Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

L. G. neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. lapkričio 18 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, Vilniuje, suklaidinęs D. J., kad padės jam užsidirbti pinigų, paėmė iš D. J. pastarojo vardu išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę su generatoriumi bei tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti.

Šiais savo veiksmais L. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Be to, L. G. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: jis 2019 m. lapkričio 18 d., (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelė, išduota D. J. vardu, jam nepriklauso, įdėjo ją į SEB banko bankomatą ir suvedęs PIN kodą, išgrynino 5000 Eur, tokiu būdu neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę pakankamą finansinei operacijai inicijuoti.

Šiais savo veiksmais L. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

Be to, L. G. apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: jis veikdamas kartu su D. J. bei ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą įgyti svetimą turtą – banko AB „Swedbank“ pinigines lėšas, pasinaudodami D. J. elektroninės bankininkystės prisijungimu, 2019 m. lapkričio 15 d. apie 14.37 val. kartu užpildė paraišką 5000 Eur kreditui gauti, melagingai nurodydami bankui AB „Swedbank“ informaciją apie tai, kad D. J. dirba UAB „A“ ir gauna 2000 Eur dydžio darbo užmokestį, žinodami, kad pastarasis šioje įmonėje nedirba ir nurodyto darbo užmokesčio negauna, tokiu būdu suklaidino banką priimant sprendimą dėl kredito išdavimo, ir 2019 m. lapkričio 18 d. per elektroninę bankininkystę sudarė su banku AB „Swedbank“ Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu gavo kreditą 5000 Eur, kuris buvo pervestas į D. J. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jis šio kredito negrąžino ir tokiu apgaulės būdu įgijo svetimą turtą – bankui AB „Swedbank“ priklausančias pinigines lėšas 5000 Eur.

Šiais savo veiksmais L. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

D. J. apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: jis 2019 m. lapkričio 15 d., veikdamas kartu su L. G. ir su ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą įgyti svetimą turtą – banko AB „Swedbank“ pinigines lėšas, pasinaudodami D. J. elektroninės bankininkystės prisijungimu, kartu užpildė paraišką 5000 Eur kreditui gauti, melagingai nurodydamas bankui AB „Swedbank“ informaciją apie tai, kad jis dirba UAB „A“ ir gauna 2000 Eur dydžio darbo užmokestį, žinodamas, kad šioje įmonėje nedirba ir nurodyto darbo užmokesčio negauna, taip suklaidino banką priimant sprendimą dėl kredito išdavimo, ir 2019 m. lapkričio 18 d. per elektroninę bankininkystę sudarė su banku AB „Swedbank“ Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu gavo kreditą 5000 Eur, kuris buvo pervestas į jo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jis šio kredito negrąžino ir tokiu apgaulės būdu įgijo svetimą turtą – bankui AB „Swedbank“ priklausančias pinigines lėšas 5000 Eur.

Šiais savo veiksmais D. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. G. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad D. J. pažįsta nuo 2013 m., kai jis pradėjo dirbti pas jo tėvą (duomenys neskelbtini). D. J. dirbo tėvo ūkyje nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) m., jis tai ateidavo, tai neateidavo į darbą. Visą laiką su D. J. palaikydavo ryšį telefonu, yra ne kartą pavežęs jį iš Vilniaus, ten D. J. būdavo savo reikalais. D. J. jis įdarbino į VšĮ „F“ ir jis ten dirbo nelegaliai. Įdarbino jį fiktyviai, kad išvengti įmokos į „Sodra“. D. J. tai nepatiko, jis sakė, kad neteko pajamų ir kompensacijos. Jis pats tuo laikotarpiu turėjo įmonę UAB „B“. D. J. jo įmonėje nedirbo. Ūkio darbus pas tėvus ūkyje D. J. ilgą laiką atlikdavo už pinigus be sutarties. Ūkis buvo tiek tėvo, tiek jo, todėl, jei D. J. dirbo pas tėvus, tai pinigus jam mokėjo tėvas, o jei D. J. dirbo jam, pinigus mokėjo jis. D. J. buvo įdarbinamas į kitą įmonę siekiant išvengti įmokų. Jis planavo plėsti savo įmonę, todėl jam buvo reikalingi darbuotojai, bet su D. J. jam susidirbti neišėjo. Jis darė pavedimus į D. J. sąskaitą, nes D. J. buvo užsidirbęs į priekį ir prašė atsiųsti pinigų maistui, cigaretėms. Buvo stipriai susipykę su D. J., kadangi nesumokėjo jam dalies pinigų, dėl to mano, kad D. J. yra pagrindas nepagrįstai jį apkalbėti. D. J. skaičiavo užmokestį vienaip, o jis skaičiavo kitaip, kadangi D. J. ne visada ateidavo dirbti. Turbūt įžeidė D. J., nes jis sakydavo, kad jam nuėmė pašalpą, bet jis kompensavo jam pašalpą, jų buvo keletas. D. J. savo mokėjimo instrumentų, banko mokėjimo kortelių ir generatorių jam nedavė, jis neėmė jokių D. J. mokėjimo instrumentų. D. J. įdarbinimas vyko taip, kad jis pasiskambino V. D., kurią pažinojo, paklausė, ar galima įdarbinti žmogų. Jam atsakė, kad galima, tada viską sutvarkė. Jis siuntė duomenis, įdarbinimui reikėjo asmens vardo, pavardės ir asmens kodo. D. J. taip ir nebuvo oficialiai įdarbintas ūkyje, nes nespėjo. UAB „A“ jis nepadėjo įsidarbinti D. J. Jis gavo skundą iš kaimyno dėl išverstos tvoros ir suvažinėto šuns, kaimynas jį paskundė VMI dėl nelegalaus darbo, dėl to jam reikėjo susitvarkyti, reikėjo parodyti, kad dirba išnuomotas darbuotojas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. J. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad daug metų dirbo L. G. tėvo ūkyje, iš ten pažįsta L. G. L. G. jam pasiūlė užsidirbti, iš pradžių jis nesutiko, bet vėliau L. G. pasakė, kad reikės padaryti bankrotą ir viskas bus gerai, todėl paėmė kreditus. L. G. draugas, kuris dirbo su kompiuteriu, užrašė ant popieriaus ką jam sakyti imant kreditą. Visa tai vyko Vilniuje, nors jis ne ten gyvena. L. G. jį atvežė pas save į butą, į Vilnių. Važiuojant į Vilnių L. G. nesakė, kad reikės bendrauti su bankais, tačiau atvykus į jo butą pasakė, jog reikės padirbėti, pašnekėti telefonu. Tada L. G. draugas per kompiuterį susisiekė su banku ir laukė skambučio. Jam pasakė, kad reikės laukti, kol suskambės telefonas, tada reikės atsiliepti ir skaityti tekstą iš lapo, kuriame buvo surašyta, kur jis dirba, kiek uždirba. Jam pasakė, kad kitaip jis negaus pinigų. Jis neturi žinių kaip naudotis elektronine bankininkyste, o kai paskambino iš banko, jis pasakė, kur dirba ir jam davė kreditą. Bankas, su kuriuo bendravo buvo „Swedbank“. Kredito suma buvo pervesta į jo banko kortelę, jis nežino kokia tai banko sąskaita. Buvo atsidaręs banko sąskaitas bankuose „Luminor“, „Swedbank“, „Šiaulių bankas“, bet banke „Šiaulių bankas“ nedavė atidaryti banko sąskaitos. Atidarydamas banko sąskaitą suvokė, kad banko sąskaita reikalinga gauti kreditus. Kai ėmė kreditus, neturėjo savo banko sąskaitos, bet pasakė, kad nori ją atsidaryti. 2019 m. Vilniuje, prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, vyko banko sąskaitos atidarymas. L. G. jį atvežė į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, liepė pasiimti popierius, išsiimti banko mokėjimo kortelę, pasidaryti banko sąskaitą. Iš viso buvo keturios banko mokėjimo kortelės. L. G. rodė kur eiti, pasakė ką sakyti. Panevėžyje ėjo į „SEB“ banką ir „Swedbank“, o Vilniuje ėjo į „Luminor“. Jis paėmė daug kredito sutarčių, apie 50 000 Eur. Nežino gauto kredito likimo, negavo iš to pinigų. Atidaryti banko sąskaitai jam reikėjo tik paso, o kadangi jo pasas negaliojo, jis buvo padarytas per savaitę skubos tvarka, už tai mokėjo L. G. Dokumentai, kuriuos jam davė banke atidarius banko sąskaitas, buvo pas L. G. Jis tuo metu dirbo savivaldybėje. Tą dieną, kai gavo kreditus iš banko, L. G. su draugu išvažiavo pasiimti pinigų. L. G. jį pervežė namo ir pasakė, kad važiuoja į Vilnių. Banko mokėjimo kortelės buvo pas L. G. draugą. Jam nedavė banko kortelių ir dokumentų. Po mažiau nei savaitės L. G. jam pasakė, kad nieko neišėjo su kreditais. Tada, po kurio laiko, jis pradėjo gauti pranešimus iš banko apie kreditus. Su L. G. buvo sutarę, kad gautus pinigus pasidalins per pusę. Jis turėjo gauti 2500 Eur. Įmonėje UAB „A“ ar VšĮ „F“ nedirbo. Žino, kad buvo įdarbintas šiose įmonėse, jam tai pasakė L. G., bet mano, kad to įdarbinimo reikėjo kreditams gauti. Jis tuo metu turėjo skolų už šilumą, todėl jo tikslas gauti kreditą buvo atsiskaityti su skolomis. Įdarbinant įmonėje UAB „A“, VšĮ „F“, L. G. jį fotografavo, tvarkė dokumentus. Kai L. G. jį įdarbino įmonėje UAB „A“, jam buvo likusios kelios dienos atidirbti pašalpai gauti, todėl jį išmetė iš Užimtumo tarnybos. L. G. jam davė pinigų už tai, kad jis negavo pašalpos. Iš L. G. yra gavęs 300 Eur po kreditų paėmimo iš banko „Swedbank“. Šiuo metu už kreditų sumas iš jo išieško antstoliai. Po kredito suteikimo su L. G. bendravo, jis pasakė, kad su kreditais nieko neišėjo, bet kai jam bankai pradėjo siųsti dokumentus, jis paklausė L. G. kas čia darosi. L. G. pasakė, kad padarys bankrotą ir viskas bus gerai. Jam nėra žinoma įmonė UAB „C“. Jis nėra lankęsis naktiniame klube „Burlesque Club“, esančiame Vilniuje. Neturi priežasčių, dėl kurių norėtų nepagrįstai apkalbėti L. G. Šiuo metu gauna pašalpą iš „Sodra“, (duomenys neskelbtini) Eur dydžio. Pusę sumos paima už skolą dėl šildymo, o pusę sumos lieka. Yra registruotas Užimtumo tarnyboje, kartais padirba pas ūkininką.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. K. parodė, kad prieš kažkiek metų buvo įsigijęs UAB „A“. Įmonės UAB „A“ direktoriumi buvo P. P., o pagrindinis akcininkas buvo jis. Neatsimena, kam buvo parduota įmonė, buvo sudaryta notarinė sutartis, pinigai buvo gauti mokėjimo pavedimais, tai vyko kažkur 2019 m. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojo G. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 108), G. K. parodė, jog teisingi parodymai. Jo darbo UAB „A“ laikotarpiu įmonės buhalterė buvo V. R. Kai jis dirbo UAB „A“, naujus darbuotojus priiminėjo vadovas.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. B. parodė, kad įmonė UAB „A“ jam nežinoma. Apie Valstybinius socialinio draudimo pranešimus, kuriuos pasirašė 2019 m. kaip UAB „A“ vadovo įgaliotas asmuo nieko nežino. V. H. jam nėra žinomas. Jis buvo pametęs savo rankinę laiptinėje, kurioje buvo jo pasas, piniginė, vairuotojo pažymėjimas ir visą tai pavogė. Kreipėsi dėl užblokavimo, policijoje parašė pareiškimą daryti naują pasą ir vairuotojo teises. Po kelių dienų kažkokie vaikinai daiktus jam grąžino, bet piniginėje nebuvo pinigų. Rankinėje buvo bloknotas su užrašytu jo telefono numeriu, vaikinai paskambino šiuo numeriu ir taip jį rado. Jis dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Nebuvo jokių kitų įmonių, policijoje buvo vieną kartą, kai dirbo. Jis visą laiką sėdėjo ir prižiūrėjo mamą, bet atsitiktinai susipažino su žmogumi, kuris pasiūlė dirbti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. P. parodė, kad 2-3 metus buvo įmonės UAB „A“ (duomenys neskelbtini). Įmonė turėjo (duomenys neskelbtini), paskui įmonę pardavė (duomenys neskelbtini) piliečiui. Neprisimena kokiu laikotarpiu buvo įmonės (duomenys neskelbtini), nes praeitais metais turėjo (duomenys neskelbtini), dabar turi nedarbingumą. Įmonės UAB „A“ buhalterė buvo V. R. Darbuotojais buvo dar tik du sargai, daugiau nieko nebuvo. Jis nieko neįdarbino įmonėje UAB „A“. Dokumentus tvarkydavo V. R. kaip buhalterė, o jam padėjo G. K., kadangi jis ne viską supranta lietuvių kalba. G. K. padėjo tik kaip draugas. Įmonės UAB „A“ akcininkų buvo daug, bet vardų ir pavardžių nežino. Būdamas įmonės UAB „A“ (duomenys neskelbtini) pasirašinėdavo dokumentus, daugiausiai kažkokius reikalus tvarkė buhalterė, jis teikdavo dokumentus „Sodra“. Įmonė UAB „A“ užsiėmė (duomenys neskelbtini). Mokesčiai dėl stovėjimo aikštelėje saugomų automobilių buvo mokami kasoje. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojo P. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 99), P. P. parodė, jog teisingi parodymai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. R. parodė, kad buvo įmonės UAB „A“ (duomenys neskelbtini). Įmonėje dirbo 2,5 metų, nuo (duomenys neskelbtini) pabaigos. Įmonėje dirbo du ar trys sargai, ji ir direktorius, L. G. ir D. J. nebuvo įdarbinti. Įmonės direktorius buvo P. P., kuris prižiūrėjo (duomenys neskelbtini) nuomą, rinko pinigus, pristatinėjo jai sąskaitas. Duomenis „Sodra“ pateikinėjo ji, dokumentų P. P. nepateikinėjo, jis turėjo prisijungimus, bet nežinojo kaip gali pateikti dokumentus, daugiau prisijungimų neturėjo niekas. Kai įsidarbino įmonėje, direktorius suteikė jai įgaliojimą, kad ji galėtų pasirašyti el. parašu. Kas buvo įmonės UAB „A“ akcininkai ir kiek jų buvo negali pasakyti. Nežino kaip „Sodra“ atsirado D. J. įdarbinimas, ji to nedarė. Kai pardavė (duomenys neskelbtini), įdarbintas buvo tik P. P., ji atleidinėjo jį. Įmonė UAB „A“ buvo parduota (duomenys neskelbtini) piliečiams. Kai buvo parduotos įmonės akcijos, sargai įmonėje jau nedirbo. G. K. yra jos pažįstamas, jis ateidavo pakalbėti su P. P. Nežino koks G. K. ryšys su UAB „A“. Darbo santykių su G. K. neturėjo, bet šiuo metu veda jo įmonės akcijas, veda apskaitą įmonei UAB „D“.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. D. parodė, kad 2019 m. D. J. įdarbinti į VšĮ „F“ jos paprašė L. G. L. G. buvo ūkininkas, D. J. pas jį turėjo dirbti ir tam, kad nemokėti „Sodrai“, paprašė įdarbinti D. J. Taigi, įdarbino D. J. į VšĮ „F“ L. G. prašymu, nors D. J. realiai nedirbo VšĮ „F“. Dėl D. J. buvo aptarta, kad jis bus įdarbintas iki rudens, bet paskui rugpjūčio mėn. jai paskambino socialinė darbuotoja ir pasakė, kad žmogus vaikšto ir ieško pašalpos, nors jis pas ją yra įdarbintas. D. J. pas ją nedirbo, buvo įdarbintas fiktyviai, dėl „Sodra“ įmokų, realiai jis dirbo pas L. G. Realiai nuo (duomenys neskelbtini) antros pusės VšĮ „F“ nevykdo veiklos. Be D. J. daugiau asmenų į VšĮ „F“ nebuvo įdarbinusi.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis L. G. parodė, kad pažįsta D. J. apie 7 metus, nes gyveno netoliese Panevėžio rajone, jis dirbo pas juos ūkyje pagalbiniu darbininku. Maždaug prieš 2 metus jis sutiko D. J. girtą netoli „BIG“ parduotuvės Vilniuje ir parvežė savo automobiliu iš Vilniaus miesto į Panevėžio rajoną, važiavo dviese. Nežino, ką D. J. veikė Vilniuje ir kaip atvyko. Atidaryti sąskaitas banke su juo nebuvo nuvykęs ir užsidirbti pinigų jam nesiūlė. Apie tai, kad jis paėmė paskolą banke, D. J. pasakojo važiuodamas namo, sakė, kad bus dabar pinigų, iš kur ir kiek nesakė, tačiau jis su tuo nieko bendro neturi, D. J. mokėjimo kortelių nematė ir neėmė (3 t., b. l. 143). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamais L. G. parodė, kad nepamena pervedimų. D. J. mokėjo grynuosius pinigus už darbus jo asmeniniame ūkyje, kurį turėjo Panevėžio rajone. Jis ateidavo padėti dirbti įvairius darbus, nepamena, kiek tiksliai sumokėjo (3 t., b. l. 138).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis D. J. parodė, kad savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos pripažįsta. Paaiškino, kad L. G. pažįsta apie 7 metus, su juo susipažino dirbdamas pas jo tėvą ūkyje, kuriame dirbo nuo (duomenys neskelbtini) metų iki (duomenys neskelbtini) metų. Jų santykiai su L. G. buvo draugiški iki 2019 metų, iki L. G. jo neapgavo dėl paimto iš „Swedbank“ vartojimo kredito. Apgavystė pasireiškė tuo, kad jam paėmus minėtą kreditą, L. G. pasiėmė iš jo visus prisijungimus prie elektroninės bankininkystės, mokėjimo kortelę ir pasisavino gautus kredito pinigus, o po to jam paaiškino, kad jokio kredito bankas jam nedavė. Šiuo metu su L. G. nebendrauja. 2019 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos nepamena, per elektroninę bankininkystę paraišką bankui AB „Swedbank“ dėl kredito gavimo su jo sutikimu, jo vardu ir jo duomenis pateikė L. G. pažįstamas, kurio jis nepažįsta, asmens duomenų jo nežino. Pats paraiškos neteikė, nes nemoka naudotis kompiuteriu ir elektronine bankininkyste. Telefonu su banko AB „Swedbank“ atstovu teikdamas asmeninius duomenis apie save, reikalingus kredito paėmimui, bendravo jis pats. Bankui AB „Swedbank“ melagingus duomenis, kad dirba ir gauna pajamas UAB „A“, pateikė, kad gauti vartojimo kreditą, jam taip patarė L. G. ir jo pažįstamas, kuris kompiuteriu pildė jo vardu paraišką. Kad gautų vartojimo kreditą, L. G. jį įdarbino į UAB „A“. Nežino, kaip L. G. jį ten įdarbino, jokios sutarties pats nepasirašė, jam apie tai, kad yra įdarbintas, pasakė L. G. Apie tai, kad yra, buvo įdarbintas VšĮ „F“ girdi pirmą kartą. Jis nei UAB „A“, nei VšĮ „F“ nedirbo, nežino, kur tos bendrovės yra. Apie tai, kad bankas AB „Swedbank“ suteikė jam 5000 Eur kreditą, sužinojo telefonu iš banko darbuotojos tą pačią dieną, kai L. G. pažįstamas kompiuteriu per el. bankininkystę jo vardu pateikė paraišką kreditui gauti. Gautu kreditu jis nepasinaudojo, nes kreditą pasisavino L. G., pasakydamas, kad jam bankas jokio kredito nedavė. Už kredito paėmimą jam niekas jokio atlygio nesumokėjo, apie tai su L. G. net nebuvo kalbos. Kad gautų kreditą, 2019 m. banke AB „Swedbank“ sąskaitą atidarė pats nuvykdamas į banką, nes taip liepė L. G., kuris jį ir nuvežė į banką Panevėžyje, kur jis pasirašė sutartį dėl sąskaitos atidarymo, gavo mokėjimo kortelę, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės generatorių, kuriuos iškart iš jo pasiėmė L. G. Jis nėra buvęs Vilniuje esančiame naktiniame klube „Burlesque club“ ir ten už jokias paslaugas mokėjimo kortele neatsiskaitinėjo, o ir nebūtų galėjęs atsiskaityti, nes mokėjimo kortelę išėjus iš banko iškart pasiėmė L. G. Bankui žalos atlyginti neturi galimybių, nes niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje, gauna tik (duomenys neskelbtini) Eur pašalpą. Dėl šio kredito paėmimo labai gailisi, jaučiasi apgautas pats L. G., nes realiai tų pinigų jis pats negavo ir jų nematė (3 t., b. l. 103-106). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis D. J. parodė, kad imamas kreditas buvo reikalingas jam, savo reikmėms, kad padengtų savo skolas, buvo įsiskolinęs už šildymą. Kreditą jam pasiūlė paimti pats L. G. Tai buvo jo sumanymas, nes jam tai pačiam būtų buvę padaryti per sunku. Tai ne jis prašė L. G., kad jam padėtų paimti kreditą, o L. G. prašė, kad jis savo vardu paimtų kreditą. Jis suprato, kad kreditas bus imamas jo vardu ir kreditą bus reikalinga per kažkokį terminą grąžinti. Tuo metu jis lankėsi pas L. G. Vilniuje, jo nuomojamame bute, kur jis ir lankėsi dėl to, kad paimtų kreditą. Banko kortelė taip ir liko pas L. G., jos neatgavo. L. G. pasakė, kad banko kortelė jam yra reikalinga ir viskas. Visa kredito gavimo procedūra vyko Vilniuje pas L. G. Ten buvo dar asmuo, vyras, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, kuris pas L. kompiuterio pagalba pildė kažkokius dokumentus, kad gautų kreditą. Dėl šio kredito paėmimo savo vardu labai gailisi, jaučiasi apgautas pats L. G., nes realiai tų pinigų pats negavo ir jų nematė (3 t., b. l. 118-121).

,,(duomenys neskelbtini)“ AS pareiškime nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 18 d. D. J. apgaulės būdu, melagingai nurodydamas informaciją apie savo gaunamas pajamas, per elektroninę bankininkystę sudarė su banku AB ,,Swedbank“ sutartį kredito paėmimui, paėmė kreditą 5000 Eur ir jų negrąžino. D. J. nevykdant sutarties reikalavimo teisių, 2020 m. rugsėjo 9 d. piniginė prievolė buvo perleista ,,(duomenys neskelbtini)“ AS (1 t., b. l. 38-65).

Iš Juridinio asmens UAB „A“ duomenų matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) direktorius P. P., nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) direktorius V. H. (2 t., b. l. 120-123).

AB „SEB“ banko rašte nurodyta, kad AB „SEB“ banko (duomenys neskelbtini) bankomatas yra (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 1).

Iš AB „SEB“ banko sąskaitos išrašo matyti D. J. sąskaitos (duomenys neskelbtini) operacijų išrašas (3 t., b. l. 68-72).

Iš AB „SEB“ banko D. J. sąskaitos (duomenys neskelbtini) operacijų išrašo už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. matyti, kad 2019 m. lapkričio 18 d. gauta paskola 15000 Eur, 2019 m. lapkričio 18 d. išgryninta 4950 Eur bankomate (duomenys neskelbtini), Vilniuje (3 t., b. l. 81-82).

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio skyriaus rašte nurodyta, kad D. J. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) išduota 2019 m. lapkričio 11 d. skubos tvarka (per 5 darbo dienas). Valstybės rinkliava sumokėta grynais (3 t., b. l. 7).

„Swedbank“ rašte nurodyta, kad prisijungimui prie sąskaitų, naudojantis „Swedbank“ interneto banku 2021 m. spalio 21 d. 16.26 val. D. J. buvo išduotas PIN kodų generatorius. Su sąskaita 2019 m. lapkričio 18 d. buvo susieta mokėjimo kortelė Bekontaktė Debit MC Nr. (duomenys neskelbtini) (aktyvuota naudojantis „Swedbank“ interneto banku 2019 m. lapkričio 15 d.) (3 t., b. l. 80).

Iš AB „SEB“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad į UAB „C“ sąskaitą buvo atlikti mokėjimai iš D. J. „SEB“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini): 2019 m. lapkričio 19 d. 1000 Eur sumai; 2019 m. lapkričio 19 d. 1000 Eur sumai; 2019 m. lapkričio 19 d. 120 Eur sumai; mokėjimas iš D. J. banko „Luminor“ sąskaitos (duomenys neskelbtini): 2019 m. lapkričio 19 d. 15970 Eur sumai (3 t., b. l. 68-69).

Iš Rekvizitai.lt matyti, kad UAB „C“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktorius yra M. M., gim. (duomenys neskelbtini). Interneto tinklapyje Rekvizitai.lt nurodoma, kad pagrindinis įmonės darbo profilis – (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 146).

Iš UAB „C“ pranešimo matyti, kad buvo gautas atsakymas, jog buvo gauta pinigu suma už ąžuolo medienos viengubo pjovimo sausos lentos, klientas pasiėmė savo transportu, kontakto pirkėjo neturi. Medieną pardavinėjo per (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skelbimų portalus (2 t., b. l. 152).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, kad tiek L. G., tiek D. J. pareikštas kaltinimas pasitvirtino.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. J. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies ir parodė, kad dirbo L. G. tėvo ūkyje, iš ten pažįsta L. G. L. G. jam pasiūlė užsidirbti, iš pradžių jis nesutiko, bet vėliau L. G. pasakė, kad reikės padaryti bankrotą ir viskas bus gerai, todėl paėmė kreditus. L. G. draugas, kuris dirbo su kompiuteriu, užrašė ant popieriaus ką jam sakyti imant kreditą. L. G. jį atvežė pas save į butą, į Vilnių. Važiuojant į Vilnių L. G. nesakė, kad reikės bendrauti su bankais, tačiau atvykus į jo butą pasakė, jog reikės padirbėti, pašnekėti telefonu. Tada L. G. draugas per kompiuterį susisiekė su banku ir laukė skambučio. Jam pasakė, kad reikės laukti, kol suskambės telefonas, tada reikės atsiliepti ir skaityti tekstą iš lapo, kuriame buvo surašyta, kur jis dirba, kiek uždirba. Jis neturi žinių, kaip naudotis elektronine bankininkyste, o kai paskambino iš banko, jis pasakė, kur dirba ir jam davė kreditą. Bankas, su kuriuo bendravo buvo „Swedbank“. Kredito suma buvo pervesta į jo banko kortelę, jis nežino, kokia tai banko sąskaita. Atidarydamas banko sąskaitą suvokė, kad banko sąskaita reikalinga gauti kreditus. Kai ėmė kreditus, neturėjo savo banko sąskaitos. 2019 m. Vilniuje, prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, vyko banko sąskaitos atidarymas. L. G. jį atvežė į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, liepė pasiimti popierius, išsiimti banko mokėjimo kortelę, atsidaryti banko sąskaitą. L. G. rodė kur eiti, pasakė, ką sakyti. Panevėžyje ėjo į „SEB“ banką ir „Swedbank“, o Vilniuje ėjo į „Luminor“. Jis paėmė daug kredito sutarčių, apie 50 000 Eur. Nežino gauto kredito likimo, negavo iš to pinigų. Atidaryti banko sąskaitai jam reikėjo tik paso, o kadangi jo pasas negaliojo, jis buvo padarytas per savaitę skubos tvarka, už tai mokėjo L. G. Dokumentai, kuriuos jam davė banke atidarius banko sąskaitas, buvo pas L. G. Jam nedavė banko kortelių ir dokumentų. Po mažiau nei savaitės L. G. jam pasakė, kad nieko neišėjo su kreditais. Tada, po kurio laiko, jis pradėjo gauti pranešimus iš banko apie kreditus. Su L. G. buvo sutarę, kad gautus pinigus pasidalins per pusę. Jis turėjo gauti 2500 Eur. Įmonėje UAB „A“ ar VšĮ „F“ nedirbo. Žino, kad buvo įdarbintas šiose įmonėse, jam tai pasakė L. G., bet mano, kad to įdarbinimo reikėjo kreditams gauti. Jis tuo metu turėjo skolų už šilumą, todėl jo tikslas gauti kreditą buvo atsiskaityti su skolomis. Įdarbinant įmonėje UAB „A“, VšĮ „F“, L. G. jį fotografavo, tvarkė dokumentus. Iš L. G. yra gavęs 300 Eur po kreditų paėmimo iš banko „Swedbank“. Po kredito suteikimo su L. G. bendravo, jis pasakė, kad su kreditais nieko neišėjo, bet kai jam bankai pradėjo siųsti dokumentus, jis paklausė L. G. kas čia darosi. L. G. pasakė, kad padarys bankrotą ir viskas bus gerai. Nėra priežasčių, dėl kurių norėtų nepagrįstai apkalbėti L. G. Tokie kaltinamojo D. J. parodymai iš esmės buvo nuoseklūs ir atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (3 t., b. l. 103-106, 118-121).

Gretinant kaltinamojo D. J. duotus parodymus su kitais bylos įrodymais matyti, kad jis iš esmės nurodė teisingas faktines aplinkybes, kurias detalizuoja bylos medžiaga.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, teismas pažymi, kad D. J. iki pažinties su L. G. elektronine bankininkyste nesinaudojo, jokių tam reikalingų mokėjimo instrumentų ar priemonių neturėjo, o viską, ką gavo iš bankų, perdavė L. G. Pats D. J. dar ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad nedavė leidimo L. G. disponuoti savo mokėjimo instrumentais. Teismas nustatė, kad L. G. paėmė iš D. J. šio vardu išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę su generatoriumi bei tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, ir jų negrąžino D. J. Taigi, tokia kaltinamojo L. G. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, nes jis neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę.

Šioje vietoje svarbu pažymėti ir tai, kad tiek iš bylos duomenų, tiek iš kaltinamojo D. J. elgesio teisminio nagrinėjimo metu matyti, kad D. J. yra (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, mažakalbis, be to, neturi tokio lygio kompiuterinio raštingumo, jog galėtų pats naudotis el. bankininkyste, pildyti paraiškas bankams dėl kredito gavimo ir pan. Taip pat teismas nustatė, kad kaltinamasis D. J. gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto nežino, jame lankėsi tik vežiojamas L. G. ir šio iniciatyva. Sugretinus šias aplinkybes su D. J. AB „Swedbank“ banko sąskaitos išrašo turiniu, matyti, kad pavyzdžiui 1000 Eur išleista kaip pirkinys UAB „E“, t. y. nustatyta, jog šia suma atsiskaityta naktiniame klube „Burlesque club“, adresu L. Stuokos-Gucevičiaus g. 3, Vilniuje (2 t., b. l. 138). Taip pat iš D. J. banko sąskaitų išrašų matyti, kad pvz. 40 Eur suma panaudota kažkokiam pirkiniui Paysite Cash London. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad iš D. J. priklausančios Luminor Bank banko sąskaitos 2019 m. lapkričio 19 d. buvo padarytas 15 970 Eur pavedimas UAB „C“ (3 t., b. l. 19). Teismo vertinimu, gyvenimiškai nelogiška ir neįtikinama, kad D. J. atliko šiuos atsiskaitymus, kas leidžia savo ruožtu spręsti, jog vienintelis, kuris turėjo realią galimybę tai padaryti – prisijungimais prie įvairių D. J. banko sąskaitų ir šiam išduotais mokėjimo instrumentais, banko kortelėmis neteisėtai disponavęs L. G. Šioje vietoje svarbu ir tai, kad D. J. asmens tapatybė kortelė buvo išduota skubos tvarka (per 5 darbo dienas) 2019 m. lapkričio 11 d. o 5000 Eur dydžio kreditas buvo gautas į D. J. banko sąskaitą 2019 m. lapkričio 18 d. ir išgrynintas 5 atskirais veiksmais po 1000 Eur jau po dviejų dienų, t. y. 2019 m. lapkričio 20 d. (1 t., b. l. 90, 3 t., b. l. 7). Toks operatyvus gauto kredito išgryninimas patvirtina tiek nusikalstamą sumanymą neteisėtai pasisavinti gautą kreditą ir jo negrąžinti, tiek ir tai, kad buvo veikiama tiksliai suvokiant nusikalstamos veikos planą. Papildomai pažymėtina, kad iš viešai prieinamų šaltinių matyti, kad AB SEB bankomatas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame buvo išgryninti 5000 Eur iš D. J. banko sąskaitos, yra vos už 950 metrų nuo L. G. gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini). Tai vėlgi sustiprina teismo vidinį įsitikinimą dėl to, kad D. J. minėtų pinigų negrynino, o tai atliko L. G.

Nors kaltinamasis L. G. viso proceso metu neigė savo kaltę, parodė, kad su D. J. palaikydavo ryšį telefonu, yra ne kartą pavežęs jį iš Vilniaus, ten D. J. būdavo savo reikalais, be to, D. J. įdarbino į VšĮ „F“ ir jis ten dirbo nelegaliai, tai buvo daroma išvengti įmokos į „Sodrą“, tokie kaltinamojo teiginiai yra vertintini kaip jo gynybinė versija, paneigtina byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Visų pirma, pastebėtina, kad teismas nustatė, jog, kaip minėta aukščiau, D. J. gyvena (duomenys neskelbtini) ir Vilniuje lankėsi tik L. G. iniciatyva, jokių savo reikalų neturėjo.

Antra, iš byloje surinktų duomenų matyti, kad L. G. darė pavedimus į D. J. banko sąskaitą nedidelėms pinigų sumos, t. y. 10 Eur, 4 Eur, 5 Eur (3 t., b. l. 27). Nors ikiteisminio tyrimo metu L. G. parodė, kad tokių pavedimų nepamena, teisiamajame posėdyje jau parodė, kad darė pavedimus į D. J. sąskaitą, nes D. J. buvo užsidirbęs į priekį ir prašė atsiųsti pinigų maistui, cigaretėms. Tokia versija yra aiškiai nepagrįsta, nes D. J. nei banko mokėjimo kortelėmis, nei el. bankininkyste nesinaudojo, taigi akivaizdu, kad šiomis lėšomis nedisponavo. Taigi, akivaizdu, kad kaltinamasis L. G., duodamas parodymus, nebuvo nuoseklus ir davė prieštaringus parodymus.

Trečia, nors kaltinamasis L. G. ir teigė, kad D. J. buvo įdarbintas į VšĮ „F“ neva siekiant išvengti įmokos į „Sodrą“, jis negalėjo paaiškinti, kokiu būdu turėjo būti išvengta šios įmokos. Teismas nustatė, kad D. J. nebuvo oficialiai įdarbintas jokioje kitoje darbovietėje, be to, į VšĮ „F“ buvo įdarbintas itin trumpam laikui, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 130). Be to, kaip matyti iš L. G. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, jis parodė, kad išvis negali patvirtinti, kad įdarbino fiktyviai D. J. į VšĮ „F“ (3 t., b. l. 13). Šioje vietoje svarbu ir tai, kad liudytoja V. D. parodė, jog tai ji įdarbino D. J. fiktyviai į VšĮ „F“ L. G. prašymu. Ši liudytoja taip pat parodė, kad jeigu asmuo dirba per kelias darbovietes, tai „Sodrai“ nereikia mokėti pilnų mokesčių. Tai sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, jog fiktyvus D. J. įdarbinimas buvo aktualus tik L. G. ir tik tikslu apgaule gauti kreditus. Teismas taip pat pažymi, kad kaltinamojo L. G. aktyvus vaidmuo apgaule paimant kreditą patvirtinamas ir kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Antai, iš tarnybinio pranešimo dėl telefono išklotinės papildomos analizės matyti, kad iš telefono numerio, kuris nurodytas kredito paraiškoje (past. - (duomenys neskelbtini)) skambinta į telefono numerį, priklausantį būtent L. G., t. y. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 131). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. G. apklausiamas dėl šios aplinkybės nieko paaiškinti negalėjo. Be to, iš garso įrašo, kuriame užfiksuotas D. J. ir kredito įstaigos darbuotojo pokalbis telefonu, nustatyta, kad D. J., atsakydamas į kredito įstaigos darbuotojo klausimus, nurodo, kad „galim kalbėti“, „sutinkam“, „patvirtinsim“. Tai leidžia pagrįstai spręsti, kad kaltinamasis D. J. imdamas kreditus veikė ne vienas, tą padaryti jam kažkas padėjo, tai vėlgi atitinka kaltinamojo D. J. nuoseklius parodymus toje dalyje, kad paimti kreditus jam padėjo L. G. draugas „informatikas“.

Teismo vertinimu, kaltinamojo L. G. veiksmai, veikiant kartu su ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu asmeniu, užpildant D. J. vardu paraiškas kreditui gauti, taip pat vėliau gautos kredito sumos išgryninimas kvalifikuotinas kaip neteisėtas finansinių operacijų atlikimas, panaudojant svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis (BK 215 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu apgaulės panaudojimas prieš AB „Swedbank“ nurodant, kad D. J. dirba UAB „A“ ir gauna 2000 Eur dydžio atlyginimą, ir gaunant jo vardu paskolą, kuri vėliau buvo pervesta į D. J. banko sąskaitą ir išgryninta bei pasisavinta, leidžia spręsti, kad kaltinamieji D. J. ir L. G. realizavo visus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Žemesnės instancijos teismas

Nors kaltinamojo L. G. gynėjas nurodė, kad tiek D. J., tiek L. G. inkriminuojama, kad jie veikdami kartu su nenustatytu asmeniu, įgijo svetimą AB „Swedbank“ priklausantį turtą, tačiau šio juridinio asmens skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo nėra, be to, įvykis kildinamas iš civilinių teisinių santykių, kyla abejonės, ar galima kalbėti apie pilnavertį sukčiavimą, teismas atmeta šiuos argumentus.

Pirmiausia pastebėtina, kad ikiteisminis tyrimas, kaip aptarta aukščiau, pradėtas pagal „(duomenys neskelbtini)“ AS pareiškimą. Šiuo pareiškimu buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl BK 207 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, tačiau taip pat nurodyta, kad „skolininko veiksmuose nustačius kitų nusikalstamos veikos požymių, pradėti ikiteisminį tyrimą pagal kitus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius, numatančius baudžiamąją atsakomybę“ (1 t., b. l. 40). Iš procesinių dokumentų matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau šis nutarimas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2021 m. gruodžio 13 d. nutarimu buvo panaikintas ir ikiteisminis tyrimas tęsiamas pagal tuos pačius BK straipsnius. Teismas, kruopščiai patikrinęs kaltinamojo gynėjo nurodytus teiginius, neturi jokio pagrindo spręsti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ar tęsiamas neteisėtai, nesant dėl to nukentėjusiojo asmens (civilinio ieškovo) valios. Kaip matyti iš bylos medžiagos, visi procesiniai sprendimai priimti nepažeidžiant BPK nuostatų, o vien tai, kad civilinis ieškinys nepareikštas, nes žala išieškoma civilinio proceso tvarka, vėlgi savaime nereiškia, kad buvo padaryti kokie nors procesiniai pažeidimai. Be to, kaip matyti iš reikalavimo perleidimo sutarties, išrašo ir reikalavimo perleidimo sutarties, AB „Swedbank“ perleido „(duomenys neskelbtini)“ AS reikalavimo patenkinimą iš skolininkų turto bei kitas su perleidžiamu reikalavimu neatsiejamai susijusias teises, taip pat ir teisę gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininkų tokia suma ir apimtimi, kiek tokią teisę suteikia Lietuvos Respublikos teisės aktai bei reikalavimus pagrindžiantys dokumentai (1 t., b. l. 41-42). Taigi, iš esmės matyti, kad visas iš aukščiau minėtos vartojimo kredito sutarties kylančias teises AB „Swedbank“ perleido „(duomenys neskelbtini)“ AS. Atitinkamai, nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo nesilaikyta kokių nors BPK reikalavimų pradedant ikiteisminį tyrimą,