei Karinai Račkauskienei,

mažamečio nukentėjusiojo T. S. atstovei pagal įstatymą K. J. ir įgaliotai atstovei advokato padėjėjai Karolinai Rainytei-Andriukaitienei,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams I. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal L. S. atstovės advokatės Karinos Račkauskienės skundą dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – institucija) vyriausiojo specialisto M. K. 2022 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. VVTAIT-ANR_N-237-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 21127555726.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingos institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).

ANK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Šis nusižengimas tėvams užtraukia įspėjimą. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams. Už netinkamą tėvų valdžios panaudojimą tėvai traukiami administracinėn atsakomybėn. CK 3.159 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad institucija 2021 m. sausio 12 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą L. S. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, padarymą (1 t., b. l. 9). Tuomet administracinio nusižengimo byla buvo perduota nagrinėti apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 18 d. nutarimu L. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas (1 t., b. l. 142–145). L. S., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarimu, pateikė apeliacinį skundą. Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutarimu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 18 d. nutarimas buvo panaikintas ir administracinio nusižengimo byla grąžinta iš naujo nagrinėti Institucijai dėl netinkamai surašyto administracinio nusižengimo protokolo ir papildomo aplinkybių tyrimo atlikimo (1 t., b. l. 182–186). Atlikus papildomus procesinius veiksmus administracinio nusižengimo byloje, Institucijos 2022 m. kovo 15 d. nutarimu L. S. nubaustas už tai, kad pažeidė VTAPĮ 6 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 1 dalį, CK 3.163 straipsnio 1 dalį ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 191–192). L. S., nesutikdamas su šiuo Institucijos nutarimu, apylinkės teismui pateikė skundą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. nutarimu Institucijos 2022 m. kovo 15 d. nutarimas panaikintas ir nutarta bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, motyvuojant tai tuo, kad priimtame Institucijos 2022 m. kovo 15 d. nutarime buvo nepagrįstai išplėstos L. S. Institucijos 2021 m. spalio 18 d. administracinio nusižengimo protokole nurodytos kaltinimo ribos ir taip buvo apribota jo teisė į gynybą bei į teisingą ir visapusišką bylos išnagrinėjimą, be to, tapo neaiškios administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės (2 t., b. l. 116–123). Institucija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarimu, pateikė apeliacinį skundą. Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutarimu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 3 d. nutarimas buvo panaikintas ir administracinio nusižengimo byla grąžinta iš naujo nagrinėti teismui. Aukštesnis teismas tokį procesinį sprendimą priėmė nustatęs, kad vadovaujantis ANK 608 straipsnio 5 dalies nuostatomis, baigus administracinio nusižengimo tyrimą asmeniui skiriamas įspėjimas (kaip ir nagrinėjamu atveju) ir tyrimą atlikęs pareigūnas dėl administracinio nusižengimo surašo nutarimą, o administracinio nusižengimo protokolas šiuo atveju nesurašomas. Aukštesnis teismas taip pat pastebėjo, kad šiuo atveju jau pačioje administracinio nusižengimo tyrimo pradžioje nebuvo laikomasi ANK nuostatų reikalavimų priimant procesinį sprendimą šioje administracinio nusižengimo byloje – Institucijos pareigūnui pačiam nesurašius nutarimo administracinio nusižengimo byloje, ji buvo perduota apylinkės teismui, kuris savo ruožtu nenustatė šio pažeidimo ir priėmė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 18 d. nutarimą, kuriuo nubaudė L. S. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskiriant jam įspėjimą. Teismas taip pat pastebėjo, kad šią procesinę klaidą iš esmės ištaisė Institucija, kuri po Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutarimo, atlikusi papildomus procesinius veiksmus, t. y. apžiūrėjusi L. S. administracinio nusižengimo tyrimo metu pateiktą garso įrašą ir dėl pateikto garso įrašo apklaususi mažamečio nukentėjusiojo atstovę pagal įstatymą K. J., administracinio nusižengimo byloje priėmė 2022 m. kovo 15 d. nutarimą, kuriuo L. S. buvo nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir jam paskirta nuobauda – įspėjimas (2 t., b. l. 133–139).

Kauno apygardos teismui bylą grąžinus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo, papildomai teismo posėdyje apklausti proceso dalyviai palaikė ankstesnę savo poziciją. Institucijos atstovės vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų pareiškėjo kaltei pagrįsti, tuo tarpu pareiškėjas ir jo atstovė tokiai Institucijos atstovės pozicijai buvo kritiški, nukentėjusiojo mažamečio įgaliota atstovė nurodė, kad turėtų būti vertinama vaiko reakcija, poveikis jam, kurią iššaukė neteisėti tėvo veiksmai, prašė nukentėjusiajam iš pareiškėjo priteisiti bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundo motyvus ir atsiliepimo į jį Institucijos argumentus, teismo posėdyje išklausęs pareiškėją bei jo atstovę ir institucijos atstovės paaiškinimus, nukentėjusiojo mažamečio atstovę pagal įstatymą K. J. ir jo įgaliotą atstovę, liudytojus R. R., E. J., taip pat išklausęs byloje esantį garso įrašą, sprendžia, jog nesurinkta objektyvių duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų, jog L. S. būtų priešingai vaiko interesams panaudojęs savo kaip tėvo valdžią ir taip padaręs neigiamą įtaką savo nepilnamečiui vaikui kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.

Šiuo atveju aktuali ANK 73 straipsnyje numatyta teisės norma yra blanketinė, todėl, pagal ją kvalifikuojant asmens pažeidimą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą), kurią asmuo kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis.

Vadinasi, norint asmenį nubausti pagal ANK 73 straipsnį, būtina nurodyti, kokią konkrečią teisės akto nuostatą asmuo pažeidė. Kadangi administracinio nusižengimo protokolas nagrinėjamu atveju pirmą kartą grąžinus bylą institucijai nebuvo pakartotinai surašytas, tad šiuo atveju yra aktualios skundžiamame nutarime nurodytos teisės aktų normos, kurias, institucijos vertinimu, yra pažeidęs L. S..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.163 straipsnio 1 dalimi, nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi ir sveikai vystytis, o šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys saugo vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad institucijos nurodyta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipnio 1 dalies nuostata, reglamentuojama minėto įstatymo II-ame skyriuje „Pagrindinių vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimas“, yra susijusi su viena iš pagrindinių vaiko teisių ir laisvių, tai yra neatimama jo teise gyventi ir sveikai vystytis. Kaip teisingai skundžiamame nutarime nurodo pati institucija, administracinė atsakomybė už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika yra numatyta ANK 72 straipsnio 1 dalyje. Su šios vienos iš pagrindinių vaiko teisių įgyvendinimu institucija nutarime sieja ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.163 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipnio 1 dalies nuostatas. Tuo tarpu L. S. skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn yra patrauktas pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, numatančią administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tai yra skundžiamame nutarime institucija savo motyvus dėl asmens kaltės grindžia teisiniu vertinimu remiantis ne ANK 73 straipsnio, o ANK 72 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos teisės normos turiniu ir būtent iš šios analizės kildina asmens pareigą nekonfliktuoti vaiko akivaizdoje. Skundžiamame nutarime institucija nurodo, kad jos nurodytų teisės aktų reglamentavimu tiek tėvams, tiek kitiems fiziniams asmenims yra keliamas reikalavimas į konfliktines situacijas neįtraukti nepilnamečių vaikų, apsaugoti juos ne tik nuo psichologinio smurto, reiškiamo prieš pačius vaikus, bet ir nuo bet kokio smurto demontravimo jų akivaizdoje.

Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (toliau – Konvencija), Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai). Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis). Tačiau teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą). Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-38/2014, Nr. 2AT-10-693/2018; kt.).

Iš bylos duomenų matyti, kad 2020 m. gruodžio 4 d. K. J. institucijai pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad L. S. jau antrą kartą vizito pas gydytoją metu elgiasi netinkamai, vaikui esant kartu, rėkia, įžeidinėja ją, kaltina, žemina, vaikas bando pasislėpti, vaikui daroma įtaka, L. S. nuteikinėja vaiką prieš ją (b. l. 2). Byloje nėra ginčo dėl tų faktinių aplinkybių, jog skundžiamame nutarime nurodytu laiku, tai yra 2020 m. gruodžio 4 d., pareiškėjas L. S., jo mažametis sūnus T. S. ir sūnaus motina K. J. dėl sūnaus sveikatos problemų (odos bėrimų) lankėsi pas šeimos gydytoją R. R.. Iš bylos aplinkybių matyti, ko iš esmės neneigia ir abu vaiko tėvai, kad vizito pas gydytoją metu kalbantis apie vaiko sveikatą tarp tėvų iškilo ginčas, kurį abu tėvai interpretuoja savaip. Vaiko motina K. J. su vaiko tėvu gydytojos kabinete iškilusį ginčą laiko išskirtine konfliktine situacija. Pareiškėjas šios situacijos nelaiko išskirtine, aiškinasi tuo, kad jo kalbėjimo tonas visą laiką yra garsus ir vaikas prie to yra pratęs, kad būdamas gydytojo kabinete jis elgėsi tėviškai, rūpinosi vaiko sveikata, vaikas negalėjo jo išsigąsti, jis nuėjo žaisti prie žaidimų stalo, o jiems išėjus iš kabineto, atsisveikino su tėvu, apsikabino, sakė, kad susitiks vakare.

Šiame kontekste, pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į tarp pareiškėjo ir jo vaiko motinos iš ankščiau susiklosčiusius santykius. Kaip matyti, pareiškėjas ir vaiko motina kartu negyvena, vaikas gyvena kartu su motina, tarp vaiko tėvų vyksta teisminai ginčai vaiko klausimais. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teisminiai procesai dėl nepilnamečiui T. S. išlaikymo iš tėvo priteisimo / padidinimo bei skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo / pakeitimo tarp L. S. ir K. J. vyksta nuo 2018 metų, be to, tarp jų vyksta ir kiti teisminiai ginčai. Akivaizdu, kad šie jau ilgą laiką tarp vaiko tėvų nusistovėję konfliktiški santykiai tebebuvo išlikę ir šiuo atveju aktualaus pas vaiko gydytoją lankymosi metu. Tuo tarpu konfliktuojantys asmenys gali elgtis ne visiškai teisingai, neadekvačiai vertinti situaciją bei hiperbolizuoti jos padarinius. Iš L. S. apklausos protokolo matyti, kas nėra paneigta byloje, kad 2020 m. gruodžio 4 d. dar prieš įeinant į gydytojos kabinetą, tarp vaiko tėvų įvyko konfliktas dėl nepakrauto sūnaus telefono (1 t., b. l. 11), kas, teismo vertinimu, dar labiau galėjo padidinti ir taip jau esančią įtampą jų tarpusavio bendravimui užėjus pas gydytoją ir su gydytoja bendraujant savo vaiko sveikatos klausimais. Teismui išklausius L. S. vizito pas gydytoją metu darytą garso įrašą, kuris šioje byloje pripažintas tinkamu ir leistinu įrodymu, nustatyta, kad tėvams su vaiku užėjus į kabinetą, pirmiausia girdimas gydytojos ir vaiko motinos pokalbis aptariant vaiko gydymo rezultatus, kalbamasi dėl vaiko stebėjimo ir kontrolės, kad nebūtų nusikasomi išbėrimai, tai aptariant juokaudamas į mamos ir gydytojos pokalbį trumpat įsijungia ir vaikas, aptariamas tolimesnis vaiko gydymas. Palaipsniui į šį pokalbį įsitraukia ir vaiko tėvas L. S.. Jis išsako savo nuomonę, kokios būtent priemonės buvo efektingos jam gydant vaiko išbėrimus, rodo šio gydymo rezultatų nuotraukas. Iš tolesnio tėvo kalbėjimo spręstina, kad jis turi tyrimais paremtą nuomonę apie vaiko bėrimus išprovokavusias priežastis. Jis nurodo, kad vaikas yra alergiškas dulkių erkėms. Atitinkamai pokalbio metu atsiranda tėvo priekaištai motinai dėl vaiko higienos, po to jis išsako nuomonę dėl to, kad iš vaiko kambario turėtų būti išimtas sintetinis kilimas, kad vaiko patalynė nebūtų sintetinė. Vaiko motina, reaguodama į vaiko tėvo išsakomą nuomonę, bando juokaudama gintis, išsakyti savo nuomonę, klausia sūnaus tėvo, ar ir jis neturėtų pakeisti patalynės, nes ir pas jį sūnus lankosi, klausia, o ką reikėtų daryti su lovos čiužiniu, kuris yra sintetinis, tėvas dėl to išsako savo argumentus. Šį pokalbį stebinti gydytoja vienu momentu įsikiša ir vaiko motinai, kuri, kaip spręstina iš garso įrašo, ne visišakai sutinka su sintetinių daiktų (tai yra kilimo bei patalynės) pašalinimu iš vaiko aplinkos, motinai pataria tai padaryti ir kilimą pašalinti. Pokalbio metu atsiradus minėtam tėvų nuomonių priešiškumui bei jau iš anksto pareiškėjo suformuotos nuomonės dėl vaiko priežiūros, sietinos su vaiko sveikta, motinai išsakymo, ir taip jau tarp šių pokalbio dalyvių esanti ankstesnė įtampa akivaizdžiai dar labiau auga. Šioje situacijoje vaiko tėvai elgiasi skirtingai. Tėvo balso tonas garsėja, motinos balso tonas taip pat šiek tiek kyla, bet išlieka ramesnis, ji priešindamasi ir atsakinėdama į vaiko tėvo klausimus lyg bando juokauti, bando aiškintis, tačiau ilgai netrukus pareiškėjui pasako, kad ji iškvies vaiko teises, kad jį sutvarkytų ir, kad jos nežemintų. Pokalbio metu į motinos prašymą jos nežeminti sūnaus akivaizdoje pareiškėjas taip pat šiek tiek pakeltu balso tonu atsako, kad vaikas turi teisę žinoti tikrąją situciją. Konfliktinei situacijai įsibėgėjus, tėvas ima priekaištauti vaiko motinai dėl to, kad vaiko sveikata ji nepasirūpino anksčiau, kad vaikas gydomas yra tik jo dėka, motina į tai bando paaiškinti, kas buvo daroma. Neilgai trukus, visi atsisveikina ir išeina.

Išklausius minėtą garso įrašą, daroma išvada, kad tėvo elgesys gydytojos kabinete buvo agresyvus vaiko atžvilgiu. Taip pat iš esmės nėra duomenų, kad jis nereagavo į pastabas dėl jo netinkamo elgesio. Kaip minėta, į vaiko motinos pastabas, kad vaikas visa tai girdi, jis reagavo ir išsakė savo nuomonę, kad vaikas turi teisę žinoti situaciją ir tai laikytina vaiko tėvų konflikto dalimi. Tuo tarpu duomenų, kad gydytoja, kuri, kaip ji pati nurodė teismo posėdyje, yra atsakinga už tvarką kabinete, būtų reiškusi pastabas pareiškėjui dėl jo netinkamo elgesio, garso įraše nenustatyta. Skundžiamame nutarime pareiškėjo kaltė taip pat grindžiama jo pakeltu balso tonu. Su balso tono pakėlimu teismas iš esmės sutinka. L. S. pakeltas balso tonas gydytojos R. R. akcentuojamas pirminiuose jos parodymuose apie įvykį, užfiksuotuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gruodžio 12 d. informaciniame rašte (1 t. b. l. 3), tą aplinkybę, kad vizito pas ją metu tėvams ėmus konfliktuoti dėl vaiko sveikatos ir jo priežiūros tėvo balso tonas buvo pakeltas, gydytoja tvirtino ir teismo posėdyje apklausiama kaip liudytoja, o vertindama motinos balso toną gydytoja jį įvertino kaip žemesnį. Išklausęs garso įrašą institucijos atstovas protokole taip pat akcentuoja pakeltą tėvo balso toną. Pažymėtina, kad pareiškėjas taip pat neginčija pokalbio su vaiko motina metu kalbėjęs garsiau. Tačiau vertinant šio tono pakėlimo lygį, teismas jo nevertina kaip kėlusio agresiją aplinkai, o konkrečiai – jo sūnui. Gydytojos kabinete pokalbis vyko tarp dviejų seniai tarpusavyje bekonfliktuojančių tėvų, kurie bendraudami jautė įtampą ir nerimą, kas ir galėjo išprovokuoti ne visiškai teisingo pareiškėjo elgesio modelio pasirinkimą, į kurį, be kita ko, atitinkamai įsitraukė ir vaiko motina, savo elgesiu iš esmės priešindamasi vaiko tėvo pasiūlymams iš vaiko aplinkos pašalinti sintetinius daiktus, jų ginčas tęsėsi. Liudytoja R. R. duodama parodymus nurodė, kad jai dėl šio vaiko tėvų konflikto kabinete buvo nejauku. Šioje situacijoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas yra ne kartą UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu teikęs prašymus / skundus, inicijavęs šios medicinos įstaigos teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės patikrinimus, tad gydytoja, kaip įvykio dalyvė, tikėtina, kad galėjo jaustis nejaukiai, taip pat galėjo jausti įtampą, o vėliau duodama parodymus L. S. atžvilgiu ir būti ne visai objektyvi. Gydytoja taip pat parodė, kad ši situacija šioje šeimoje yra ne pirma, kad šeimos bendravimas yra sudėtingas. Kad tai antras jų konfliktas lankantis pas gydytoją, savo pareiškime nurodė ir pati K. J.. Tai tik patvirtina, kad ši konfliktinė situacija tarp vaiko tėvų nėra niekuo išskirtinė, kaip ją šįsyk traktuoja vaiko motina, ir kad tėvų tarpusavio konfliktai dalyvaujant jų vaikui vyksta ne pirmą kartą. Tad akivaizdu, kad jau pačios tėvų susitikimo aplinkybės pas gydytoją vaikui galėjo būti bauginančios, keliančios nerimą, o tėvams pradėjus konfliktuoti, vaikas tiesiog dėl padidėjusio nerimo ir įtampos galėjo pakilti iš savo vietos ir pradėti kabinete judėti. K. J. pareiškime nurodė, kad sūnus „kabinete bando pasislėpti, kiek įmanoma“. Duodama teisme parodymus, ji parodė, kad jiems sukonfliktavus, ji vaiko nematė, nes jis judėjo po kabinetą, o vėliau jį pamatė kabineto gale prie durų su kėdute, bandantį slėptis ir užsidengusį ausis. Vaikas jo apklausos metu nurodė, kad jis konflikto metu pasislėpė po stalu. Kaip nurodoma UAB (duomenys neskelbtini)2020 m. gruodžio 12 d. informaciniame rašte, pasak gydytojos R. R., T. S. nerimastingai vaikščiojo po kabinetą, glamžė drabužius, nieko nekalbėjo, matėsi, kad buvo sujaudintas. Tą patį gydytoja tvirtino ir teismo posėdyje, tačiau apibendrindama pripažino, kad ji pati vaiko visada nematė, nes prieš ją buvo tėtis, o šone buvo mama, priešais ją – kompiuteris, tad ji labiau koncentravosi į suaugusiuosius. Duomenų, kad tokią galimą vaiko reakciją galėjo išprovokuoti tiesiogiai prieš savo sūnų pareiškėjo L. S. išreikšti žodžiai ar veiksmai, ir tai galėjo kažkaip neigiamai paveikti vaiką, sukelti jam neigiamų sveikatos padarinių, nenustayta. Pasak pareiškėjo, vaikas negalėjo jo išsigąsti, jis nuėjo žaisti prie žaidimų stalo, o jiems išėjus iš kabineto, atsisveikino su tėvu, apsikabino, sakė, kad susitiks vakare.

Institucijos 2020 m. gruodžio 28 d. informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko nepriežiūrą nurodyta, kad tą pačią dieną 2020 m. gruodžio 4 d. po vizito pas gydytoją 13.20 val apklausiant T., vaikas atrodė ramus, drąsiai atsakinėjo į klausimus, be kita ko, nurodė, kad savaitgalį praleis pas tėtį. Liudytoju apklaustas E. J., išklausęs vaiko nuomonę ir surašęs minėtą 2020 m. gruodžio 28 d. informaciją apie gautą pranešimą apie galimą vaiko nepriežiūrą, taip pat patvirtino, kad apklausiant mažametį T. kažko neįprasto nepastebėjo, vaikas logiškai atsakinėjo į klausimus, neverkė, elgėsi normaliai, akivaizdaus vaiko streso nematė. Pažymėtina ir tai, kad minėtoje 2020 m. gruodžio 28 d. informacijoje analizuojant vaiko situaciją pateiktas vertinimas, kad vaikui neigiamą įtaką gali turėti konfliktiški tėvų santykiai (1 t., b. l. 29–33). Konfliktiški tėvų santykiai, kaip galima rizika, nurodyti ir institucijos 2020 m. gruodžio 28 d. situacijos vertinimo anketoje, kurioje, be kita ko, rekomenduojama psichologinė pagalba abiem vaiko tėvams (1 t., b. l. 34–41). Jokių L. S. veiksmų, patvirtinančių pastarojo neteisėtą elgesį, nepanaudojus tėvų valdžios arba panaudojus ją priešingai sūnaus interesams byloje nėra nustatyta.

Kaip jau minėta, negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vertinti kaip administracinį nusižengimą. Šiuo atveju nenustatyta, kad išimtinai vien tėvo elgesys nepilnamečiui vaikui sukėlė trauminį poveikį ar kad L. S. to siekė. Asmens kaltė gali būti konstatuota tik tada, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad institucija nesurinko objektyvių duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų, jog pareiškėjo L. S. veiksmų turinys – konflikas su vaiko motina vaiko akivaizdoje – sudaro nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Pažymėtina ir tai, kad skundžiamame nutarime pareiškėjui kaltinamas suformuluotas ydingai, tai yra jo veiksmai kvalifikuojami pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, tačiau pareiga nekonfliktuoti vaiko akivaizdoje pareiškėjui kildinima iš visai kito ANK straipsnio, tai yra ANK 72 straipsnio 1 dalies, atitinkamai su pastaruoju administraciniu nusižengimu yra siejami ir skundžiamame nutarime nurodyti konkretūs teisės aktai, kurių pažeidimu šiuo atveju nepagrįstai yra kaltinamas L. S..

Esant nurodytoms aplinkybėms, visas abejones vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla L. S. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Advokato apmokėjimo tvarką reglamentuoja BPK 106 straipsnis. Šis straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu buvo pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Naujausioje kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į tai, kad išlaidų advokato paslaugoms apmokėti padengimą reglamentuojanti nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir nustatyta Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo šiuo aspektu dar nėra nustatęs, sprendžiant klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą pagal ANK 666 straipsnį, konstatuota, kad šiai situacijai spręsti turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021). Todėl, teismui konstatavus, jog asmens veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių, toks asmuo turi teisę į advokatui sumokėtų išlaidų atlyginimą (Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-431-485/2021).

Pareiškėjo L. S. atstovė advokatė Karina Račkauskienė 2021 m. spalio 7 d. teismo posėdžio metu prašė L. S. priteisti 600,00 eurų bylinėjimosi išlaidas už advokatės atstovavimą pirmosios insancijos teisme (1 t., b. l. 133–136, 139–140). Be to, L. S. 2021 m. gruodžio 9 d. yra pateikęs prašymą priteisti 250,00 eurų atstovavimo išlaidas už apeliacinio skundo parengimą (2 t., b. l. 176–178).

Sprendžiant klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą pagal ANK 666 straipsnį turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis procesinių išlaidų atlyginimo klausimus. Vertina, jog atsižvelgiant į bylos pobūdį, suteiktų paslaugų apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, procesinių dokumentų apimtis ir turinį, bylos rezultatą, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma laikytina protinga ir proporcinga bylos apimčiai. Pažymi, kad pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka, todėl taikant įstatymo analogiją nurodytos išlaidos yra priteistinos iš valstybės. Analogiškos nuostatos yra laikomasi ir naujausioje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5- 303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021). Prie prašymų pateiktos PVM sąskaitos-faktūros bei mokėjimo nurodymai patvirtina, kad pareiškėjas už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 850 Eur.

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad L. S. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį patrauktas nepagrįstai, todėl jis turi teisę į išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, Nr. 2K-7-25-495/2020 ir kt.). Taigi, vertinant atstovavimo išlaidų pagrįstumo klausimą, būtina atsižvelgti į bylos sudėtingumą, sprendžiamų klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-362-383/2021). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad L. S. atstovės prašyme nurodyta išlaidų suma nėra per didelė ir yra proporcinga bylos apimčiai.

Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl taikant įstatymo analogiją nurodytos išlaidos priteistinos ne iš Institucijos, o iš valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021).

Nukentėjusiojo T. S. įgaliota atstovė advokato padėjėja Karolina Rainytė-Andriukaitienė yra pateikusi prašymą nukentėjusiajam T. S. iš L. S. priteisti 2855,60 Eur (įskaitant PVM) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos už advokato padėjėjos Karolinos Rainytės-Andriukaitienės suteiktas teisines paslaugas (2 t. b. l. 181–183). Patenkinus administracinėn atsakomybėn traukiamo L. S. skundą ir ginčą išsprendus jo naudai, minėtos bylonėjimosi išlaidos iš L. S. nukentėjusiojo T. S., atstovaujamo įstatyminės atstovės K. J., naudai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. S. atstovės advokatės Karinos Račkauskienės skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyriausiojo specialisto M. K. 2022 m. kovo 15 d. nutarimą Nr. VVTAIT-ANR_N-237-2022 ir administracinio nusižengimo bylą L. S. atžvilgiu nutraukti.

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. S. nukentėjusiajam T. S., atstovaujamam įstatyminės atstovės K. J., 2855,60 Eur bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.

Priteisti L. S. iš valstybės 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.