Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-07-10 · Civilinė byla Nr. e2S-2224-432/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-07-10
Bylos Nr.
e2S-2224-432/2025
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Visvaldas Kazakiūnas
Ieškovas
J. E.
Atsakovas
R. E.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) R. E. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-04-29 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. E. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, atsakovas R. E., išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė.

1. Ieškovė J. E. kreipėsi į teismą, prašydama pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, kuriuo prašė nustatyti laikiną bendravimo su ieškovės ir atsakovo R. E. nepilnamečiais vaikais – U. E. ir U. E. tvarką, nustatant, kad tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvieną porinės savaitės antradienį ir ketvirtadienį; tėvas U. pasiima iš darželio jam tinkamu metu, o U. – iki pietų, ar vėliau, atsižvelgiant į jos adaptacinį laikotarpį darželyje; vaikai grąžinami į motinos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.; tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvieną neporinės savaitės trečiadienį, šeštadienį ir sekmadienį; trečiadieniais U. pasiima iš darželio jam tinkamu metu, o U. – iki pietų arba vėliau, atsižvelgiant į jos adaptacinį laikotarpį; šeštadieniais ir sekmadieniais vaikai pasiimami iš motinos gyvenamosios vietos tarp 10.00–10.30 val., šeštadienį į motinos gyvenamąją vietą vaikai grąžinami – iki 19.00 val.; sekmadienį – iki 18.00 val.; vaikų grąžinimo į jų gyvenamąją vietą laikas gali būti koreguojamas, atsižvelgiant į vaikų individualius poreikius, sveikatos būklę, fizinę bei emocinę savijautą, taip pat į vaikų užimtumą ar dalyvavimą numatytuose renginiuose; apie vaikų grąžinimo laiką motina informuoja tėvą dieną prieš jo bendravimą su vaikais; tėvas užtikrina, kad bendravimo su vaikais metu nepilnamečiai vaikai dalyvautų savo įprastuose būreliuose, užsiėmimuose ar renginiuose; nustatyta bendravimo tvarka neriboja šalių geranoriškai tartis dėl kitokio ar papildomo tėvo bendravimo su vaikais. Ieškovė taip pat prašė įpareigoti atsakovą R. E. pasirūpinti jo gyvenamojoje vietoje tinkamomis gyvenimo sąlygomis vaikams, t. y. pašalinti patalpose esantį pelėsį, pakeisti apipelijusią sofą ir paruošti vaikams atskiras lovas.

2. Ieškovė nurodė, kad sutuoktiniai nuo 2024 m. spalio vidurio gyvena skyriumi ir nori nutraukti santuoką, tačiau ieškinys negali būti pareikštas, kadangi šiuo metu dar nėra pasibaigęs privalomos mediacijos procesas, kuriame šalys dalyvauja. Vaikai liko gyventi kartu su motina J. E., tačiau yra iškilusi grėsmė nepilnamečių vaikų interesams, nes atsakovas piktnaudžiauja tėvo valdžia, ignoruoja specialistų rekomendacijas, atsakovo bendravimas su vaikais nenuoseklus, tarp tėvų kyla konfliktai dėl vaikų pasiėmimo iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinimo laiko. Šalims pradėjus gyventi skyrium, atsakovas su vaikais bendraudavo ieškovės namuose tik dienos metu be nakvynių, kol atsakovo gyvenamojoje vietoje L. gatvėje bus paruoštos sąlygos vaikų pasibuvimui. Situacijai pasikeitus ir atsakovui pasiėmus vaikus iš jų gyvenamosios vietos, 2025-01-25 po susitikimo su tėvu, dukras grąžinus į namus, U. jautėsi vangiai ir vėmė, o U. patyrė žarnyno veiklos sutrikimus. Po susitikimo su tėvu 2025-01-30 U. vėl pradėjo vemti, o šis negalavimas tęsėsi apie dvi savaites. Atsakovas atsisako bendradarbiauti su ieškove vaikų mitybos klausimais, atsisako nurodyti, kuo maitina vaikus. Atsakovas taip pat nereaguoja į ieškovės prašymą bendrauti su vaikais be trečiųjų asmenų, neatsižvelgdamas į vaikų psichologo rekomendacijas. Atsakovė nurodė, kad vaikų tėvo gyvenamojoje vietoje yra įsiveisęs pelėsis, ką grindžia buvusio buto nuomininko žinute. Iki šiol ieškovei nėra pateikta informacija apie pelėsio pašalinimą iš atsakovo gyvenamosios patalpos, nors atsakovas žadėjo tą padaryti. Atsakovo gyvenamojoje vietoje nėra tinkamų lovų vaikams, todėl atsakovas turi būti įpareigotas pasirūpinti užtikrinti vaikų teisę į sveikatą ir higieną jo gyvenamojoje vietoje, kurioje būna nepilnamečiai vaikai. Ieškovės atstovė tarpininkavo dėl bendravimo su vaikais tvarkos, siūlydama bendrauti su vaikais kas antrą dieną, be nakvynių, nuo kovo 28 d. bendrauti pilną savaitgalį be nakvynių, po to taikyti įprastą bendravimo tvarką kas antrą savaitgalį be nakvynių ir nuo to įprastomis dienomis – trečiadienį, o kitą savaitę antradienį ir ketvirtadienį, jei nebendraujama savaitgalį. Kyla šalių nesutarimai dėl bendravimo su vaikais intensyvumo. Atsakovas su vaikais bendravo kovo 18, 20, 22, 25, 27, 30 dienomis, bendravimas nutrūko nuo kovo 30 dienos, atsakovui pageidaujant bendrauti su vaikais antradieniais, ketvirtadieniais ir sekmadieniais, tačiau ieškovė su tokia atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka nesutiko, nes tokiu atveju visa vaikų priežiūros našta darbo savaitės dienomis tenka tik motinai, nes vyresnioji dukra lanko šokių užsiėmimus. Atsakovas išreiškė norą bendrauti su vaikais tik 2025-04-12, kai pasisiūlė praleisti su vaikais savaitgalį. Tačiau atsakovas pasiimti vaikų atvyko tik sekmadienį ir vyresniajai dukrai atsisakius eiti su tėvu, nedėjo pastangų įtikinti vaiką bendrauti, o tiesiog išėjo. Atsakovas siekia bendravimo su vaikais savaitgaliais iš karto su nakvynėmis, tačiau ieškovė mano, jog tokia bendravimo tvarka neatitinka vaikų interesų, nes vaikai yra mažamečiai, prisirišę prie motinos, niekada nėra praleidę be jos nakties ir nėra pratę būti be mamos, bijo nakvoti svetimoje aplinkoje. Vyresnioji dukra yra ypatingai jautri, be motinos išsigąsta. Ieškovė nerimauja, kad priverstinės nakvynės pas tėvą gali nulemti vaikų nenorą bendrauti su tėvu. Ieškovė mano, jog vaikų bendravimui su tėvu, nakvojant jo namuose, reikalingas pereinamasis laikotarpis ir atitinkamos tėvo pastangos, stiprinant ryšį su vaikais. Atsakovas pats 2025-03-05 kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skyrių, nurodydamas, kad nuo vasario pradžios jam nepavyksta susitarti su ieškove dėl bendravimo su vaikais tvarkos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025-04-29 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies. Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatė laikiną skyrium gyvenančio tėvo R. E. bendravimo su nepilnamečiais vaikais U. E. ir U. E. tvarką: 1) tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais neporinę savaitę – pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais, porinę savaitę – antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais; 2) vaikų tėvas jam paskirtomis bendrauti su vaikais darbo dienomis paima vaikus iš jų lankomos ugdymo įstaigos (vaikų darželio ar kt.), pasibaigus vaikų užsiėmimams joje, arba vaikų ugdymo įstaigos nurodytu laiku, kai vaikų ugdymo įstaiga praneša apie tokią būtinybę; vaikų tėvas grąžina vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą ir perduoda vaikų motinai J. E. tą pačią dieną iki 19.00 val.; 3) vaikų tėvas jam paskirtomis bendrauti su vaikais ne darbo ir šventinėmis dienomis paima, o motina J. E. perduoda vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10.00 val.; tėvas grąžina vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą ir perduoda motinai J. E. tą pačią dieną iki 19.00 val.; 4) tėvas užtikrina, kad bendravimo su vaikais metu nepilnamečiai vaikai dalyvautų savo įprastuose būreliuose, užsiėmimuose ar renginiuose.

4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025-03-20 vaiko situacijos vertinimo sprendime Nr. 1VSV pateiktus duomenis, nutarė, jog ieškovės siūlomas skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais periodiškumas neatitinka vaikų intereso praleisti kaip įmanoma vienodą laiką su abiem tėvais, jausti jų nuolatinę priežiūrą ir rūpestį. Įvertinęs tai, kad vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra jų motinos gyvenamojoje vietoje, motina turi galimybę daryti didesnę įtaką vaikams, todėl ilgesnio vaikų bendravimo su tėvu nustatymas gali neigiamai paveikti vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo tarpusavio ryšį. Atsižvelgęs į tai, vaikų bendravimą su tėvu nustatė kiek įmanoma trumpesniais intervalais. Kadangi tėvų santykiai konfliktiški, vaikų paėmimo laiką ir tvarką nustatė, siekdamas užtikrinti kuo mažesnį tėvų tarpusavio bendravimą, t. y. darbo dienomis suteikdamas teisę tėvui paimti vaikus iš jų ugdymo įstaigos, nedalyvaujant vaikų motinai ir grąžinant juos į vaikų gyvenamąją vietą konkrečiu laiku. Savaitgaliais – paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą konkrečiu laiku. Pirmosios instancijos tyeismas atmetė ieškovės prašymą suteikti jai teisę koreguoti vaikų perdavimo tėvui laiką, atsižvelgiant į vaikų individualius poreikius, sveikatos būklę, fizinę bei emocinę savijautą, taip pat į vaikų užimtumą ar dalyvavimą numatytuose renginiuose. Byloje nėra duomenų apie atsakovo netinkamos vaikų priežiūros atvejus, piktnaudžiavimą tėvų valdžia. Ieškovės nurodytos aplinkybės apie vaikų virškinimo sutrikimus dėl netinkamo maitinimo, jiems esant tėvo priežiūroje, neįrodytos kompetetingų sveikatos priežiūros specialistų išvadomis, o grindžiamos tik pačios ieškovės teiginiais. Nepateikta įrodymų, paneigiančių tėvo galimybes užtikrinti vaikų dalyvavimą papildomuose užsiėmimuose vaikų buvimo tėvo priežiūroje laikotarpiu. Byloje taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog U. taikomas adaptacinis laikotarpis vaikų darželyje. Ieškovei neįrodžius, jog atsakovo gyvenamojoje vietoje sudarytos netinkamos gyvenimo sąlygos nepilnamečiams vaikams, ši prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalis atmesta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė.

5. Apeliantas (atsakovas) pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-04-29 nutarties. Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-04-29 nutartį ir nustatyti tokią laikinąją (iki teismo sprendimo įsiteisėjimo) R. E. ir vaikų U. E. bei U. E. bendravimo tvarką: 1. Iki 2025-06-29 nustatyti laikiną pereinamąją skyrium gyvenančio tėvo R. E. bendravimo su nepilnamečiais vaikais U. E. ir U. E. tvarką: 1.1. tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais neporinę savaitę – pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais, šeštadienis ir sekmadieniais, o porinę savaitę – antradieniais, ketvirtadieniais; 1.2. vaikų tėvas pereinamuoju laikotarpiu jam paskirtomis bendrauti su vaikais darbo dienomis paima vaikus iš jų lankomos ugdymo įstaigos (vaikų darželio ar kt.), pasibaigus vaikų užsiėmimams joje ir vaikai grąžinami į jų motinos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.; 1.3. vaikų tėvas jam paskirtomis bendrauti su vaikais ne darbo ir šventinėmis dienomis paima, o motina J. E., perduoda vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10.00 val.; vaikų tėvas grąžina vaikus į motinos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.; 1.4. tėvai dėl vaikų būrelių sprendžia bendru sutarimu ir tėvai užtikrina, kad bendravimo su vaikais metu nepilnamečiai vaikai dalyvautų savo įprastuose būreliuose, užsiėmimuose ar renginiuose dėl kurių nusprendė abu tėvai; 1.5. Motina vaikus perduota tėvui bendrauti su vaikams reikalingais daiktais ir vaikų poreikius atitinkančia apranga. 2. Nustatyti, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, vaikai ir skyrium gyvenantis tėvas bendraus tokia tvarka: 2.1. tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais neporinę savaitę – trečiadienį, pasiimdamas vaikus iš jų lankomos ugdymo įstaigos (vaikų darželio ar kt.), pasibaigus vaikų užsiėmimams joje ir tėvas grąžina vaikus į ugdymo įstaigą pirmadienį, prieš prasidedant ugdymo įstaigos užsiėmimams. Tėvas porinėmis savaitėmis bendrauja su vaikais antradieniais, ketvirtadieniais, kai pasiima vaikus iš jų lankomos ugdymo įstaigos (vaikų darželio ar kt.), pasibaigus vaikų užsiėmimams joje ir grąžina vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val. Kai porinių metų savaičių antradieniai ir/ ar ketvirtadieniai yra ne darbo dienos, tėvas vaikus paima iš gyvenamosios vietos 10 val. ir gražina į gyvenamąją vietą 19 val.; 2.2. Tėvai dėl vaikų būrelių sprendžia bendru sutarimu ir tėvai užtikrina, kad bendravimo su vaikais metu nepilnamečiai vaikai dalyvautų savo įprastuose būreliuose, užsiėmimuose ar renginiuose dėl kurių nusprendė abu tėvai; 2.3. Motina vaikus perduota tėvui bendrauti su vaikams reikalingais daiktais ir vaikų poreikius atitinkančia apranga; 2.4. Per didžiąsias šventes, t. y. Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius metus ir Velykas nustatyti tokią bendravimo su vaikais tvarką: a. poriniais metais, t. y. 2026, 2028 ir t. t., Kūčias bei Kalėdas vaikai praleistų motinos namuose. b. neporiniais metais, t. y. 2025, 2027 ir t. t., tėvas vaikus į savo gyvenamąją vietą pasiimtų iš motinos gyvenamosios vietos gruodžio mėnesio 23 dieną nuo 18 valandos, o vaikus gražintų gruodžio mėnesio 26 dieną iki 18 valandos. c. Poriniais metais, t. y. 2026, 2028 ir t.t. vaikai praleis Naujųjų metų šventę ir Velykas tėvo namuose. Vaikus iš motinos gyvenamosios vietos tėvas pasiims 18 valandą gruodžio mėnesio 31 dieną ir gražins motinai kitų metų sausio 1 dieną iki 17 valandos. 2.5. Nustatyti, kad tėvas gali nevaržomai bendrauti telefonu, paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis tiek, kiek neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams ir norams, išskyrus savaitgalius; 2.6. Motinos diena ir Tėvo diena, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, priklausys tam tėvui, kurio diena yra švenčiama; 2.7. Nustatyti, kad tik bendru rašytiniu sutarimu vaiko lankymo grafike nurodytas laikas gali būti trumpesnis arba ilgesnis (pagal susitarimą raštu); 2.8. Tėvai privalo vienas kitam atskleisti informaciją apie vaiko buvimo vietą ir kitas svarbiausias aplinkybes, susijusias su vaikais, bendravimo su vaikais metu. Tėvai privalo sudaryti galimybes vaikams susisiekti su motina ar tėvu; 2.9. Kas antrus metus vaikai švenčia savo gimtadienius su tėvu, tėvo nuožiūra. Vaikai švenčia savo gimtadienius su motina lyginiais, o su tėvu – nelyginiais metais. Tėvas aplanko vaikąus per jų gimtadienius, kai vaikų aplankymas trunka ne ilgiau nei pusę valandos. Jei vaiko tėvai nesusitaria dėl vaikų aplankymo laiko per vaikų gimtadienius, tai tėvas aplanko vaikus per gimtadienius nuo 18.00 val. iki 18.30 val. Jei vaikų gimtadienių dienos yra vaiko buvimo pas tėvą dienos, o taip pat nelyginiais metais, motina aplanko vaikus per vaikų gimtadienius, kai vaikų aplankymas trunka ne ilgiau nei pusę valandos; 2.10. Jei kuris nors iš tėvų dėl svarbių nenumatytų priežasčių (darbinės veiklos, ligos ir pan.) negali įgyvendinti bendravimo su vaiku tvarkos suteikiamų teisių, tai šalys privalo apie tai pranešti raštu kitam tėvui iš anksto ir suderinti, kuriuo metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytą ir neišnaudotą laiką. Jei šalys nesusitaria dėl perkeliamo neišnaudoto laiko, tai laikoma, kad neišnaudotas bendravimo laikas perkeliamas į artimiausią ne šventinį savaitgalį; 2.11. Vaikai būna 2 savaites su tėvu tėvo kasmetinių darbo atostogų metu, pasiimant vaikus su savimi, kai vaikai yra paimami iš gyvenamosios vietos ir tėvas privalo informuoti vaikų motiną apie būsimą bendravimą su vaikais tėvo atostogų metu prieš 1 mėnesį raštu. Vaikų ir tėvo bendravimo, vaikams būnant pas tėvą, tėvo kasmetinių atostogų metu, tėvas privalo užtikrinti vaikų teisių įgyvendinimą, poreikių patenkinimą ir interesų apsaugą. Įgyvendinant šiame punkte numatytą tvarką, tėvas pasiėmimo atostogoms mėnesį nemoka išlaikymo į motinos banko sąskaitą, tėvas faktiškai išlaiko vaikus atostogų metu, patenkindamas visus vaikų įprastus poreikius; 2.12. Vaikų ugdymo įstaigos vasaros atostogas vaikai praleidžia šia tvarka: pirmąją pusę vaikų vasaros atostogų vaikai praleidžia su tėvu, kai motina aplanko ar pasiima į savo gyvenamąją vietą vaikus lyginėmis metų savaitėmis savaitgaliais penktadienį 18.00 ir gražina vaikus tėvui į jo gyvenamąją vietą sekmadieniais 18 val. Antrąją pusę vaikų vasaros atostogų vaikai praleidžia su motina, kai tėvas aplanko ar pasiima į savo gyvenamąją vietą vaikus nelyginėmis metų savaitėmis savaitgaliais penktadienį 18.00 ir gražina vaikus motinai į jos gyvenamąją vietą sekmadieniais 18 val. Kiekvienas iš tėvų turi teisę vasaros atostogų metu išvykti į kelionę į užsienį 1 kartą 14 dienų be kito iš tėvų sutikimo, tačiau informuojant apie kelionę prieš 1 mėnesį. Vaikams praleidžiant vasaros atostogų laikotarpį po ½ dalį su kiekvienu iš tėvų pakaitomis, atitinkamas iš tėvų faktiškai išlaiko vaikus atostogų metu, patenkindamas visus vaikų poreikius; 2.13. Vaiko tėvai privalo pranešti vienas kitam apie bendravimo tvarkos pasikeitimą nedelsiant ir raštu (pvz. SMS žinute); 2.14. tėvai įsipareigoja apie jų ar vaikų faktinės gyvenamosios vietos pasikeitimą informuoti vaiko tėvą ar motiną nedelsiant.

6. Apelianto vertinimu, turi būti užtikrintas tėvų lygybės principas, negali laikina/pereinamoji tvarka tapti neterminuota, kai apeliantas nėra pažeidęs vaikų interesų, nustatydamas laikinąją bendravimo su vaikais tvarką, pirmosios instancijos teismas įvertino tik J. E. pasiūlytą bendravimo tvarką, kas pažeidžia tiek vaikų interesus, tiek teisminę praktiką, tiek apelianto interesus.

Atsiliepimas

7. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-04-29 nutartį.

8. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra teisinga, pagrįsta, išsami ir atitinkanti bei sauganti nepilnamečių vaikų U. ir U. E. interesus.

9. Ieškovė taip pat teismui pateikė papildomus įrodymus, kurie paneigia atsakovo dėstomas aplinkybes, kuriuos prašo priimti. Nurodo, jog siekdama apginti savo procesinę poziciją ir užtikrinti vaikų interesus, ieškovė priversta teikti papildomus įrodymus, kurie turi reikšmę teisingam skundo išnagrinėjimui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

10. Ieškovė (jos advokatė) pateikė papildomų įrodymų, kuriuos prašo priimti, nes, kaip tvirtina ieškovė, jie paneigia atsakovo nurodytas melagingas aplinkybes. Pagal CPK 314 straipsnio nuostatas (taikant CPK 338 straipsnį) apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Visus ieškovei aktualius įrodymus ji galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Dėl to atsisakoma priimti su atsiliepimu į atsikąjį skundą pateiktus papildomus įrodymus.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iš dalies patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyta tėvų bendravimo su vaikais tvarka iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, yra teisėta.

13. Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai. Laikina vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka yra reguliacinio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, kol bus išspręstas ginčas dėl vaiko bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos, siekiant išvengti konfliktinių situacijų, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos nesutaria. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

14. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos, laikantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei vadovaujantis specialiaisiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ekonomiškumo, proporcingumo) principais. Ekonomiškumo principas reiškia draudimą laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei būtina, siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Proporcingumo principas reikalauja parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kad jos nesuteiktų nė vienai iš šalių nepagrįsto prioriteto. Teismas turi įvertinti galimus padarinius, kurie kiltų, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.

15. Vaikų šeima, visų pirma, yra jų tėvai, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio nuostatas tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

17. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų tarpusavio bendradarbiavimas ir bendradarbiavimas su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

18. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvai turi pareigą kooperuotis tarpusavyje, stengdamiesi atkurti vaiko ryšį su tėvais, taip pat sudaryti vienodas sąlygas vaikui bendrauti su abiem tėvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2020-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 52 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.

19. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 170 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. kasacinės instancijos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016-02-19 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 34 punktą).

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka atitinka ankstesnėse šios nutarties pastraipose aprašytus principus ir teismų praktiką. Nustatytoji tvarka yra laikina, teismas atsižvelgė į konfliktiškus šalių santykius, užtikrino maksimaliai įmanomas lygias galimybes bendrauti su vaikais. Pirmosios instancijos timas tnkamai įvertino aplinkybę, kad vaikų gyvenamoji vieta iki šalių ginčo išsprendimo yra su motina, gyvenamosios vietos kaitaliojimas neigiamai paveiks šalių santykius su vaikais. Dėl šios priežasties yra pateisinamas laikinojoje bendravimo tvarkoje įtvirtintas intensyvesnis motinos bendravimas su dukromis. Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai pritaikė materialines ir proceso teisės normas ir nenukrypo nuo šios kategorijos bylų teismų praktikos, nėra pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytą laikinąją bendravimo su vaikais tvarką.

21. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).

22. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pirmiau nurodyta, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta, nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai ir apsaugo prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, tad dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų panaikinti ją ar pakeisti nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-04-29 nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Visvaldas Kazakiūnas