Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo MB „Saugus kelias“ atstovams direktorei B. R., advokatui Remigijui Rinkevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo MB „Saugus kelias“ ieškinį atsakovui UAB „Padvaiskas ir KO“ dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės aplinkybės

2019-06-11 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte tarp ieškovo ir atsakovo matyti, kad atsakovas patvirtino savo įsiskolinimą ieškovui 8 210,50 Eur sumoje (ieškovas nurodė atsakovo įsiskolinimą 14 045,80 Eur sumai) (b.l. 35).

Dėl ieškinio pagrįstumo.

5.Esant ginčui dėl sutarties turinio, jos sąlygų ar sąvokų reikšmės, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat būtina vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, jog aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Kartu tai įpareigoja teismą argumentuoti savo priimtą sprendimą, pagrindžiant, kodėl būtent toks teismo sprendimas labiausiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Kartu kasacinis teismas nurodė, kad sutarčių aiškinimo taisyklės neturi būti suabsoliutinamos, tačiau tai neturi paneigti sutarties šalių ketinimų ir tikslų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“, R. G. K.; bylos Nr. 3K-3-17/2006, skelbta: Teismų praktika 25, p. 71-89). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nagrinėjant bylą ir aiškinant sutartį, turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Tačiau šis subjektyvaus sutarties aiškinimo principas negali būti sureikšminamas. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, nes jie gali būti šalių iškreipiami. Dėl to, aiškinant konkrečią sutartį, negalima suteikti didesnės reikšmės kuriam nors vienam sutarčių aiškinimo principui, bet būtina kompleksiškai remtis visais, kurie padėtų kiek įmanoma tiksliau kvalifikuoti aiškinamą sutartį ir jos pagrindu susiklosčiusius ginčo šalių teisinius santykius. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad be CPK 6.193 straipsnyje nurodytų sutarčių aiškinimo principų taip pat būtina vadovautis ir bendraisiais teisės principais, t. y. teisingumu ir protingumu.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateikto sutarties apibrėžimo darytina išvada, kad sutarties esmė - šalių susitarimas, t. y. šalių konsensusas, valios sutapimas. CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Taigi galioja bendra taisyklė, kad šalių susitarimas pasiekiamas šalims apsikeičiant oferta ir akceptu. Kartu kasacinis teismas pažymėjo, kad tai nėra vienintelė sutarties sudarymą patvirtinanti procedūra, nes CK 6.162 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė šalių susitarimą pasiekti ir kitokiais veiksmais. Ši aplinkybė ypač reikšminga tais atvejais, kai šalys dėl sutarties sudarymo derasi. Vykstant deryboms, riba tarp ofertos ir akcepto dažnai išnyksta, nes šalys ne kartą apsikeičia savo pasiūlymais, juos operatyviai modifikuoja ir t. t. Šalių susitarimas tokiais atvejais pasiekiamas palaipsniui, žingsnis po žingsnio derantis ir ieškant konsensuso dėl atskirų sutarties sąlygų. Kasacinis teismas nurodė, kad tokiais atvejais sprendžiant klausimą, ar sutartis buvo sudaryta, klasikinė ofertos-akcepto taisyklė nėra pakankama, nes sunku atriboti, kur buvo oferta, o kur - akceptas (CK 6.154, 6.159 straipsniai). Tokiais atvejais būtina vadovautis ir kitomis taisyklėmis, reglamentuojančiomis sutarties sudarymą. Kasacinis teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.162 straipsnio 2 dalį sutartis galioja, jeigu šalys sutaria dėl visų esminių sutarties sąlygų. Taigi vertinant, sutartis buvo sudaryta ar ne, esminę reikšmę turi šalių susitarimo pasiekimas, o ne formalūs dalykai. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad, vertinant, ar buvo sudaryta sutartis, taip pat svarbu išanalizuoti šalių elgesį derybų metu, t. y. ikisutartinių santykių požiūriu (šalims pradėjus derybas, tarp jų susiklosto tam tikri santykiai, vadinami ikisutartiniais). Šių santykių šalys turi abipuses teises ir pareigas. Vykstant deryboms dėl sutarties sudarymo, pagrindinė abipusė šalių pareiga yra pareiga elgtis sąžiningai, kuri įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 straipsniuose.

Teismas taiko subjektyviojo sutarčių aiškinimo metodą, analizuoja tikruosius šalių ketinimus, jų elgesį po sutarties sudarymo(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „NT Service“ v. SIA „Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „ Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010; AT byla Nr.3K-3-357/2012).

6.Byloje nustatyta, kad 2018-09-07 sudaryta Sutartimi ieškovas ir atsakovas susitarė dėl atsakovo mokamos 15,00 Eur kainos už kiekvieną ieškovo atvežtą darbuotoją, neatsižvelgiant į nuvažiuotą atstumą (b.l. 4). Sutartis sudaryta prieš daugiau nei pusę metų iki ieškovo kaip PVM mokėtojo įregistravimo (2019-04-05). Sutarties šalys savo laisva valia prisiėmė joje išdėstytus įsipareigojimus ir susitarė dėl galutinės 15,00 Eur paslaugos kainos. Sutartyje nėra numatyta nuostatų, kad kaina kažkaip siejasi ir priklauso nuo ieškovo tapimo PVM mokėtoju ar ne, taip pat kad prie kainos turi būti pridedamas PVM. Taigi, sutartimi ieškovas ir atsakovas sulygo būtent dėl galutinės 15,00 Eur kainos už kiekvieną atvežtą darbuotoją, į kurią įskaičiuotinos visos ieškovo išlaidos ir mokesčiai.

Tokią sutartį tarp dviejų juridinių asmenų galėjo sudaryti bet kokie juridiniai asmenys,nepriklausomai PVM ar ne PVM mokėtojai ir nebūtinai sutartyje turi būti numatyta,kad šalis gali tapti PVM mokėtoju.Jei būtų situacija priešinga ir PVM mokėtojas pakeistų savo statusą,t.y. taptų ne PVM mokėtoju,,tai nereikštų,kad sutarties kaina taip pat turėtų pasikeisti „automatiškai“,be sutarties šalių valios sumažėti 21 procentu,jeigu ieškovas būtų PVM mokėtojas ir taptų nebe mokėtoju.

Pagal Sutarties 5.3. punktą, bet kokie Sutarties pakeitimai ar papildymai galioja sudaryti tik raštu, pasirašius abiejų Šalių įgaliotiems atstovams, o žodinės išlygos neturi juridinės galios (b.l. 4). Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad šalys raštu susitarė dėl kainos pakeitimo (padidinimo).

7.Teismas negali remtis ieškovo argumentu, jog atsakovas, apmokėdamas 2019-04-05 PVM sąskaitą faktūra Serija SK Nr. 0022, konkliudentiniais veiksmais sulygo dėl kainos pakeitimo.Atsakovas teismui paaiškino,kad įvyko klaida,kurią ieškovui atsakovas nurodė savo susirašinėjimuose dar iki sutarties nutraukimo ir nepripažino šį mokėjimą,kaip pilną apmokėjimą už paslaugas(2019-06-12 pranešime Nr. 19-310 prašė ieškovo perrašyti neteisingai išrašytas 2019 m. balandžio-birželio mėnesių sąskaitas-faktūras ir laikytis Sutarties sąlygų bei kainos). Kaip numatyta sutartyje, tokiam kainos pakeitimui yra privalomas abiejų šalių rašytinis susitarimas dėl Sutarties sąlygų pakeitimo. Tokio susitarimo ieškovas byloje nepateikė (CPK 178 str.).

8.Pažymėtina ir tai, jog Sutartį rengė ieškovas (to ieškovas neginčijo), o vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Kadangi Sutartis buvo parengta ieškovo, todėl visos abejonės dėl sutartos kainos (su PVM ar be ir pan.) aiškinamos Sutarties sąlygas priėmusio atsakovo naudai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovas, išrašydamas atsakovui PVM sąskaitas-faktūras, turėjo jas pateikti atsakovui apmokėjimui su Sutartimi nustatyta 15,00 Eur kaina (įskaitant PVM), o ne papildomai prie Sutartimi nustatytos kainos pridėti 21 proc. PVM,kai tai taps realu dėl ieškovo padėties pasikeitimo ateityje.

Apmokėti taip padidintą paslaugos kainą iš atsakovo pusės atsakovas neturi pareigos, nes nėra šalių rašytinio susitarimo dėl jos pakeitimo (padidinimo)(CK 6.154str.,6.157 str.).

9.Teismas sutinka su atsakovo UAB „Padvaiskas ir KO“ argumentais, kad ieškovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatomis, nes šis įstatymas nereguliuoja ieškovo ir atsakovo tarpusavio civilinių santykių. Nagrinėjamu atveju ieškovo mokestinės prievolės valstybei neįtakoja bylos šalių sutartinių santykių, jų tarpusavio prievolių vykdymo ir civilinės atsakomybės klausimų. Ieškovo ir atsakovo tarpusavio santykius reguliuoja sudaryta rašytinė Sutartis, kuri nebuvo Sutartyje nustatyta tvarka pakeista. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), todėl turi būti vykdoma.

Teismas konstatuoja,kad atsakovas pagal sutartį neturėjo pareigos mokėti ieškovui 21 proc.PVM mokesčio.Ieškovo argumentai dėl atsakovo prievolės mokėti šį mokestį atmetami,kaip nepagrįsti.

Atsakovė vienareikšmiškai traktuoja buvusią situaciją tik sau naudinga prasme.Iki tampant PVM mokėtoja ji visą kainą gaudavo kaip pelną ir ją tai tenkino.Tapus PVM mokėtoja ji netenka 21 procento pajamų ir ją tas netenkina nepriklausomai,kad dėl to nėra atsakovo kaltės.Vienašališkai padidindama paslaugos kainą ji PVM mokestį perkelia atsakovui(tą pripažino ieškovės atstovas teisme-„ jis prievolę perkėlė tokios pačios prievolės turėtojui atsakovui“),kas rodo ieškovo nesąžiningumą atsakovo atžvilgiu.To nesąžiningumo rezultatas-teisėtai atsakovo nutraukta sutartis.

10.Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad 2019-06-11 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte atsakovas pripažino 14 045,80 Eur įsiskolinimą ieškovui. Iš akto turinio matyti, kad atsakovas jame atliko įrašą ir patvirtino savo įsiskolinimą ieškovui tik 8 210,50 Eur sumoje (b.l. 35.). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, kad šios sumos neginčija.

11.Įstatymas ieškovą įpareigoja ieškinyje nurodyti faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau juridinį ieškinio pagrindą, t. y. faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą, ex officio atlieka bylą nagrinėjantis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2010 m. birželio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; kt.).

Tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.2-6.4 straipsniai, 6.305 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra,- vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Atsakovas teismui aiškino,kad jis nutraukė tolimesnius mokėjimus, „kadangi pastebėjo, jog ieškovas išrašomose sąskaitose- faktūrose vienašališkai pakeitė Sutartyje numatytą 15 Eur kainą už kiekvieną nuvežtą darbuotoją bei nepateikė tinkamai išrašytų sąskaitų-faktūrų. Atsižvelgiant į tai, atsakovas negalėjo sumokėti už suteiktas paslaugas ir sustabdė savo prievolės vykdymą.“Tačiau teisine prasme tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos sumokėti pinigus ieškovui pagal sutartį už suteiktas paslaugas visa apimtimi.Šios pareigos pilna apimtimi atsakovas neatliko.

Tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovo atsakovui suteiktų paslaugų kiekio per 2019 m. kovo (530 vnt.), balandžio (645 vnt.) ir gegužės (487 vnt.) mėnesius. Atitinkamai, už ieškovo faktiškai suteiktas paslaugas per 2019 m. kovo mėnesį atsakovas turėjo sumokėti 7 950,00 Eur (530 vnt. x 15 Eur), per 2019 m. balandžio mėnesį – 9 675,00 Eur (645 vnt. x 15 Eur), per 2019 m. gegužės mėnesį – 7 305,00 Eur (487 vnt. x 15 Eur). Iš viso mokėtina suma sudaro 24 930,00 Eur. Kaip jau nurodyta aukščiau, atsakovas ieškovui mokėjimo nurodymais pervedė: 2019-03-15 – 2 000,00 Eur, 2019-04-05 – 3 000,00 Eur ir 2019-04-08 – 4 619,50 Eur, 2019‑04-16 – 2 000,00 Eur, 2019-05-03 – 2 000,00 Eur, 2019‑05‑08 – 2 500,00 Eur, t.y. iš viso 16 119,50 Eur. Taigi, atsakovo skola ieškovui už suteiktas paslaugas sudaro 8 810,50 Eur sumą. Nors atsakovas šio įsiskolinimo iš esmės neginčija, tačiau ieškovui jo nesumoka. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, iš atsakovo UAB „Padvaiskas ir KO“ priteistina 8 810,50 Eur skolos už suteiktas paslaugas ieškovo MB „Saugus kelias“ naudai.

CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu iš atsakovo priteistinos šešių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019-05-28) iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

12.Teismas pažymi, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos už teisinę pagalbą gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-533/2008). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas; 4) bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.). Be to, kaip yra išaiškinęs Lietuvos A. T., teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

Ieškovas MB „Saugus kelias“ už pareikštą ieškinį sumokėjo 421,37 Eur žyminį mokestį (b.l. 10, 27) ir turėjo 962,50 Eur teisinių paslaugų išlaidų (250,00 Eur už ieškinio parengimą (b.l. 41-42), 380,00 Eur už susipažinimą su pateiktais dokumentais, teisinę konsultaciją bei rašytinių paaiškinimų parengimą, 190,00 Eur už būsimą atstovavimą teisme (2val.) (b.l. 88-89), 142,50 Eur už atstovavimą 2019-10-15 teismo posėdyje (b.l. 93-94)). Ieškovui ieškinį parengė advokatas K. G. (b.l. 41-42), o bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas samdė kitą atstovą advokatą Remigijų Rinkevičių (b.l. 69). Naujas atstovas turėjo iš naujo susipažinti su ginčo dokumentais ir aplinkybėmis bei teikė rašytinius paaiškinimus. Už šias teisines paslaugas ieškovas naujam atstovui sumokėjo 380,00 Eur atlyginimą. Teismo vertinimu šios išlaidos negali būti pripažintos pagrįstomis, nes teismas negali toleruoti nepagrįsto šalių išlaidavimo. Teismo posėdyje ieškovo atstovai negalėjo paaiškinti, kodėl buvo samdomas antras atstovas tik atstovavimui teisme ir kodėl to negalėjo atlikti ieškinį parengęs, su ginčo dokumentais jau susipažinęs atstovas. Be to, rašytinius paaiškinimus ieškovas teikė savo iniciatyva - tai jo teisė, bet ne pareiga.

Taip pat teismas negali laikyti pagrįstomis 190 eur išlaidomis už 2 valandas teismo posėdžiuose,nes 2019-09-18 posėdis vyko 16 minučių.,kas yra 7,5 karto mažiau už 2 valandas.Jokių prašymų ar papildymų ieškovai neteikė.Atsisakė kategoriškai taikiai spręsti ginčą nors atsakovas pripažino,kad skolingas už suteiktas paslaugas ir siūlė taiką.

Teismas pagrįstomis ieškovo bylinėjimosi išlaidomis laiko 828,37 Eur sumą (421,37 Eur žyminis mokestis, 250,00 Eur už ieškinio parengimą (b.l. 41-42), 30 Eur už buvusį 2019-09-18 atstovavimą teisme (16 min..) (b.l. 88-89), 127 Eur už atstovavimą 2019-10-15 teismo posėdyje (1 val.20 min.,b.l. 93-94)). Ieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (apie 62 proc.) ieškovui iš atsakovo priteistina 513,59 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (828,37 Eur x 62 proc.) (CPK 93 str. 2 d.).

Atsakovas UAB „Padvaiskas ir KO“ turėjo 1 149,50 Eur teisinių paslaugų išlaidų (181,50 Eur už prieštaravimų dėl teismo įsakymo parengimą (b.l. 18-19), 847,00 Eur už atsiliepimo parengimą (b.l. 56, 59), 121,00 Eur už atstovavimą teismo posėdyje (b.l. 95-96)). Teismo vertinimu, atsakovo nurodytos 181,50 Eur išlaidos už prieštaravimų dėl teismo įsakymą parengimą yra nepagrįstos. Teismo įsakymo instituto specifika lemia, kad skolininkas nesutikdamas su kreditoriaus prašymu išduotu teismo įsakymu, gali pareikšti prieštaravimus jų net nemotyvuodamas. Tam samdyti atstovą nėra jokios būtinybės. Teismas pagrįstomis atsakovo išlaidomis laiko 968,00 Eur sumą (847,00 Eur už atsiliepimo parengimą (b.l. 56, 59), 121,00 Eur už atstovavimą teismo posėdyje (b.l. 95-96)). Ieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai atmestų reikalavimų daliai (apie 38 proc.), atsakovui iš ieškovo priteistina 367,84 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (968,00 Eur x 38 proc.) (CPK 93 str. 2 d.). Sudengus tarp šalių priteistinas bylinėjimosi išlaidų sumas, ieškovui iš atsakovo priteistina 145,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (513,59 Eur – 367,84 Eur)(CPK 88,93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88,93,185, 259, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies .

Priteisti iš atsakovo UAB „Padvaiskas ir KO“ (į. k. 123467284) 8 810,50 Eur (aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus dešimt eurų 50 ct) skolos, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą 8 810,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019-05-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 145,75 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo MB „Saugus kelias“ (į. k. 304570374) naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.