Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-295-817/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-06-22
Bylos Nr.: 1A-295-817/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-10074-2021-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Ieva Gavelytė-Kalytienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, Nida Vigelienė
Nuteistasis: L. G., D. J.
Advokatai: Kęstutis Ožiūnas

Kategorijos

1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-295-817/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10074-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1.; 1.2.18.2.; 1.2.18.3.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės,

sekretoriaujant Teresai Darulienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Danylai,nuteistajam L. G. ir jo gynėjui advokatui Kęstučiui Ožiūnui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. G. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Ožiūno (toliau – apeliantai) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė.

L. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė.

L. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes bausmes (idealioji nusikalstamų veikų sutaptis), o po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, jas iš dalies sudedant, ir L. G. paskirta subendrinta 75 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir L. G. paskirta galutinė subendrinta 75 parų arešto bausmė ir 105 MGL (5 250 Eur) dydžio bauda.

Bausmės pradžia L. G. skaičiuotina nuo nuteistojo sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas D. J., šis nuteistasis apeliacinio skundo nepadavė, taip pat dėl jo apeliacinis skundas nebuvo paduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. L. G. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. lapkričio 18 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, (duomenys neskelbtini), suklaidinęs D. J., kad padės jam užsidirbti pinigų, paėmė iš D. J. pastarojo vardu išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę su generatoriumi bei tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti.

Be to, L. G. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: jis 2019 m. lapkričio 18 d., (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelė, išduota D. J. vardu, jam nepriklauso, įdėjo ją į „SEB“ banko bankomatą ir, suvedęs PIN kodą, išgrynino 5 000 Eur, tokiu būdu neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę pakankamą finansinei operacijai inicijuoti.

Be to, L. G. nuteistas už tai, kad jis apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, veikdamas kartu su D. J. bei ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą įgyti svetimą turtą – banko AB „Swedbank“ pinigines lėšas, pasinaudodami D. J. elektroninės bankininkystės prisijungimu, 2019 m. lapkričio 15 d., apie 14.37 val., kartu užpildė paraišką 5 000 Eur kreditui gauti, melagingai nurodydami bankui AB „Swedbank“ informaciją apie tai, kad D. J. dirba UAB „Ž.“ ir gauna 2 000 Eur dydžio darbo užmokestį, žinodami, kad pastarasis šioje įmonėje nedirba ir nurodyto darbo užmokesčio negauna, tokiu būdu suklaidino banką, priimant sprendimą dėl kredito išdavimo, ir 2019 m. lapkričio 18 d. per elektroninę bankininkystę sudarė su banku AB „Swedbank“ Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu gavo kreditą 5 000 Eur, kuris buvo pervestas į D. J. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jis šio kredito negrąžino ir tokiu apgaulės būdu įgijo svetimą turtą – bankui AB „Swedbank“ priklausančias pinigines lėšas 5 000 Eur.

2. D. J. nuteistas už tai, kad jis apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: jis 2019 m. lapkričio 15 d., veikdamas kartu su L. G. ir su ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą įgyti svetimą turtą – banko AB „Swedbank“ pinigines lėšas, pasinaudodami D. J. elektroninės bankininkystės prisijungimu, kartu užpildė paraišką 5 000 Eur kreditui gauti, melagingai nurodydamas bankui AB „Swedbank“ informaciją apie tai, kad jis dirba UAB „Ž.“ ir gauna 2 000 Eur dydžio darbo užmokestį, žinodamas, kad šioje įmonėje nedirba ir nurodyto darbo užmokesčio negauna, taip suklaidino banką, priimant sprendimą dėl kredito išdavimo, ir 2019 m. lapkričio 18 d. per elektroninę bankininkystę sudarė su banku AB „Swedbank“ Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu gavo kreditą 5 000 Eur, kuris buvo pervestas į jo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jis šio kredito negrąžino ir tokiu apgaulės būdu įgijo svetimą turtą – bankui AB „Swedbank“ priklausančias pinigines lėšas 5 000 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. G. ir jo gynėjas advokatas Kęstutis Ožiūnas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nuosprendį dalyje dėl L. G. pripažinimo kaltu ir nuteisimo padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje. Netenkinus pirmojo prašymo, prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nuosprendį dalyje dėl L. G. paskirtos bausmės – arešto – pakeičiant šią bausmę bauda, nustatant 18 mėnesių terminą paskirtos baudos sumokėjimui.

4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistojo L. G. kaltė motyvuojama vien tik kito šioje baudžiamojoje byloje nuteistojo D. J. parodymais, kurie, apeliantų nuomone, baudžiamojoje byloje yra paneigti arba nepatvirtinti. Apeliantai akcentuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodo, kad gretinant nuteistojo D. J. parodymus su kitais įrodymais matyti, jog jis iš esmės nurodė teisingas faktines aplinkybes, kurias detalizuoja bylos medžiaga, tačiau nuteistojo D. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu, apeliantų vertinimu, negalima vertinti vienareikšmiai kaip patikimus ir atspindinčius teisingas faktines aplinkybes, kuriuos detalizuoja kita bylos medžiaga. Jokių kitų duomenų apie tai, kad L. G. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, baudžiamojoje byloje nėra.

Šalies argumentai

5. Apeliantų teigimu, byloje nustatyti faktiniai duomenys, turintys esminės įtakos sprendimui dėl L. G. kaltės šioje byloje priimti, yra nepaneigti, o būtent: 1) įvykiuose dalyvavo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teismo procese nenustatytas trečiasis asmuo; 2) nuteistasis D. J. nagrinėjamu laikotarpiu per trumpą laiką paėmė ne vieną paskolą (preliminariai – dešimteriopai daugiau); 3) kitų paskolų paėmimo tikslai ir panaudojimo aplinkybės šioje byloje nebuvo nustatinėjami (-os). Atsižvelgiant į šiuos duomenis, negalima teigti, kad L. G. yra tas asmuo, kuris inicijavo D. J. veiksmus, gavo mokėjimo priemones ir naudojosi jomis. Nagrinėjamu atveju D. J., duodamas parodymus, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, parodant save kaip auką, siekia nuslėpti trečiąjį asmenį, kuris galimai ir buvo paskolų ėmimo iniciatorius, jų gavimo realizacijos organizatorius, taip pat siekia atkeršyti L. G. ar jo artimiesiems už nesumokėtą jam uždarbį. Todėl, apeliantų įsitikinimu, nuteistojo D. J. parodymais šioje byloje negalima remtis, grindžiant L. G. kaltę. Dėl šių priežasčių skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas.

6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, jei vis dėl to apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog nuteistojo L. G. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra įrodyta, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dalyje dėl nuteistajam L. G. paskirtos subendrintos 75 parų arešto bausmės. Apeliantai prašo nuteistajam L. G. paskirtą arešto bausmę pakeisti bauda, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bei nustatyti 18 mėnesių terminą paskirtos baudos sumokėjimui. Apeliantai akcentuoja, kad nuteistasis L. G. šeimoje augina (duomenys neskelbtini) vaikus, kuriems reikalinga nuolatinė, nepertraukiama abiejų tėvų priežiūra, jis turi darbovietę ir gali realiai įvykdyti jam paskirtą bausmę – baudą, o areštas, kaip bausmės vykdymas, suponuotų situaciją, kurioje būtų baudžiami ir asmenys, kurie neturi jokio ryšio su nusikalstamomis veikomis bei atsakomybe už jas.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

8. Teismo posėdžio metu nuteistasis L. G. ir jo gynėjas advokatas Kęstutis Ožiūnas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė nuteistojo L. G. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Ožiūno apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo L. G. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Ožiūno apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, išanalizavusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, iš naujo įvertinusi kiekvieną bylos įrodymą atskirai ir jų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai pripažino L. G. kaltu padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Vis dėlto apeliacinės instancijos teisme pakartotinai išanalizavus bylos duomenis, byloje esančių ir pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne visas bylos aplinkybes, todėl pripažindamas L. G. kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį padarė neteisingas, byloje surinktais įrodymais nepagrįstas išvadas dėl L. G. kaltės padarius jam inkriminuotas, BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria L. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, naikinama, dėl šių veikų jis išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Keistina ir L. G. paskirta bausmė.

Dėl kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje

11. Sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina (BK 182 straipsnis). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Pagal teismų praktiką nustatomi šie apgaulės kriterijai: a) objektyvios tiesos iškraipymas; b) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); c) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-158-303/2021, 2K-71-976/2022). Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-166-895/2019). Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad apgaulės būdų gali būti labai įvairių, tačiau bet kurios sukčiavimo veikos apgaulės turiniui būdinga tai, kad kaltininko panaudota apgaule yra suklaidinamas turto valdytojas, o kaltininkas dėl panaudotos apgaulės įgyja svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-402/2014, 2K-34-697/2016). Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-92-648/2019). Sukčiavimo sudėtis yra materialioji, šis nusikaltimas yra baigtas, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas jį neteisėtai užvaldo, paverčia savo ar kitų trečiųjų asmenų nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263-696/2016, 2K-215-303/2017, 2K-158-303/2021).

12. Nuteistasis L. G. viso proceso metu neigė savo kaltę, parodė, kad D. J. savo mokėjimo instrumentų, banko kortelių, generatorių jam nedavė, be to, nuteistojo teigimu, D. J. turi pagrindą nuteistąjį apkalbėti, nes L. G. nesumokėjo jam dalies pinigų ir jie dėl to buvo stipriai susipykę, be to D. J. buvo supykęs, kad dėl L. G. atlikto D. J. įdarbinimo, jis neteko vienos ar dviejų pašalpų. L. G. nurodė, kad D. J. ilgą laiką (nuo 2014 m. iki 2019 m.) L. G. ir jo tėvo (duomenys neskelbtini) nelegaliai, be jokios sutarties dirbo ūkio darbus, už kuriuos L. G. arba jo tėvas mokėdavo grynaisiais pinigais. Nuteistasis nurodė, kad jis fiktyviai, siekdamas išvengti „Sodra“ įmokos, D. J. įdarbino į VšĮ „B.“, tai yra, paskambinęs V. D. sutarė su ja dėl jo įdarbinimo, išsiuntė jai D. J. duomenis – vardą, pavardę, asmens kodą. Dėl šio įdarbinimo D. J. neteko kelių pašalpų. L. G. patvirtino, kad su D. J. palaikydavo ryšį telefonu, yra ne kartą pavežęs jį iš (duomenys neskelbtini), kai ten D. J. būdavo savo reikalais. Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, nuosekli byloje surinktų įrodymų visumos analizė leidžia spręsti, kad kaltinamojo L. G. kaltė padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra įrodyta.

13. Teisiamajame posėdyje nuteistasis D. J. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažinęs iš dalies, parodė, kad dirbo L. G. tėvo (duomenys neskelbtini), iš ten pažįsta L. G.. L. G. jam pasiūlė užsidirbti, iš pradžių jis nesutiko, bet L. G. pasakė, kad nieko nebus, „reikės padaryti bankrotą ir viskas bus gerai“, todėl paėmė kreditus. D. J. turėjo skolų už šilumą, todėl jo tikslas gauti kreditą buvo atsiskaityti su skolomis. L. G. jį atvežė pas save į butą, į (duomenys neskelbtini). Važiuojant į (duomenys neskelbtini) L. G. nesakė, kad reikės bendrauti su bankais, tačiau atvykus į jo butą pasakė, jog reikės padirbėti, pašnekėti telefonu. Tada L. G. draugas per kompiuterį susisiekė su banku ir laukė skambučio. L. G. draugas, kuris dirbo kompiuteriu, užrašė ant popieriaus ką jam sakyti imant kreditą. D. J. pasakė, kad reikės laukti, kol suskambės telefonas, tada reikės atsiliepti ir skaityti tekstą iš lapo, kuriame buvo surašyta, kur jis dirba, kiek uždirba. D. J. neturi žinių, kaip naudotis elektronine bankininkyste, o, kai paskambino iš banko, jis pasakė, kur dirba ir jam davė kreditą. Bankas, su kuriuo bendravo, buvo „Swedbank“. Kredito suma buvo pervesta į jo banko kortelę. D. J. nurodė, kad iki sumanymo paimti kreditus, jis dirbo pas (duomenys neskelbtini), atlyginimą gaudavo „į rankas“, todėl jam banko sąskaitos nebuvo reikalingos, kaip jos veikia, D. J. nesupranta. L. G. pasiūlė atsidaryti sąskaitas skirtinguose bankuose, vežė D. J. į bankus. 2019 m. L. G. atvežė jį į prekybos centrą „A.“, liepė pasiimti popierius, išsiimti banko mokėjimo kortelę, atsidaryti banko sąskaitą. L. G. rodė kur eiti, pasakė, ką sakyti. Taip pat dėl banko sąskaitos atidarymo (duomenys neskelbtini) ėjo į „SEB“ banką ir „Swedbank“. Atidarydamas banko sąskaitas, D. J. suvokė, kad banko sąskaita reikalinga gauti kreditus. Jis paėmė daug, apie 50 000 eurų vertės, kreditų. Atidaryti banko sąskaitai jam reikėjo tik paso, o kadangi jo pasas negaliojo, jis buvo padarytas per savaitę skubos tvarka, už tai mokėjo L. G.. Dokumentus, kuriuos jam davė banke atidarius banko sąskaitas, banko mokėjimo korteles, generatorius D. J. atidavė L. G.. Su L. G. buvo sutarę, kad gautus pinigus pasidalins per pusę. D. J. paaiškino, kad L. G. sakė, kad nuims pinigus, todėl D. J. atidavė jam banko mokėjimo korteles. Po mažiau nei savaitės L. G. jam pasakė, kad nieko neišėjo su kreditais. Tada, po kurio laiko, D. J. pradėjo gauti pranešimus iš banko apie kreditus, D. J. klausė L. G. kas čia darosi, L. G. pasakė, kad padarys bankrotą ir viskas bus gerai. D. J. nurodė, jog įmonėje UAB „Ž.“ ar VšĮ „B.“ nedirbo. Žino, kad buvo įdarbintas šiose įmonėse, jam tai pasakė L. G., bet mano, kad to įdarbinimo reikėjo kreditams gauti. Įdarbinant įmonėje UAB „Ž.“, VšĮ „B.“, L. G. jį fotografavo, tvarkė dokumentus. L. G. sakė, kad UAB „Ž.“ dirbti nereikės, niekur važiuoti nereikės. Iš L. G. yra gavęs 300 Eur po kreditų paėmimo iš banko „Swedbank“. D. J. nurodė, jog nėra priežasčių, dėl kurių norėtų nepagrįstai apkalbėti L. G.. Tokie kaltinamojo D. J. parodymai iš esmės buvo nuoseklūs ir atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (3 t., b. l. 103-106, 118-121). Be to, iš esmės panašias aplinkybės jis nurodė ir pačioje pradinėje tyrimo stadijoje (1 t., b. l. 80).

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. J. parodymus iš dalies patvirtina kiti byloje surinkti duomenys. Iš bylos duomenų matyti, kad D. J. asmens tapatybė kortelė buvo išduota skubos tvarka (per 5 darbo dienas) 2019 m. lapkričio 11 d., paraiška 5000 eurų kreditui per elektroninę bankininkystę užpildyta 2019 m. lapkričio 15 d., Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „Swedbank“ elektroniniu būdu pasirašyta ir 5000 eurų kreditas į D. J. banko sąskaitą pervestas 2019 m. lapkričio 18 d. 2019 m. lapkričio 15 d. paraiškoje kreditui gauti nurodyta, kad D. J. dirba UAB „Ž.“ ir gauna 2000 Eur dydžio darbo užmokestį (1 t., b. l. 57-58). Kaip jau buvo minėta, pats D. J. teigė, jog UAB „Ž.“ (kaip ir VšĮ „B.“) realiai nedirbo, tačiau L. G. tvarkė jo įdarbinimo dokumentus, sakė, kad jis yra įdarbintas šioje įmonėje. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų išraše nurodyta, kad D. J. nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 14 d. dirbo UAB „Ž.“, tačiau teisme apklausta liudytoja V. R., dirbusi UAB „Ž.“ buhaltere, ir pateikinėjusi UAB „Ž.“ vardu domenis „Sodrai“, nurodė, kad apie D. J. įdarbinimą ji „Sodrai“ nepranešė, kaip „Sodra“ duomenų bazėje atsirado informaciją apie šio asmens įdarbinimą, nežino. Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja taip pat paaiškino, kad ji darbo sutarties su D. J. nematė, atlyginimo jam neskaičiavo ir nemokėjo (3 t., b. l. 97). Svarbu ir tai, jog iš garso įrašo, kuriame užfiksuotas D. J. ir kredito įstaigos darbuotojo pokalbis telefonu, nustatyta, kad D. J., atsakydamas į kredito įstaigos darbuotojo klausimus, nurodo, kad „galim kalbėti“, „sutinkam“, „patvirtinsim“, kas, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, leidžia spręsti, jog nuteistasis D. J., imdamas kreditą veikė ne vienas, tą padaryti jam kažkas padėjo, kas atitinka D. J. nuoseklius parodymus, kad paimti kreditus jam padėjo L. G. ir D. J. nepažįstamas L. G. draugas. Be to, į D. J. banko sąskaitą 2019 m. lapkričio 18 d. pervestas kreditas, išgrynintas 5 atskirais veiksmais po 1000 Eur jau po dviejų dienų, t. y. 2019 m. lapkričio 20 d., AB SEB bankomate, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 57 – 58, 90, 3 t., b. l. 7). Kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, D. J. gyvena (duomenys neskelbtini), tuo tarpu iš viešai prieinamų šaltinių matyti, kad minėtas AB SEB bankomatas yra vos už 950 metrų nuo L. G. gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini).

15. Teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą D. J. parodymų patikimumu patvirtina ir jo tariamo įdarbinimo į VšĮ „B.“ aplinkybės. Kaip jau buvo minėta, D. J. nurodė, jog L. G. tvarkė D. J. įdarbinimo į UAB „Ž.“ bei VšĮ „B.“ dokumentus, nors D. J. nei UAB „Ž.“, nei VšĮ „B.“ realiai nedirbo. Iš „Sodra“ duomenų išrašo matyti, kad jame yra nurodyta, jog D. J. nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 14 d. dirbo UAB „Ž.“, nuo 2019 m. liepos 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. dirbo VšĮ „B.“ (3 t., b. l. 126). Liudytoja V. D. parodė, jog tai ji, L. G. prašymu, fiktyviai įdarbino D. J. į VšĮ „B.“, su pačiu D. J. liudytoja nebendravo, D. J. realiai VšĮ „B.“ nedirbo. Nuteistasis L. G. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad jis fiktyviai įdarbino D. J. VšĮ „B.“, dėl tokio įdarbinimo sutaręs su V. D., viską su ja sutvarkė, išsiuntė D. J. duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys ne tik patvirtina D. J. nurodytas jo įdarbinimo VšĮ „B.“ aplinkybes, tačiau ir leidžia spręsti, kad L. G. žinojo ir naudojo tiek tariamam įdarbinimui reikalingus D. J. asmens duomenis, tiek ir fiktyvaus asmens įdarbinimo būdus.

16. Vertinant D. J. parodymų patikimumą, svarbu ir tai, kad jis yra (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), „Sodros“ duomenimis, turtintis mažai darbinės patirties (susumavus darbo laikotarpius nuo 1998 m. balandžio 29 d. turintis apytiksliai vos (duomenys neskelbtini) metus darbo stažo), remiantis nuteistųjų parodymais, gaudavęs paramą iš valstybės ir neoficialiai daug metų dirbęs L. G. tėvo (duomenys neskelbtini). Šie duomenys, byloje nustatytų aplinkybių kontekste, iš esmės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad D. J. neturi tokio lygio kompiuterinio raštingumo, jog galėtų pats naudotis elektronine bankininkyste, pildyti paraiškas bankams dėl kredito gavimo ir pan.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde iškelta versija dėl D. J. siekio atkeršyti L. G. už nesumokėtą jam uždarbį, išvengti baudžiamosios atsakomybės ir nuslėpti trečiąjį asmenį, kuris galimai ir buvo paskolų ėmimo iniciatoriumi, jų gavimo realizacijos organizatoriumi, yra deklaratyvi ir visiškai nepagrįsta jokiais objektyviais bylos duomenimis. Šį argumentą L. G. kėlė ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, pritardama pakankamai išsamiems, šiuo klausimu išdėstytiems skundžiamo nuosprendžio argumentams ir jų nekartodama, papildomai pažymi, kad D. J. dėl nusikalstamos veikos padarymo iš dalies pripažino ir savo kaltę, papasakojo ne tik L. G., bet ir savo paties veiksmus nusikalstamos veikos padaryme. D. J. parodymai dėl L. G. dalyvavimo nusikalstamoje veikoje aplinkybių viso proceso metu buvo pakankamai išsamūs ir nuoseklūs, esminiai prieštaravimai juose nenustatyti, juos patvirtina ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Teisėjų kolegija pastebi, kad savaime nėra neįprasta tokia procesinė situacija, kai keli kaltinamieji pasirenka skirtingą gynybinį elgesį. Todėl nesant objektyvių duomenų, leidžiančių suabejoti D. J. parodymų patikimumu, nėra jokio pagrindo manyti, kad D. J. parodymai yra nulemti siekio apkalbėti L. G. ir taip apkaltinti jį nebūtos nusikalstamos veikos padarymu.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyti nuteistojo L. G. veiksmai vertintini kaip atitinkantys sukčiavimo objektyviuosius požymius. Panaudota apgaulė turėjo lemiamą įtaką AB „Swedbank“ apsisprendimui su D. J. pasirašyti Vartojimo kredito sutartį ir į jo banko sąskaitą pervesti suteiktą 5000 eurų kreditą. L. G. veiksmai buvo svarbūs pasiekti galutinį rezultatą – gauti apgaule įgytus pinigus. L. G. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo daromos veikos pavojingą pobūdį, numatė, kad atsiras BK 182 straipsnyje nurodyti padariniai, t. y. bus apgaule įgytas svetimas turtas, ir norėjo taip veikti. Tokie L. G. veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 1 dalį, todėl kvalifikuoti teisingai.

19. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nagrinėjamose įvykiuose dalyvavo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teismo procese nenustatytas trečiasis asmuo, nuteistasis D. J. nagrinėjamu laikotarpiu per trumpą laiką paėmė ne vieną paskolą (preliminariai – dešimteriopai daugiau), tačiau kitų paskolų paėmimo tikslai ir panaudojimo aplinkybės šioje byloje nebuvo nustatinėjamos. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamosiose bylose pakankamai dažnai pasitaiko situacijos, kai yra nustatomi ne visi nusikalstamą veiką padarę asmenys, tačiau tokia aplinkybė savaime nereiškia, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta, ar kiti, ikiteisminio tyrimo metu nustatyti ją įvykdę asmenys negali būti nuteisti. Pažymėtina ir tai, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Taigi, baudžiamoji byla yra nagrinėjama pareikšto kaltinimo ribose, o kitų, D. J. galimai gautų paskolų gavimo, panaudojimo aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į tai bei į byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia L. G. kaltės, padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl kaltinimų padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje

20. Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi inkriminuojamų nusikalstamų veikų galimo įvykdymo laikotarpiu) tas, kas be kita ko neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, taigi norint veiką kvalifikuoti pagal šį straipsnį būtina nustatyti bent vieno iš šių požymių realizavimą; subjektyvusis požymis reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jo atliekami šio BK straipsnio dispozicijoje aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir jis nori taip veikti. Minėto nusikaltimo tiesioginis objektas yra elektroninių mokėjimo priemonių, skirtų atsiskaityti negrynaisiais pinigais, naudojimo ir disponavimo tvarka, o nagrinėjamos bylos aspektu aktualus dalykas – svetima elektroninė mokėjimo priemonė. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, pavyzdžiui, banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. banko kortelę išdavusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-215/2012, 2K-179/2013, 2K-481/2014). Tačiau baudžiamąją atsakomybę užtraukia tik neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės įgijimas, laikymas, realizavimas ar panaudojimas. Šiuo aspektu svarbu tai, kad, esant mokėjimo priemonės savininko arba teisėto naudotojo sutikimui dėl konkrečių trečiojo asmens veiksmų, tokie trečiojo asmens veiksmai paprastai nelaikomi neteisėtais BK 214 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-1073/2020).

21. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. BK 215 straipsnyje nustatyta veika yra kėsinamasi į įstatymu ir kitais teisės aktais saugomą finansų sistemą. Šia veika žala gali būti padaroma ne tik finansų sistemai, bet ir nuosavybei, verslo tvarkai. Pažymėtina, kad, sudarydamas banko sąskaitos sutartį bei gaudamas identifikavimo duomenis prieigai prie banko operacijų vykdymo su sąskaitoje esančiomis lėšomis, asmuo sutinka su nustatytomis sutarties sąlygomis ir taisyklėmis, kurių tikslas yra apsaugoti banko sąskaitoje laikomas lėšas. Mokėjimo kortelių naudojimo taisyklėse nustatyta, kad tais atvejais, kai kortelės turėtojas pats tiesiogiai ar netiesiogiai atskleidė PIN kodą arba sudarė sąlygas jį sužinoti tretiesiems asmenims, visą atsakomybę už operacijas, atliktas naudojant PIN kodą, prisiima kortelės turėtojas. Todėl tik neteisėtas – vagystės, apgaulės, smurto ar kitokiu prieš elektroninės mokėjimo priemonės turėtojo valią būdu gautų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas inicijuojant finansinę operaciją pripažintinas veiksmais, atitinkančiais BK 215 straipsnyje nustatytos veikos pažymius. Paprastai baudžiamosios atsakomybės pagal BK 215 straipsnio 1 dalį neužtraukia finansinės operacijos su svetima elektronine mokėjimo priemone inicijavimas (atlikimas) esant asmens, teisėtai disponuojančio šia priemone, žodiniam ar rašytiniam sutikimui dėl tokios operacijos (operacijų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-130/2012, 2K-289-697/2020).

22. Skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, kad L. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnyje 1 dalyje. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad L. G. neteisėtai įgijo svetimą D. J. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę su generatoriumi bei neteisėtai panaudojo svetimą D. J. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę – įdėjo ją į SEB banko bankomatą ir suvedęs PIN kodą, išgrynino 5000 Eur.

23. Nuteistasis D. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad iš karto po banko sąskaitos atidarymo jo mokėjimo kortelę, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės generatorių pasiėmė L. G., L. G. naudojosi mokėjimo kortele D. J. sutikimu, tam, kad nuimtų gautą kreditą, nes D. J. banko kortele naudotis nemoka. Teisiamajame posėdyje D. J. nurodė, kad bankuose gautas mokėjimo korteles, generatorius, dokumentus jis atiduodavo L. G., taip pat teigė, kad jis nedavė L. G. leidimo banko kortelėmis atlikti finansines operacijas, tačiau nurodė, jog atidavė jam banko kortelę tam, kad L. G. nuimtų gautus kredito pinigus, kuriuos buvo susitarę pasidalinti per pusę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie D. J. parodymai, byloje nustačius, kad D. J. ir L. G. veikdami kartu apgaule įgijo svetimą AB „Swedbank“ priklausantį turtą (5000 eurų), patvirtina, kad AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelės ir banko generatoriaus, išduoto D. J. vardu, perdavimas L. G., šios banko kortelės panaudojimas paimant iš bankomato grynuosius pinigus, t. y. įgyjant AB „Swedbank“ turtą, buvo nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo būdas, todėl banko mokėjimo kortelės, generatoriaus įgijimas ir banko kortelės naudojimas buvo bendrininkų susitarimo ir atliktų veiksmų sudėtinė dalis. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad D. J. jam išduotą AB „Swedbank“ banko kortelę, generatorių, ir kitus jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pats atidavė L. G.. Iš D. J. parodymų matyti, kad aptariamą mokėjimo instrumentą jis L. G. davė bendram nusikalstamam sumanymui įvykdyti – turtui apgaule įgyti. Nuteistųjų tiesioginė tyčia buvo nukreipta į svetimo turto įgijimą apgaule, todėl banko kortelės naudojimas buvo nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, įrankis, kurio pagalba prieita prie apgaule įgyto turto dalyko – AB „Swedbank“ turto. Nustatyta, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje bendravykdytojais buvo D. J. ir L. G., todėl nenustačius, kad L. G. D. J. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę su generatoriumi įgijo neteisėtai, taip pat nustačius, kad jis D. J. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę panaudojo (įdėjo ją į SEB banko bankomatą ir suvedęs PIN kodą, išgrynino 5000 Eur) teisėto jos valdytojo – D. J. sutikimu, L. G. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje išteisintinas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra keistinas.

Dėl L. G. skirtinos bausmės

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria L. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, naikinama ir dėl šių veikų jis išteisinamas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, sprendžia L. G. paskirtos bausmės klausimą.

25. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

26. Teisėjų kolegija įvertina, kad L. G. padarė vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą nuosavybei, atsižvelgia į byloje esančius kaltinamojo L. G. asmenybę apibūdinančius duomenis – (duomenys neskelbtini) amžiaus, nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas buvo išnykęs, po nusikaltimo padarymo Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu nuteistas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 208 straipsnio 2 dalyje ir BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, augina (duomenys neskelbtini) vaikus, dirba UAB „L.“ (5 t., b. l. 39 – 43), baustas administracine tvarka (didelės dalies skirtų baudų nėra sumokėjęs) (4 t., b. l. 17-25), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, į Respublikinį priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (4 t., b. l. 27-29). Teismas pažymi, kad kaltinamojo L. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirdamas arešto bausmę, parinko aiškiai per griežtą bausmės rūšį, o BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta L. G. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros su atitinkamais įpareigojimais, bausmės dydį nustatant didesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

27. Apeliantai skunde nurodė, kad, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog nuteistojo L. G. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra įrodyta, jie prašo nuteistajam L. G. paskirtą arešto bausmę pakeisti bauda. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje surinktų duomenų nustatyta, jog L. G. daug kartų yra baustas administracine tvarka (taip pat ir už administracinius nusižengimus, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse priskirtus administraciniams nusižengimams, susijusiems su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais), tačiau didelės dalies paskirtų baudų nėra sumokėjęs. Tai rodo, kad L. G. skiriamos baudos nėra efektyvios priemonės, prevencinių tikslų jos nepasiekia, L. G. priešingo teisei elgesio nekeičia. Be to, nuteistojo darbo užmokestis UAB „L.“ (900 eurų), įvertinus Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu paskirtos baudos dydį, aplinkybę, kad nuteistasis turi išlaikyti (duomenys neskelbtini) vaikus, yra pakankamai nedidelės. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju švelniausios bausmės rūšies – baudos – skyrimas nėra tikslingas, tokia bausmė nepasiektų jai keliamų tikslų.

28. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta baudos bausme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3, 4 dalimis, 328 straipsnio 1 – 2 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo L. G. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Ožiūno apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria L. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir L. G. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria L. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir L. G. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pakeisti L. G. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtą 45 parų arešto bausmę į laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl L. G. paskirtų bausmių subendrinimo ir paskirti naują subendrintą bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, L. G. paskirtą laisvės apribojimo bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirti L. G. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir 105 MGL (5250 Eur) dydžio baudą.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

L. G. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teisėjos Ieva Gavelytė - KalytienėSonata Raupėnaitė-LekarauskienėNida Vigelienė