Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei R. F., jos atstovui adv. Tomui Jaugelavičiui.

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės R. F. ieškinį atsakovei D. J. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, tretysis asmuo – V. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė R. F. ieškiniu prašo iškeldinti atsakovę D. J. su visais jai priklausančiais daiktais iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4194-0269-7010, ir tvarto, unikalus Nr. 4194-0269-7042, esančių (duomenys neskelbtini), Užuežerės k., Sudervės sen., Vilniaus r. sav., nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos bei iš atsakovės ieškovei priteisti sumokėtą žyminį mokestį ir kitas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.Ieškinyje nurodė, kad ieškovei R. F. 2015-09-30 Antstolio patvarkymu Nr. 0179/15/00216 buvo perduotas atsakovei D. J. priklausęs nurodytas nekilnojamasis turtas, tarp jo – ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4194-0269-7010, ir tvartas, unikalus Nr. 4194-0269-7042, esantys (duomenys neskelbtini), Užuežerės k., Sudervės sen., Vilniaus r. sav. Ieškovė tapo šio nekilnojamojo turto savininke, o šis juridinis faktas nuo 2015-10-20 įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Nepaisant to, kad neteko nuosavybės teisių, atsakovė D. J. be savininko sutikimo toliau gyvena gyvenamajame name ir juo naudojasi. Ieškovė daug kartų bandė geranoriškai susitarti su atsakove dėl išsikėlimo iš šių gyvenamųjų patalpų. Iš pradžių žadėjusi pati išsikelti, atsakovė D. J. šių savo pažadų neįvykdė, o šiuo metu iš viso ignoruoja bet kokius ieškovės prašymus ar reikalavimus. Atsakovė šių gyvenamųjų patalpų neprižiūri, veda asocialų gyvenimo būdą - šiose patalpose nuolat girtauja, todėl kyla grėsmė ir pačiam šių patalpų saugumui bei išlikimui. Atsakovė nuo 2015-09-30 (t.y. jau daugiau kaip 7 mėnesius) gyvena nurodytoje gyvenamojoje patalpoje be teisėto pagrindo, t.y. nesant sudarytos nuomos, panaudos ar kitos sutarties, taip pat nesant patalpų savininko ieškovės leidimo ar sutikimo. Atsižvelgiant į tai, laiko, kad atsakovė yra savavališkai užėmusi gyvenamąją patalpą ir tuo pažeidžia ieškovės kaip savininkės teises.

2.A. D. J. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nežino, kodėl ją norima iškeldinti iš jos namo. Pažymėjo, kad R. F. norėjo pirkti jos žemės sklypą, bet paskui atsisakė ir atsakovę padavė į teismą. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ieškovei pagal antstolio patvarkymą buvo perduota tik ½ dalis gyvenamojo namo. Prieš ieškovei įgyjant nuosavybės teise ½ dalį ginčo gyvenamojo namo ir kiemo statinių, tarp atsakovės D. J. ir trečiojo asmens V. P., t.y. buvusių bendro nekilnojamojo daikto bendraturčių, nebuvo nustatyta naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarka. Tokia tvarka nėra nustatyta ir tarp šiuo metu esančių bendraturčių – ieškovės ir trečiojo asmens. Dėl to, šiai dienai bendraturčiai nėra teisiškai įforminę naudojimosi gyvenamuoju namu bei kiemo statiniais tvarkos, bendraturčiams nustatytos tik idealios dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje (½ ir ½), tačiau nėra nustatyta, kuris bendraturtis, kuriomis konkrečiai izoliuotomis patalpomis naudosis. Mano, kad pagal suformuluota ieškinio reikalavimą atsakovės iškeldinimas nėra įmanomas, kadangi ieškovė negali nurodyti iš kokių konkrečiai gyvenamojo namo patalpų atsakovė turi išsikeldinti.

3.I. R. F. dublike nurodė, kad skolos atsiradimo aplinkybės yra visiškai nereikšmingos nagrinėjamai bylai. Ieškovei nėra žinomos atsakovės skolos atsiradimo aplinkybės, ji nedalyvavo skolos atsiradimo procese. Ieškovė jau esančią skolą Kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartimi 2013-07-29 įgijo iš G. R.. Šio sandorio atsakovė niekada neginčijo, jis yra galiojantis. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-08-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-37033-465/2013 išieškotoją G. R. pakeitė jo teisių perėmėja ieškove R. F.. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir galiojanti. Perėmusi skolą ieškovė beveik metus bandė geranoriškai išspręsti skolos grąžinimo klausimą ir tik to nepavykus padaryti, tęsė priverstinė skolos išieškojimą. Ieškovei 2015-09-30 antstolio patvarkymu Nr. 0179/15/00216 buvo perduotas atsakovei priklausęs aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas. Ieškovė yra teisėtai įgijusi nuosavybės teises į ginčo nekilnojamąjį turtą, yra teisėta jo savininkė. Nei šioje, nei kokioje nors kitoje byloje nėra ginčijami ieškovės nuosavybės teisės įgijimo pagrindai, todėl jos kaip šios nuosavybės savininkės teisės privalo būti ginamos. Nors atsakove nurodo, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, tačiau nėra pateikta jokių duomenų, kad ikiteisminis tyrimas turėtų kokį nors ryšį su ieškove ar jos įgyta nuosavybe. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad yra gavusi net ir vienos iš bendrasavininkių V. P. sutikimą gyventi gyvenamajame name. Nors bendrasavininkės R. F. ir V. P. ir nėra atsidalinusios bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau tai nereiškia, kad tokiu atveju bendrasavininko teisės yra neginamos ir jis negali pareikalauti pašalinti jo nuosavybės teisių pažeidimus.

4.Atsakovė D. J. triplike nurodė, kad toks pasirinktas galimai pažeistų ieškovės nuosavybės teisių pažeidimo gynybos būdas negali būti taikomas. Ieškovė yra įgijusi tik ½ dalį nuosavybės teisės į gyvenamąją patalpą (ko ji pati ir neginčija), todėl neaišku kokiu teisiniu pagrindu ieškinio reikalavimą ji formuluoja kaip „iškeldinti iš gyvenamojo namo, unikalus Nr.: 4194-0269-7010, ir tvarto, unikalus Nr.: 4194-0269-7042“. Net ir po pateiktos pastabos, ieškovės atstovas nekeičia suformuluoto ieškinio reikalavimo laikydamas, kad ieškovė įgijo nuosavybės teisę į visą gyvenamąjį namą. Atsakovės manymu, tokia ieškovės pozicija laikytina akivaizdžiu piktnaudžiavimu savo teisėmis, juolab, kad apie gyvenamosios patalpos bendrasavininkę V. P. dėl nežinomų priežasčių Ieškovė net neužsiminė savo ieškinyje. Šiuo metu ginčo gyvenamoji patalpa bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso ieškovei ir V. P.. Abiejų bendrasavininkių dalys nekilnojamajame turte nėra nustatytos (t.y. jos yra idealios, o ne realios). Atsakovė paaiškina, kad V. P. yra jos teta, kuri, kaip minėtos gyvenamosios patalpos bendrasavininkė, turi absoliučią teisę leisti Atsakovei naudotis jai nuosavybės teise priklausančia gyvenamojo namo dalimi. Ieškovė tik deklaratyviai nurodo, kad atsakovei neišsikeliant iš gyvenamosios patalpos, ieškovės teisės yra bet kuriuo atveju pažeidžiamos, nors tokia pozicija yra aiškiai nepagrįsta. Tol, kol nuosavybės teisės dalys bendrame daikte yra idealios, kiekvienas iš bendrasavininkų turi lygiai po ½ nuosavybės teisės dalį kiekviename gyvenamojo namo kvadratiniame metre. Įstatymas aiškiai ir nedviprasmiškai nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (LR CK 4.75 str. 1 d.), todėl nesant bendrasavininkių sutarimo dėl naudojimosi bendru daiktu (konkrečiomis gyvenamojo namo dalimis, patalpomis ir pan.) nėra aišku, kaip konkrečiai pasireiškia ieškovės nuosavybės teisiu pažeidimas ir kaip teismas turėtų jį išspręsti - t.y. iš kokios ½ gyvenamojo namo dalies atsakovė turėtų išsikelti.V. P. nėra pareiškusi jokių pretenzijų dėl atsakovės naudojimosi jos gyvenamosios patalpos dalimi. Mano, kad ieškovė, sąžiningai naudodamasi savo procesinėmis teisėmis bei įstatymų suteikiamomis galimybės, privalėjo bendradarbiauti su bendrasavininke V. P. dėl bendro naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos bei prašyti, kad atsakovė persikeltų gyventi į V. P. nustatytas (priskirtas) patalpas, o ne piktnaudžiaujant teise ir neturint V. P. sutikimo reikšti ieškinį abiejų bendrasavininkių vardu ir prašyti iškeldinti Atsakovę iš visos gyvenamosios patalpos. Ieškovė neįrodė, kad kada nors bendravo su gyvenamosios patalpos bendrasavininke.

5.Teismo posėdžio metu ieškovė R. F. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad naudojimosi tvarka namu nenustatyta. Kiek žino, jos gyvena per pusę, turi atskirus įėjimus. Vienoj pusėje gyvena tretysis asmuo, o atsakovė kitoje pusėje.Tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra.

6.Ieškovės atstovas adv. T. J. nurodė, kad ieškovė yra savininkė, tai patvirtina dokumentai, jai priklauso ½ dalis namo ir tvartas. Atsakovė patvirtino, kad yra užėmusį dalį namo. Namas yra užrakintas ir ieškovė negali naudotis savo nuosavybe. Nėra įstatyme numatyta, kad turi būti bendrasavininkų nuosavybė atidalinta ir tik tada gali būti ginamos teisės. Atsakovė nėra gavusi sutikimo nei vieno bendrasavininko, nėra sudariusi nuomos, panaudos sutarties. Ji neturi jokio pagrindo gyventi name.

7.Atsakovė D. J. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ji gyvena su savo teta V. P. jos dalyje. Kita namo dalis gyvenama, bet kadangi šalta, tai ji sėdi pas tetą žiemą. Kita namo dalimi ieškovė negali naudotis, nes ten yra jos (atsakovės) dalis. Ji turi nuosavybę šitame name. Dalis namo laisvo. Tetos tik pusė namo. Realiai su teta naudojasi visu namu, nes kur jai daiktus laikyti. Žiemos metu gyvena pas tetą jos dalyje, o kitu metų laiku gyvena kitoje namo dalyje. Namas faktiškai iš dviejų dalių, atskiri įėjimai. Vienoje pusėje ji naudojasi, o kitoje teta. Jos gyvenamoji dalis nuo Maišiagalos gatvės pusės. Dabar gyvena tetos pusėje, o kita pusė užrakinta, ten jos daiktai.

8.Atsakovės atstovas adv. R. M. nurodė, kad pasirinktas neteisingas savo teisių gynimo būdas, t.y. nenustačius bendraturčių naudojimosi turtu tvarkos, neįmanoma tokio ieškinio įgyvendinti. Todėl toks ieškinys iš karto pasmerktas žlugimui. Ieškovė įsigijo namo dalį, tačiau iki šios dienos nėra aišku, kur ta dalis – kurį galą ar kampą nupirko. Nėra aišku iš kur ir kaip iškeldinti. Ieškovė pirmiausia turi nusistatyti naudojimosi tvarką. Tenkinus ieškinio reikalavimo, tokį koks dabar pareikštas, joks antstolis Lietuvoje negalėtų jo įgyvendinti.

9.Trečiasis asmuo V. P. nurodė, kad atsakovė D. J. pasakė teisybę. D. J. turi savo namo dalį. Su D. J. gyvena atskirai, tik žiema ji ateina nakvoti.

Ieškinys tenkintinas iš dalies .

10.Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti ir ši teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.37, 4.39 str.). Netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitą asmenį be teisinio pagrindo atsidūrusį daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 str.).

11.Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovei R. F. 2015‑09‑02 Turto perdavimo išieškotojui akto Nr. 0179/15/00216 ir 2015-09-30 Antstolio patvarkymo Nr. 0179/15/00216 pagrindu nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4194-0269-7010, visas tvartas, unikalus Nr. 4194-0269-7042, ½ dalis kiemo statinių, unikalus Nr. 4194-0269-7110, esančių Vilniaus r. sav., Sudervės sen., Užuežerės k., Maišiagalos g. 99. Likusi ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4194-0269-7010, priklauso trečiajam asmeniui byloje V. P. 1997-11-18 Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 5350 pagrindu.Tai reiškia,kad atsakovė jokių teisų į ieškovei tenkančią turto dalį neturi.

12.A. R. Vasiliauskas 2015-09-02 Patvarkymu dėl 2015-09-02 Turto perdavimo išieškotojui akto patikslinimo, atsižvelgdamas į tai, kad 2015-09-02 akte perduodant turtą išieškotojai R. F. nebuvo nurodytas skolininkas, kurio turto dalis perduodama, patikslino 2015‑09‑02 Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0179/15/00216, nurodant, kad R. F. perduodamas D. J. dalinės nuosavybės teise priklausantis turtas: 5500/7500 dalis žemės sklypo, kurio plotas 0,7523 ha, unikalus Nr. 4184-0300-0015, ½ dalis gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 81,14 kv.m., statybos pabaigos metai 1940, unikalus Nr. 4194-0269-7010, tvartas, kurio užstatytas plotas 42,00 kv.m., unikalus Nr. 4194-0269-7042, ir ½ dalis kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. 4194-0269-7110, esančių (duomenys neskelbtini), Sudervės sen., Vilniaus r. sav.

13.A. R. Vasiliauskas ieškovės pavedimu atliko faktinių aplinkybių konstatavimą ir 2016-06-28 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0179/16/15 nurodė, kad 2016-06-21 08.45 buvo nuvykęs prie gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4194-0269-7010, esančio (duomenys neskelbtini), Sudervės sen., Vilniaus r. sav. Atvykus namo durys buvo užrakintos, beldžiant durų niekas neatidarė. Apžiūrėjus sklypo šalia namo teritoriją matyti, kad šalia namo R. F. priklausančioje žemės sklypo dalyje yra iškabinti skalbiniai, taip pat sklypo teritorijoje šalia namo lauke laikomas šuo. Apžiūrėjus namo pusę, kuri yra R. F. priklausančios žemės sklypo dalyje, per langus matė, kad name yra įvairių buitinių daiktų (šaldytuvas, viryklė, indai, puodai ir kiti asmeninio poreikio namo gyventojo(-ų) daiktai). Pažymėjo, kad vertinant iš šių aplinkybių, name (namo dalyje patenkančioje į R. F. priklausančią žemės sklypo, kuriame stovi namas, dalį) yra gyvenama.

14.Pagal tai ką nurodė ginčo šalys ir trečiasis asmuo teisme,tai ką nustatė antstolis,teismas daro išvadą,kad ginčo namas yra dviejų dali.Tarp ieškovės ir trečiojo asmens nusistovėjo tvarka,kai V. P. naudojasi konkrečia ½ namo dalimi dėl kurios naudojimosi tvarkos ginčo nėra.Kitoje dalyje laikomi atsakovės daiktai ir atsakovė gyvena šiuo metu pas V. P..Į namo dalį,kurioje negyvena V. P.,ieškovė negali patekti,nes ji užrakinta atsakovės.

Dėl įrodymų vertinimo

15.Išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos A. T. 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos A. T. 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos A. T. 2013-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013).

Dėl dispozityvumo principo

16.Civiliniame procese vyrauja dispozityvumo principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12,178 str.).

Dėl ieškinio esmės

17.Ieškovė prašo iškeldinti iš ginčo namo ir tvarto atsakovę,nors jai priklauso tik ½ ginčo namo dalis.

Dėl ieškinio pagrįstumo

18.Esama situacija,kai ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtina, jog atsakovė, apribodama galimybę savininkui (ieškovui) naudotis jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu, pažeidžia ieškovo teises, tolesnis atsakovės dalies nekilnojamojo turto naudojimas vertintinas kaip savavališkas.Tačiau atsakovė turi teisę gyventi V. P. namo dalyje su jos sutikimu ir be ieškovės leidimo.Iš šios dalies iškeldinti atsakovę nėra jokio teisėto pagrindo.Bet atsakovė neturi teisės gyventi namo dalyje,kurioje negyvena V. P.,nes šia dalimi turi teisę naudotis tik ieškovė,ne koks kitas asmuo ar pati V. P..Duomenų,kad atsakovė gyventų ir naudotųsi ieškinio reikalavime nurodytu tvartu byloje nėra.To ieškovė net neįrodinėjo((duomenys neskelbtini) str.).Todėl teismas,neanalizuodamas kiekvienos iš šalių atstovų argumento dėl visiško ieškinio pagrįstumo ar visiško nepagrįstumo,esant aukščiau nurodytoms faktinėms aplinkybėms ir teismo padarytoms išvadoms, turi pagrindą tenkinti ieškinį iš dalies.t.y. iškeldinti atsakovę su jos daiktais,nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos, iš ½ namo (unikalus Nr. 4194-0269-7010) dalies,esančios (duomenys neskelbtini), Užuežerės k., Sudervės sen., Vilniaus r. sav.,kuria nesinaudoja V. P.,ir kuri priklauso ieškovei R. F..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19.CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė patyrė iš viso 470,70 Eur bylinėjimosi išlaidų - už ieškinį sumokėjo 31,00 Eur žyminį mokestį, turėjo 0,55 Eur išlaidų žyminio mokesčio pervedimui, 139,15 Eur išlaidų už antstolio paslaugas dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, 300,00 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidų(CPK 88 str.).

Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies,faktiškai tenkinama pusė ieškinio reikalavimo,tai iš atsakovės ieškovei priteisiama 235,35 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Iškeldinti atsakovę D. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) su visais jai priklausančiais daiktais,nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, iš ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4194-0269-7010, dalies, esančios (duomenys neskelbtini), Užuežerės k., Sudervės sen., Vilniaus r. sav., kuria nesinaudoja V. P. (a.k(duomenys neskelbtini)kuri priklauso R. F. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise.

Kitoje dalyje ieškinį netenkinti.

Priteisti iš atsakovės D. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei R. F. (a. k. (duomenys neskelbtini) 235,35 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus 35 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą