- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-10
- Bylos Nr.
- e2-209-615/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07952-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Plučas
- Ieškovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Atsakovas
- J. Š., A. Š.
- Kategorijos
- 2.6.16.11.2Valstybės ir savivaldybių institucijų gyvenamųjų patalpų nuoma
- 2.6.16.12Kiti su nuoma susiję klausimai
- 3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
- 3.2.3.12Kiti su bylos nagrinėjimu teismo posėdyje susiję klausimai
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams J. Š. ir A. Š. dėl skolos priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė ieškiniu prašė: priteisti solidariai iš atsakovų 476,23 Eur skolą už gyvenamosios patalpos nuomą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas; nutraukti (duomenys neskelbtini) Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.
2. Ieškovė ieškinyje, nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, kuris (duomenys neskelbtini) Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nuomos sutartis) buvo išnuomotas J. Š. ir jos šeimai. Atsakovė J. Š. bute yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą nuo 2014-05-27, A. Š. – nuo 2014-05-28. Daugiau bute gyvenančių asmenų nėra. Vaikų gerovės centras „(duomenys neskelbtini)“ 2020-04-22 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad atsakovams Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu neterminuotai apribota tėvų valdžia vaikų V. Š., D. Š., M. Š., R. Š., A. Š., T. Š. atžvilgiu. Vaikams nustatyta nuolatinė globa/rūpyba (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, adresu (duomenys neskelbtini). J. Š. sutuoktinis A. Š. gyvendamas kartu nuomojamame bute turėjo pareigą mokėti už buto nuomą bei komunalines paslaugas. Už buto nuomą nuo 2014-11-01 iki 2020-04-30 susidarė 476,23 Eur nuomos mokesčio skola. Nuomos mokesčio atsakovai nemokėjo ir anksčiau. Priteistos skolos atsakovai gera valia taip pat nesumokėjo. Skola buvo padengta iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto lėšų, pervedant Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus skirtą pašalpą. Atsakovei buvo įteikti įspėjimai dėl įsiskolinimo už buto nuomą, tačiau įsiskolinimas sumokėtas nebuvo. 2020-04-30 duomenimis susidariusios skolos UAB „Kauno vandenys“ 249,34 Eur, UAB „Kauno švara“ 298,45 Eur, UAB „Kauno butų ūkis“ 182,01 Eur. Atsakovai suvartoto vandens kiekių nedeklaruoja. Atsakovai, nemokėdami buto nuomos mokesčių ir neatlaisvindamas nuomojamų gyvenamųjų patalpų, pažeidžia ne tik Kauno miesto savivaldybės, bet ir kitų Savivaldybės nuomininkų teises. Atsakovų pareigų nevykdymas bei elgesys yra esminis nuomos sutarties pažeidimas. Atsakovai nepateikė gyventojų pajamų ir turto deklaracijų nei už 2018, nei už 2019 metus. Iš 2019-11-12 UAB „Kauno butų ūkis“ apžiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad patalpų būklė yra labai bloga, butas apleistas, teritorija netvarkinga, butas neremontuojamas ir neprižiūrimas, paverstas landyne, jame pilna buitinių šiukšlių. Atsakovei buvo įteikti įspėjimai dėl nuomos sutarties sąlygų nevykdymo. Kauno miesto savivaldybėje telefonu yra gaunami name gyvenančių asmenų bei aplinkinių kaimynų skundai, kad (duomenys neskelbtini) sklypo teritorija paversta sąvartynu, nes atsakovai į sklypo teritoriją veža šiukšles. Vilijampolės seniūnijos darbuotojai 2020-03-04 nustatė, kad prie pastato gausu buitinių šiukšlių, statybinių atliekų, baldų atliekų, padangų.
3. Dublike ieškovė nurodė, kad atsakovai 2020-06-30 sumokėjo visą susidariusį įsiskolinimą už gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimai yra: nutraukti 2013-08-16 Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su atsakove; iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Atsakovai nuolatos nemokėjo buto nuomos bei komunalinių mokesčių sutartyje nustatyta tvarka, nuomos sutarties pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, todėl įžvelgia tolesnę nuomos sutarties nevykdymo riziką ir nepateikta jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovai realiai gali tinkamai vykdyti sutartį. Atsakovai sąmoningai vengia užsitikrinti savo jėgomis materialinį minimumą, kuris būtų pakankamas nuomos bei kitiems mokesčiams sumokėti, atsakovai jiems teikiama valstybės socialine parama piktnaudžiauja. Dėl atsakovų veiksmų sukuriama socialinė nelygybė, kadangi vieni nuomininkai prisiimtas pareigas vykdo, atsakovai - ne. UAB „Kauno butų ūkis“ 2020-07-02 pakartotinai patikrino savivaldybės butą ir apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad visų patalpų būklė yra bloga, kieme pilna šiukšlių, butas labai apleistas, užverstas šiukšlėmis, senais sulūžusiais baldais, neaiškios kilmės skudurais. Vandentiekio ir nuotekų vamzdynai pažeisti korozijos, santechninė įranga sulaužyta, naudotis vonia, WC, plautuvais ir praustuvais nėra galimybės. Dujinė viryklė nefunkcionali, kieto kuro katilas užkrautas įvairiomis šiukšlėmis, naudotis negalima, elektros instaliacija netvarkinga. Butas yra neremontuojamas ir neprižiūrimas, paverstas landyne, jame pilna buitinių šiukšlių. Kauno m. savivaldybė, siekdama padėti šeimai 2014 m., 2015 m. bute (duomenys neskelbtini), atliko elektros instaliacijos darbus, sienų, lubų ir grindų remonto darbus, santechnikos remonto darbus, pakeitė radiatorius naujais, išvalė kaminą, sutvarkė krosnį, vykdė lubų remonto darbus, pakeitė viryklę nauja, įstatė naujas duris. Nuomininkai, ne tik kad nevykdo nuomos sutarties sąlygų, neprižiūri buto, bet tyčia niokoja savivaldybės butą. Sklypo teritorija buvo sutvarkyta 2016 metais Kauno miesto savivaldybės lėšomis, kadangi kiemas buvo užkrautas sulūžusiais baldais, lentomis ir kitomis šiukšlėmis. Tačiau atsakovai į savivaldybės butą ir sklypo teritoriją toliau vežė šiukšles. Administratorius UAB „Kauno butų ūkis“ 2020 m. balandžio mėn. organizavo šiukšlių išvežimo darbus. Atsakovai teritorijos aplink namą nesutvarkė, tai padarė daugiabučio namo administratorius, panaudodamas kaupiamąsias lėšas. Už šias atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugas sumokėjo butų, esančių (duomenys neskelbtini), name, savininkai, t. y. didžiąją dalį pati Kauno miesto savivaldybė, kuriai priklauso šiame name 3 butai ir vieno privataus buto savininkas. 2020 m. balandžio mėnesį ir vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui, atsakovai ir toliau į sklypo teritoriją veža šiukšles. Tai patvirtina UAB „Kauno butų ūkis“ 2020-07-02 apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad kieme pilna šiukšlių ir apžiūros metu darytos nuotraukos, iš kurių matyti, kad po daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), sutvarkymo 2020 m. gegužės mėnesį atsakovai vėl atsivežė naujų šiukšlių.
4. 2020-04-19 teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patvirtino, kad ieškovė dubliku atsisakė reikalavimų dėl įsiskolinimo priteisimo (turtinio pobūdžio reikalavimų). Atsisakymo pasekmės žinomos. Papildomai nurodė, kad patalpų būklė šiuo metu yra bloga. Paskutinį kartą patalpų būklė tikrinta 2020-07-02, nors atsakovai sakė, kad gyvena tvarkingai. Tą patį atsakovai sako ir dabar. Atsakovams nuo atsikraustymo į Kauną buvo teikiamos socialinės paslaugos, įpareigojimų susitvarkyti nevykdė, dėl ko buvo apribotos tėvų teisės. Kad atsakovai nemoka mokesčių įrodo teisme iškeltos civilinės bylos.
Atsiliepimas
5. Atsakovai atsiliepime su ieškovo ieškiniu sutiko iš dalies - sutiko sumokėti 476,23 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, nesutiko dėl reikalavimų nutraukti 2013-08-16 Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų. Atsiliepime nurodė, kad susidariusią 476,23 Eur skolą sumokės iki 2020-06-30. UAB „Kauno vandenys“ 249,34 Eur skolą, UAB „Kauno švara“ 298,45 Eur skolą, UAB „Kauno butų ūkis“ 182,01 Eur skolą sumokės kuo skubiau. Atsakovė J. Š. gauna labai mažas pajamas pagal darbo sutartį, t.y., 240 Eur kiekvieną mėnesį. Atsakovas A. Š. negaunu jokių pajamų, nes turi sveikatos neįgalumą, neįgalumo išmokos negauna, niekas atsakovo A. Š. su tokia sveikata nepriima į darbą. Teritorija aplink butą sutvarkyta, nuomojamą butą prižiūri pagal savo galimybes, išdažė vaikų kambarį, bute nėra buitinių šiukšlių, butas nėra landynė. Todėl ieškovės nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos.
6. Atsakovai triplike su dubliku nesutiko. Nurodė, kad atsakovai 2020-06-30 sumokėjo visą susidariusį įsiskolinimą (476,23 Eur) už nuomą. Atsakovai sumokėjo 517 Eur skolą už elektros energiją. Atsakovai 2020 07 30 d. sumokėjo UAB „Kauno vandenys” 50 Eur, UAB “Kauno švara“. Susidariusią skolą už vandens tiekimą ir nukanalizavimo paslaugas UAB „Kauno vandenys“, UAB „Kauno švara“ skolą už atliekų tvarkymą, UAB “Kauno butų ūkis“ 182,01 Eur skolą už administravimo paslaugas sumokės kuo skubiau. Teritorija aplink butą tvarkoma, nuomojamą butą prižiūri pagal savo galimybes. Butas yra šildomas kietu kuru, todėl apsirūpina malkomis, lentomis, o ne „šiukšlėmis“, kaip tvirtina ieškovas.
7. Atsakovas A. Š. teismo posėdyje nurodė, kad Butų ūkis nieko nepadarė, viską pats remontavo. Gavus butą pats dažė, įsivedė centralinį šildymą, nes nieko nebuvo. Prie namo buvo atvežtos malkos, bet jų nespėjo susipjaustyti. Kaimynai meta šiukšles. Nori iškraustyti ir parduoti butą. Alkoholio jis visiškai nevartoja jau 24 metus. Už vandenį dar liko kažkiek skolos. UAB „Kauno švara“ mokėjo, bet nesupranta už ką dar priskaičiuota. Lentas atvežė kūrenti. Už elektrą skolos nėra. Darbo birža neranda atsakovui darbo.
8. Atsakovė J. Š. teismo posėdyje ieškinį prašė atmesti. Iš esmės patvirtino atsakovo A. Š. nurodytas aplinkybes.
9. Atsakovų atstovas teismo posėdyje papildomai nurodė, kad atsakovai neturi kur išeiti, išeiti turėtų į gatvę. Perduodant patalpas nebuvo dujų, šalto ir karšto vandens. Atsakovai turėjo gyventi tokiame bute su vaikais. Namui daugiau kaip 80 metų. Byloje nėra duomenų, kad buvo teikiamos sąskaitos už nuomą. Yra niekuo nepagrįsta suvestinė, kurią darė ne ieškovė. Pagal Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą turi būti dokumentas, kuris galėtų būti apmokėtas. Byloje tokių dokumentų nėra. UAB „Kauno butų ūkis“ suvestinė nėra pagrįsta ir nėra pasirašyta. Dabar nuomos mokestis yra pilnai sumokėtas. Kad butas yra landynė byloje įrodymų nėra. Nuotraukos nėra įrodymai, nes neaišku kada jos darytos. Nuo bylos iškėlimo atsakovai sumokėjo visas skolas. Atsakovai neturi kur eiti gyventi. Užimtumo tarnyba atsakovui nesuteikia darbo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškovės reikalavimo atsisakymas priimamas ir byla šioje dalyje nutraukiama. Kitoje dalyje ieškinys netenkinamas.
10. Bylos medžiaga nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Su atsakove (duomenys neskelbtini) sudaryta Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl buto nuomos.
11. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 476,23 Eur skolą už gyvenamosios patalpos nuomą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas; nutraukti (duomenys neskelbtini) Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. 2020-04-19 teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patvirtino, kad ieškovė dubliku atsisakė reikalavimų dėl įsiskolinimo priteisimo (turtinio pobūdžio reikalavimų) ir nurodė, kad atsisakymo pasekmės ieškovei yra žinomos. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kurioje civilinio proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad atsisako nuo ieškinio. Ieškovės atsisakymas nuo ieškinio priimtinas, nes šie veiksmai neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, ieškinio atsisakymo pasekmės ieškovei žinomos, todėl byla dalyje dėl įsiskolinimo priteisimo (turtinio pobūdžio reikalavimų) nutrauktina (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).
12. Atsisakiusi kitų ieškinio reikalavimų ieškovė Kauno miesto savivaldybė prašo nutraukti ieškovės su atsakove J. Š. (duomenys neskelbtini) sudarytą Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Šiuos savo reikalavimus ieškovė grindžia anksčiau buvusiu atsakovų nuomos mokesčio įsiskolinimu, gyvenamųjų patalpų nepriežiūra ir šiuo metu esančiais atsakovų įsiskolinamais komunalinių paslaugų teikėjams.
13. Atsakovų teisė į gyvenamąjį būstą yra ginama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalimi, 24 straipsnio 1 dalimi, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniu, nors ši atsakovo teisė ir nėra absoliuti. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme ginamo asmens būsto sąvoka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos ir apima ne tik teisėtai įsteigtą ir užimtą būstą, bet yra ir faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą. Nagrinėjamu atveju civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, jog ginčo būsto nuomos sutartis su atsakove buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), t.y. daugiau negu prieš septynis su puse metų, ir ginčo būstas nuo to laiko buvo ir yra atsakovės J. Š. ir jos sutuoktinio atsakovo A. Š. nuolatinė gyvenamoji vieta. Ieškovė nenurodė ir civilinėje byloje neįrodinėjo aplinkybių, kad atsakovai per paminėtą laikotarpį buvo pakeitę savo nuolatinę gyvenamąją vietą, ginčo būstą buvo pernuomoję, ar pan. Todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju civilinės bylos aplinkybių visuma patvirtina atsakovų pakankamų ir tęstinių ryšių su ginčo gyvenamuoju būstu buvimą ir atsakovų gyvenamasis būstas nagrinėjamu atveju patenka į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme ginamo atsakovų būsto sąvoką.
14. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teisės į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimas gali būti įvairių formų, iš kurių griežčiausia – būsto netekimas, todėl kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti nurodytos formos proporcingumą ir pagrįstumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad bet kuris asmuo tokio dydžio apribojimo pavojuje iš esmės turi turėti galimybę šios priemonės proporcingumo ir pagrįstumo klausimą ištirti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio principų kontekste nepriklausomame teisme. Apribojimas (nagrinėjamu atveju – gyvenamojo būsto nuomos sutarties su atsakove nutraukimas ir atsakovų iškeldinimas), bus pagrįstas tik tuo atveju, jeigu jis atitiks „primygtinio socialinio poreikio" principą ir bus proporcingas siekiamam teisėtam tikslui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. S. V., M. V., bylos Nr. 3K-3-267/2011 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką). Todėl teismai kiekvienu konkrečiu atveju privalo spręsti dėl teisės į būstą apribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui, asmens nenaudai priimant griežčiausią teisinę sutarties pažeidimo priemonę – iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.611 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R., T. S., D. S., bylos Nr. 3K-7-110/2012).
15. Civilinės bylos medžiaga nustačius, kad atsakovų gyvenamasis būstas patenka į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme ginamo atsakovų būsto sąvoką, nagrinėjamu atveju pagal aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus yra būtina įvertinti, ar atsakovų nenaudai priimant griežčiausią teisinę sutarties pažeidimo priemonę – iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitų, toks griežčiausios teisinės sutarties pažeidimo priemonės – gyvenamojo būsto nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo – taikymas, būtų proporcingas „primygtinio socialinio poreikio“ principui Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme bei galėtų būti laikomas proporcingai būtinu demokratinėje visuomenėje teisėtam tikslui pasiekti.
16. Nagrinėjamu atveju civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, kad atsakovai, nors ir būdami sunkioje turtinėje situacijoje (atsakovas A. Š. dėl savo sveikatos būklės yra tiktai dalinai darbingas ir negaudamas jo sveikatos būklę atitinkančių pasiūlymų dėl pastovaus darbo iš užimtumo tarnybos, yra priverstas lėšas pragyvenimui užsidirbti nenuolatiniais užmokesčiais dirbant pagal individualios darbinės veiklos leidimą; atsakovės J. Š. darbo užmokestis yra santykinai nedidelis), ieškovei Kauno miesto savivaldybei pareiškus ieškinį jai tuo metu sumokėjo gyvenamojo būsto nuomos mokesčio įsiskolinimą, ką, be viso kito, patvirtina ieškovės atsisakymas savo reikalavimų priteisti iš atsakovų gyvenamojo būsto nuomos mokesčio įsiskolinimą, o šiuo metu esantis nuomos mokesčio įsiskolinimas nėra reikšmingas (ką patvirtina aplinkybė, kad ieškovė atsakovams byloje nebereiškė turtinio pobūdžio reikalavimų). Savo reikalavimą iškeldinti atsakovus iš gyvenamojo būsto su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, ieškovė taip pat grindžia aplinkybėmis, kad atsakovai neprižiūri gyvenamojo būsto ir taip daro ieškovei žalą. Tačiau teismas pažymi, kad, visų pirma, įrodinėdama šiuo metu esant būtent tokias aplinkybes, ieškovė į bylą pateikė įrodymus dėl aplinkybių, kurios buvo prieš daugiau nei devynis mėnesius, arba dar daug anksčiau ir yra susijusios su tėvų valdžios atsakovams apribojimu 2018-01-04 (dėl nesudarymo tinkamų buities ir gyvenimo sąlygų, socialinių tėvystės įgūdžių stokos, didelių įsiskolinimų už komunalines paslaugas ir kt.). Jokių įrodymų apie dabartinę, t.y. šuo metu esančią, gyvenamojo būsto būklę, ieškovė į bylą nepateikė, nenurodė ir neprašė išreikalauti teismo. Atsakovai nurodo, kad pagal savo turtines galimybes šiuo metu yra sutvarkę gyvenamąjį būstą. Ieškovės atsakovė, atsakydama į klausimą 2021-04-19 teismo posėdžio metu, nurodė, kad gyvenamojo būsto būklė paskutinį kartą buvo tikrinta tiktai 2020-07-02. Paaiškinusi tokias aplinkybes ieškovo atstovė nepareiškė jokių procesinių prašymų dėl naujų įrodymų išreikalavimų ar galimybės teikti į bylą naujus įrodymus sudarymo. Be to, paskutiniai ieškovės į bylą teikti įrodymai dėl gyvenamojo būsto būklės 2020-07-02, iš esmės yra susiję ne su pačio gyvenamojo būsto būkle, o su pastato aplinka. Atsakovai iš esmės neginčijo aplinkybių, kad 2018-01-04 tėvų valdžia jiems buvo apribota dėl socialinių tėvystės įgūdžių stokos ir tuo metu jiems nepakako lėšų tinkamai sutvarkyti gyvenamąjį būstą. Tačiau atsakovas teismo posėdžio metu taip pat nuosekliai paaiškino, kad, priešingai nei bandoma teigti, alkoholio jis visiškai nevartoja jau 24 metus, pagal savo turtines galimybes gyvenamąjį būstą šiuo metu sutvarkė, taip pat sutvarkė pastato aplinką (išvežtas automobilis, kurį jis buvo nusipirkęs ardymui bei detalių pardavimui ir kt.), kiek tai priklauso nuo atsakovų. Taip pat paaiškino, kad toje vietoje, dar iki atsakovams įsikeliant į gyvenamąjį būstą, aplinkinių namų gyventojai buvo įpratę sunešti visus savo nereikalingus daiktus ir šią vietą naudojo kaip sąvartyną. Nežiūrint atsakovo pastangų, tokių įpročių aplinkinių namų gyventojai neatsisako iki šiol. Pavyzdžiui, naktį prieš teismo posėdžio dieną, kažkas atnešė ir paliko seną lovą. Todėl visiškai sutvarkyti aplinką atsakovams yra sunku ir dėl šių, nuo jų nepriklausančių, aplinkybių. Atsakovams 2021-04-19 posėdžio metu paaiškinus aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovės, visų pirma kuri byloje turi procesinę pareigą įrodyti savo pareikštų ieškinio reikalavimų pagrįstumą, atstovė, pati nurodžiusi aplinkybę jog gyvenamojo būsto būklė paskutinį kartą buvo tikrinta tiktai 2020-07-02, kaip jau nurodyta sprendime aukščiau, nepareiškė jokių procesinių prašymų dėl naujų įrodymų išreikalavimų ar galimybės teikti į bylą naujus įrodymus sudarymo (CPK 13 straipsnis). Civilinės bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad nuo to laiko, kai atsakovams buvo pareikštas ieškinys teisme (2020-05-18), atsakovai, nors ir būdami sunkioje turtinėje situacijoje, ėmėsi reikšmingų pastangų mažinti savo įsiskolinimus komunalinių paslaugų teikėjams. Iš ieškovės į bylą 2021-04-15 pateiktų rašytinių paaiškinimų matyti, kad 2021-03-31 duomenimis atsakovai turi 131,73 Eur įsiskolinimą UAB „Kauno vandenys“, 147,35 Eur įsiskolinimą UAB „Kauno švara“ ir 185,69 Eur įsiskolinimą UAB „Kauno butų ūkis“. Tuo tarpu reikšdama ieškinį ieškovė nurodė, kad atsakovai vien tik jai (ieškovei) yra skolingi 476,23 Eur nuomos mokesčio, taip pat turėjo (2020-04-03 duomenimis) 249,34 Eur įsiskolinimą UAB „Kauno vandenys“, 249,34 Eur įsiskolinimą UAB „Kauno švara“ ir 182,01 Eur įsiskolinimą UAB „Kauno butų ūkis“. Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad atsakovai yra sumokėję tą savo įsiskolinimą ieškovei, dėl kurios ieškovė 2020-05-18 pareiškė atsakovams ieškinį, šiuo metu esantis atsakovų įsiskolinimas ieškovei nėra reikšmingas ir ieškovė dėl to ieškinio reikalavimų atsakovams nepareiškė, o atsakovai ėmėsi pagal jų turtinę padėtį įmanomų priemonių, siekdami sumažinti, o vėliau panaikinti savo įsiskolinimus kitiems asmenims (CPK 185 straipsnis). Todėl nagrinėjamu konkrečiu atveju priėmimas atsakovų nenaudai griežčiausios teisinės sutarties pažeidimo priemonės – atsakovų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitų, bylą nagrinėjančio teismo vertinimu būtų neproporcingas „primygtinio socialinio poreikio“ principui Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme bei negalėtų būti laikomas proporcingai būtinu demokratinėje visuomenėje siekiant teisėto tikslo, kadangi aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste sprendimas iškeldinti atsakovus būtų neproporcingas atsakovų padarytiems gyvenamojo būsto nuomos sutarties pažeidimams. Esant sprendime nurodytoms aplinkybėms ieškovės ieškinys aukščiau nurodytoje jo dalyje yra netenkinamas.
17. Valstybė byloje patyrė 306,00 Eur antrinės teisinės pagalbos atsakovei J. Š. teikimo išlaidų. CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Remiantis kasacinės instancijos teismo formuojama praktika, savivaldos institucija (nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybė) nėra atleista nuo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2014; ir kt.). Atsakovė J. Š. yra atleista nuo bet kokių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Vieno iš trijų savo reikalavimų – turtinio pobūdžio reikalavimo – ieškovė atsisakė dėl to, kad atsakovai skolą sumokėjo jau po civilinės bylos iškėlimo. Todėl atstovavimo išlaidos šioje ieškinio dalyje iš ieškovės nepriteistinos (CPK 94 straipsnis). Kiti du ieškovės reikalavimai (dėl sutarties nutraukimo ir dėl atsakovų iškeldinimo) šiuo teismo sprendimu yra netenkinami. Teismui netenkinus dviejų iš trijų ieškinio reikalavimų, valstybei iš ieškovės yra priteisiama 2/3 dalys valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 204,00 Eur (306,00 x 2/3 = 204,00) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Į bylą duomenų apie atsakovo A. Š. patirtas teisinės pagalbos išlaidas nėra pateikta.
18. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu. Atsakovei J. Š. byloje teikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, atsakovė J. Š. nuo šių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo taip pat yra atleista. Atsakovas A. Š. byloje nėra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Už ieškovės turtinius reikalavimus byloje mokėtinas 15 Eur žyminis mokestis. Atsakovai iškovei skolą sumokėjo po bylos iškėlimo. Todėl valstybei iš atsakovo A. Š. priteisiamas 7,50 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 10 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).
19. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei taip pat nepriteisiamos, nes jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės Kauno miesto savivaldybės turtinio pobūdžio reikalavimų atsisakymą priimti ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.
Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.
Priteisti valstybei iš ieškovės Kauno miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111106319) 2/3 (dvi trečiąsias) dalis antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 204,00 Eur (du šimtus keturis eurus 0 ct). Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,50 Eur (septynis eurus 50 ct) dydžio žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.