Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovei E. K. dėl vaiko gyvenamosios nuolatinės vietos, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu ir nepilnamečiam vaikui priteisimo išlaikymo pakeitimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisų apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo bei priteisto išlaikymo sumažinimo.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

Vertindamas vaiko gyvenamosios vietos stabilumo reikšmę, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esama aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, t. y. nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

Šių aplinkybių kontekste bylą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad ieškovas netinkamai susieja faktinę bylos medžiagą su teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis. Vien tik tai, kad ieškovė buvo bausta Telšių apylinkės teismo procesiniu sprendimu šioje byloje už laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis buvo nustatyta laikina vaiko bendravimo tvarka su tėvu, nevykdymą, nesuteikia pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Nepaisant to, kad bendravimo tvarkos nesilaikymas apribojant vaiko galimybes bendrauti su vienu iš tėvų ir sudaro vaiko interesų pažeidimo turinį, tačiau šis interesų pažeidimas gali būti sprendžiamas per priverstinį vykdymą, kurio pasekmė baudų skyrimas vienam iš tėvų, kuris nepaiso vaiko interesų patvirtintų įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu. Taip pat teisinėmis priemonėmis gali būti sprendžiamas ir ieškovo nurodomas pažeidimas neteikiant informacijos apie vaiko sveikatą ir ugdymą. CK 3.170 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku. Ieškovui manant, kad jo teisės šioje srityje buvo pažeistos, tai sudaro pagrindą jam jas ginti įstatymų nustatyta tvarka, o ne keisti vaiko gyvenamąją vietą.

Bylą nagrinėjantis teismas įvertinęs visų aplinkybių visumą, kurių pagrindu buvo prašoma pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su tėvu, konstatuoja, jog jos nepagrįstos ir keisti vaiko gyvenamosios vietos nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Ieškovas be reikalavimo pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su juo, pareiškė alternatyvų reikalavimą, kuriuo prašė nustatyti bendravimo tvarką su juo. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad bendravimo tvarka ieškovui su vaiku buvo jau nustatyta Telšių apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendimu, todėl teismas neturi pagrindo iš naujo nustatyti bendravimo tvarkos su vaiku kaip to prašo ieškovas. Teismo procesiniu sprendimu nustatyta ir galiojanti tvarka gali būti tik keičiama įrodžius aplinkybės, kurios suponuotų išvadą, kad nustatytoji tvarka neatitinka vaiko interesų ar yra aplinkybių, kurios suponuotų išvadą, kad nustatytos tvarkos įgyvendinimas yra neįmanomas arba iš esmės apsunkintas. Nepaisant to, kad ieškovas procesiniu sprendimu prašė nustatyti bendravimo tvarką, o ne ją pakeisti, ieškovo nurodomą tvarką, teismas atsižvelgdamas į ginčo specifiką vertins per tvarkos poreikio pakeitimo prizmę ir tai darys vadovaudamasis vaiko interesais, o ne tėvų pageidavimais ir poreikiais (į juos bus atsižvelgta tuo atveju, jeigu jie atitiks vaiko geriausius interesus).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių sūnus A. V. yra gimęs (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti iš Telšių aplinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendimo, ieškovas šiuo metu įvertinus vaiko amžių su sūnumi bendrauja susitikdamas vieną kartą savaitėje ketvirtadienį nuo 17.00 valandos iki 20.00 val. ir kiekvieną sekmadienį nuo 9.00 val. iki 17.00 val., taip pat turi teisę du savaitgalius praleisti kartu, paimant vaiką penktadienį 19 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki sekmadienio 17 val. (išskyrus vaiko gimimo dieną, rugpjūčio 9 d.). Ieškovas ieškiniu prašo leisti bendrauti su sūnumi kas antrą savaitgalį nuo penktadienio vakaro, sūnų pasiimant iš ugdymo įstaigos arba vaiko motinos namų (ne vėliau kaip iki 18 val.) iki sekmadienio vakaro, atvežant vaiką į motinos namus ( ne vėliau kaip iki 18 val.) arba pirmadienio ryto, vaiką atvežant į ugdymo įstaigą. Palyginus šias dvi tvarkas dabar galiojančią ir naująją matyti, kad naujoji tvarka iš esmės mažina jo galimybes bendrauti su sūnumi. Ieškovas naująja tvarka prašo vietoje kiekvienos savaitės ketvirtadienio ir kiekvieno sekmadienio bei dviejų savaitgalių praleidimą pakeisti tik į du savaitgalius per mėnesį. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Taigi ši įstatymo leidėjo nuostata suponuoja išvadą, kad vaiko bendravimas su skyriumi gyvenančiu tėvu turi būti kaip įmanoma didesnis, taip siekiant formuoti tarpusavio glaudų socialinį ryšį ir eliminuoti tą žalą, kurią vaikas patiria tėvams gyvenant skyriumi. Dėl to nustačius retesnę bendravimo tvarką nei ta, kuri nustatyta teismo procesiniu sprendimu, būtų pažeisti vaiko interesai, todėl ši ieškovo reikalavimo dalis atmestina kaip nepagrįsta ir kenkianti vaiko interesams.

Taip pat ieškovas prašė nustatyti ir kitokią atostogų tvarką nei yra nustatyta galiojančiu procesiniu sprendimu. Ieškovas prašė nustatyti, kad jis vasaros metu (birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais) praleidžia su sūnumi ne mažiau kaip 21 kalendorinę dieną kasmetines atostogas, t. y. trečią kiekvieno vasaros mėnesio savaitę (7 dienas), pasiimant vaiką nuo penktadienio vakare iš ugdymo įstaigos arba vaiko motinos namų (ne vėliau kaip iki 18 val.) ir grąžinant vaiką kitą penktadienį į vaiko motinos namus ( ne vėliau kaip iki 18 val.). Kaip matyti iš Telšių apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendimo ieškovo atostogos su vaiku numatytos tik tada, kai vaikui sueis šeši metai. Tada ieškovas turi teisę praleisti mėnesį vaikų vasaros atostogų laiko, tačiau bendravimas vienu kartu trunka ne ilgiau 14 (keturiolikos) dienų iš eilės liepos pirmąją pusę ir rugpjūčio antrąją pusę. Palyginus šias dvi tvarkas konstatuotina, kad ieškovas ir vėl prašo apriboti jo bendravimą su vaiku vasaros atostogų metu, nustatant mažesnį praleidžiamų dienų skaičių, t. y. vietoje numatyto vieno mėnesio prašo nustatyti 21 dieną. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, toks prašymas taip pat neatitinka vaiko interesų, todėl atmestinas. Vienintelė galima korekcija dėl atostogų yra vaiko amžius. Kaip matyti iš ekspertizės akto, vaikas identifikuoja abu tėvus kaip savus, jis turi ryšį su jais abiem ir jaučiasi komfortiškai, todėl bylą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad netgi ne ilgesnių kaip 14 dienų atostogų praleidimas vienu metu vaikui nesukurs diskomforto jausmo, net jam ir nesulaukus šešių metų amžiaus, todėl keistina tai, kad vaikas vasaros atostogas pagal nustatytą tvarką praleidžia su tėvu tik tada, kai jam sueis 6 metai. Taip pat teismo procesiniame sprendime, kuriuo buvo patvirtinta bendravimo su vaiku tvarka atostogų metu nebuvo įtrauktas birželio mėnuo, todėl šioje dalyje bendravimo su vaiku tvarka turėtų būti keistina dėl jo amžiaus ir papildomo birželio mėnesio įtraukimo kaip opcijos pasirenkant atostogas ir eliminuojant konkrečių mėnesių pusių parinkimą.

Taip pat ieškovas prašė nustatyti, kad poriniais metais su sūnumi švenčia Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas ir praleidžia savaitę (7 dienų) atostogas, sūnų pasiimant iš ugdymo įstaigos arba motinos namų iš vakaro prieš šventinę dieną (ne vėliau kaip iki 18 val.) ir grąžinant sūnų į motinos namus po savaitės vakare (ne vėliau kaip iki 18 val.). Taip pat ieškovas prašė nustatyti, kad jis neporiniais metais su sūnumi švenčia Naujuosius metus ir Šv. Velykas bei praleidžia savaitę (7 dienų) atostogas, sūnų pasiimant iš ugdymo įstaigos arba tėvo namų iš vakaro prieš šventinę dieną (ne vėliau kaip iki 18 val.) ir grąžindamas sūnų į motinos namus po savaitės vakare (ne vėliau kaip iki 18 val.). Pagal šiuo metu galiojančią tvarką didžiosios metų šventės buvo išskaidytos dienomis nenumatant vaiko atostogų su tėvu per jas, tačiau įvertinus tai, kad vaikas turi teisę maksimaliai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu ir atsižvelgiant į tai, kad tėvas pageidauja praleisti 7 dienų atostogas per didžiąsias šventes yra racionalu šių didžiųjų metų švenčių neskaidyti, o jas diferencijuoti pagal metus. Pažymėtina, kad bendravimo tvarkoje ieškovas išskyrė atskirai porinius ir neporinius metus iš esmės toms pačioms šventėms, t. y. Naujųjų metų šventimui. Įvertinus tai, kad poriniais metais ieškovas ne tik praleis šias šventes su vaiku, bet ir turės 7 dienų atostogas, todėl Naujųjų metų šventimas (gruodžio 31 d.) jas apims. Dėl to siekiant išvengti užprogramuoto ginčo tarp šalių ir neaiškumo racionalu nustatyti, kad porinių metų Šv. Kūčios ir Šv. Kalėdos ir Naujųjų metų šventimas (gruodžio 31 d.) su vaiku tenka ieškovui, neporinių metų su motina, o Šv. Velykos ir jų metu numatytos 7 dienų atostogos tenka ieškovui neporiniais metais, o poriniais atsakovei. Pažymėtina, kad tokia bendravimo tvarka apims ir vaiko kaip moksleivio atostogas, kai jis pradės lankyti mokyklą ir jos sutaps su pavasario ir žiemos atostogomis, todėl tikslinga aptarti rudens atostogas nustatant, kad neporiniais metais vaikas jas praleis su tėvu, o poriniais su motina.

Taip pat ieškovas prašė numatyti, kad jis bendrauja su sūnumi kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną), tačiau šis reikalavimas žvelgiant iš priimto procesinio sprendimo keitimo perspektyvos yra perteklinis, nes ieškovas ir taip bendrauja su vaiku kiekvienos savaitės sekmadienį. Šiuo atveju būtų tikslinga keičiant procesinį sprendimą, kuriuo buvo nustatyta bendravimo tvarka, numatyti, jog motina turi teisę motinos dieną švęsti su vaiku nepaisant to, kad numatytas jo susitikimas su tėvu.

Taip pat dėl teisinio aiškumo ir apibrėžtumo teismas konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini), abu tėvai tiek ieškovas, tiek ir atsakovė turi teisę vaiko gimtadienį praleisti kartu su vaiku bendrai. Taip pat ieškovui išlaikoma teisė jam to pageidaujant praleisti savo gimtadienį (spalio 21 d.) ir nelaukiant, kol vaikui sueis penkeri metai. Tokiu atveju, jeigu ieškovo gimtadienis sueina darbo dieną ieškovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 20.00 val., o jeigu gimtadienis yra savaitgalį tėvas bendrauja su vaiku pagal nustatytą bendravimo tvarką.

Taip pat ieškovas prašė numatyti, kad tėvai privalo užtikrinti, kad buvimo pas jų metu, sūnus būtų pasiekiamas bei būtų užtikrinamas nuotolinėmis ryšio priemonėmis kiekvienos dienos vakare 15 minučių bendravimas su tuo metu skyrium esančiu tėvu. Toks prašymas vertinant iš procesinio sprendimo keitimo perspektyvų atrodo racionalus ir užtikrinantis nuolatinį vaiko ryšį su kartu tuo metu nesančiu tėvu ar motina, todėl keičiant bendravimo tvarką jis į ją įtrauktinas. Be to, įvertinus tarp šalių konfliktiškų santykių turinį tikslinga būtų numatyti, kaip ir nurodė ieškovas, kad tais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių (vaiko, tėvo ligos vaiko, t. y. tais atvejais, kai yra temperatūra, infekcija ar asmuo yra nemobilus), vaiko tėvas negali su vaiku bendrauti nustatytu laiku, jo bendravimo laikas yra nekompensuojamas. Apie negalėjimą bendrauti pagal nustatytą tvarką, tiek vaiko tėvas privalo informuoti vaiko motiną, tiek vaiko motina informuoti vaiko tėvą ne vėliau nei prieš 1 parą, išskyrus išimtinius atvejus, esant objektyvioms priežastims (nelaimingiems atsitikimams ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad dalis ieškovo reikalavimų dėl bendravimo tvarkos pakeitimo buvo pagrįsti, o dalis atmesta, siekiant teisinio apibrėžtumo ir aiškumo, teismo vertinimu, visa bendravimo tvarka netgi ir ta dalis, kuri nebuvo pakeista, turėtų būti įtraukta į rezoliucinę teismo sprendimo dalį.

Be bendravimo tvarkos pakeitimo ieškovas pareiškė reikalavimą sumažinti iš jo priteisto išlaikymo dalį numatant, kad lygiateisiškumo principo pagrindu ši dalis turėtų didėti atsakovei. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Kaip matyti iš Telšių apylinkės teismo 2026 m. spalio 27 d. sprendimo teismas nustatydamas didesnę išlaikymo dalį tenkančią ieškovui tai padarė įvertinęs atsakovės ribotas galimybes dalyvauti darbo rinkoje bei gaunamų pajamų disproporciją lyginant su ieškovo gaunamoms pajamoms iš darbo santykių. Dėl to ieškovas siekdamas sumažinti jam tenkančią didesnę išlaikymo dydžio dalį turėjo įrodyti, kad atsakovės turtinė padėtis iš esmės yra pasikeitusi, tačiau tokių įrodymų nepateikė, o reikalavimą dėl sumažinimo grindė emociniu pagrindu apeliuodamas į lygiateisiškumo principo turinį. Bylą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad šiai dienai įvertinus minimalios algos dydį, kuris yra orientacinis kriterijus sprendžiant dėl vaiko poreikių, ieškovo teikiamas išlaikymas nėra pernelyg didelis. Svarbu pažymėti, kad net gi atsakovei ir susiradus darbą, dėl vaiko amžiaus, ji turės didžiąją laiko dalį praleisti nedarbingume, kas iš esmės taip pat apribos jos gaunamas pajamas. Taip pat svarbu įvertinti ir aplinkybę, kad vaikui kasdien gyvenant su motina jai tenka didesnė organizacinių rūpesčių dalis, todėl šiuo atveju taikyti lygiateisiškumo principą ir taip mažinti ieškovui tenkančią išlaikymo dydžio dalį, kai pati padėtis dėl objektyvių aplinkybių nėra lygi, nėra pagrindo.

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šiuo konkrečiu atveju pagal pareikštų reikalavimų turinį ir pobūdį neįmanoma idealiai tiksliai nustatyti kokia procentine išraiška proporcingai pareikštų reikalavimų dalis buvo tenkinta, o kuri atmesta. Vis dėlto tam tikrus bendro pobūdžio aspektus, kurie padėtų nustatyti patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, galima išskirti. Pažymėtina, kad ieškovas pareiškė iš esmės tris skirtingus reikalavimus: vieną dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, kitą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo ir trečia dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Pirmieji du buvo atmesti, o trečias tenkintinas iš dalies, todėl konstatuotina, kad ieškovo patenkintų reikalavimų dalį sudaro 16,66 procentų (100/3=33,333/2=16,66). Įvertinus šią ieškovo patenkintų reikalavimų proporciją atitinkamai paskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos.

Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 220 Eur žyminis mokestis ir 3993 Eur skirti advokato teisinei pagalbai apmokėti. Iš viso ieškovas patyrė 4213 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus patenkintų reikalavimų dalį iš atsakovės jo naudai priteistina 701,88 Eur.

Kaip matyti iš bylos duomenų atsakovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba dėl to savarankiškų bylinėjimosi išlaidų ji nepatyrė.

CPK 96 straipsnio 3 dalyje numatyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai.

Įvertinus tai, kad 83,34 procentų ieškovo reikalavimų buvo atmesta iš jo priteistina ši dalis proceso išlaidų, kurias turėjo valstybė už atsakovei teiktą teisinę pagalbą. Kaip matyti iš 2026 m. kovo 18 d. patikslintos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų jos sudaro 1 251,73 Eur, todėl iš ieškovo valstybės naudai priteistina 1043,19 Eur. Taip pat valstybė patyrė 468,40 Eur išlaidas susijusias su ekspertizės atlikimu. Įvertinus proporcingai atmestų ieškovo reikalavimų dalį iš jo valstybės naudai u ekspertizės atlikimą priteistina 390,36 Eur. Iš viso iš ieškovo priteistina valstybės naudai 1433,55 Eur.

Telšių apylinkės teismas 2024 m. liepos 10 d. ir 2025 m. kovo 28 d. nutartimis taikė laikinąsias apsaugos priemones, tačiau jų naikinti teismas neturi pagrindo, kadangi jų galiojimas buvo susietas su aplinkybėmis, kurios šiuo metu yra pasibaigusios, todėl šalys bendrauja su vaiku taip kaip nustatyta Telšių apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendime iki įsiteisės šis procesinis sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-267, 268, 270 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu ir 294 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

tenkinti ieškovo ieškinį iš dalies.

Pakeisti Telšių apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendimu nustatytą ieškovo M. V. bendravimo tvarką su vaiku A. V. nustatant, kad ieškovas M. V. su sūnumi A. V. bendrauja tokia tvarka:

M. V. su vaiku bendrauja vieną kartą savaitėje ketvirtadienį nuo 17.00 valandos iki 20.00 val. ir kiekvieną sekmadienį nuo 9.00 val. iki 17.00 val., tačiau du kartus per mėnesį turi teisę pasiimti vaiką penktadienį 19 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki sekmadienio 17 val. (išskyrus vaiko gimimo dieną, rugpjūčio 9 d.).

Ieškovas turi teisę praleisti mėnesį vaikų vasaros atostogų laiko – bendravimas vienu kartu trunka ne ilgiau 14 (keturiolikos) dienų iš eilės birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais.

Ieškovas M. V. poriniais metais su sūnumi švenčia Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas ir švenčia Naujuosius metus bei praleidžia savaitę (7 dienų) atostogas, sūnų pasiimant iš ugdymo įstaigos arba motinos namų iš vakaro prieš šventinę dieną (ne vėliau kaip iki 18 val.) ir grąžinant sūnų į motinos namus po savaitės vakare (ne vėliau kaip iki 18 val.)

Ieškovas M. V. neporiniais metais su sūnumi švenčia Šv. Velykas bei praleidžia savaitę (7 dienų) atostogas, sūnų pasiimant iš ugdymo įstaigos arba tėvo namų iš vakaro prieš šventinę dieną (ne vėliau kaip iki 18 val.) ir grąžindamas sūnų į motinos namus po savaitės vakare (ne vėliau kaip iki 18 val.).

Vaikui pradėjus lankyti mokyklą poriniais metais su tėvu jis leidžia žiemos atostogas, o neporiniais metais pavasario ir rudens atostogas.

Įprasta bendravimo tvarka negalioja Motinos dienos proga, ją švęsti su vaiku turi teisė atsakovė E. K.

(duomenys neskelbtini), abu tėvai tiek ieškovas, tiek ir atsakovė turi teisę vaiko gimtadienį praleisti kartu su vaiku bendrai.

Ieškovas kasmet su vaiku, praleidžia savo gimtadienį (spalio 21 d.), jeigu gimtadienis sueina darbo dieną ieškovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 20.00 val., o jeigu gimtadienis yra savaitgalį tėvas bendrauja su vaiku pagal nustatytą bendravimo tvarką.

Tiek ieškovas, tiek atsakovė privalo užtikrinti, kad buvimo pas jų metu, sūnus būtų pasiekiamas bei būtų užtikrinamas nuotolinėmis ryšio priemonėmis kiekvienos dienos vakare 15 minučių bendravimas su tuo metu skyrium esančiu tėvu.

Tais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių (vaiko, tėvo ligos vaiko, t. y. tais atvejais, kai yra temperatūra, infekcija ar asmuo yra nemobilus), vaiko tėvas negali su vaiku bendrauti nustatytu laiku, jo bendravimo laikas yra nekompensuojamas. Apie negalėjimą bendrauti pagal nustatytą tvarką, tiek vaiko tėvas privalo informuoti vaiko motiną, tiek vaiko motina informuoti vaiko tėvą ne vėliau nei prieš 1 parą, išskyrus išimtinius atvejus, esant objektyvioms priežastims (nelaimingiems atsitikimams ir kt.).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės E. K. ieškovo M. V. naudai 701,88 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo M. V. 1433,55 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Išaiškinti ieškovui M. V., jog valstybės naudai priteistas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, turi sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų (platesnę informaciją apie mokėjimus galima rasti interneto tinklapyje: https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai?lang=lt). Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą – 5662.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.