Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų P. R., R. J. ir I. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovams P. R., R. J. ir I. T. dėl autorių teisių pažeidimo, įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus ir kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo viešoji įstaiga Vilniaus Gedimino technikos universitetas (Vilnius Tech),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. A. 2024 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuris 2024 m. spalio 9 d. buvo persiųstas pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui, prašydamas:

1.1. priteisti iš atsakovų P. R., R. J. ir I. T. po 5 000 Eur dydžio kompensaciją;

1.2. įpareigoti atsakovus per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, kreiptis į leidėją MDPĮ „Applied Sciences“ Editorial Office, paskelbusį mokslinę publikaciją „The Optimization of the Geometry of the Cenfigugal Fan at Different Design Points“ (Appl. Sci. 2024, 14, 3530) dėl jos išėmimo, nurodant, kad tai yra ieškovo magistro baigiamojo darbo plagiatas;

1.3. už kiekvieną delsimo įvykdyti įpareigojimą dieną skirti atsakovams 50 Eur dydžio baudą iki bus visiškai įvykdytas įpareigojimas;

1.4. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovas 2021 m. rugsėjo mėn. pradėjo studijuoti viešojoje įstaigoje Vilniaus Gedimino technikos universitete (Vilnius Tech) (toliau – ir Vilnius Tech) Mechanikos fakultete mechanikos inžinerijos magistro studijas, specializacija – mechaninių sistemų projektavimas ir gamyba. Ieškovas parengė baigiamąjį magistro darbą, kurio temą sugalvojo pats, t. y. „Išcentrinio ventiliatoriaus geometrijos optimizavimas. Centrifugal fan geometry optimization“ (toliau – magistro baigiamasis darbas). Idėja baigiamąjį magistro darbą rengti ta tema ieškovui kilo dar 2021 metais, dirbant uždarojoje akcinėje bendrovėje „Simna“, kuri gamina elektronikos produktus, skirtus vėdinimo įrangai. Magistro baigiamojo darbo vadovu buvo paskirtas atsakovas P. R., recenzentu – atsakovas R. J., kurie kartu su atsakove I. T., Mechanikos fakulteto Mechanikos ir medžiagų inžinerijos katedros vedėja, ieškovo darbą įvertino aukščiausiu balu. Ieškovui 2024 m. balandžio mėn. tapo žinoma, kad atsakovai MDPĮ ,,Applied Sciences“ žurnale (Appl. Sci. 2024, 14, 3530) 2024 m. balandžio 22 d. paskelbė mokslinę publikaciją ,,The optimization of the geometry of the centrifugal fan at different design points“ (toliau – ir straipsnis). Atsakovai, išleisdami straipsnį, nuplagijavo ieškovo magistro baigiamąjį darbą ir tuo pažeidė ieškovo autoriaus teises.

3. Atsakovai 2024 m. spalio 28 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko.

4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 27 d. nutartimi paskyrė žodinį bylos nagrinėjimą 2025 m. vasario 3 d. 9 val. 30 min. Paskirtame 2025 m. vasario 3 d. teismo posėdyje dalyvavo ieškovo ir atsakovo atstovai, teismo posėdis buvo atidėtas iki 2025 m. vasario 21 d. 9 val. 30 min., suteikiant šalims galimybę ginčą baigti taikiai. Šalims ginčo išspręsti taikiai nepavyko. Ieškovo atstovo prašymu teismo posėdžio data buvo pakeista ir naujas teismo posėdis paskirtas 2025 m. balandžio 14 d. 9 val. Atsakovų atstovai į 2025 m. balandžio 14 d. teismo posėdį neatvyko, o ieškovas prašė priimti sprendimą už akių.

5. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 18 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo V. A. ieškinį patenkino iš dalies: (1) priteisė ieškovui iš atsakovų P. R., R. J. ir I. T. po 1 500 Eur kompensaciją; (2) įpareigojo atsakovus per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo kreiptis į leidėją MDPĮ ,,Applied Sciences“ Editorial Office, paskelbusį mokslinę publikaciją „The Optimization of the Geometry of the Cenfigugal Fan at Different Design Points“ (Appl. Sci. 2024, 14, 3530) dėl straipsnio išėmimo, nurodant, kad tai yra ieškovo magistro baigiamojo darbo plagiatas; (3) neįvykdžius šio įpareigojimo, atsakovams už kiekvieną dieną skyrė 50 Eur dydžio baudą iki įpareigojimas bus visiškai įvykdytas; (4) priteisė ieškovui iš kiekvieno atsakovo po 1 620,78 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Atsakovai 2025 m. gegužės 8 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 2025 m. balandžio 18 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydami panaikinti 2025 m. balandžio 18 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, apklausti teismo posėdyje liudytoją Vilnius Tech Transporto inžinerijos fakulteto dėstytoją prof. dr. R. J..

7. Nurodė, kad abu atsakovų atstovai (advokatai) negalėjo dalyvauti 2025 m. balandžio 14 d. teismo posėdyje, t. y. advokatui R. Jokubauskui nebuvo suteikta prieiga prie elektroniniu būdu tvarkomos bylos, nors toks prašymas teismui buvo pateiktas 2025 m. kovo 12 d., o advokatas D. Bolzanas negalėjo dalyvauti dėl sveikatos problemų, todėl sprendimas už akių negalėjo būti priimtas. Be to, teismas neištyrė ir neįvertino visų bylos teisingam išnagrinėjimui aktualių įrodymų, todėl ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai. Atsakovų su atsiliepimu į ieškinį pateikti įrodymai – Vilnius Tech baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo tvarkos aprašas bei dėstytojams parengtos baigiamųjų darbų temų instrukcijos – akivaizdžiai paneigia ieškovo reikalavimą pripažinti, kad magistro baigiamasis darbas yra autorių teisių objektas, priešingai, jis neatitinka originalumo reikalavimų. Be to, atsakovai jau kreipėsi į leidėją dėl jo pašalinimo. Straipsnis yra publikuotas tarptautinėje duomenų bazėje ir dėl jo leidėjo vidaus taisyklių straipsnio pašalinimas iš duomenų bazės iš esmės nepriklauso nuo atsakovų veiksmų. Teismo priteista kompensacija neatitinka teismų praktikoje suformuotų kriterijų. Ieškovui buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, kurių jis realiai nepatyrė, kadangi jų apmokėjimą patvirtinantys įrodymai į bylą nėra pateikti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 2 d. nutartimi atsakovų P. R., R. J. ir I. T. pareiškimo peržiūrėti 2025 m. balandžio 18 d. sprendimą už akių netenkino.

9. Nepagrįstais teismas pripažino atsakovų argumentus, kad jų atstovui advokatui R. Jokubauskui nebuvo suteikta prieiga prie elektroninės bylos. Atsakovai pagal 2024 m. rugsėjo 3 d. teisinių paslaugų sutartį pavedė advokatui D. Bolzanui ir (ar) advokatui R. Jokubauskui atstovauti atsakovams nurodytose srityse. Teismo posėdyje, vykusiame 2025 m. vasario 3 d., dalyvavo abu atsakovų atstovai, t. y. advokatai D. Bolzanas ir R. Jokubauskas. Taigi, abiem atsakovų atstovams buvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdyje ir apie bylos nagrinėjimą jiems buvo žinoma. Atsakovų atstovo advokato D. Bolzano 2025 m. kovo 12 d. pašymas suteikti advokatui R. Jokubauskui prieigą prie bylos teisėjo 2025 m. kovo 13 d. rezoliucija taip pat buvo patenkintas ir prieiga jam suteikta, tuo užtikrinant atsakovams teisę į teisminę gynybą.

10. Teismo vertinimu, atsakovų pateikti duomenys apie jų atstovui advokatui D. Bolzanui 2025 m. balandžio 9 d. Vokietijoje suteiktas medicinines paslaugas neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl jo (ne)galėjimo dalyvauti 2025 m. balandžio 14 d. teismo posėdyje. Teismo posėdis įvyko praėjus 5 dienoms po to, kai advokatas kreipėsi į medikus dėl (duomenys neskelbtini), duomenų apie šiam atsakovų atstovui nuo 2025 m. balandžio 9 d. išduotą nedarbingumo pažymėjimą taip pat nėra. Kitokios išvados teismui neleido padaryti ir duomenys iš e-sveikata.lt sistemos apie tai, kad advokatas D. Bolzanas 2025 m. balandžio 14 d. 10.39 val. konsultavosi su šeimos gydytoju, nes nėra duomenų, kad šiuo laikotarpiu jis buvo nedarbingas. Atsakovų atstovui advokatui D. Bolzanui apie teismo posėdį buvo tinkamai pranešta 2025 m. kovo 13 d., todėl dar iki 2025 m. balandžio 14 d. teismo posėdžio jis galėjo pateikti prašymą dėl šio posėdžio atidėjimo, jeigu vertino, kad dėl sveikatos būklės negalės jame dalyvauti. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad atsakovų atstovas yra profesionalus teisininkas – advokatas, kuriam neabejotinai žinomos procesinės neveikimo ir pasyvumo teisinės pasekmės.

11. Teismas pripažino, kad atsakovų pareiškime nurodyti argumentai bei įrodymai taip pat neturi įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Priešingai nei teigia atsakovai, priimant sprendimą už akių buvo išsamiai ištirtos ir įvertintos aplinkybės, susijusios su autorių teisių objekto (ne)buvimu. Atsakovai nepateikė jokių naujų argumentų bei įrodymų, kurie paneigtų teismo padarytą išvadą, kad ieškovo parengtas magistro baigiamasis darbas yra jo autorinis darbas, kuriam yra taikoma autorių teisių apsauga. Priimant sprendimą už akių buvo vadovaujamasi ir teismų praktika, kad autorių teisių apsauga taikytina originaliems mokslo kūriniams, išreikštiems objektyvia forma, įskaitant ir magistro baigiamuosius darbus, kurie parengti raštu ir kuriuose pateiktas autoriaus savarankiškai atlikto tyrimo aprašymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-595-881/2019). Be to, priimdamas sprendimą už akių teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 62 straipsnio bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentų etikos kodekso nuostatomis, ieškovo į bylą pateikta 2024 m. gegužės 29 d. prof. dr. R. J. išvada dėl magistro darbo plagiato, 2024 m. birželio 27 d. Vilnius Tech Etikos komiteto pirmininko G. B. raštu. Visi šie įrodymai lėmė teismo išvadą, kad ieškovo parengtas magistro baigiamasis darbas yra jo autorinis darbas, kuriam yra taikoma autorių teisių apsauga, o atsakovai, išleisdami straipsnį, nuplagijavo ieškovo magistro baigiamąjį darbą.

12. Teismo vertinimu, tokia atsakovų akcentuojama aplinkybė, kad atsakovė I. T. 2025 m. vasario 18 d. visų atsakovų vardu kreipėsi į straipsnio leidėją su prašymu išimti straipsnį, taip pat neturi esminės reikšmės. Iš su pareiškimu pateikto elektroninio laiško teismas nustatė, kad atsakovai nenurodė straipsnio pašalinimo pagrindo, kurį ieškinyje prašė nurodyti ieškovas, t. y. kad šis straipsnis yra magistro baigiamojo darbo plagiatas. Todėl ir pagrindo netenkinti atitinkamo ieškinio reikalavimo nebuvo.

13. Nepagrįstais teismas pripažino ir pareiškimo argumentus, kad ieškovui priteistas žalos, kurios jis nepatyrė, atlyginimas ar kad nustatytas žalos dydis akivaizdžiai neatitinka teismų praktikoje suformuotų kriterijų. Sprendime už akių buvo įvertinti atsakovų veiksmai, jų mastas bei forma, bei, vadovaujantis teismų praktika, priteista proporcingumo, teisingumo bei protingumo kriterijus atitinkanti kompensacija. Pareiškime nurodyto liudytojo iškvietimo ir apklausimo klausimas jau buvo išspręstas 2025 m. vasario 3 d. vykusiame teismo posėdyje.

14. Pasisakydamas dėl iš atsakovų ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų realumo, teismas pažymėjo, kad šalis su advokatu gali susitarti dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo termino atidėjimo ir tai netrukdo teismui spręsti dėl tokių išlaidų atlyginimo priteisimo teismo sprendimu (nutartimi). Todėl iš byloje ieškovo ir jo atstovo pateiktų sąskaitų faktūrų nustačius, kad buvo susitarta išlaidas apmokėti ateityje (nurodyti terminai), teismas turėjo pagrindą priteisti ieškovui jų atlyginimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Atsakovai P. R., R. J. ir I. T. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 18 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Egzistuoja absoliutus skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindas. Teismas netyrė ir nevertino su pareiškimu pateikto įrodymo, patvirtinančio, kad atsakovė kreipėsi į leidėją dėl straipsnio iš leidinio išėmimo. Pateikti įrodymai patvirtina, kad reikalavimas įpareigoti kreiptis į leidėją dėl straipsnio išėmimo ir reikalavimas skirti baudą yra nepagrįsti, sprendimu už akių šie reikalavimai negalėjo būti patenkinti. Be to, šie reikalavimai negalėjo būti patenkinti dar ir todėl, kad straipsnio išėmimas nepriklauso nuo atsakovų valios, tokio reikalavimo jie negali įgyvendinti, kadangi atitinkamą sprendimą gali priimti tik duomenų bazės savininkas, t. y. leidėjas.

15.2. Teismas visiškai neįvertino to, kad atsakovai aktyviai gina savo teises, pateikė tiek atsiliepimą į ieškinį, tiek ir tripliką, kuriuose nurodė aiškius ir konkrečius duomenis, kodėl nesutinka su ieškovo nepagrįstais argumentais, patikė jų poziciją pagrindžiančius įrodymus. Ir priešingai, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo reikalavimą bei tariamai patirtą žalą. Atsakovai aiškiai ir motyvuotai pagrindė, kad magistro baigiamasis darbas neatitinka Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatyme (toliau – ATGTĮ) nustatytų autorių teisių kūriniui keliamo originalumo reikalavimų, todėl ieškovas neturi jokio teisės prašyti taikyti ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalyje nustatytą kompensaciją. Teismas sprendime už akių šių aplinkybių visiškai nevertino.

15.3. Priimant sprendimą už akių nebuvo įvertinti pareiškimo argumentai dėl būtinybės apklausti liudytoją prof. R. J., neįvertinti Vilnius Tech baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo tvarkos aprašas ir dėstytojams parengtos Baigiamųjų darbų temų instrukcijos. Pagal nurodytas Baigiamųjų darbų rengimo taisykles magistro baigiamasis darbas nėra laikomas savarankiška autoriaus kūryba, todėl jam, atitinkamai, netaikytina ir ATGTĮ nustatyta autorių teisių apsauga.

15.4. Atsakovų pamatinė teisė į teisminę gynybą buvo šiurkščiai pažeista, nesuteikus jų atstovams galimybės dalyvauti teismo posėdyje. Nors teismas 2025 m. kovo 13 d. rezoliucija suteikė (nustatė suteikti) prieigą advokatui R. Jokubauskui prie civilinės bylos, tačiau faktiškai advokatui prieiga prie bylos laiku nebuvo suteikta. Teiginius, kad advokatui R. Jokubauskui prieiga prie civilinės bylos nebuvo suteikta, patvirtina ir tai, kad šaukimas į teismo posėdį buvo išsiųstas tik advokatui D. Bolzanui, teismo posėdžio pažymose atsakovų atstovu taip pat nurodomas tik advokatas D. Bolzanas.

15.5. Advokatas D. Bolzanas teismo posėdyje negalėjo dalyvauti dėl itin sunkios sveikatos būklės – (duomenys neskelbtini), prasidėjusio užsienio valstybėje (Vokietijoje). Advokatas pateko į ligoninę, o posėdžio dieną negalėjo judėti, vykti pas gydytoją, tik per pietus susisiekė su šeimos gydytoju, kuris paskyrė gydymą. Itin sudėtinga (duomenys neskelbtini) nesudarė jokių galimybių prieigą prie bylos turinčiam atstovui išreikšti savo poziciją. Tai patvirtina medicininiai dokumentai. Teismui buvo pateikti įrodymai ir apie advokato D. Bolzano kreipimąsi dėl skubios pagalbos į šeimos gydytoją 2025 m. balandžio 14 d. 10 val. 39 min. (t. y. teismo posėdžio dieną) – teismo posėdžio dieną advokatas D. Bolzanas jautėsi itin blogai, jam buvo būtina medicininė pagalba.

15.6. Priimdamas sprendimą už akių teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Ieškovas pateikė į bylą tik jam išrašytas sąskaitas faktūras, tačiau nepateikė jų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų. Teismas patenkino tik dalį ieškinio reikalavimo, todėl tik dalis bylinėjimosi išlaidų galėjo būti priteista. Teismas, nustatydamas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, neatsižvelgė ir į tai, kad ieškovui atstovavo ne advokatas, o advokato padėjėjas, kuris vilkino bylos nagrinėjimą.

16. Ieškovas V. A. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad egzistuoja absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas. Teismas įvertino atsakovo su pareiškimu pateiktą 2025 m. vasario 18 d. elektroninį laišką ir konstatavo, kad nors atsakovai kreipėsi dėl straipsnio išėmimo, tačiau jame nenurodė jo išėmimo pagrindo (kad jis yra ieškovo magistro baigiamojo darbo plagiatas). Todėl šis įrodymas neturi įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

16.2. Atsakovas nei pareiškime, nei atskirajame skunde nenurodė, kokie konkrečiai byloje esantys įrodymai turėjo teismui kelti rimtų abejonių, kad ieškovo magistro baigiamasis darbas nėra autorinis darbas ir, remiantis šiuo pagrindu, negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Atsakovų prašymas apklausti liudytoją prof. dr. R. J. buvo išspręstas žodine nutartimi, kurią atsakovai galėjo skųsti, tačiau to nepadarė. Prof. dr. R. J. išvada yra išsami ir aiški, be to, ją įvertino tiek Vilnius Tech Etikos komitetas, tiek ir rektorius R. K., sutartinai konstatuodami, kad straipsnis yra ieškovo magistro baigiamojo darbo plagiatas.

16.3. Teismas objektyviai ištyrė atsakovo su pareiškimu pateiktus įrodymus dėl advokato D. Bolzano sveikatos būklės ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovai nepateikė įrodymų, kurie pateisintų advokato neatvykimą į dar 2025 m. kovo 13 d. suplanuotą 2025 m. balandžio 14 d. teismo posėdį. Nors atsakovai teigė, kad advokato D. Bolzano sveikatos būklė buvo neva kritinė, tačiau nei 2025 m. balandžio 9 d., nei 2025 m. balandžio 14 d. atstovas nebuvo stacionarizuotas, jam nebuvo suteiktas nedarbingumas, o tai paneigia atsakovų argumentus apie advokato negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje.

16.4. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovų advokatui D. Jokubauskui 2025 m. kovo 13 d. buvo suteikta prieiga prie bylos ir kad jam turėjo būti žinoma apie teismo posėdį. Nors atsakovai atskirajame skunde tvirtina, kad tai nebuvo padaryta laiku, jie nenurodė, kada konkrečiai advokatui D. Jokubauskui tokia prieiga suteikta ir nepateikia tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų.

16.5. Atskirasis skundas grindžiamas naujais, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nenurodytais argumentais dėl teismo šaukimo išsiuntimo tik vienam iš atstovų ir vieno iš atstovų nurodymu teismo posėdžio pažymoje. Nauji argumentai apeliacinės instancijos teisme negali būti vertinami. Be to, jie yra visiškai nepagrįsti.

16.6. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas sprendimu už akių išspręstas nepažeidžiant proceso teisės normų. Ieškovas ir jo atstovas susitarė, kad dalis sąskaitų faktūrų už byloje patirtas išlaidas bus apmokama ateityje, susitarimą fiksuojant atstovo išrašytose sąskaitose faktūrose. Todėl teismas pagrįstais šias išlaidas pripažino realiomis ir jas priteisė iš atsakovų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl sprendimo už akių instituto paskirties, sąlygų sprendimui už akių panaikinti ir bylos nagrinėjimui atnaujinti

17. Sprendimo už akių priėmimas yra viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-378/2021, 28 punktas).

18. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos yra įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka.

19. Toks teisinis reglamentavimas, be kita ko, reiškia, kad teismo teisė priimti sprendimą už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančios šalies atžvilgiu yra glaudžiai susijusi su asmens teisių dalyvauti pradėtoje byloje ir išreikšti savo poziciją užtikrinimu, įskaitant ir tinkamą asmens informavimą apie pradėtą civilinę bylą ir (ar) joje atliekamus procesinius veiksmus. Todėl yra svarbu užtikrinti, kad šalis būtų bent vieną kartą tinkamu būdu ir laiku informuota apie prieš ją pradėtą teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018, 32 punktas). Tik tokiu atveju būtų užtikrintas šalių lygiateisiškumas, o priimtas dėl ginčo baigties sprendimas atitiktų CPK įvirtintą sprendimo už akių instituto paskirtį.

20. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas šiuo aspektu, yra išaiškinęs, kad CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą“ negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti, ypač tais atvejais, kai byloje pateiktų įrodymų duomenys yra fragmentiški, prieštaringi, netikslūs, yra kitokių jų esminių trūkumų arba neaiškios bylos aplinkybės, ir tai trukdo teismui padaryti vienareikšmes išvadas priimant sprendimą; teismas negali priimti sprendimo už akių, kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 28–31 punktai; 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-1075/2021, 27 punktas).

21. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki šio posėdžio priežasčių svarbumą, arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taip pat nurodytinos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir pateiktini įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 3 dalis).

22. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu nustato bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Pareiškimą teikianti šalis turi įrodyti bent vieną iš šių sąlygų.

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šalių, t. y. ieškovo V. A. ir apeliantų (atsakovų) P. R., R. J. ir I. T., ginčą dėl autorių teisių galimo pažeidimo išsprendė 2025 m. balandžio 18 d. sprendimu už akių. Kliūčių sprendimui už akių priimti teismas neįžvelgė, nes apeliantams ir jų atstovui apie 2025 m. balandžio 14 d. teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, prašymo atidėti teismo posėdį nebuvo gauta, todėl ieškovui prašant ir teismui nenustačius byloje esančių duomenų (įrodymų) nepakankamumo ar jų prieštaringumo kaip kliūties teisingam sprendimui byloje priimti, byla buvo baigta apeliantams už akių priimtu sprendimu.

24. Apeliantų teigimu, kilęs ginčas negalėjo būti baigtas priimant sprendimą jiems už akių, nes nebuvo atliktas išsamus ir teisingas įrodymų tyrimas, o jų atstovai nebuvo tinkamai informuoti apie teismo posėdį ir (ar) jame negalėjo dalyvauti dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys dėl kiekvienos iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sąlygų bei jų vertinimo, atsižvelgdamas į tuos argumentus, kurie nurodyti atskirajame skunde.

Dėl negalėjimo priimti sprendimą apeliantams už akių

25. Kaip nurodyta pirmiau, apeliantai yra įsitikinę, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines ir procesines aplinkybes, susijusias su jiems atstovavusių advokatų informavimu apie 2025 m. balandžio 14 d. teismo posėdį, vieno iš atstovų ligą ir jo negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje priežastį, todėl skundžiamoje nutartyje padarė neteisingą išvadą, kad nagrinėjamoje byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių. Tokia apeliantų pozicija stokoja pagrįstumo.

26. Pagal CPK 51 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus; paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą (1 dalis); atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas (2 dalis); dalyvaujantys byloje asmenys privalo pirmame teismui pateikiamame procesiniame dokumente nurodyti, ar byloje dalyvaus patys, ar ves bylą per atstovą (5 dalis); atstovas ir atstovaujamasis privalo nedelsiant pranešti teismui apie atstovavimo santykių pabaigą ar pasikeitimą (6 dalis). CPK 118 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta ir bendroji taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui, išskyrus atvejus, kai teismas konstatuoja, kad atstovui procesiniai dokumentai bus įteikiami operatyviau. Šalies prašymą dėl procesinių dokumentų įteikimo teismas išsprendžia rezoliucija rašytinio proceso tvarka.

27. Nagrinėjamu atveju apeliantai pirmame teismui pateiktame procesiniame dokumente – 2024 m. rugsėjo 12 d. prašyme dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo – nurodė, kad bylą jie ves per atstovą advokatą D. Bolzaną. Prie šio prašymo pridėtame išraše iš 2024 m. rugsėjo 3 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. 304 nurodyta, kad nagrinėjamoje byloje apeliantams atstovaus advokatas D. Bolzanas ir (ar) advokatas R. Jokubauskas. Tiek atsiliepimą į ieškinį, tiek tripliką apeliantų vardu pateikė bei juos pasirašė advokatas D. Bolzanas.

28. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad advokatui D. Bolzanui 2024 m. gruodžio 27 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) buvo išsiųstas šaukimas į 2025 m. vasario 3 d. 9 val. 30 min. teismo posėdį. Šiame 2025 m. vasario 3 d. teismo posėdyje, kuris buvo atidėtas iki 2025 m. vasario 21 d. 9 val. 30 min., siekiant suteikti šalims galimybę taikiai baigti ginčą, dalyvavo abu teisinių paslaugų sutartyje nurodyti apeliantų atstovai, t. y. ir advokatas D. Bolzanas, ir advokatas R. Jokubauskas. 2025 m. vasario 21 d. teismo posėdžio data dar kartą buvo pakeista į 2025 m. kovo 5 d. 10 val., teismui 2025 m. vasario 21 d. gavus ieškovo atstovo prašymą atidėti teismo posėdį, kadangi šalims reikia daugiau laiko susitarimui dėl taikaus ginčo išsprendimo pasiekti. Reaguodamas į ieškovo pateiktą prašymą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą nustatyti kitą teismo posėdžio datą, apeliantų atstovas advokatas D. Bolzanas 2025 m. vasario 21 d. pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad 2025 m. kovo 5 d. teismo posėdyje negalės dalyvauti, nes bus išvykęs į Jungtines Amerikos Valstijas, nurodė datas, kuriomis prašo neskirsti naujo teismo posėdžio. Pirmosios instancijos teismo teisėjo 2025 m. vasario 21 d. rezoliucija posėdžio data buvo pakeista ir nustatyta nauja teismo posėdžio data – 2025 m. kovo 13 d.

29. Apeliantų atstovas D. Bolzanas 2025 m. kovo 12 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo prašymą priimti naujus rašytinius įrodymus, kuriame, be kita ko, nurodė, kad 2025 m. kovo 13 d. teismo posėdyje dalyvaus advokatas R. Jokubauskas, prašė šiam advokatui suteikti prieigą prie elektroniniu būdu tvarkomos bylos. Bylą nagrinėjusio teisėjo rezoliucija prašymas suteikti prieigą advokatui R. Jokubauskui buvo patenkintas. Visgi, ir 2025 m. kovo 13 d. teismo posėdis neįvyko, nes tą pačią dieną buvo gautas ieškovo atstovo prašymas teismo posėdį atidėti dėl atstovo ligos, kurį pirmosios instancijos teismo teisėjas tos pačios dienos rezoliucija patenkino ir paskyrė naują teismo posėdžio datą – 2025 m. balandžio 14 d.

30. Viena vertus, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų, t. y. elektroninės bylos kortelės ,,šalys“ duomenų matyti, kad advokatui R. Jokubauskui prieiga prie elektroniniu būdu tvarkomos bylos buvo suteikta 2025 m. gegužės 9 d., o teismo šaukimas į 2025 m. balandžio 14 d. teismo posėdį buvo išsiųstas tik advokatui D. Bolzanui. Kita vertus, vien šios aplinkybės neteikia pagrindo sutikti su apeliantų atskirojo skundo argumentais, kad teismas pažeidė jų teisę būti atstovaujamiems bylos procese, nes jų atstovams (advokatams) apie paskirtą teismo posėdį nebuvo žinoma ir jie jame negalėjo dalyvauti dėl objektyvių aplinkybių.

31. Kaip teisingai skundžiamoje teismo nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atstovavimo sutartį apeliantai sudarė su abiem advokatais. Abu advokatai dalyvavo 2025 m. vasario 3 d. teismo posėdyje. Advokatas D. Bolzanas 2025 m. kovo 12 d. prašyme nenurodė, kad atstovavimo sutartis su juo yra nutraukiama ir toliau apeliantams atstovaus tik advokatas R. Jokubauskas. Taigi, nėra jokios abejonės, kad tos pačios advokatų kontoros advokatai ne tik turėjo visas galimybes informuoti vienas kitą apie proceso eigą bei ja domėtis, bet ir privalėjo bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu, juolab ir taip jau užsitęsus bylos procesui dėl šalių pageidavimo ginčą išspręsti taikai ir kitų šalių prašymų.

32. Kaip jau buvo minėta, advokatui D. Bolzanui šaukimas į 2025 m. balandžio 14 d. teismo posėdį buvo išsiųstas 2025 m. kovo 13 d. per EPP. Atitinkamai, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, šaukimo įteikimo diena yra 2025 m. kovo 14 d., t. y. po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Advokatas D. Bolzanas, tebebūdamas apeliantų teisiniu atstovu, neabejotinai turėjo pareigą domėtis byla ir jos eiga, tikrinti jam teismo elektroninių ryšių priemonėmis siunčiamus teismo procesinius dokumentus, derinti su kitu apeliantų atstovu atvykimą į šaukiamą teismo posėdį, atsižvelgiant į teisinių paslaugų sutarties turinį, pagal kurią apeliantams atstovauja bet kuris iš advokatų arba jie abu kartu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantų atstovai visus procesinius dokumentus teismui teikė per EPP, be to, ir procesiniuose dokumentuose jie nurodo tik elektroninius savo kontaktus, pažymėdami, kad advokatų profesinė bendrija ,,LegatumLaw“ yra nuotolinė advokatų kontora.

33. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas vienam iš advokatų prieigą prie elektroniniu būdu tvarkomos bylos faktiškai suteikė jau po to, kai buvo priimtas sprendimas už akių, tačiau apie paskirtą teismo posėdį tinkamai ir laiku buvo informuotas antrasis apeliantų atstovas, tos pačios kontoros advokatas, kuriam neabejotinai kilo pareiga pranešti apie paskirtą teismo posėdį antrajam atstovui arba, alternatyviai, pačios šalims (apeliantams), jeigu dėl kurių nors priežasčių jis pats dalyvauti teismo posėdyje neplanavo ar negalėjo. Įstatymo leidėjas nenustato pareigos su byla susijusius procesinius dokumentus (taigi, ir šaukimus) siųsti dar ir pačioms šalims (ieškovams, atsakovams; CPK 118 straipsnio 1 dalis), išskyrus šioje teisės normoje tiesiogiai nurodytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, advokatams keliami tokie patys, kaip ir pačioms šalims (fiziniams ar juridiniams asmenims) arba net aukštesni reikalavimai, susiję su vienas kito informavimu apie procesą ar teismo siunčiamų dokumentų priėmimu bei atitinkamos informacijos suteikimu teisėtiems atstovams byloje (nagrinėjamu atveju informacijos suteikimu antrajam atstovui).

34. Aplinkybė, kad advokatas D. Bolzanas 2025 m. balandžio 9 d. kreipėsi į medikus Vokietijoje dėl (duomenys neskelbtini), o 2025 m. balandžio 14 d. ir į Lietuvos medikus, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad jis neturėjo galimybės informuoti kito advokato apie teismo posėdį. Kaip minėta, šaukimas į 2025 m. balandžio 14 d. teismo posėdį buvo išsiųstas 2025 m. kovo 13 d. Duomenų, kad advokatas D. Bolzanas dėl objektyvių aplinkybių – ligos – negalėjo susipažinti su jam išsiųstu teismo šaukimu bei informuoti apie teismo posėdį kitą advokatą (iki 2025 m. balandžio 9 d. būtų sirgęs), byloje nėra. Todėl vien tai, kad nuo teismo posėdžio datos pakeitimo ir šaukimo išsiuntimo praėjus beveik mėnesiui sutriko advokato D. Bolzano sveikata, neleidžia padaryti išvados, kad jis objektyviai neturėjo galimybės apie paskirtą teismo posėdį informuoti antrojo apeliantų teisinio atstovo.

35. Apibendrinant konstatuotina, kad apeliantai ir jų atstovai buvo informuoti apie procesą (apie teismo posėdį, į kurį neatvyko nei patys apeliantai, nei jų atstovas), o neatvykimo į 2025 m. balandžio 14 d. teismo posėdį priežastys pagal pateiktus įrodymus nelaikytinos svarbiomis ar kliudžiusiomis teismui ginčą išspręsti priimant sprendimą už akių. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad apeliantai neįrodė CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyto pagrindo sprendimui už akių panaikinti ir bylos nagrinėjimui atnaujinti.

Dėl apeliantų nurodomų įrodymų įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui

36. Kaip jau buvo minėta, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Jeigu teismas konstatuoja, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, tokiu atveju sprendimas už akių panaikinamas ir bylos nagrinėjimas atnaujinamas (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

37. Kasacinis teismas, aiškindamas ir plėtodamas CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymo praktiką, yra nurodęs, kad argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017, 32 punktas). Taigi, sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 42 punktas; 2023 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-378/2023, 30 punktas).

38. Nagrinėjamu atveju apeliantai savo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo grindė tiek įrodymais, kurie jau buvo bylos dalimi, t. y. Vilnius Tech dėstytojams parengta baigiamųjų darbų temų instrukcija, Vilnius Tech baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo tvarkos aprašu, bei naujais su pareiškimu pateiktais rašytiniais įrodymais – E. Šutino knygos ,,Baigiamųjų darbų metodikos ir nurodymai“ ištrauka, 2025 m. vasario 18 d. apeliantės I. T. elektroniniu laišku. Apeliantų teigimu, šių netinkamai ištirtų ir (ar) iš viso netirtų įrodymų visuma patvirtina jų pozicijos, kad magistro baigiamasis darbas negali būti autorių teisių objektu, teisingumą ir atitinkamos apsaugos jam netaikymą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad nurodyti duomenys (įrodymai) neturi įtakos sprendimo už akių teisingumui, teisėtumui ir pagrįstumui.

39. Visų pirma, priešingai nei teigia apeliantai atskirajame skunde, priimdamas sprendimą už akių teismas vertino ir įvertino tiek Vilnius Tech dėstytojams parengtą baigiamųjų darbų temų instrukciją, tiek ir baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo tvarkos aprašą (žr. 2025 m. balandžio 18 d. sprendimo už akių 19 punktą). Nors pagal Vilnius Tech baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo tvarkos aprašo 3.2.3 papunktį bei 17 punktą studentas kartu su baigiamojo darbo vadovu suformuoja baigiamojo darbo temą, tikslus, uždavinius ir kt., darbo vadovas konsultuoja studentą, tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad magistro darbas laikytinas kūriniu, kuriam taikoma autorių teisių apsauga.

40. Apeliantų nurodytame Vilnius Tech baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo tvarkos aprašo 18.9 papunktyje, be kita ko, nurodyta, kad baigiamasis darbas turi būti parengtas sąžiningai ir savarankiškai, laikantis ATGTĮ, Vilnius Tech akademinės etikos kodekso, šio aprašo ir kitų teisės aktų. Dar daugiau, pagal to paties aprašo 3.2.2 papunktį studentai gali pasiūlyti baigiamojo darbo temą ir patys. Šiuo atveju siūlomą temą studentas aptaria su galimu vadovu ir, jam sutikus, informuoja katedros vedėją arba jo įgaliotą asmenį. Vadinasi, priešingai nei įrodinėja apeliantai, baigiamojo darbo tema nėra išimtinė jo vadovo diskrecija, ją gali pasiūlyti ir pats studentas. Ieškovas teigia, kad būtent jis ir pasiūlė magistro baigiamojo darbo temą, o šiuos teiginius paneigiančių įrodymų apeliantai nepateikė. Dėstytojams parengta baigiamųjų darbų temų instrukcija, kurioje aprašyta temų įkėlimo, jų pasirinkimo ir konkretiems studentams priskyrimo tvarka, nepatvirtina, kad darbo temą pasiūlė apeliantai, o ne pats ieškovas.

41. Aplinkybė, kad darbo vadovas konsultuoja studentą, formuoja tikslus, uždavinius ir pan., nepaneigia teismų praktikoje jau suformuoto aiškinimo, kad magistro baigiamas darbas yra autoriaus kūrinys, kuriam taikoma ATGTĮ įtvirtinta teisinė apsauga (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-595-881/2019). Pažymėtina, kad vieno iš apeliantų buvimas ginčo objektu tapusio darbo vadovu galėtų būti reikšminga aplinkybė nebent sprendžiant bendraautorystės klausimą (toks klausimas nagrinėjamoje byloje nebuvo keliamas), bet ne nusprendžiant, ar magistro baigiamas darbas iš viso gali būti autorių teisių objektu.

42. Nagrinėjamu atveju vertinimą, kad ieškovo parengtas magistro baigiamasis darbas atitinka ATGTĮ įtvirtintus reikalavimus ir kad apeliantai savo straipsnyje panaudojo būtent ieškovo kūrinį, nenurodę jo darbo kaip šaltinio, pagrindžia byloje esančių įrodymų visuma. Prof. dr. R. J. 2024 m. gegužės 29 d. išvadoje yra pažymėjęs, kad mokslinėje publikacijoje (straipsnyje) nuo įvado iki išvadų yra ištisos teksto pastraipos, kuriose pateikta magistro baigiamajame darbe publikuota medžiaga: literatūros apžvalgos dalys, tyrimo aprašymai, paveikslai, tyrimo rezultatai, išvados. Vilnius Tech Senato teisės ir etikos komitetas 2024 m. birželio 18 d. posėdyje nustatė akivaizdų ieškovo magistro baigiamojo darbo plagijavimą ir panaudojimą straipsnyje, kartu pripažinęs apeliantų veiklą kaip grubų akademinės etikos pažeidimą. Visiems apeliantams 2024 m. liepos 30 d. Vilnius Tech rektorius skyrė po įspėjimą.

43. Kitų įrodymų, kurie galėtų paneigti aptartų rašytinių įrodymų turinį (leistų pagrįstai suabejoti šių duomenų patikimumu), paneigtų ieškovo argumentus, kad apeliantai į savo straipsnį perkėlė jo parengtus grafikus, lenteles, skaičiavimus, apeliantai į bylą nėra pateikę. Atskirojo skundo argumentai, kad byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai, nes apeliantams nebuvo suteikta teisė apklausti prof. dr. R. J., kuris ir parengė minėtą išvadą, nesudaro pagrindo spręsti, kad dėl šios priežasties galėjo būti priimtas neteisingas teismo sprendimas. Apeliantai nenurodė, kokias konkrečiai aplinkybes galėtų kitaip, nei yra nurodyta raštu parengtoje išvadoje, paliudyti R. J., kokius klausimus jam buvo ketinama užduoti, nepateikti jokie kiti duomenys, leidžiantys suabejoti šios išvados, kaip rašytino įrodymo, patikimumu ir teisingumu. Tai, kad apeliantai nesutinka su aptariama išvada, nereiškia, kad ji nėra teisinga, apeliantams net neįrodinėjant jų pačių atlikto tyrimo, grafikų ir lentelių savarankiško parengimo, jų pačių atliktų skaičiavimų ar pan.

44. Nepagrįsti ir tokie atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino su pareiškimu pateikto apeliantės I. T. 2025 m. vasario 18 d. išsiųsto elektroninio laiško straipsnio leidėjui, todėl egzistuoja absoliutus skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje (žr. 2025 m. birželio 2 d. nutarties 31 punktą) pasisakė, kad apeliantės visų apeliantų vardu išsiųstame elektroniniame laiške leidėjui nurodytas prašymas išimti straipsnį negali būti vertinamas kaip ieškovo reikalavimo tinkamas įgyvendinimas. Ieškovas ieškinyje aiškiai nurodė, kad leidėjui turi būti įvardyta ir prašymo pašalinti straipsnį priežastis – straipsnis yra jo magistro baigiamojo darbo plagiatas. Akivaizdu, kad teismas ištyrė ir įvertino šį įrodymą, pasisakė dėl jo reikšmės, todėl atskirojo skundo argumentai dėl absoliutaus teismo nutarties negaliojimo pagrindo pripažinti deklaratyviais ir nepagrįstais.

45. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad nors apeliantė kreipėsi į straipsnio leidėją dėl jo pašalinimo, kai Vilnius Tech rektorius, 2024 m. liepos 30 d. skirdamas apeliantams įspėjimą, be kita ko, įpareigojo juos raštu kreiptis į leidėją, paskelbusį plagiatu pripažintą straipsnį, jį informuojant apie atitinkamo sprendimo priėmimą, tai nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo tokio ieškinio reikalavimo patenkinti (įpareigoti apeliantus kreiptis į leidėją dėl straipsnio pašalinimo, nurodant pašalinimo priežastį) ar nustatyti mokėtiną kompensaciją (baudą) už įpareigojimo nevykdymą. Kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, elektroniniame laiške dėl straipsnio pašalinimo iš viso nėra įvardyta priežastis, kodėl šis straipsnis turėtų būti pašalintas, o tai gali turėti įtakos straipsnio leidėjo veiksmams (pašalinti ar ne) ir jų operatyvumui. Be to, dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis) suteikia galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui, kuris mano, kad jo teisės yra pažeistos, pasirinkti, kaip ir kokiu būdu jo teisės turi būti apgintos. Atitinkamai, tik pats ieškovas turi teisę suformuoti ieškinio dalyką, o teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje turi nurodyti, ar ieškinys tenkinamas ar ne, jei tenkinamas – nurodyti patenkinto ieškinio turinį (CPK 270 straipsnio 5 dalis).

46. Priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas tiek šalims, tiek ir kitiems asmenimis bei institucijoms (CPK 18 straipsnis). Vadinasi, teismo procesinis sprendimas turi būti vykdomas pagal jame nurodytą tvarką, o ne taip, kaip patogiau ar priimtiniau šaliai, kurios nenaudai jis priimtas. Šiuo konkrečiu atveju ieškovui suformulavus reikalavimą ne tik kreiptis į leidėją dėl straipsnio išėmimo, bet ir nurodyti tokio kreipimosi konkrečią priežastį – kad tai yra magistro baigiamojo darbo plagiatas, o teismui šį reikalavimą patenkinus, teismo sprendimas galėtų būti pripažintas įvykdytu tik įgyvendinus abi sąlygas. Kitaip tariant, apeliantai nėra laisvi pasirinkti, su kokio turinio prašymu jie turi kreiptis į leidėją. Kadangi elektroniniame laiške nėra nurodyta ieškovo reikalaujama įvardyti straipsnio išėmimo priežastis, nėra ir pagrindo išvadai, kad atitinkamas ieškinio reikalavimas jau yra patenkintas.

47. Aplinkybė, kad straipsnį gali pašalinti tik jo leidėjas, šiuo atveju taip pat neturi reikšmės sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad, nustačius įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo (netinkamo vykdymo) faktą (neteisėtą veiksmą), atsakovo kaltė dėl tokio pažeidimo yra preziumuojama, todėl atsakovui tenka procesinė pareiga įrodyti, kad jis ėmėsi visų būtinų priemonių teismo sprendimui tinkamai įvykdyti, tačiau, nepaisant to, teismo sprendimas negalėjo būti tinkamai įvykdytas dėl nuo atsakovo valios nepriklausančių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2019, 25 punktas). Taigi, kilus klausimui dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą taikymo, apeliantai galėtų įrodinėti, kad ėmėsi visų nuo jų priklausančių veiksmų teismo sprendimo įvykdymui jame nurodyta tvarka, siekdami paneigti kaltės prezumpciją.

48. Apeliacijos dalyką nagrinėjamu atveju sudaro Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 2 d. nutarties, o ne Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 18 d. sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nenustačius CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų šiam sprendimui už akių panaikinti ir neatnaujinus ginčo nagrinėjimo iš esmės, apeliantų atskirojo skundo argumentai, susiję su procesinio pobūdžio klausimu, išspręstu sprendimu už akių (dėl neteisingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo), neturi teisinės reikšmės. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, iš viso negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismas negali atlikti sprendimo už akių ir juo išspręstų materialiųjų bei procesinių klausimų instancinės patikros, jeigu šio sprendimo apeliaciniu skundu neapskundžia antroji šalis, juolab kad šis procesinis klausimas gali būti išsprendžiamas tik atsižvelgiant į materialųjį teisinį bylos rezultatą.

49. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas apeliantų pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išsprendė teisingai, todėl ir pagrindo skundžiamą teismo nutartį panaikinti nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

50. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši taisyklė galioja ir apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose.

51. Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. rugsėjo 17 d. gautas ieškovo atstovo (advokato) prašymas priteisti iš apeliantų 770 Eur atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo išlaidas ir šias išlaidas patvirtinantys įrodymai – 2025 m. birželio 13 d. sąskaita faktūra su paslaugų detalizacija, ir jos apmokėjimą patvirtinantis įrodymas. Apeliantų atskirąjį skundą atmetus kaip nepagrįstą, jiems tenka pareiga atlyginti priešingos šalies bylinėjimosi išlaidas.

52. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, sudaro 0,4 Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.16 papunktis).

53. Apskaičiavus aukščiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2024 m. IV ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, rekomenduojamas priteisti užmokesčio už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą maksimalus dydis neturėtų viršyti 934,36 Eur (2 335,90 Eur x 0,4). Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydžio ir yra proporcingos, atsižvelgiant į byloje sprendžiamą klausimą. Todėl ieškovui šios išlaidos priteisiamos iš apeliantų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno apelianto po 256,67 Eur (770 Eur : 3) šių išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 256,67 Eur (du šimtus penkiasdešimt šešis eurus ir 67 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.