Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui K. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių reikalavimų, tretieji asmenys – D. J., G. K., Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija; institucijos, teikiančios išvadas byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Birštono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Atsižvelgdamas į vaikų išlaikymui priteisti nustatytų reikšmingų aplinkybių visumą, teismas iš atsakovo priteisė jo nepilnamečiams vaikams išlaikymo skolą ir išlaikymą iki jų pilnametystės, apskaičiuojant išlaikymo sumas po 150 Eur kas mėnesį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

15.1. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti įsiskolinimą vaikų išlaikymui už tris metus po 6840 Eur kiekvienam vaikui bei išlaikymą konkrečia pinigų suma – A. R. – 29830 Eur, Ą. R. ir S. R. – 34200 Eur kiekvienam. Skaičiavimai atlikti atsižvelgiant į minimalios mėnesinės algos dydį ieškinio pateikimo metu. Pirmosios instancijos teismas išlaikymo įsiskolinimą priteisė tik už 8 mėnesius, skaičiuodamas, kad vieno vaiko išlaikymui pakanka 300 Eur, ir priteisdamas po 150 Eur per mėnesį. Šį dydį taikė ir skaičiuodamas išlaikymo įsiskolinimą. Teismas netinkamai aiškino ir taikė formuojamą kasacinio teismo praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą yra pasisakęs, kad minimali mėnesinė alga vieno vaiko išlaikymui yra tas dydis, kuris patenkina tik pačius minimaliausius ir būtiniausius vaiko poreikius, todėl, ieškovės nuomone, šios aplinkybės įrodinėti nereikia. Antra vertus, reikalingam išlaikymo dydžiui pagrįsti ieškovė pateikė pirkinių čekius, banko sąskaitų išrašus, parduotuvių nuolaidų kortelių, naudotų atliekant pirkimus, išrašus, prekių užsakymų išrašus, teikdama paaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas įvertino ne visus, o tik dalį pateiktų įrodymų, neatliko jokių skaičiavimų ir tik formaliai nurodė, kad pateikti apskaitos dokumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė kiekvieną mėnesį vaikams išleidžia ne mažiau kaip 380 Eur kiekvienam ir kad tokie yra vaikų poreikiai, nors, jei būtų atlikti bent minimalūs skaičiavimai, teismas būtų įsitikinęs, jog ieškovės nurodomos išlaidos vaikų išlaikymui yra pagrįstos ir net viršija jos nurodomą išlaikymui reikalingą sumą.

15.2. Teismas reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nagrinėjo netinkamu aspektu ir jį vertino tarsi skolą ieškovei, reikalavo pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškovės išlaidas vaikų išlaikymui jos prašomai sumai bei nustatė, kad pateiktų įrodymų nepakanka, todėl sumažino priteisiamą mėnesinę išlaikymo sumą iki 150 Eur, o tuo pačiu sumažino ir priteisimą įsiskolinimą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija suformulavo teisės taikymo taisyklę, kad vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, ilgą laiką nereikalauja išlaikymo vaikui iš antrojo tėvo ir vaiką išlaiko vienas, pati savaime nėra pagrindas mažinti išlaikymo įsiskolinimą, nes išlaikymui gautinos lėšos yra vaiko, o ne tėvo (motinos) nuosavybė. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo šia taisykle.

15.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išlaikymo įsiskolinimą priteisdamas tik už 8 mėnesius, o ne tris metus, pažeidė CPK 185 str. 1 d. nustatytą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes, nes visiškai netyrė ir nevertino šio klausimo sprendimui svarbių oficialių rašytinių įrodymų. Teismas sprendimą motyvavo reklaminėmis laidomis radijuje ir televizijoje. Anot teismo, reklaminės laidos įrodo, kad atsakovas prisidėjo prie vaikų išlaikymo, o išlaikymo neteikė tik 8 paskutinius mėnesius iki kreipimosi į teismą. Tačiau byloje esančių įrodymų ir argumentų visuma pagrįstai leidžia tvirtinti, kad bitininkystės ūkis ir visos iš jo gaunamos pajamos yra ieškovės A. R. asmeninė nuosavybė, todėl teismo nurodytos reklaminės laidos nesudaro pagrindo teigti, kad tai bendrai šalių valdomas verslas bei nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas K. R. teikė išlaikymą vaikams, todėl yra įsiskolinęs tik už 8 mėnesius.

15.4. Konstatavus, kad atsakovas yra ilgalaikis bedarbis, neturi nuolatinių pajamų ir net neturi pastovios gyvenamosios vietos, kas faktiškai apsunkina teismo sprendimo vykdymą, pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo metu pas antstolį esanti ir atsakovui priklausanti 59000 Eur suma tinkamai neužtikrins vaikų interesų atrodo mažų mažiausiai keista ir nelabai protinga. Teismas vietoj realiai egzistuojančių piniginių lėšų, kurias jau galima suteikti vaikų išlaikymui, vaikų išlaikymui priteisė teorinę galimybę tikėtis, kad atsakovas būdamas 52 metų, darbingo amžiaus, sveikas, turintis įrankininko–šaltkalvio išsilavinimą, bitininkas ateityje galimai įsidarbins ir teiks išlaikymą periodinėmis išmokomis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

18. Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius bei apeliantės papildomai pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės, atsakovo atstovo paaiškinimus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų pagrindu padarytomis išvadomis ir argumentais, todėl jų nebekartoja, tačiau pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų.

19. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2018 m. sausio 29 d. sprendimu nutraukė ieškovės (apeliantės) A. R. ir atsakovo K. R., santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo kaltės; nustatė šalių nepilnamečių vaikų A. R., gim. (duomenys neskelbtini), Ą. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove A. R.; priteisė iš atsakovo K. R. nepilnamečiam vaikui A. R., 1200 eurų, Ą. R., 1200 eurų ir S. R.,1200 eurų išlaikymo skolą taip pat išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. gegužės 24-osios) iki vaikų pilnametystės. Teismas nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, padalino santuokoje įgyta turtą, nustatytė, kad po santuokos nutraukimo atsakovo K. R., prievolės tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, G. K., ir D. J., yra asmeninės atsakovo prievolės ir vykdomos atsakovo asmeniškai. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

20. Ieškovė A. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo, išlaikymo dydžio ir išlaikymo formos nustatymo ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išlaikymo įsiskolinimą priteisė tik už 8 mėnesius, pažeidė CPK 185 str. 1 d. nustatytą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes, nes visiškai netyrė ir nevertino šio klausimo sprendimui svarbių oficialių rašytinių įrodymų. Byloje neabejotinai nustatyta, kad atsakovas yra nemokus, jo turtas parduotas iš varžytinių, o gautas lėšas 59000 Eur sumoje ketina paimti kreditoriai, todėl apeliantės vertinimu, būtų tikslinga priteisti vaikų išlaikymui visą nurodytą sumą, kas sudarytų ¾ išlaikymui reikalingų lėšų ir tikėtis, kad atsakovas padengs kitą įsiskolinimo dalį.

21. Taigi apeliacijos dalykas nagrinėjamoje byloje - teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo formos ir dydžio nustatymą, išlaikymo skolos priteisimą, aiškinimas ir taikymas.

23. Dėl išlaikymo įsiskolinimo atsiradimo momento. Esminis apeliantės argumentas - teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko nepagrįstai išlaikymo įsiskolinimą priteisė tik už 8 mėnesius, o ne už tris metus, kaip prašė ieškovė. Apeliantė nurodė, kad teismas be pagrindo nesivadovavo jos paaiškinimais ir padarė nepagrįstą išvadą, kad šalys nebegyvena (nuolatos) kartu nuo 2016 m. rugsėjo-gruodžio mėnesio. Bylos nagrinėjimo metu apeliantė nuosekliai aiškino, kad santykiai su atsakovu pašliję keturis paskutinius metus, kad didelę laiko dalį atsakovas praleisdavo pas savo tėvus Ignalinos raj., išvažiuodavo 2-3 savaitėm, grįždavo trumpam, pabūdavo su vaikais ir vėl atgal važiuodavo; tuo tarpu ūkyje dirbo ieškovės tėvas. Laikotarpyje nuo 2016 m. rugsėjo- gruodžio atsakovas išsinešė iš namų paskutinius savo daiktus. Apeliantės vertinimu, įrodymai, kurių teismas netyrė ir dėl kurių nepasisakė - Alytaus AVPK Birštono PK 2014-01-02 Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 80P-5562456-14, patvirtina, kad šalys negyvena kartu nuo 2014 m.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad momentas, nuo kurio atsakovas nustojo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, yra fakto klausimas ir turi būti įrodinėjamas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis; fakto įrodinėjimo pareiga priklauso tai šaliai, kuri grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, t.y. ieškovei (apeliantei) (CPK 177 str. 1 d., 178 str.).

25. Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotoje praktikoje dėl normų, reglamentuojančių įrodinėjimą taikymo, išaiškinta kad įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams reglamentuoti. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2009).

27. Apeliantė be pagrindo tapatina šalių santuokinio gyvenimo krizės atsiradimo momentą su išlaikymo įsiskolinimo atsiradimu; išlaikymas vaikams gali ir turi būti teikiamas ir po santuokos ar bendro gyvenimo nutraukimo. Aplinkybė, kad šalių santykiai pašlijo nuo 2014 m., savaime neįrodo, kad nuo momento atsakovas nustojo teikti išlaikymą vaikams. Priešingai, pati apeliantė teigia, kad šalys iki paskutinio momento slėpė nuo vaikų jų išsiskyrimo faktą, atsakovas nuolat grįždavo tikslu pabendrauti su vaikais, kai kurie jo daiktai liko šeimos bute, tikslu sudaryti įvaizdį, kad tėvas išvykęs laikinai. Esant tokioms bylos aplinkybėms, mažai tikėtina, kad atsakovas nustojo teikti išlaikymą vaikams iš karto po to, kai santykiai su sutuoktine pašlijo, t.y. nuo 2014 m. Kita vertus, pati apeliantė skundė nurodė, kad pareiškė reikalavimus dėl vaikų išlaikymo 2016 m. gegužės 24 d., t. y. prasidėjus priverstinio išieškojimo procedūroms iš atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto (½ buto, esančio (duomenys neskelbtini)). Bylos nagrinėjimo metu ieškovė paaiškino, kad ji anksčiau nesikreipė dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, dėl to, kad šalys buvo sudariusios taikos sutartį, kuria susitarė, jog išlaikymo skolą ir išlaikymą vaikams atsakovas teiks v jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu – ½ dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini); ji nurodė, jog tikėjosi, kad vaikai ateityje bus aprūpinti, todėl net teikė išlaikymą atsakovo dukteriai iš savo pajamų. Taigi kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo priteisimo buvo motyvuotas siekis įgyvendinti šalių susitarimą dėl taikos sutarties ir perduoti atsakovui priklausančio buto dalį vaikų išlaikymui.

29. Negalima sutikti su apeliantės argumentais, kad teismas nepagrįstai išlaikymo įsiskolinimą priteisė tik už 8 mėnesius, o ne už tris metus, tuo pažeidė CPK 185 str. 1 d. nustatytą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes, nes visiškai netyrė ir nevertino šio klausimo sprendimui svarbių oficialių rašytinių įrodymų - I t., b. l. 12-17 esančios 2013-06-20 Vedybų (povedybinės) sutarties, I t., b. l. 136 esančio VĮ žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2017-06-07 rašto “Dėl informacijos pateikimo”, II t. b. l. 168-170 esančio Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2017-10-03 rašto reg. Nr. BRK-4885 “Dėl informacijos pateikimo”, II t., b. l. 158 esančios 2014-06-13 Ūkinių gyvūnų deklaracijos, II t., b. l. esančios 2015-09-11 Paraiškos gauti paramą už papildomą bičių maitinimą, II t., b. l. 161 esančios 2016-09-12 Paraiškos gauti paramą už papildomą bičių maitinimą, bei neatskleidė bylos esmės. Pirma, ieškovės nurodyti rašytinai įrodymai - vedybų sutartis, raštai, paraiškos ir kt. negali būti vertinami kaip oficialus rašytiniai įrodymai nagrinėjamos bylos kontekste, nes prie valstybės ir savivaldybės institucijų kompetencijos nepriskiriama pareiga išduoti patvirtinimus, kad privatus asmuo negyvena su šeima dirba ar nedirba šeimos ūkyje (CPK 197 str. 2 d.). Nėra ginčo, kad 2011 m. birželio 9 d. ieškovės vardu registruotas „A. ir K. R. bitininkystės ūkis“, taigi natūralu, kad dokumentai (paraiškos, deklaracijos) buvo tvarkomi ieškovės vardu, tačiau šių dokumentų duomenys nepaneigia teismo išvadų apie tai, kad atsakovas nutraukė santykius su ieškove 2016 m. rugsėjo- gruodžio mėn. ir neįrodo, kad atsakovas negyvena šeimoje ir nedirba ūkyje nuo 2014 m.

31. Dėl vaikų poreikių nustatymo. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė išlaikymą iš atsakovo po 150 Eur kiekvienam vaikui dydį, motyvuodama, kad vaiko protingų poreikių patenkinimui reikia po 380 Eur per mėnesį kiekvienam; išlaikymas iš atsakovo turi būti priteistas ne mažesnis, nei 190 Eur kiekvienam vaikui; atitinkamai turi būti perskaičiuotas išlaikymo įsiskolinimas kiekvienam vaikui. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, susijusius su išlaikymo dydžio nustatymu, kaip nepagrįstus. Pirma, pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, gabumų lavinimui. Ieškovės pateikti įrodymai dėl jos jau turėtų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių, tačiau teismas nustatydamas poreikių apimtį atsižvelgė į pateiktų įrodymų bei faktinių aplinkybių visumą ir tinkamai nustatė šalių nepilnamečių vaikų tenkintinų poreikių apimtį.

32. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje nustatyta, kad teismas, vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų. (LAT CBS teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3–307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3–491/2011, kt.).

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės pozicija dėl priteistino išlaikymo iš atsakovo padidinimo iki 190 Eur nenuosekli – ji teigia, kad atsakovas nuo 2014 m. niekur nedirbo ir neteikė išlaikymo vaikams, neturi turto ir realios perspektyvos ateityje įsidarbinti, tačiau reikalauja padidinti iš jo priteistą išlaikymą iki 190 Eur kiekvienam vaikui. Kartu ieškovė teikia papildomus įrodymus apie tai, kad jos pajamos buvo didesnės, nei nustatė teismas - 2017 m. spalio 2 d. pateiktą Valstybinei mokesčių inspekcijai patikslintą deklaraciją bei sąskaitos išrašus, patvirtinančius įplaukų į ieškovės sąskaitą dydį bei pagrindžiančius 2017 m. spalio 2 d. pateiktos deklaracijos duomenų teisingumą, t.y. įrodinėja, kad ji galėjo teikti vaikams didesnį išlaikymą, nei nustatė teismas (300 Eur kiekvienam). Tačiau vadovaujantis išlaikymo proporcingumo kiekvieno iš tėvų turtinei padėčiai principu, tokios apeliantės nurodytos aplinkybes nesudaro pagrindo padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo sumą, nes ieškovė, turinti didesnės pajamas, turi prisidėti prie vaikų išlaikymo didesne dalimi.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo ieškovės nurodytų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti pagrįstumą, su kuo apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka. Sutiktina su teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, kad vaikų kasdieniams, įprastiems, tiek būtiniesiems, tiek ugdymo ar laisvalaikio poreikiams patenkinti reikalingas 380 Eur išlaikymas. Ieškovė suformulavo ieškinio reikalavimą atsižvelgiant minimalios mėnesinės algos dydį, tačiau minimali mėnesinė alga (MMA) (sprendimo priėmimo ir paskelbimo metu buvo 380 Eur), yra orientacinis kriterijus, taikytinas tik atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ( LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

35. Ieškovė, nurodydama vaikų poreikių sudėtį ir jų apimtį, apsiribojo tik tam tikrų poreikių ir išlaidų jiems tenkinti dydžio nurodymu, tačiau reikalingų išlaidų apimties niekaip nepagrindė, todėl šios aplinkybės neįrodė (CPK 178 straipsnis). Ieškovei nepateikus įrodymų apie vaikų poreikių pagrįstumą ir išlaidų jiems tenkinti dydį, negalima laikyti, kad teismo nustatyta išlaikymo suma yra nepakankama ir tenkina tik pačius minimaliausius vaikų poreikius, nes apeliantės teiginys, kad teismo nustatyta būtina vaiko poreikiams patenkinti suma yra neprotinga, nesant įrodymų, paprasčiausiai negali būti įvertinta kitaip. Įrodymų apie papildomas išlaidas, specialius vaikų poreikius, pavyzdžiui, mokesčius už meno mokyklą, ieškovė nepateikė; duomenų, kad vaikams būtų reikalingas gydymas, specialus maistas, nėra. Apeliantė nesutiko su teismo išvada, kad kainos Birštone yra mažesnės, nei Vilniuje, motyvuodama, kad Birštonas yra kurortinis miestas, tačiau šis argumentas yra deklaratyvus ir konkrečiai įrodymais nepagrįstas.

36. Kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio pagrįstumo, turi būti nustatytos konkrečios išlaikymo aplinkybės, pagrįstos konkrečiais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nepilnamečių vaikų vartojimo poreikiai ir būtinos išlaidos jiems tenkinti teismo buvo nustatyti tinkamai, teismas pagrįstai pripažino, kad kiekvieno vaiko poreikių patenkinti reikalinga 300 Eur suma kas mėnesį.

37. Dėl išlaikymo formos. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo vaikams priteisti išlaikymo įsiskolinimas už 8 mėnesius kiekviena vaikui ir išlaikymas periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos. Apeliantės vertinimu išlaikymo iki vaikų pilnametystės priteisimas vienkartine pinigų suma ir išieškojimo nukreipimas į 59000 Eur sumą, antstolio gautą pardavus ½ atsakovo buto, geriau užtikrintų vaikų interesus. Apeliantė nurodo, kad gautas lėšas 59000 Eur sumoje ketina paimti kreditoriai, t.y. akivaizdu, kad vaikai šiuo atveju išlaikymui gautų visą pas antstolį esančią sumą - 59000 Eur. Ir šiuo atveju visiškai nesvarbu, kad tai būtų ne visa ieškiniu reikalaujama suma, nes ši suma sudaro 3/4 reikalaujamos sumos, todėl dėl likusio 1/3 galima tikėtis ir turėti viltį, kad atsakovas gal vis tik pradės dirbti, nes 59000 sumos pakanka daugeliui metų į priekį - iki 2027 metų rugsėjo mėnesio, už ją būtų galima pramaitinti vaikus ir tikėtis, kad atsakovas gal vis tik įsidarbins. Apeliantės vertinimu, visiškai nesvarbu, kad reikalavimai dėl vaikų išlaikymo pareikšti jau prasidėjus priverstinio išieškojimo procedūroms iš atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto. Apeliantė nurodo, kad 59 000 Eur suma turi būti priteista nepilnamečiams vaikams, įgyvendinat prioritetinio vaikų teisų gynimo principą, pagrįstas netinkamu šio principo aiškinimu, todėl atmestinas.

38. Pažymėtina, kad pati apeliantė taip pat pripažįsta, kad 59 000 Eur sumos užteks iki 2027 m., t.y. ji neužtikrins vaikų išlaikymo iki jų pilnametystės, ji tikisi, kad atsakovas po 2027 m. atsakovas įsidarbins ir toliau teiks likusi išlaikymą vaikams. Taigi pati apeliantė siūlo mišrią išlaikymo forma – dalį išlaikymą prašo priteisti vienkartine pinigų suma, likusią dalį tikisi gauti periodinėmis išmokomis. Tai ir padarė teismas, priteisdamas kiekvienam iš vaikų išlaikymo įsiskolinimą už 8 mėnesius ir išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos; ginčas iš esmės kilo dėl išlaikymo skolos sumos ir išlaikymo, priteistino iki vaikų pilnametystės, tačiau teisėjų kolegija atmetė apeliantės argumentus dėl išlaikymo įsiskolinimo atsiradimo momento ir teismo nustatyto priteistino iš atsakovo išlaikymo dydžio dėl jau aptartų motyvų.

39. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes apskaičiuojant šalių nepilnamečiams vaikams atsakovo teiktino išlaikymo skolą ir išlaikymą iki vaikų pilnametystės konkrečia pinigų suma, ji sudarytų 81 150 eurų (nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2017 m. gegužės mėn. – 3600 eurų (150x8x3), nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2030 m. birželio 22 d. – 23 550 eurų, nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2032 m. gegužės 21 d. – 27 000 x2=54 000 eurų). Kaip nurodyta pirmiau, atsakovas jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (kuris nebūtų areštuotas ir parduotas iš varžytynių) neturi, nurodytos (59 000 eurų) sumos nepakaktų visų šalių nepilnamečių vaikų poreikiams iki pilnametystės patenkinti, t.y. nėra įstatymo numatytų sąlygų priteisti išlaikymą vaikams vienkartine pinigų suma.

40. Bylos duomenimis atsakovas būdamas 52 metų, darbingo amžiaus, sveikas, turintis įrankininko-šaltkalvio išsilavinimą, bitininkas neturi darbingumo apribojimų, gali dirbti ir teikti išlaikymą vaikams. Pati apeliantė tikisi, kad atsakovas įsidarbins ir teiks išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis nuo 2027 m.. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad atsakovas yra ilgametis bedarbis, nemokus, neturintis jokio turto, išskyrus minėtų 59 000 Eur, todėl jo įdarbinimo galimybės yra tik teorinės.

41. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, teisingai paskirstė šalių įrodinėjimo naštą, todėl tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, turinčias įtakos išlaikymo dydžio sąlygoms ir išlaikymo formai nustatyti. Apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti priimtą teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliacinis skundas atmetamas.

42. Duomenų apie šalių išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.