Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1393-273/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-10-25
Bylos Nr.: e2A-1393-273/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-07952-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Izolda Nėnienė, Algimantas Kukalis, Edita Šliumpienė
Ieškovas: Kauno miesto savivaldybės
Atsakovas: J. Š., A. Š.

Kategorijos

2.6.16.11.2Valstybės ir savivaldybių institucijų gyvenamųjų patalpų nuoma

Civilinė byla Nr. e2A-1393-273/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07952-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.11.2.; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-209-615/2021 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams J. Š. ir A. Š. dėl skolos priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Kauno miesto savivaldybė ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų J. Š. ir A. Š. 476,23 Eur skolą už gyvenamosios patalpos nuomą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas; nutraukti 2013 m. rugpjūčio 16 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. SR- 1603; iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, kuris 2013 m. rugpjūčio 16 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. SR- 1603 (toliau – nuomos sutartis) buvo išnuomotas atsakovei J. Š. ir jos šeimai. Atsakovė bute yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą nuo 2014 m. gegužės 27 d., o atsakovas – nuo 2014 m. gegužės 28 d. Atsakovams Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. sprendimu neterminuotai apribota tėvų valdžia. Už buto nuomą nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. susidarė 476,23 Eur nuomos mokesčio skola. Nuomos mokesčio atsakovai nemokėjo ir anksčiau. Priteistos skolos atsakovai gera valia taip pat nesumokėjo. Skola buvo padengta iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto lėšų, pervedant Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus skirtą pašalpą. Atsakovei buvo įteikti įspėjimai dėl įsiskolinimo už buto nuomą, tačiau įsiskolinimas nebuvo sumokėtas. Atsakovai turi ir kitų skolų už komunalines paslaugas. Atsakovai, nemokėdami buto nuomos mokesčių ir neatlaisvindami nuomojamų gyvenamųjų patalpų, pažeidžia ne tik Kauno miesto savivaldybės, bet ir kitų Savivaldybės nuomininkų teises. Atsakovų pareigų nevykdymas bei elgesys yra esminis nuomos sutarties pažeidimas. Atsakovai išnuomotą butą yra labai apleidę, Kauno miesto savivaldybėje yra gaunami name gyvenančių asmenų bei aplinkinių kaimynų skundai, kad (duomenys neskelbtini) sklypo teritorija paversta sąvartynu, atsakovai į sklypo teritoriją veža šiukšles.

Atsiliepimas

3. Atsakovai atsiliepime į ieškinį su ieškovės ieškiniu sutiko iš dalies - sutiko sumokėti 476,23 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, nesutiko su reikalavimais nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų. Atsiliepime nurodė, kad susidariusią 476,23 Eur skolą sumokės iki 2020 m. birželio 30 d., o kitas skolas už suteiktas komunalines paslaugas sumokės kuo skubiau. Nurodė, kad atsakovė gauna labai mažas 240 Eur per mėnesį pajamas, o atsakovas negauna jokių pajamų, nes turi neįgalumą, neįgalumo išmokos negauna. Nurodė, kad teritorija aplink butą sutvarkyta, nuomojamą butą prižiūri pagal savo galimybes.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškovės turtinio pobūdžio reikalavimo atsisakymą priėmė ir bylą šioje dalyje nutraukė, kitoje dalyje ieškinio netenkino, priteisė valstybei iš ieškovės 204,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti; priteisė valstybei iš atsakovo 7,50 Eur žyminį mokestį.

5. Teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Su atsakove 2013 m. rugpjūčio 16 d. sudaryta Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. SR-1603 dėl buto nuomos. Kadangi ieškovė dublike atsisakė reikalavimo dėl įsiskolinimo priteisimo (turtinio pobūdžio reikalavimo), teismas šioje dalyje ieškovės ieškinio atsisakymą priėmė, nes šie veiksmai neprieštaravo imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, ieškinio atsisakymo pasekmės ieškovei žinomos, ir bylą dalyje dėl įsiskolinimo priteisimo nutraukė.

6. Teismas nurodė, kad atsakovų teisė į gyvenamąjį būstą yra ginama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalimi, 24 straipsnio 1 dalimi, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniu. Ginčo būsto nuomos sutartis su atsakove buvo sudaryta daugiau negu prieš septynis su puse metų, ir ginčo būstas nuo to laiko buvo ir yra atsakovų nuolatinė gyvenamoji vieta. Ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo aplinkybių, kad atsakovai per paminėtą laikotarpį buvo pakeitę savo nuolatinę gyvenamąją vietą, ginčo būstą buvo pernuomoję, ar pan. Todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju bylos aplinkybių visuma patvirtina atsakovų pakankamų ir tęstinių ryšių su ginčo gyvenamuoju būstu buvimą ir atsakovų gyvenamasis būstas nagrinėjamu atveju patenka į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme ginamo atsakovų būsto sąvoką. Teismas nurodė, kad tokiu atveju yra būtina įvertinti, ar atsakovų nenaudai priimant griežčiausią teisinę sutarties pažeidimo priemonę – iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitų, toks griežčiausios teisinės sutarties pažeidimo priemonės – gyvenamojo būsto nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo – taikymas, būtų proporcingas „primygtinio socialinio poreikio“ principui Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme bei galėtų būti laikomas proporcingai būtinu demokratinėje visuomenėje teisėtam tikslui pasiekti.

7. Teismas nurodė, kad atsakovai, nors ir būdami sunkioje turtinėje situacijoje (atsakovas dėl savo sveikatos būklės yra tiktai dalinai darbingas ir negaudamas jo sveikatos būklę atitinkančių pasiūlymų dėl pastovaus darbo iš užimtumo tarnybos, yra priverstas lėšas pragyvenimui užsidirbti nenuolatiniais užmokesčiais dirbant pagal individualios darbinės veiklos leidimą; atsakovės darbo užmokestis yra santykinai nedidelis), ieškovei pareiškus ieškinį, sumokėjo gyvenamojo būsto nuomos mokesčio įsiskolinimą, o šiuo metu esantis nuomos mokesčio įsiskolinimas nėra reikšmingas (ką patvirtina aplinkybė, kad ieškovė atsakovams byloje nebereiškė turtinio pobūdžio reikalavimų). Nurodė, kad savo reikalavimą iškeldinti atsakovus iš gyvenamojo būsto su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, ieškovė taip pat grindžia aplinkybėmis, kad atsakovai neprižiūri gyvenamojo būsto ir taip daro ieškovei žalą. Teismas pažymėjo, kad, visų pirma, įrodinėdama šiuo metu esant būtent tokias aplinkybes, ieškovė į bylą pateikė įrodymus dėl aplinkybių, kurios buvo prieš daugiau nei devynis mėnesius, arba dar daug anksčiau ir jie yra susiję su tėvų valdžios atsakovams apribojimu 2018 m. sausio 4 d. (dėl nesudarymo tinkamų buities ir gyvenimo sąlygų, socialinių tėvystės įgūdžių stokos, didelių įsiskolinimų už komunalines paslaugas ir kt.). Jokių įrodymų apie dabartinę, t. y. šuo metu esančią, gyvenamojo būsto būklę, ieškovė į bylą nepateikė, nenurodė ir neprašė išreikalauti teismo. Be to, paskutiniai ieškovės į bylą teikti įrodymai dėl gyvenamojo būsto būklės, iš esmės yra susiję ne su gyvenamojo būsto būkle, o su pastato aplinka. Teismas nustatė, kad nuo to laiko, kai atsakovams buvo pareikštas ieškinys teisme, atsakovai, nors ir būdami sunkioje turtinėje situacijoje, ėmėsi reikšmingų pastangų mažinti savo įsiskolinimus komunalinių paslaugų teikėjams.

8. Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad atsakovai yra sumokėję tą savo įsiskolinimą ieškovei, dėl kurios ieškovė pareiškė atsakovams nagrinėjamu atveju priėmimas atsakovų nenaudai griežčiausios teisinės sutarties pažeidimo priemonės – atsakovų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitų, bylą nagrinėjančio teismo vertinimu būtų neproporcingas „primygtinio socialinio poreikio“ principui Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme bei negalėtų būti laikomas proporcingai būtinu demokratinėje visuomenėje siekiant teisėto tikslo, kadangi aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste sprendimas iškeldinti atsakovus būtų neproporcingas atsakovų padarytiems gyvenamojo būsto nuomos sutarties pažeidimams.

9. Teismas nustatė, kad valstybė byloje patyrė 306,00 Eur antrinės teisinės pagalbos atsakovei teikimo išlaidas. Teismas, remdamasis kasacinės instancijos teismo formuojama praktika, jog savivaldos institucija nėra atleista nuo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2014; ir kt.) ir įvertinęs tai, kad atsakovė yra atleista nuo bet kokių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą ir kad vieno iš trijų savo reikalavimų – turtinio pobūdžio reikalavimo – ieškovė atsisakė dėl to, kad atsakovai skolą sumokėjo jau po civilinės bylos iškėlimo, ir netenkinta du iš trijų ieškinio reikalavimų, todėl valstybei iš ieškovės priteisė 2/3 dalis valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 204,00 Eur. Teismas, įvertinęs, kad atsakovas nėra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o už ieškovės turtinius reikalavimus byloje mokėtinas 15 Eur žyminis mokestis, atsakovai iškovei skolą sumokėjo po bylos iškėlimo, todėl valstybei iš atsakovo priteisė 7,50 Eur žyminį mokestį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

10. Apeliaciniame skunde ieškovė prašė Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti; prašė prijungti papildomus rašytinius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismo išvada, kad atsakovai yra sumokėję tą savo įsiskolinimą ieškovei, dėl kurios ieškovė pareiškė ieškinį, o šiuo metu esantis atsakovų įsiskolinimas ieškovei už nuomą neva nėra reikšmingas, kad atsakovai, nors ir būdami sunkioje turtinėje situacijoje, ėmėsi reikšmingų pastangų mažinti savo įsiskolinimus komunalinių paslaugų teikėjams, nepagrįsta ir prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams;

1.2. Atsakovai gera valia skolos už nuomą nesumokėjo, o skolą sumokėjo tik iškėlus bylą teisme. Kaip matyti iš byloje esančios 2021 m. balandžio 13 d. nuomos mokesčio apskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimo suvestinės už gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomą, nuomos mokestis ir toliau buvo mokamas nereguliariai, kas antrą ar trečią mėnesį, t. y., nesilaikoma nuomos sutarties sąlygų kiekvieną mėnesį mokėti nuomos mokestį. Bylos nagrinėjimo metu vėl buvo susidariusi 77,50 Eur nuomos mokesčio skola. Nuomos mokesčio skolos dydis didesnis nei už 3 mėnesius, kas yra teisinis pagrindas vadovaujantis CK 6.611 straipsnio nuostatomis nutraukti nuomos sutartį ir atsakovus iškeldinti iš buto. Atsakovams skaičiuojamas nuomos mokestis yra labai mažas - tik 22,24 Eur. Tačiau net ir tokio mažo nuomos mokesčio atsakovai nemoka, pažeisdami teisės aktų ir sutarties sąlygas;

1.3. Teismo išvada, neva atsakovai ėmėsi priemonių, siekdami sumažinti ir panaikinti skolas komunalinių paslaugų teikėjams, yra nepagrįsta bei prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Atsakovų skola UAB „Kauno butų ūkis“ už administravimo paslaugas nuo 182,01 Eur padidėjo iki 185,69 Eur. Per visą buto nuomos laikotarpį nebuvo padaryta nei vienos įmokos. UAB „Kauno švara“ už atliekų tvarkymą skola nuo 298,45 Eur sumažėjo iki 147,35 Eur. Tačiau teismas visiškai nevertino, kad net ir šios iškeldinimo bylos nagrinėjimo metu UAB „Kauno švara“ 2021 m. kovo 18 d. pateikė Kauno apylinkės teismui ieškinį priteisti iš atsakovės susidariusią 114,25 Eur skolą už suteiktas paslaugas nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. Atsakovų skola UAB „Kauno vandenys“ už vandens tiekimo ir nukanalizavimo paslaugas nuo 249,34 Eur sumažėjo iki 131,73 Eur. Tačiau teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog kaip matyti iš pateikiamos UAB „Kauno vandenys“ suvestinės, atsakovai suvartoto vandens kiekio nedeklaruoja, todėl skolos dydis už suvartotą vandenį yra žymiai didesnis, nes paskaičiuojama tik 1,29 Eur pastovioji dalis. Bylos nagrinėjimo metu civilinėje byloje Nr. e2-20167-435/2020 Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimu už akių priteisė iš atsakovės ieškovei UAB „Kauno vandenys“ 380,40 Eur skolą už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.;

1.4. Teismas nevertino, kad atsakovai kelerius metus nemokėjo mokesčių už buto nuomą ir komunalinius patarnavimus, skolos tik didėjo. Atsakovai piktybiškai pažeidinėjo nuomos sutarties 5.6. papunkčio sąlygas bei CK 6.583 str. nuostatas, tinkamai ir laiku nemokėjo buto nuompinigių ir mokesčių už komunalines paslaugas, nepaisė kelis kartus pasiūlyto protingo papildomo termino įsipareigojimams įvykdyti, todėl yra teisinis pagrindas iškeldinti atsakovus iš nuomojamos gyvenamosios patalpos, nesuteikiant jiems kitų patalpų (CK 6.611 str., CK 1.5 str.). Atsakovų pareigų nevykdymas bei elgesys yra esminis nuomos sutarties pažeidimas, sudarantis prielaidas nuomotojui atsisakyti nuomos sutarties (CK 6.217 str.) ir reikalauti šių asmenų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.611 str.);

1.5. Teismas pasisakė ne dėl visų byloje esančių įrodymų, turinčių esminę reikšmę sprendimo priėmimo teisėtumui ir tuo pažeidė CPK 185 straipsnio bei 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas;

1.6. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių ir įrodymų, kad atsakovai nevykdo pareigos įstatymų nustatytu terminu pateikti turto, įskaitant pajamas, deklaracijas ir tai yra teisinis pagrindas nutraukti nuomos sutartį bei iškeldinti atsakovus. Nuomos sutarties 5.9 papunkčiu atsakovė įsipareigojo pateikti asmens (šeimos) pajamų ir turto deklaracijas. Atsakovai gyventojų pajamų ir turto deklaracijas už 2018 ir už 2019 metus pateikė tik atsakovams iškėlus bylą teisme, t. y. įstatymo nustatyta tvarka deklaracijų nepateikė. Nei bylos nagrinėjimo metu 2021 metais, nei įstatyme nustatytu terminu iki 2021 metų gegužės 1 dienos, atsakovai nepateikė turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijų Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už 2020 metus;

1.7. Teismas pasirėmė vien atsakovų paaiškinimais, kad šiuo metu atsakovai yra sutvarkę ginčo gyvenamąjį būstą. Teismo argumentas, kad ieškovė neprašė teismo išreikalauti iš atsakovų įrodymų, kad jie susitvarkė būstą, t. y. įrodymų, paneigiančių pačios ieškovės pateiktus įrodymus, pažeidžia šalių rungimosi principą. Ieškovė neturi pareigos šioje byloje įrodinėti aplinkybes, kurias turi įrodinėti patys atsakovai, t. y. kad jie sutvarkė ir prižiūri ginčo gyvenamąsias patalpas. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo gyvenamosios patalpos yra sutvarkytos ir prižiūrėtos. Ieškovės nurodymu nuomos administravimo paslaugas teikianti UAB „Kauno butų ūkis“ 2020 m. liepos 2 d. pakartotinai patikrinusi savivaldybės butą (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 2 d. Gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) apžiūros akte Nr. 20-07-0082 konstatavo, kad visų patalpų būklė yra bloga, kieme pilna šiukšlių, butas labai apleistas. Iš apžiūros metu atliktų nuotraukų matyti, kad savivaldybės butas (duomenys neskelbtini), priešingai nei nurodė atsakovai savo atsiliepime, yra neremontuojamas ir neprižiūrimas, paverstas landyne, jame pilna buitinių šiukšlių. Sprendime padaryta išvada, kad paskutiniai ieškovės į bylą teikti įrodymai dėl gyvenamojo būsto būklės 2020 m. liepos 2 d., iš esmės yra susiję ne su paties gyvenamojo būsto būkle, o su pastato aplinka, prieštarauja ieškovės į bylą pateiktam apžiūros aktui bei nuotraukoms. Teismas nevertino ieškovės pateiktų įrodymų, kad Kauno miesto savivaldybėje nuolat telefonu yra gaunami aplinkinių kaimynų skundai dėl socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų netinkamo elgesio;

1.8. Teismas neatsižvelgė į byloje pateiktus įrodymus, kad (duomenys neskelbtini), sklypo teritorija jau buvo sutvarkyta 2016 metais Kauno miesto savivaldybės lėšomis, Neatsižvelgė į byloje esantį Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Vilijampolės seniūnijos 2020 m. kovo 5 d. raštą Nr. 22-13-30, kuriuo UAB „Kauno butų ūkis“ yra informuojama apie tai, kad yra gauti gyventojų skundai dėl netvarkingos namų valdos (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad prie pastato yra gausu buitinių šiukšlių ir medinių baldų atliekų. Administratorius UAB „Kauno butų ūkis“ 2020 m. balandžio mėn. organizavo šiukšlių išvežimo darbus. Už teritorijos sutvarkymą ir šiukšlių išvežimą buvo panaudotos kaupiamosios lėšos, surinktos iš visų daugiabučio namo butų savininkų (UAB „Kauno švara“ PVM sąskaita faktūra, išrašyta apmokėti UAB „Kauno butų ūkis“). Atsakovai teritorijos aplink namą (duomenys neskelbtini), Kaune, nesutvarkė, tai padarė daugiabučio namo administratorius, panaudodamas kaupiamąsias lėšas;

1.9. Teismas neatsižvelgė į byloje esančius gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), apžiūros aktus ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1514-800/2018 nustatytas aplinkybes, kurios patvirtina, kad socialinio būsto nepriežiūra, niokojimas ir naudojimas ne pagal paskirtį kaupiant jame atliekas ir buitines šiukšles, antisanitarinių sąlygų sudarymas jame nėra netyčinis vienkartinis nuomininkų nuomos sutarties sąlygų pažeidimas, bet yra tęstinio pobūdžio nuomos sutarties pažeidimas, nuomininkai ne kartą buvo įspėti dėl savo elgesio, ne kartą buvo raginami susitvarkyti, tačiau į įspėjimus nereagavo. Vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui, atsakovai ir toliau į (duomenys neskelbtini), Kaune, sklypo teritoriją vežė šiukšles. Tai patvirtina UAB „Kauno butų ūkis“ 2020 m. liepos 2 d. Gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), apžiūros aktas Nr. 20-07-0082, kuriame konstatuota, kad kieme pilna šiukšlių ir apžiūros metu darytos nuotraukos. 2021 m. gegužės 19 d. Apžiūros akte Nr. KA-2365 taip pat buvo nustatyta, kad tiek gyvenamosiose patalpose, tiek kieme gausu buitinių šiukšlių, butas labai apleistas, netvarkingas, jame tvyro pūvančio maisto ir buitinių atliekų kvapas, butas yra neprižiūrimas, neremontuojamas, jame kaupiamos šiukšlės, sudaromos antisanitarinės sąlygos;

1.10. Teismas nevertino, kad atsakovai sistemingai pažeidžia nuomos sutarties 5.7. papunkčio sąlygas, savo netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems greta gyventi ir tai yra pagrindas pagal CK 6.611 str. nutraukti su atsakove nuomos sutartį bei iškeldinti atsakovus iš buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Teismas nevertino, kad atsakovai sistemingai pažeidžia nuomos sutarties 5.1., 5.5., 5.6., 5.7., 5.9. 5.10. papunkčių sąlygas, nes nemoka nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčių, įstatymo nustatyta tvarka nedeklaruoja savo turto ir pajamų, neprižiūri ir tyčia niokoja gyvenamąsias patalpas, savo netinkamu elgesiu (kaupdami atliekas tiek gyvenamosiose patalpose, tiek kieme) sudaro neįmanomas sąlygas kitiems greta gyventi.

Atsiliepimas

11. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai prašė apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti atsakovams iš ieškovės išlaidas už advokato pagalbą. Atsiliepime atsakovai nurodė tokius argumentus:

2.1. Ieškovė pateikė į bylą UAB „Kauno butų ūkis“ nuomos mokesčio paskaičiavimo ir įsiskolinimo suvestinę, kuri nėra pasirašyta, dokumentas pateiktas juridinio asmens, kuris nėra šioje byloje proceso dalyvis, todėl ši suvestinė negali būti laikoma rašytiniu įrodymu šioje byloje;

Šalies argumentai

2.2. Ieškovė pateikė į bylą nuotraukas, kuriose nėra nurodyta data, vieta, nenurodytas objektas, todėl nuotraukos atmestinos kaip įrodymas. Ieškovė reikalavimą iškeldinti atsakovus iš gyvenamojo būsto grindžia aplinkybėmis, kurios buvo daugiau nei prieš 10 mėnesių. Jokių įrodymų apie dabartinę gyvenamo būsto būklę ieškovė į bylą nepateikė;

2.3. Nuomos sutarties 5.9 punkte nustatyta, kad nuomininkas ne dažniau kaip kartą per 3 metus turi pateikti nuomotojui teisę į socialinį būstą patvirtinančius dokumentus: asmens (šeimos) pajamų ir turto deklaraciją. Dokumentai pateikiami iki gegužės 1 d. kas treji metai, terminą pradedant skaičiuoti nuo sutarties pasirašymo dienos. Atsakovai pateikė pajamų ir turto deklaracijas, nors ir pavėluotai, ir tai nėra pagrindas nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinio reikalavimas iškeldinti atsakovus, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

14. Ieškovė Kauno miesto savivaldybė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo priimti į bylą: J. Š. ir A. Š. VMI duomenų bazės išrašą – deklaracijų sąrašą. Nurodo, kad šie dokumentai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, nes atsakovai turėjo teisę deklaruoti savo turtą ir pajamas iki 2021 m. gegužės 1 d. Ieškovė pateikė ir 2021-05-19 Apžiūros aktą Nr. KA-2365, kurio negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme dėl galiojančių karantino sąlygų.

15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

16. Kadangi pateikti nauji įrodymai yra gauti po teismo sprendimo priėmimo, todėl nesant pagrindo konstatuoti, kad jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, teisėjų kolegija naujus įrodymus atsisako priimti.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

17. Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Su atsakove J. Š.2013-08-16 sudaryta Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. SR-1603 dėl buto nuomos. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų J. Š. ir A. Š. 476,23 Eur skolą už gyvenamosios patalpos nuomą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas; nutraukti 2013-08-16 Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. SR-1603; iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Ieškovei atsisakius ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovų solidariai 476,23 Eur skolą už gyvenamosios patalpos nuomą, pirmosios instancijos teismas ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio priėmė, nes šie veiksmai neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl bylą dalyje dėl įsiskolinimo priteisimo (turtinio pobūdžio reikalavimų) nutraukė (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

18. Ieškovė Kauno miesto savivaldybė prašo nutraukti su atsakove J. Š.2013-08-16 sudarytą Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. SR-1603 ir iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Šiuos savo reikalavimus ieškovė grindžia anksčiau buvusiu atsakovų nuomos mokesčio įsiskolinimu, gyvenamųjų patalpų nepriežiūra ir šiuo metu esančiais atsakovų įsiskolinamais komunalinių paslaugų teikėjams.

Žemesnės instancijos teismas

19. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nurodydamas, kad nagrinėjamu konkrečiu atveju priėmimas atsakovų nenaudai griežčiausios teisinės sutarties pažeidimo priemonės – atsakovų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitų, būtų neproporcingas „primygtinio socialinio poreikio“ principui Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme bei negalėtų būti laikomas proporcingai būtinu demokratinėje visuomenėje siekiant teisėto tikslo. Ieškovės nurodytų aplinkybių kontekste sprendimas iškeldinti atsakovus būtų neproporcingas atsakovų padarytiems gyvenamojo būsto nuomos sutarties pažeidimams.

20. Ieškovė Kauno miesto savivaldybė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo išvada, neva atsakovai ėmėsi priemonių, siekdami sumažinti ir panaikinti skolas komunalinių paslaugų teikėjams, yra nepagrįsta bei prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Be to, atsakovai skolą už nuomą sumokėjo tik iškėlus bylą teisme. Teismas nevertino, kad atsakovai kelerius metus nemokėjo mokesčių už buto nuomą ir komunalinius patarnavimus, skolos tik didėjo. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių ir įrodymų, kad atsakovai nevykdo pareigos įstatymų nustatytu terminu pateikti turto, įskaitant pajamas, deklaracijas ir tai yra teisinis pagrindas nutraukti nuomos sutartį bei iškeldinti atsakovus, nes Nuomos sutarties 5.9 papunkčiu atsakovė įsipareigojo pateikti asmens (šeimos) pajamų ir turto deklaracijas. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo gyvenamosios patalpos yra sutvarkytos ir prižiūrėtos.

Dėl iškeldinimo

21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Taikydamas šią normą savo praktikoje, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SĮ „Vilniaus miesto būstas“ v. R. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-645/2013; kt.).

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja). Tinkamam Konvencijos suteikiamos teisės į būstą užtikrinimui svarbu nustatyti, ar šios teisės ribojimai proporcingi. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (žr., pvz., B. v. Croatia, no. 421050/09, judgment of 29 May 2012, S. v. Slovakia, no. 7205/02, judgment of 9 October 2007, P. and W. v. United Kingdom, no. 31673/11, judgment of 24 September 2013; kt.).

23. Byloje nustatyta, jog ieškovė su atsakove ginčo būsto nuomos sutartį sudarė 2013-08-16, t.y. daugiau negu prieš septynis su puse metų, ginčo būstas nuo to laiko buvo ir yra atsakovės J. Š. ir jos sutuoktinio atsakovo A. Š. nuolatinė gyvenamoji vieta. Vertinant šalių turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas A. Š. dėl savo sveikatos būklės yra dalinai darbingas, iš užimtumo tarnybos negauna jo sveikatos būklę atitinkančių darbo pasiūlymų, lėšas pragyvenimui užsidirba dirbant pagal individualios darbinės veiklos leidimą, pastovių pajamų neturi. Atsakovės J. Š. darbo užmokestis yra santykinai nedidelis, tačiau ieškovei Kauno miesto savivaldybei pareiškus ieškinį, atsakovai sumokėjo gyvenamojo būsto nuomos mokesčio įsiskolinimą.

24. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo to laiko, kai atsakovams buvo pareikštas ieškinys teisme (2020-05-18), atsakovai, nors ir būdami sunkioje turtinėje situacijoje, mažino savo įsiskolinimus komunalinių paslaugų teikėjams. Iš ieškovės į bylą 2021-04-15 pateiktų rašytinių paaiškinimų matyti, kad 2021-03-31 duomenimis atsakovai turi 131,73 Eur įsiskolinimą UAB „Kauno vandenys“, 147,35 Eur įsiskolinimą UAB „Kauno švara“ ir 185,69 Eur įsiskolinimą UAB „Kauno butų ūkis“, o 2020-04-30 duomenimis turėjo: 249,34 Eur įsiskolinimą UAB „Kauno vandenys“, 298,45 Eur įsiskolinimą UAB „Kauno švara“ ir 182,01 Eur įsiskolinimą UAB „Kauno butų ūkis“. Esant šiems duomenims pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovai yra sumokėję įsiskolinimą ieškovei, dėl kurio ieškovė pareiškė atsakovams ieškinį ir pagal savo turtinę padėtį ėmėsi priemonių sumažinti įsiskolinimus kitiems asmenims.

25. Ieškovė Kauno miesto savivaldybė atsakovų iškeldinimą iš gyvenamosios patalpos taip pat grindė aplinkybe, kad atsakovai neprižiūri gyvenamojo būsto ir tuo daro ieškovei žalą. Tačiau teismas sprendė, kad ieškovės pateikti įrodymai yra dėl aplinkybių, kurios buvo daugiau nei prieš devynis mėnesius arba dar daug anksčiau ir yra susijusios su tėvų valdžios atsakovams apribojimu 2018-01-04 (dėl nesudarymo tinkamų buities ir gyvenimo sąlygų, socialinių tėvystės įgūdžių stokos, didelių įsiskolinimų už komunalines paslaugas ir kt.). Jokių įrodymų apie dabartinę, t.y. šiuo metu esančią gyvenamojo būsto būklę, ieškovė į bylą nepateikė. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės į bylą teikti įrodymai dėl gyvenamojo būsto būklės 2020-07-02 yra susiję ne su paties gyvenamojo būsto būkle, o su pastato aplinka. Atsakovas byloje teigė, kad pagal savo turtines galimybes gyvenamąjį būstą šiuo metu sutvarkė, taip pat sutvarkė pastato aplinką (išvežtas automobilis, kurį jis buvo nusipirkęs ardymui bei detalių pardavimui ir kt.), kiek tai priklauso nuo atsakovų. Taip pat paaiškino, kad dar iki atsakovams įsikeliant į gyvenamąjį būstą, aplinkinių namų gyventojai buvo įpratę sunešti visus savo nereikalingus daiktus ir vietą netoli gyvenamojo būsto naudojo kaip sąvartyną, tokių įpročių aplinkinių namų gyventojai neatsisako iki šiol. Esant šiems duomenims, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės teikti įrodymai, susiję su namo aplinka, neįrodo, kad atsakovai neprižiūri gyvenamojo būsto ir taip daro ieškovei žalą.

26. Kasacinio teismo praktikoje teisėtu pripažįstamas atsisakymas iškeldinti nuomos ir komunalinių mokesčių nemokantį bei butą subnuomojusį, į bedarbių sąrašą įrašytą bute nuolat gyvenantį ir kitos gyvenamosios patalpos neturintį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012), neįgalų, bylos nagrinėjimo metu sumažinusį skolą už komunalines paslaugas, bute gyvenantį ir kitos gyvenamosios patalpos neturintį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. J. D., bylos Nr.3K-3-491/2012), ilgalaikį ryšį su būstu turinčią socialiai remiamą šeimą, kurios materialinė padėtis sunki, sutartinių įsipareigojimų nevykdymą lėmė sunki finansinė padėtis (objektyvios priežastys), atsakovai skolos neneigė, neginčijo apimties, bylos nagrinėjimo metu ją sumažino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SĮ „Vilniaus miesto būstas“ v. R. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-645/2013) ir panašūs atvejai.

27. Nagrinėjamojoje byloje visumos aptartų byloje įrodymų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog Sutarties nutraukimas ir atsakovų iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, atsižvelgiant į jų padarytus pažeidimus, būtų neproporcinga priemonė, nesuderinama su Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą, todėl ieškinio reikalavimus pagrįstai atmetė.

28. Be to, teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams dėl kitų ieškovės apeliacinio skundo argumentų detaliai nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

29. Kadangi pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias asmenų iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų bei proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netekinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algimantas KukalisIzolda NėnienėEdita Šliumpienė