Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Belacor“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 18 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hegelmann Multimodal“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Belacor“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Nustatęs, kad šalys nebuvo susitarusios dėl taikomos palūkanų normos, teismas nusprendė, jog byloje taikytinos Mokėjimų vėlavimo įstatyme nustatytos palūkanos. Atsižvelgęs į Mokėjimų vėlavimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies, 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas taikė pavėluoto mokėjimo palūkanų normą (8 proc.), galiojusią iki 2022 m. gruodžio 31 d., o nuo 2023 m. sausio 1 d. – 10,5 proc.

12. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė prieštaravimų dėl ieškovės apskaičiuotų palūkanų neteikė, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 8 763,42 Eur palūkanas. Vadovaudamasis Mokėjimų vėlavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą, šią sumą teismas taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės.

13. Nustatęs, kad atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, teismas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 2 dalį ir Mokėjimų vėlavimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį ieškovei iš atsakovės priteisė 10,5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

14. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimą, teismas ieškovei, kaip bylą laimėjusiai šaliai, priteisė iš atsakovės 1 013 Eur dydžio žyminį mokestį ir 290,4 Eur vertimo išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Atsakovė UAB „Belacor“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 18 d. galutinį sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Rašytinė ieškovės ir atsakovės tarptautinio krovinių gabenimo paslaugų teikimo sutartis į bylą pateikta nebuvo. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas prioritetą suteikė ieškovės pateiktam subjektyviajam sutartinių santykių aiškinimui ir visiškai nepagrįstai, o tuo pačiu ir neteisėtai atsiribojo nuo tikrųjų šalių ketinimų ir atsakovės valios sudaryti sutartį analizės bei nustatymo, o visas sprendime analizuotas aplinkybes vertino išimtinai taip, jog būtų pateisintas ieškovės bylos nagrinėjimo metu pateiktas subjektyvus supratimas (interpretavimas) dėl mokamų piniginių sumų už paslaugas, apie kurių susitarimą dėl kainos byloje pagrindžiančių įrodymų nėra.

16.2. Byloje nėra įrodymų (duomenų), kad sąskaitos faktūros (ir ataskaitos) būtų pateiktos atsakovei.

16.3. Ieškovė ieškinyje nepagrindė atsakovei išrašytose sąskaitose faktūrose, iš kurių ieškovė kildino savo piniginius reikalavimus į atsakovę, nurodytų piniginių sumų apskaičiavimo. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė, siekdama byloje prisiteisti sąskaitose faktūrose nurodytas pinigų sumas ir palūkanas, apskaičiuotas nuo šių sumų, turėjo byloje konkrečiai nurodyti ir pateikti duomenis, kokiu pagrindu remiantis sąskaitose faktūrose yra nurodytos atsakovo krovinių transportavimo kainos. Byloje nėra pateikta ir įrodymų, kad ieškovė su atsakove susitarė dėl paslaugų kainų, kurios nurodytos sąskaitose faktūrose.

16.4. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė esminių bylos faktinių aplinkybių, tik iš dalies kvalifikavo šalių teisinius santykius, nevertino šalių ginčo pobūdžio ir esmės (t. y. ar buvo sulygta paslaugų teikimo kaina, nors iš atsakovės teiktos pozicijos ir įrodymų buvo aišku, jog paslaugų teikimo rinkos kaina yra žymiai mažesnė nei ieškovės išrašytose sąskaitose).

2. Ieškovė UAB „Hegelmann Multimodal“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

17.1. Iki bylos inicijavimo atsakovė absoliučiai jokių pastabų ir (arba) pretenzijų dėl kainodaros neteikė, kadangi pasaulinėje rinkoje vyko visiems žinomas kainodaros pokyčio faktas – krovinių gabenimo geležinkeliu ir jūra rinkoje kainos perkopė penkiaženkles sumas. Šalys, nepaisydamos pasikeitusių rinkos sąlygų, bendradarbiavo ir atsakovė užsakinėjo krovinių gabenimą. Atsakovei, kaip patirtį turinčiam prekių importo iš Kinijos rinkoje veikiančiam subjektui, buvo žinoma (negalėjo būti nežinoma) aplinkybė apie tuometinius kainų svyravimus krovinių gabenimo jūra bei geležinkeliais rinkoje.

17.2. Atsakovė visoje bylos eigoje nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio jos poziciją ir paneigiančio atsakovės prisiimtą prievolę atsiskaityti už suteiktas krovinių gabenimo paslaugas. Tiek iš atsakovės pozicijos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek iš apeliacinio skundo matyti, kad ji neparemta absoliučiai jokiais faktais bei įrodymais, yra spekuliatyvi ir klaidinanti.

17.3. Kadangi šioje byloje buvo nagrinėjamas elementarus skolos priteisimo faktas už suteiktas krovinių gabenimo paslaugas, teismas padarė pagrįstas, teisėtas bei teisingas išvadas apie atsakovės skolą ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl byloje reikšmingų faktinių aplinkybių

4. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Hegelmann Multimodal“ už pagal atsakovės UAB „Belacor“ (toliau – apeliantė) pateiktus užsakymus suteiktas tarptautinio krovinių pervežimo paslaugas išrašė atsakovei sąskaitas faktūras: 2022 m. rugpjūčio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. 47000838 (26 473,18 Eur), 2022 m. rugsėjo 7 d. sąskaitą faktūrą Nr. 47000908 (10 721,85 Eur), 2022 m. rugsėjo 3 d. sąskaitą faktūrą Nr. 47000868 (3 544,22 Eur), 2022 m. rugsėjo 27 d. sąskaitą faktūrą Nr. 47001100 (22 139,54 Eur), 2022 m. rugsėjo 10 d. sąskaitą faktūrą Nr. 47000952 (22 310,82 Eur), 2022 m. spalio 8 d. sąskaitą faktūrą Nr. 47001239 (9 459,95 Eur), 2022 m. spalio 11 d. sąskaitą faktūrą Nr. 47001250 (10 819,28 Eur), 2022 m. spalio 19 d. sąskaitą faktūrą Nr. 47001342 (19 989,12 Eur), 2022 m. spalio 19 d. sąskaitą faktūrą Nr. 47001342 (520 Eur), 2022 m. spalio 14 d. sąskaitą faktūrą Nr. 47001302 (17 525,67 Eur), 2022 m. spalio 14 d. sąskaitą faktūrą Nr. 47001302 (376 Eur). Aptartose sąskaitose nurodyta, kad jos turi būti apmokėtos per vieną dieną nuo jų išrašymo dienos. Duomenų, kad apeliantė būtų visiškai apmokėjusi ieškovės išrašytas aukščiau nurodytas sąskaitas faktūras, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Dėl šalis siejusio susitarimo turinio ir jo teisinių pasekmių

5. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino šalis siejusį susitarimą, kaip sukuriantį įsipareigojimus apeliantei sumokėti ieškovės išrašytose sąskaitose faktūrose nurodytas sumas už suteiktas tarptautinio krovinių vežimo paslaugas, todėl nepagrįstai patenkino ieškinį. Ieškovės teigimu, susitarimas tarp šalių, pagal kurį apeliantė įsipareigojo sumokėti ieškovės išrašytose sąskaitose nurodytas sumas už suteiktas tarptautinio krovinių vežimo paslaugas, buvo sudarytas, todėl privalėjo būti apeliantės tinkamai įvykdytas.

6. Nagrinėjamu atveju, šalims skirtingai interpretuojant jas siejusio susitarimo turinį ir skirtingai aiškinant savo teises bei pareigas, atsiradusias susitarimo pagrindu, pripažintina, kad byloje yra kilęs ginčas, be kita ko, ir dėl šalis siejusio susitarimo aiškinimo.

7. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tais atvejais, kai sutarties šalys nesutaria dėl tam tikros sutarties sąlygos turinio, šalių teisių ir pareigų apimties ir pan., tokia sutarties sąlyga laikytina neaiškia, o jos turinys turi būti nustatomas remiantis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010).

8. CK 6.193 straipsnyje nurodoma, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (5 dalis).

9. Taigi, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio ar jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021, 85 punktas).

10. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje sutarčių aiškinimo klausimu, yra pasisakyta, kad sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik tada, jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, todėl tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017, 14 punktas; 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28 punktas).

11. Nagrinėjamu atveju duomenų apie bendrus ir suderintus šalių ketinimus dėl vienodo šalis siejusio susitarimo sąlygų, susijusių su apeliantės pareiga atsiskaityti su ieškove, aiškinimo byloje nėra, todėl šias sąlygas aiškinant remiamasi objektyviuoju (sutarties teksto sisteminės-lingvistinės prasmės) sutarčių aiškinimo metodu.

12. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 6.192 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus sutarčių formai, 3 dalį, sutartis gali būti sudaroma priimant vykdyti užsakymą. Taigi, tokiu atveju priimtas vykdyti užsakymas yra laikomas šalių sudaryta sutartimi.

13. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių teisiniai santykiai atsirado būtent užsakymų pagrindu. Tokias aplinkybes patvirtina ir aptartose sąskaitose faktūrose nurodyti užsakymų numeriai (Nr. 202229138, 202228116, 202226134, 202226141, 202226135, 202229137, 202229136, 202229134, 202231100), kurių pagrindu apeliantei ir buvo išrašytos sąskaitos faktūros.

14. Nors į bylą ir nėra pateikta įrodymų apie tai, kokiu konkrečiu metu, kokia forma išreikštus užsakymus apeliantė pateikė ieškovei ir ieškovė sutiko juos įvykdyti, teisėjų kolegijos vertinimu, apie užsakymų turinį galima spręsti iš kitų faktinių bylos aplinkybių ir byloje esančių įrodymų. Nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti šalis siejusių užsakymų turinį, aktualu tai, kad aptartose sąskaitose faktūrose buvo nurodytos ne tik ieškovės apeliantei suteiktų paslaugų kainos, tačiau ir užsakymų numeriai, maršrutai, kuriais buvo nugabenti kroviniai bei nurodyta, kokios konkrečios paslaugos pagal atitinkamus užsakymus buvo suteiktos, taigi sąskaitose faktūrose buvo nurodyti esminiai užsakymų turinį leidžiantys identifikuoti duomenys.

15. Minėtose sąskaitose faktūrose nurodyti esminiai šalis siejusių užsakymų turinį leidžiantys identifikuoti duomenys suformuluoti aiškiai ir nedviprasmiškai, nurodant, kad: 1) sąskaita faktūra Nr. 47000838 išrašyta pagal užsakymą Nr. 202229138, už krovinių pervežimo paslaugas maršrutu Tianjin – Jonava; suteiktų paslaugų kaina – 26 473,18 Eur; 2) sąskaita faktūra Nr. 47000868 išrašyta pagal užsakymą Nr. 202228116, už krovinių pervežimo paslaugas maršrutu Tianjin – Jonava; suteiktų paslaugų kaina – 13 544,22 Eur; 3) sąskaita faktūra Nr. 47000908 išrašyta pagal užsakymą Nr. 202226134, už krovinių pervežimo paslaugas maršrutu Qingdao – Jonava; suteiktų paslaugų kaina – 10 721,85 Eur; 4) sąskaita faktūra Nr. 47000952 išrašyta pagal užsakymą Nr. 202226141, už krovinių pervežimo paslaugas maršrutu Qingdao – Jonava; suteiktų paslaugų kaina – 22 310,82 Eur; 5) sąskaita faktūra Nr. 47001100 išrašyta pagal užsakymą Nr. 202226135, už krovinių pervežimo paslaugas maršrutu Xingang – Jonava; suteiktų paslaugų kaina – 22 139,54 Eur; 6) sąskaita faktūra Nr. 47001239 išrašyta pagal užsakymą Nr. 202229137, už krovinių pervežimo paslaugas maršrutu Tianjin – Jonava; suteiktų paslaugų kaina – 9 459,95 Eur; 7) sąskaita faktūra Nr. 47001250 išrašyta pagal užsakymą Nr. 202229136, už krovinių pervežimo paslaugas maršrutu Tianjin – Jonava; suteiktų paslaugų kaina – 10 819,28 Eur; 8) sąskaita faktūra Nr. 47001302-1 išrašyta pagal užsakymą Nr. 202229134, už krovinių pervežimo paslaugas maršrutu Qingdao – Jonava; suteiktų paslaugų kaina – 17 525,67 Eur; 9) sąskaita faktūra Nr. 47001302-2 išrašyta pagal užsakymą Nr. 202229134, už krovinių pervežimo paslaugas maršrutu Qingdao – Jonava; suteiktų paslaugų kaina – 376 Eur; 10) sąskaita faktūra Nr. 47001342-1 išrašyta pagal užsakymą Nr. 202231100, už krovinių pervežimo paslaugas maršrutu Xingang – Jonava; suteiktų paslaugų kaina – 19 989,12 Eur; 11) sąskaita faktūra Nr. 47001342-2 išrašyta pagal užsakymą Nr. 202231100, už krovinių pervežimo paslaugas maršrutu Xingang – Jonava; suteiktų paslaugų kaina – 520 Eur.

16. Byloje nėra duomenų, kad iki šių sąskaitų faktūrų išrašymo ieškovė buvo išrašiusi apeliantei už tas pačias krovinių pervežimo paslaugas kitokio turinio sąskaitas faktūras (pvz., kuriose nurodytos mažesnės ieškovės suteiktų paslaugų kainos), tačiau vėliau jos buvo anuliuotos, pakeičiant jas aptartomis sąskaitomis faktūromis. Taigi, byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie kitokias nei nurodyta aptartose sąskaitose faktūrose ieškovės suteiktų paslaugų kainas, dėl kurių šalys buvo susitarusios.

17. Kadangi apeliantė siekė paneigti aplinkybes, kad šalis siejusio susitarimo turinys buvo tinkamai atspindėtas aptartose sąskaitose faktūrose, teigdama, jog ji nebuvo įsipareigojusi sumokėti ieškovei sąskaitose faktūrose nurodytų sumų, apeliantė turėjo procesinę pareigą tokias faktines aplinkybes įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai).

16. Šiame kontekste paminėtina, kad teismas, vertindamas įrodymų visetą, turi įsitikinti, jog pakanka duomenų išvadai, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas). Kaip yra išaiškinta aktualioje kasacinio teismo praktikoje, Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visų abejonių dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

17. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles, teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-823/2020, 39 punktas; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 27 punktas).

18. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė į bylą įrodymų, pagrindžiančių, kad šalis siejo kitokio turinio susitarimas dėl tarptautinio krovinių vežimo nei buvo nurodyta aukščiau aptartose sąskaitose faktūrose. Apeliantė teiginį, kad ji nebuvo įsipareigojusi už krovinių vežimą atsiskaityti pagal aukščiau nurodytas sąskaitos faktūras, grindė vien deklaratyviais teiginiais apie aptarto turinio susitarimo tarp šalių nebuvimą, taigi savo teiginio civiliniame procese leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė (CPK 178 straipsnis). Tuo atveju, jeigu šalys būtų susitarusios (suderinusios valią) dėl kitokios, negu nurodė ieškovė, paslaugų kainos, atsakovė galėtų pateikti tai patvirtinančius įrodymus, pvz., šalių susirašinėjimą dėl paslaugų kainos, prieštaravimus, pareikštus per protingą terminą, kad sąskaitose faktūrose nurodyta paslaugų kaina neatitinka šalių susitarimo ir pan. Įvertinant tai, kad sąskaitose faktūrose buvo nurodytas vienos dienos terminas šioms sąskaitoms apmokėti, teisėjų kolegijos vertinimu, prieštaravimai dėl jose nurodytos neteisingos paslaugų kainos turėjo būti reiškiami nedelsiat, t. y. per sąskaitose faktūrose nurodytą vienos dienos jų apmokėjimo terminą.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad minėtose sąskaitose faktūrose esminiai užsakymų turinį leidžiantys identifikuoti duomenys buvo suformuluoti konkrečiai, aiškiai ir nedviprasmiškai ir byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti kitokį nei aptartose sąskaitose faktūrose nurodytas užsakymų turinį, sąskaitose faktūrose nurodyti esminiai užsakymų duomenys laikytini tinkamai atspindinčiais ir atitinkančiais šalis siejusių užsakymų turinį. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad pagal šalis siejusį susitarimą ieškovė įsipareigojo suteikti apeliantei sąskaitose faktūrose nurodytas apeliantės užsakytas tarptautinio krovinių pervežimo paslaugas, o apeliantė įsipareigojo už suteiktas paslaugas apmokėti sąskaitose faktūrose nurodytas tokių paslaugų kainas (CK 6.193 straipsnio 1 dalis).

20. Aplinkybes, kad šalis siejo nurodyto turinio susitarimas, kuris atitiko abiejų šalių suderintą valią, patvirtina ne tik byloje esantys rašytiniai įrodymai, tačiau ir šios bylos kontekste teisiškai reikšmingas apeliantės elgesys. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, tą patvirtina byloje esantys mokėjimo nurodymai, jog apeliantė (laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 15 d. iki 2023 m. vasario 21 d. atliktais mokėjimais, kuriuose nurodė apmokanti skolas) iš dalies apmokėjo aptartas ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras, taigi savo veiksmais patvirtino faktines aplinkybes, kad šalis siejo susitarimas, pagal kurį apeliantė įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti sąskaitose faktūrose nurodytas tokių paslaugų kainas (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Byloje nėra ir duomenų, kad iki ginčui persikeliant į teismą apeliantė būtų teikusi pretenzijas ieškovei ir ginčijusi aptartose sąskaitose nurodytų sumų atitikimą šalių susitarimui (CPK 178 straipsnis). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos faktinės aplinkybės patvirtina apeliantės laisva valia prisiimtą įsipareigojimą apmokėti aptartas sąskaitas faktūras.

21. Nustačius faktines aplinkybes, kad apeliantė iš dalies apmokėjo ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras ir iki ginčui persikeliant į teismą jų neginčijo, atitinkamai atmestinas ir apeliantės teiginys, jog sąskaitos faktūros apeliantei nebuvo tinkamai įteiktos.

22. Skirtingai nei nurodė apeliantė, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikavo byloje analizuojamus šalių teisinius santykius kaip atsiradusius tarptautinio krovinių vežimo srityje, išsiaiškino šalis siejusio susitarimo turinį, padarė pagrįstą išvadą, kad šalis siejo susitarimas, pagal kurį apeliantė įsipareigojo ieškovei apmokėti aptartas sąskaitas faktūras.

23. Nustatęs, kad apeliantė turėjo pareigą apmokėti aptartas sąskaitas faktūras, tačiau tokios pareigos tinkamai neįvykdė (t. y. sąskaitas faktūras apmokėjo tik iš dalies), pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš apeliantės 129 419,74 Eur skolą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis, 6.213 straipsnio 1 dalis).

24. Apeliantei neginčijant kitų skundžiamu sprendimu iš jos apeliantei priteistų sumų pagrįstumo, teisėjų kolegija tokių sumų priteisimo pagrįstumo neanalizuoja ir dėl to šioje nutartyje nepasisako.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

25. Apeliantės teigimu, ieškinys yra nepagrįstas ir tuo aspektu, kad ieškovė nepagrindė apeliantei išrašytose sąskaitose faktūrose (iš kurių ieškovė kildino savo piniginius reikalavimus) nurodytų sumų apskaičiavimo. Su nurodytu teiginiu nėra pagrindo sutikti.

26. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad šalis siejo susitarimas, pagal kurį apeliantė įsipareigojo už ieškovės suteiktas paslaugas apmokėti sąskaitose faktūrose nurodytas paslaugų kainas. Apeliantė civiliniame procese leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė aplinkybių, kad šalių susitarimas dėl apmokėjimo už suteiktas tarptautinio krovinių vežimo paslaugas buvo sąlyginio pobūdžio, t. y. jog apeliantė įsipareigojo apmokėti aptartas sąskaitas faktūras tik tokiu atveju, jei apeliantė tinkamai pagrįs sąskaitose faktūrose nurodytas sumas (CPK 178 straipsnis). Tokio pobūdžio susitarimo apeliantei neįrodžius, nėra pagrindo apeliantės nurodytų aplinkybių vertinti kaip suteikiančių teisę apeliantei atsisakyti vykdyti iš šalių susitarimo kilusią pareigą apmokėti už suteiktas paslaugas išrašytas sąskaitas faktūras.

Dėl bylos procesinės baigties

27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė ir išaiškino byloje aktualias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

28. Aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia skundžiamo sprendimo neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 329, 330 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

30. Kadangi apeliantės apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, o ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji būtų patyrusi bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ir tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, šalių apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 18 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.