Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-595-881/2019

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-11-29
Bylos Nr.: e2A-595-881/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Mikuckienė, Rasa Gudžiūnienė, Danguolė Martinavičienė
Ieškovas: K. M.
Atsakovas: B. B., O. R., V. G.

Kategorijos

2.7.1.1Autorių teisės

Civilinė byla Nr. e2A-595-881/2019Teisminio proceso numeris 2-55-3-00316-2018-6Procesinio sprendimo kategorija 2.7.1.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. M. ir atsakovų B. B., O. R. bei V. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3232-580/2018 pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovams B. B., O. R. ir V. G. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė K. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų B. B., O. R. ir V. G. 119 346 Eur turtinės ir 32 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad žurnale „International Journal of Emergency Mental Health“, t. 11, Nr. 4, 205-214 puslapiai, © 2009 Chevron Publishing ISSN 1522-4821 buvo publikuotas straipsnis pavadinimu „A Study of Stress Affecting Police Officers in Lithuania“ (toliau – Ginčo straipsnis), kurio autoriais nurodyti J. T. M. (JAV, Merilendo Universitetas), šiuo metu miręs G. Ž. (Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba), B. B. (Kauno medicinos universitetas), O. R. (Vilniaus Universitetas) ir V. G. (Kauno medicinos universitetas). Žurnalas publikuotas 2010 m., rankraštis pateiktas 2010 m. vasario 2 d., publikavimui priimtas 2010 m. vasario 27 d. Ieškovė kreipėsi į Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių ir Vilniaus Universitetą. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2015 m. kovo 31 d. sprendimu ir Vilniaus Universiteto Rektoriaus sudarytos komisijos išvadomis patvirtintas akademinės etikos pažeidimo – plagiato, faktas. Ginčo straipsnis be ieškovės žinios ir sutikimo pasisavintas ir nukopijuotas nuo jos magistro baigiamojo darbo „Stresas policijos pareigūnų tarpe“, 2005 m. apginto Vilniaus Universitete, 2005 m. publikuoto straipsnio „Policijos pareigūnų stresas“ (bendraautoris O. R.) bei ieškovės parengto straipsnio „Stress of Police officers in Lithuania“ (anglų kalba). Vilniaus Universiteto Rektorius 2016 m. vasario 29 d. raštu informavo, kad išleistas potvarkis dėl Ginčo straipsnio atšaukimo. Šiuo metu straipsnis atšauktas.

3. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų turtinę ir neturtinę žalą. Nurodė, kad nuo 2015 m. planavo kartu su savo gyvenimo partneriu D. V. tęsti studijas užsienyje, JAV ar Norvegijos universitetuose, siekė doktorantūros pozicijos, turėjo akademinių pasiūlymų su stipendijomis (pvz., pasiūlymas Howard Hughes Medical Institute „Neuroscience Program for the US and Overseas Graduate Students on Trialect“). Ieškovė atitiko reikalavimus studijoms, bet dėl atsakovų kaltės negalėjo to įrodyti. Ieškovė turi Vilniaus Universiteto neurobiologijos Magna Cum Laude diplomą, patirties apdorojant duomenis, Oksfordo 4 Universiteto FSL kursų sertifikatą, bei reikalingas publikacijas. Magistrinį darbą bei straipsnį „Policijos pareigūnų stresas“ ieškovė rašė lietuvių kalba. Neturėdama galimybės parengti tarptautinę mokslinę publikaciją, ieškovė su partneriu atsisakė pretenduoti į doktorantūros ir postdoktorantūros studijas užsienyje. Nuo 2015 m. iki 2017 m. ieškovė prarado dvejus studijų metus, negavo stipendijos. JAV doktoranto stipendija siekia 41 500 Eur per metus, o Oslo Universitete ieškovė galėjo gauti stipendiją nuo 45 000 Eur iki 50 500 Eur. Stipendijos vidurkis 46 000 Eur, už dvejus metus 92 000 Eur žalos.

4. Ieškovė, nuo 2014 metų gindama pažeistas teises, rašė prašymus ir paaiškinimus Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui, Vilniaus Universitetui ir kitiems universitetams, JAV leidyklai ir kitiems, bendravo su advokatais ir kitomis teisinėmis institucijomis. Kasmet sugaišo apie 2 mėnesius, iš viso 6 mėnesius. Ieškovės paskaičiavo 2 112 Eur negautų pajamų (minimalus darbo užmokestis, atskaičius mokesčius (335,30 Eur)). Ieškovė yra aukšto lygio mokslininkė, todėl skaičiavo 2017 m. I ketvirčio vidutinį darbo užmokestį, atskaičius mokesčius (628,96 Eur), iš viso 3 774 Eur.

5. Ieškinyje nurodoma, kad buvo nuplagijuoti trys moksliniai darbai: magistro darbas ir du straipsniai lietuvių ir anglų kalbomis, kurie parengti per daugiau nei 2 metus, 160 val. / mėn. x 24 mėnesių = 3 840 valandų. Vilniaus Universitete konkurse jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigoms eiti gali dalyvauti asmenys, turintys ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą ir paskelbę bent vieną mokslinį straipsnį recenzuojamame periodiniame mokslo leidinyje. Ieškovė atitiko minėtus reikalavimus, todėl 2005 m. dirbdama jaunesniąja mokslo darbuotoja, galėjo sugaišti net 5 metus savo moksliniam tyrimui atlikti, parašyti ir publikuoti 2 mokslinius straipsnius. Lietuvos mokslo tarybos 2016 m. rugsėjo 27 d. ataskaitoje jaunesniojo mokslo darbuotojo finansuotinas valandinis darbo užmokesčio dydis yra 7,21 Eur arba 5,48 Eur (atskaičius mokesčius). Atsižvelgiant į tai, ieškovė skaičiavo, kad nuplagijuoto straipsnio parengimo vertė sudaro 21 043 Eur (3 840 val. po 5,48 Eur, iš viso 21 043 Eur). Išlaidos advokatų paslaugoms sudaro 2 529 Eur. Turtinė žala sudaro 119 346 Eur.

Šalies argumentai

6. Ieškovė nurodė, kad 2010-2016 metais Ginčo straipsnis buvo viešai publikuotas svetimu vardu, plačiai cituojamas pasaulyje. Ginčo straipsnį pažeidėjai nurodė kaip reikšmingą savo mokslinės veiklos pasiekimą. Ieškovė neturėjo galimybės tapti žinoma tarptautinei mokslo bendruomenei, prarado laiką, buvo reikšmingai pakenkta jos mokslinei karjerai. Daugelyje duomenų bazių iki šiol Ginčo straipsnis neatšauktas ir publikuojamas nurodant netikrus autorius. Ieškovė buvo numačiusi publikuoti straipsnį aukšto patikimumo žurnale „An International Journal of Police Strategies & Management“, o atsakovai jį atspausdino žemesnio reikšmingumo žurnale, todėl sumažėjo straipsnio prestižas bei pasiūlymų bendradarbiauti skaičius. Atsakovai ieškovei buvo autoritetai – magistrinio darbo vadovas, profesoriai, Lietuvos Mokslo Premijos laureatas, vienas gavęs įvairius apdovanojimus (pvz., Austrijos raudonojo kryžiaus bronzos medalis). Ieškovės pasitikėjimas akademine bendruomene pažeistas, todėl neturtinę žalą sudaro 32 000 Eur suma, kuri paskaičiuota pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 83 straipsnio 4 dalies 1 punkto kompensaciją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: ieškovės K. M. naudai iš atsakovų B. B. ir V. G. priteisė po 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo; kitoje dalyje bei atsakovo O. R. atžvilgiu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės K. M. atsakovų O. R., V. G. ir B. B. naudai po 500 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės K. M. valstybės naudai 3,78 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

8. Teismas nustatęs, kad 2005 m. Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete Biochemijos ir biofizikos katedroje Neurobiologijos studijų programos magistrantės K. M. parašytas ir apgintas magistrinis darbas „Stresas policijos pareigūnų tarpe“, kuriam vadovavo O. R., ir atsižvelgęs į tai, kad pagal švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. ISAK-1551 patvirtintų Bendrųjų reikalavimų studijų programoms 23 punktą magistro darbas turi būti analitinis, pagrįstas (priklausomai nuo magistrantūros mokslinio tiriamojo ar taikomojo pobūdžio) savarankiškais moksliniais ar taikomaisiais tyrimais, sprendė, kad ieškovės magistrinis darbas gali būti laikomas mokslo kūriniu ATGTĮ 4 straipsnio 1 dalies prasme. Taip pat teismas mokslo kūriniu laikė žurnale „Laboratorinė medicina“, 2005 m., Nr. 1, p. 19-23 išspausdintą ieškovės ir O. R. straipsnį „Stresas policijos pareigūnų tarpe“.

9. Teismas ieškovės parengtą straipsnį anglų kalba („Stress of Police Officers in Lithuania“) taip pat laikė mokslo kūtiniu, nors jis ir nebuvo publikuotas, nes nėra reikalaujama, kad mokslo straipsnis būtų publikuojamas, padaromas žinomu visuomenei, kokiu nors formaliu būdu. Teismas nustatė, kad byloje yra du minėto straipsnio variantai, t. y. ieškovė pateikė 2005 m. rugpjūčio 11 d. elektroninį laišką, kuriuo O. R. išsiuntė parengtą straipsnį, ir atsakovo O. R. pateiktas ieškovės parengto straipsnio anglų kalba variantas. Palyginęs šiuos du straipsnio variantus, teismas konstatavo, kad abu straipsniai yra labai panašūs, abiejuose variantuose naudojami tie patys grafikai, tekstas skiriasi nežymiai, yra keletas redakcinio tipo pakeitimų, todėl straipsniai iš esmės yra vienodi.

Šalies argumentai

10. Atsižvelgęs į tai, kad ieškiniu buvo prašoma mokslo kūrinių sutaptis nustatyti pagal Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus atliktą tyrimą, kuriame naudotasi O. R. pateikta anglų kalba parengto straipsnio versija, teismas sprendė, kad kitų straipsnio versijų žinomumo atsakovams nustatymas nėra reikšmingas, nes sutaptis su kitomis ieškovės parengto straipsnio anglų kalba versijomis nebuvo tiriama ir įrodinėjama.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas, nustatęs, kad nėra esminio skirtumo tarp ieškovės pateikto parengto straipsnio anglų kalba „Stress of Police Officers in Lithuania“ ir pateikto atsakovo O. R., kuris buvo vertinamas Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tyrime, padarė išvadą, kad straipsnio versijos neturi faktinės ir teisinės reikšmės.

12. Teismas byloje taip pat nustatė šias aplinkybes: Ginčo straipsnis publikuotas 2010 m.; ieškovė apie tai, kad nėra įtraukta į Ginčo straipsnio bendraautorių sąrašą sužinojo 2014 m.; 2014 m. rugsėjo 29 d. ieškovė išsiuntė J. T. M., B. B., O. R. ir V. G. pretenziją dėl autorių teisių pažeidimo ir žalos kompensavimo, prašydama kreiptis į žurnalo redakciją, kad Ginčo straipsnio autore būtų paskelbta K. M., bei atlyginti 20 000 Eur neturtinę žalą; 2017 m. vasario 28 d. išsiųsta pakartotinė pretenzija J. T. M. ir Merilendo universitetui; 2017 m. kovo 1 d. ieškovė atsakovams išsiuntė reikalavimus, kuriais pareikalavo atlyginti po 6 700 Eur žalos; byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų davusi sutikimą ar su atsakovais sudariusi susitarimą dėl bendraautorystės; atsakovai neginčijo, kad Ginčo straipsnio autore turėjo būti nurodyta ir ieškovė. Taip pat nustatė, kad Ginčo straipsnio tapatumą su savo mokslo kūriniais ieškovė įrodinėjo Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tyrimu bei Vilniaus universiteto 2016 m. vasario 29 d. raštu Nr. 13400-SR-298, kuriame ieškovė buvo informuota, kad 2016 m. sausio 26 d. Vilniaus universiteto Centrinės akademinės etikos komisijos posėdyje svarstė O. R. veiksmus publikuojant Ginčo straipsnį bei, atsižvelgus į komisijos sprendimą, 2016 m. vasario 22 d. išleistas Vilniaus universiteto rektoriaus potvarkis dėl Ginčo straipsnio atšaukimo.

13. Teismas, nustatęs, kad Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tyrimo metu nebuvo nustatinėjamas panašumas tarp Ginčo straipsnio ir ieškovės magistrinio darbo, taip pat ieškovė nėra pateikusi jokios palyginamosios analizės tarp jos apginto magistro darbo bei atsakovų vardu išspausdinto Ginčo straipsnio, sprendė, kad šių kūrinių sutapčiai nustatyti nepakanka surinktų įrodymų, todėl tapatumas nekonstatuojamas ir laikomas neįrodytu. Teismo vertinimu, tarp magistrinio darbo ir Ginčo straipsnio yra dideli skirtumai struktūroje, dėstyme, apimtyje.

14. Įvertinęs Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus atlikto tyrimo duomenis bei rezultatus, teismas sprendė, kad yra pagrindas remtis Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tyrimo duomenimis ir jo sprendimo 4 lape padarytomis išvadomis, kuriomis konstatuota kūrinių sutaptis, t. y. Ginčo straipsnio ir straipsnio lietuvių kalba „Policijos pareigūnų stresas“ bei anglų kalba ieškovės parengto straipsnio sutaptis.

15. Teismas atmetė atsakovų prašymą nesivadovauti Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus atliktu tyrimu, nes tai negali būti laikoma oficialiais rašytiniais įrodymais (teigė, kad turi būti pateiktas ekspertizės aktas). Teismas sprendė, kad įrodinėjant autorystės teisės pažeidimą įstatymai nenumato jokių ypatingų įrodinėjimo priemonių, todėl pripažino, kad kūrinio sutapties fakto patvirtinimas galimas ne tik pateikiant ekspertinį tyrimą, bet ir taikant kitas įrodinėjimo priemones. Atsakovai byloje nepateikė įrodymų, paneigiančių Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tyrimo metu nustatytas Ginčo straipsnio sutaptis su kitais ieškovės mokslo kūriniais.

Dėl atsakovės V. G.

16. Įvertinęs 2015 m. vasario 3 d. raštu Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui V. G. pateiktus paaiškinimus, kad 2003 m. G. Ž. prašymu parengti instrumentą įvertinti pareigūnų darbe patiriamą stresą, ji sukūrė anketą ir perdavė G. Ž.; didelė dalis anketos klausimų sutampa su Ginčo straipsnio tyrimu; 2008 m. G. Ž. pranešė apie rengiamą Ginčo straipsnį ir paprašė parašyti įvadinę dalį; galutinio Ginčo straipsnio varianto nematė; V. G. parengta anketa ir ieškovės parengto magistrinio darbo I priede pateikta anketa yra parengtos panašaus tyrimo atlikimui, tačiau ieškovės naudota anketa yra daug išsamesnė, teismas sprendė, kad V. G. nėra Ginčo straipsnio bendraautorė. Teismas papildomai nurodė, kad bendraautoriumi laikomas tik tas asmuo, kuris buvo susitaręs ir siekė parengti bendrą kūrinį, tačiau vien kito asmens atlikto tyrimo ar kitos mokslinės veiklos rezultatų panaudojimas bendrame kūrinyje dėl bendro darbo sukūrino nesitarusio asmens nepadaro kūrinio bendraautoriumi. Kūrinio pakeitimai neįtakojo kūrinio esmės, o literatūros sąrašo pildymas Ginčo straipsnyje ieškovės autorystės teisei reikšmės neturi.

Dėl atsakovo B. B.

17. Įvertinęs atsakovo B. B. 2015 m. vasario 4 d. raštu Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui pateiktus paaiškinimus, kuriuose nurodoma, kad jo indėlis į Ginčo straipsnį buvo konsultacinio pobūdžio, jis diskutavo su G. Ž., aiškinosi klinikinės psichiatrijos klausimus, kurie aptariami Ginčo straipsnyje, taip pat asmeniniais kontaktais padėjo įtraukti į straipsnio parengimą J. T. M. bei publikuoti Ginčo straipsnį, apie autorę K. M. nieko nebuvo girdėjęs, manė, jog Ginčo straipsnio sumanytojas ir autorius buvo G. Ž., teismas sprendė, kad atsakovas B. B. kūrybinio indėlio buvimo neįrodė, susitarimo dėl bendraautorystės nesudarė, Ginčo straipsnio rengimu ir kitais autoriais nesidomėjo, todėl jo veiklą vertintino kaip organizacinę.

Dėl atsakovo O. R.

18. Teismas nustatė, kad 2015 m. sausio 15 d. rašte Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui O. R. aiškino, jog jo indėlis prie Ginčo straipsnio pasireiškė konsultavimu dėl statistinių duomenų apdorojimo; teigė, kad jis yra straipsnio lietuvių kalba „Policijos pareigūnų stresas“ bendraautorius (autorystė nebuvo ginčijama); O. R. buvo ieškovės magistro darbo vadovas, tačiau vadovavimas magistro darbui nelaikomas bendraautoryste.

19. Teismas atmetė ieškovės argumentus, jog O. R. buvo jos magistrinio darbo vadovas, tačiau kūrybiniu darbu neprisidėjo prie straipsnių lietuvių kalba ir anglų kalba rengimo, o bendraautoriumi buvo nurodytas tik dėl vadovavimo magistro darbui.

20. Sulyginęs ieškovės magistrinio darbo apimtį (91 lapas) su straipsnio „Policijos pareigūnų stresas“ apimtimi (5 lapai) teismas sprendė, kad straipsnio „Policijos pareigūnų stresas“ parengimas buvo veikla, reikalavusi kūrybinių pastangų. Teismas padarė išvadą, jog nėra galimybės atskirai įvertinti K. M. ir O. R. indėlio parengiant straipsnį lietuvių kalba, nes byloje nėra pateikti įrodymai dėl straipsnio lietuvių kalba rengimo eigos ir publikavimo 2005 metais. Be to, ieškovė nereiškia reikalavimų O. R. dėl straipsnio „Policijos pareigūnų stresas“ autorystės ir jo autorystę neigia tik bendromis frazėmis. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės pateiktoje parengto straipsnio anglų kalba versijoje O. R. yra nurodomas iš esmės panašaus straipsnio bendraautoriumi.

21. Aplinkybės, kad pati ieškovė atsakovą O. R. nurodė abiejų straipsnių bendraautoriumi, jokių pretenzijų dėl autorystės nekėlė daugiau nei 10 metų, siuntė O. R. rengiamus straipsnius, patvirtina realią O. R. bendraautorystę, rengiant straipsnį „Policijos pareigūnų stresas“, o tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas O. R. yra Ginčo straipsnio bendraautorius. Be to, Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus atliktame tyrime kūrinių sutaptys yra nustatytos tarp trijų mokslo kūrinių, iš kurių vieno – straipsnio „Policijos pareigūnų stresas“, bendraautoriumi pagrįstai nurodytas atsakovas O. R.. Pripažinus šį atsakovą vieno iš sutapusių straipsnių bendraautoriumi, pagrįsta ir teisėta jį laikyti ir Ginčo straipsnio bendraautoriumi.

Dėl atsakovų kaltės ir G. Ž. veiksmų

22. Teismas, įvertinęs bylos šalių paaiškinimus, nustatė, kad G. Ž. konsultavosi su kiekvienu atsakovu, sudarė Ginčo straipsnio bendraautorių sąrašą, prisidėjo prie atlikto policijos pareigūnų streso tyrimo, policijos pareigūnų streso tyrimas buvo atliktas pagal G. Ž. ieškovės atliktam tyrimui parengtas ir pateiktas policijos pareigūnų apklausos anketas, konstatavo, kad G. Ž. organizacine prasme yra prisidėjęs prie Ginčo straipsnio rengimo. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad G. Ž. yra miręs, jo asmeninių neturtinių teisių teisinio vertinimo byloje neatliko.

23. Pasak teismo, aplinkybės, kad G. Ž. rūpinosi Ginčo straipsnio išspausdinimu, kreipėsi pagalbos dėl Ginčo straipsnio galutinės redakcijos parengimo, nešalina kitų Ginčo straipsnyje bendraautoriais nurodytų asmenų kaltės. Atsakovai V. G. ir B. B. tiesiogiai prisidėjo prie Ginčo straipsnio publikavimo, nes V. G. redagavo Ginčo straipsnį, o B. B. ieškojo jo publikavimo galimybių, todėl atsakovams turėjo būti žinoma apie Ginčo straipsnio publikavimą ir bendraautorių nurodymą leidyklai pateiktoje Ginčo straipsnio redakcijoje. Be to, aplinkybę, kad atsakovai žinojo apie publikaciją patvirtina tai, jog atsakovas B. B. 2014 m. straipsnyje „Streso pasireiškimas, dažniausi stresą sukeliantys veiksniai, distreso valdymas tarp Lietuvos apsaugos darbuotojų“ literatūros sąrašo 23 punkte yra nurodęs Ginčo straipsnį.

24. Atsakovų valios išreiškimo aplinkybė, publikuojant Ginčo straipsnį „ResearchGate“, reikšmės nustatant atsakovų kaltę neturi, nes informacija B. B., O. R. ir V. G. profiliuose patvirtina, kad jų paskyros aktyvios ir juose skelbiamos publikacijos. Teismas sprendė, kad ši aplinkybė patvirtina, jog atsakovai turėjo galimybę žinoti visas aplinkybes apie Ginčo straipsnio bendraautorystę, nes savo profiliuose, matydami Ginčo straipsnio nuorodą, jie galėjo imtis veiksmų dėl tinkamo autorių nurodymo, todėl teiginys, kad tik G. Ž. buvo žinomas Ginčo straipsnio bendraautorių sąrašas, yra nepatvirtintas.

Dėl priežastinio ryšio ir žalos

25. Teismas sutiko su atsakovų pozicija, kad prašomos priteisti negautos pajamos, kurias sudaro 92 000 Eur stipendija neturi priežastinio ryšio su Ginčo straipsnio publikavimu. Pati ieškovė pripažino, jog niekada nebuvo pateikusi dokumentų stojimui į doktorantūros studijas Oslo universitete Norvegijoje ir Howard Hughes institute JAV. Teismo vertinimu, ieškovės versija, kad ji būtų įstojusi ir gavusi stipendiją, kai nebuvo padavusi pareiškimo, nei turėjo reikiamus dokumentus, nei kreipėsi dėl stipendijos, yra itin abstrakti ir nesukurianti teisinę reikšmę turinčio priežastinio ryšio. Straipsnis „Policijos pareigūnų stresas“ buvo išspausdintas daug anksčiau, nei Ginčo straipsnis, todėl net ir kilus kokiai nors abejonei dėl ieškovės autorystės, ji galėjo remtis pirmosios publikacijos aplinkybe. Be to, teismas nustatė, kad ieškovė nors tik 2014 m. sužinojo apie Ginčo straipsnį, tačiau nuo 2005 m., t. y. apie 10 metų nieko nežinodama apie teisių pažeidimą, jokių naujų mokslinių straipsnių nepublikavo, nors tam nei tiesiogiai, nei netiesiogiai atsakovai jokiu būdu nekliudė. Šiuo metu, kai Ginčo straipsnis yra atšauktas bei priimtas Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus sprendimas, ieškovė taip pat nestojo į užsienio universiteto doktorantūrą. Taigi teismas sprendė, kad ieškovės teikiami įrodymai, jog ji turėjo kvalifikaciją bei vėliau buvo straipsnių bendraautore, ar tai, kad ji Vilniaus universitetą baigė su pagyrimu, nėra pakankami priežastiniam ryšiui įrodyti.

26. Teismas sprendė, kad ieškovė nepagrindė savo reikalavimo priteisti 3 774 Eur, kurį sudaro vidutinis darbo užmokestis už per trejus metus teisių gynimui panaudotus 6 mėnesius. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos gautas pajamas po eismo įvykio 2008 m., kai ji dirbo individualiai. Taip pat ieškovė nepatvirtino teiginių, kad pagal turimą išsilavinimą turi gauti vidutinį darbo užmokestį, nes negalima laikyti akivaizdžiu faktą, jog kiekvienas aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo Lietuvoje gauna ne mažesnį nei vidutinį darbo užmokestį. Teismui nesuprantama, kodėl net 6 mėnesius ieškovė negalėjo dirbti, kai jos pateikti teismui pareiškimai gali būti parengti per savaitę, taip pat byloje nėra jokių paaiškinimų dėl 2 529 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

27. Teismas atsisakė priteisti ieškovei 21 043 Eur Ginčo straipsnio ekonominę vertę, nes byloje nėra duomenų, kad už Ginčo straipsnio publikavimą buvo sumokėtas koks nors atlyginimas. Be to, pati ieškovė nurodė, kad straipsnius publikavimui rengė pagal savo magistro darbą, o už magistro darbo rengimą studentas negauna jokio darbo užmokesčio.

28. Teismas, konstatavęs byloje autorystės teisės pažeidimą, sprendė, kad ieškovė turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad atsakovai V. G. ir B. B. atliko neteisėtus veiksmus, kuriais jie buvo nurodyti Ginčo straipsnio bendraautoriais, nors tokiais nebuvo; ieškovė jokių veiksmų dėl tolesnio publikavimo nesiėmė, iki 2014 m. publikacijomis nesidomėjo; svarstytina ar šiuo metu, ar 2014 m. galėtų kilti susidomėjimas 2003 m. atliktu tyrimu; ieškovės pateiktame išraše iš medicininių dokumentų visos ligos diagnozuotos iki 2014 m. (kai ieškovei tapo žinoma apie teisių pažeidimą); 2008 m. ieškovė nukentėjo eismo įvykio metu (todėl VšĮ Centro poliklinikos 2018 m. rugsėjo 12 d. pažymoje nurodytos ligos neturi priežastinio ryšio), sprendė, kad iš atsakovų yra pagrįsta priteisti po 750 Eur neturtinei žalai atlyginti.

29. Kadangi atsakovas O. R. tiesiogiai nėra atlikęs ieškovės autorystės teisę pažeidžiančių veiksmų, nes bendraautoriumi buvo nurodytas pagrįstai, tačiau pats būdamas nurodytas Ginčo straipsnio bendraautoriumi nesielgė pakankamai rūpestingai, jog būtų apginta ieškovės autorystės teisė, teismas, įvertinęs 2018 m. spalio 26 d. pažymą, kurioje nurodoma, jog atsakovo O. R. finansavimui teikta programos „Gerovės visuomenė“ projekto paraiška buvo atmesta dėl to, kad projekto vadovo atsakovo O. R. atžvilgiu yra priimtas Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2015 m. kovo 31 d. sprendimas dėl akademinės etikos pažeidimo, padarė išvadą, kad akademinės etikos pažeidimo pripažinimas Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus sprendimu bei minėta sankcija yra pakankama satisfakcija šio atsakovo atžvilgiu.

Dėl kitų aplinkybių

30. Teismas nevertino atsakovo 2018 m. spalio 26 d. raštu teiktų duomenų apie žurnalo „International Journal of Emergency Mental Health“ leidėjo OMICS Publishing Group nepatikimumą (įrodinėjo, jog Ginčo straipsnis dėl leidėjo nepatikimumo negali būti vertinamas kaip vertinga mokslinė publikacija), nes Ginčo straipsnio vertingumas nebūtinai priklauso nuo leidėjo patikimumo. Taip pat teismas netyrė ieškovės pateiktų įrodymų dėl Elsevier leidyklos taikomų reikalavimų straipsniams, nes sprendė, kad jie nėra susiję su byla.

31. Teismas sprendė, kad 2018 m. priėmimo į VU doktorantūrą taisyklių analizė taip pat neturi jokios reikšmės, nes ieškovė šiuo metu yra doktorantė. Ginčo straipsnio publikavimas jokių neigiamų pasekmių stojant į doktorantūrą jai nesukėlė.

32. Teismas taip pat padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje negali būti taikoma solidarioji atsakomybė, nes solidarioji atsakomybė yra galima tik įstatymu ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Teismas nenustatė nei vienos aplinkybės, kodėl prievolė laikytina solidaria. Teismas nustatė, kad ieškovė neprašė vertinti G. Ž. ar J. T. M. veiksmų ir šiems asmenimis reikalavimų nereiškė; ieškovė atsisakė teikti ir nenurodė duomenų nei apie G. Ž. teisių perėmėjus, nei apie J. T. M. gyvenamąją vietą, tokiu būtu darydama negalimu realų asmenų įtraukimą į bylos nagrinėjimą. Teismo vertinimu, sprendimas gali būti priimamas dėl dalies nurodytų bendraautorių, todėl konstatavo, kad kitiems bendraautoriams šiame sprendime nustatytos aplinkybės teisinės reikšmės neturės. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nelaikė prievolės solidaria, nesprendė ir klausimo dėl privalomojo procesinio bendrininkavimo. Teismas nenustatė, kad Ginčo straipsnyje nurodyti bendraautoriai veikė vieningais suderintais veiksmais, nes jie vienas kito nepažinojo, kiekvienas atliko atskirus veiksmus, apie kuriuos kitiems bendraautoriams nebuvo žinoma.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

33. Ieškovė K. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo dalį, kurioje buvo atmesti ieškovės reikalavimai atsakovui O. R. ir iš atsakovo O. R. priteisti ieškovės naudai 750 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti bei 816,88 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

33.1. Atsakovas O. R. neatliko veiksmų, kuriuos pagal susiklosčiusias aplinkybes jis privalėjo ir galėjo atlikti, siekiant užtikrinti tinkamą ieškovės turtinių ir neturtinių autorės teisių apsaugą. Atsakovas, būdamas vienas iš Ginčo straipsnio bendraautorių žinojo apie ieškovės teisių pažeidimus, jo neveikimas tiesiogiai pažeidė ieškovės teises. Atsakovas O. R. veikė tyčia, nes žinojo, kad ieškovė yra Ginčo straipsnio autorė. Ieškovė siuntė jam elektroniniu paštu straipsnį, kuris iš O. R. pasiekė kitus Ginčo straipsnio bendraautoriais nurodomus asmenis.

33.2. Nors kiti atsakovai melagingai ir pažeisdami ieškovės teises bei teisėtus interesus kaip straipsnio autoriai prisirašė galimai net nežinodami apie ieškovės intelektinį indėlį į Ginčo straipsnio parengimą, atsakovas O. R., aiškiai žinodamas tikrąja straipsnio lietuvių kalba ir parengto straipsnio anglų kalba autorę, sąmoningai ir tyčia, sukūrė prielaidas pažeisti ieškovės teises. Atsakovas neinformavo nei ieškovės, nei leidėjų apie jam žinomas ieškovės autoriaus teises ir nesiėmė jokių veiksmų koreguoti klaidingą straipsnio autorių sąrašą.

33.3. Ieškovė dėl padaryto pažeidimo patyrė dvasinį sukrėtimą, jos dvasinių išgyvenimų bei emocinės depresijos intensyvumą reikšmingai paveikė ypatingas ieškovės ir O. R. ryšys (O. R. buvo ieškovės dėstytojas, jos baigiamojo darbo vadovas, ieškovė buvo tiesiogiai pavaldi O. R. darbiniuose santykiuose, atsakovas buvo sektinu pavyzdžiu ir akademiniu autoritetu).

33.4. Atsakovas O. R. nėra Ginčo straipsnio autorius. Originalus pirminis viešai nepublikuotas kūrinys, iš kurio išvedamas tiek 2005 m. publikuotas straipsnis „Policijos pareigūnų stresas“, tiek ir Ginčo straipsnis, yra ieškovės parengtas magistro baigiamasis darbas „Stresas policijos pareigūnų tarpe“ (2005 m.), kurio vienintelė autorė yra ieškovė.

Atsiliepimas

33.5. Atsakovas O. R. nepragrįstai teigia, kad jo indėlis prie straipsnio „A study of stress affecting police officers in Lithuania“ pasireiškė konsultavimu dėl duomenų statistinio apdorojimo, nes ieškovę dėl duomenų statistinio apdorojimo konsultavo kitas asmuo (bioinformatikos dėstytojas K. B.). Ginčo straipsnyje pateikiami statistiniai duomenys yra neoriginalūs, jie buvo skelbti ieškovės magistriniame darbe ir 2005 m. straipsnyje „Policijos pareigūnų stresas“.

33.6. Ieškovė, dirbdama Vilniaus universitete, kaip vadovui, bet ne kaip galimam bendraautoriui, nusiuntė parengto straipsnio pirminę versiją. Aplinkybė, kad patyrusi spaudimą, ieškovė vėlesnėje straipsnio versijoje, kurios sutapties su Ginčo straipsniu pirmosios instancijos teismas nevertino, buvo įtraukta ir O. R. pavardė, nėra jo kūrybinio indėlio įrodymas.

33.7. Nors ir pripažinus, kad O. R. yra 2005 m. publikuoto straipsnio „Policijos pareigūnų stresas“ bendraautorius, akivaizdu, jog rengiant Ginčo straipsnį jis nieko naujo nepridėjo. Atsakovas nieko naujo nepakonsultavo dėl duomenų statistinio apdorojimo, o trys nauji grafikai (bei su jais susijusi statistinė informacija pateikiama tekste) ir pateikta 1999 ir 2003 m. palyginamoji analizė/grafikai/statistinė informacija yra pateikti Ginčo straipsnyje, kurių nebuvo lietuviškai publikuotame straipsnyje, yra paimta iš ieškovės magistrinio darbo bei visa statistinė informacija yra paimta iš ieškovės parengto straipsnio anglų kalba.

33.8. Atsakovas O. R., publikuodamas Ginčo straipsnį savo vardu bei neturėdamas ieškovės sutikimo, panaudojo jos sukurtą kūrinio dalį, tokiu būdu pažeisdamas jos autorės teises. Pažymėjo, kad Ginčo straipsnyje, nepaisant identiškų sutapimų su 2005 m. publikuotu straipsniu „Policijos pareigūnų stresas“ (autoriai: K. M., O. R.), nėra cituojamas lietuvių kalba publikuotas straipsnis, taip pat šis straipsnis neįtrauktas ir į Ginčo straipsnio naudotos literatūros sąrašą. Taip pat Ginčo straipsnyje nepaminėtas ieškovės magistrinis darbas.

33.9. Neturtinės žalos atlyginimo institutas yra skirtas atlyginti asmens patirtą žalą, o ne nubausti tą žalą sukėlusį asmenį. Ieškovei nėra svarbu, kad dėl savo padaryto akademinės etikos pažeidimo atsakovas O. R. patyrė kitų neigiamų pasekmių. Ieškovė siekia teisingo jos patirtos žalos kompensavimo. O. R. neigiami padariniai atsirado ne ieškovės iniciatyva, o kaip objektyvi jo padaryto akademinės etikos pažeidimo pasekmė.

33.10. Byloje nėra duomenų, kad O. R. patyrė realių finansinių nuostolių ar kitokių turtinio pobūdžio praradimų, negavo planuotų pajamų. Finansavimui teikta programos „Gerovės visuomenė“ projekto paraiška dėl projekto vadovo atsakovo O. R. padaryto akademinės etikos pažeidimo buvo atmesta dar administracinės patikros etape, t. y. nevertinus jos iš esmės ir neleidus varžytis su kitais paraiškas teikusiais subjektais. Byloje esantys įrodymai patvirtina tik O. R. galimybių gauti finansavimą projekto vykdymui sumažėjimą. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad minėta paraiška būtų laimėjusi konkursą ir dėl to atsakovas turėjo pagrįstų lūkesčių dėl paraiškos vykdymo finansavimo. Remiantis viešai prieinamais duomenimis, programos „Gerovės visuomenė“ II kvietimui buvo pateikta 71 paraiška, 67 iš jų praėjo administracinę atranką ir tik 11 buvo finansuotos, t. y. netgi jei O. R. nebūtų apribota galimybė dalyvauti „Gerovės visuomenė“ programoje ir jo teikta paraiška būtų sėkmingai praėjusi administracinės patikros etapą, sėkmės tikimybė siekiant gauti realų finansavimą jo pateiktai paraiškai buvo labai maža.

Šalies argumentai

34. Atsakovai O. R., V. G. ir B. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

34.1. Atsakovai nesutinka, kad bendraautorių atsakomybė nėra solidari ir byla išnagrinėta neįtraukiant kitų suinteresuotų asmenų. Ieškinys turėtų būti atmestas tuo pagrindu, kad ieškovė byloje neįtraukė visų ginčo straipsnio bendraautorių. Ieškiniu nebuvo prašoma atstatyti asmeninės neturtinės teisės, o siekiama tik kompensacinio autoriaus teisių gynimo būdo taikymo.

34.2. Atsakovas O. R. yra ginčo straipsnio bendraautorius, nes ieškovė niekada nereiškė jam reikalavimų dėl bendraautorystės straipsnyje „Policijos pareigūnų stresas“. Be to, kontrolierius, konstatuodamas, kad O. R. padarė akademinės etikos pažeidimą, šį pažeidimą nustatė, kaip veiksmų nurodyti K. M. autorystę nesiėmimą, o ne neteisėtą pasinaudojimą ieškovės kūriniu.

34.3. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokios asmeninės neturtinės ieškovės vertybės buvo pažeistos ir kokiais įrodymais remdamasis iš atsakovų V. G. ir B. B. priteisė po 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Tuo tarpu neturtinės žalos atlyginimas iš atsakovo O. R. nebuvo priteistas, nes jis Ginčo straipsnyje bendraautoriumi buvo nurodytas pagrįstai, o kontrolieriaus konstatuotas jo akademinės etikos pažeidimas bei galimybių gauti projektų finansavimą apribojimas yra pakankama satisfakcija ieškovei.

34.4. Bylos šalys sutiko, kad Ginčo straipsnio bendraautoriais yra nurodyti penki asmenys (prof. J. T. M., prof. G. Ž., prof. B. B., prof. O. R. ir dr. V. G.). Taip pat byloje nebuvo įrodinėjama, kad Ginčo straipsnio bendraautorystė galėtų būti dalioji, leidžianti išskirti konkretų kiekvieno autoriaus indėlį į straipsnį. Atsižvelgiant į tai, ieškovės žala galėjo būti patirta dėl penkių asmenų (visų bendraautorių) veiksmų/neveikimo, o tai sudaro pagrindą preziumuoti solidariąją atsakomybę. Aplinkybė, kad Ginčo straipsnio bendraautoriai pažinojo/nepažinojo vienas kito bei tai, ar jų veiksmai buvo tarpusavyje derinami, neeliminuoja aplinkybės, kad ieškovės reikalavimas yra susijęs su vienu objektu – Ginčo straipsniu.

34.5. Atsakovų teises į teisminę gynybą apriboja pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiamas sprendimas gali būti priimamas dėl dalies bendraautorių, o likusiems bendraautoriams skundžiamame sprendime nustatytos aplinkybės teisinės reikšmės neturės. Nagrinėjamu atveju yra absoliutus privalomasis bendrininkavimas, kai neįmanoma išspręsti ieškinio reikalavimų dėl kiekvieno Ginčo straipsnio bendraautoriaus atskirai. Atsakovai žinojo, suprato ir sutiko, kad Ginčo straipsnis nėra jų asmeninis autorinis darbas, tačiau yra kuriamas kartu su kitais bendraautoriais, o kiekvieno bendraautoriaus indėlis nėra aiškiai apibrėžtas. Nagrinėjamo atvejo specifika yra ta, kad Ginčo straipsnio iniciatorius ir jo parengimo koordinatorius buvo G. Ž., kuris atsakovams nesuteikė informacijos apie visus Ginčo straipsnio bendraautorius. Atsakovai, matydami galutinį Ginčo straipsnio autorių sąrašą, neturėjo pagrindo kvestionuoti kiekvieno iš sąraše nurodytų autorių indėlį į Ginčo straipsnį bei atlikti tyrimą, ar prie Ginčo straipsnio parengimo galimai prisidėjo kiti nei autorių sąraše nurodyti asmenys.

34.6. Atsakovas O. R. taip pat nežinojo kokius asmenis G. Ž. įtraukė į Ginčo straipsnio bendraautorių sąrašą, neatliko jokių su Ginčo straipsnio paskelbimu ar viešinimu susijusių veiksmų.

34.7. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovai V. G. ir B. B. nėra Ginčo straipsnio bendraautoriai, nors tuo pačiu ir pripažino, kad atsakovai tiesiogiai prisidėjo prie Ginčo straipsnio publikavimo (V. G. redagavo Ginčo straipsnį, o B. B. ieškojo Ginčo straipsnio publikavimo galimybių).

34.8. Ieškovė neįrodė neturtinės žalos, įrodymais nepagrindė teiginių, kad dėl autorės teisių pažeidimo neturėjo galimybės tapti žinoma mokslinei bendruomenei, prarado daug metų brangaus laiko, nukentėjo jos mokslinė karjera, buvo patirtas emocinis stresas, ji jaučiasi išnaudota ir pažeminta, negrįžtamai pažeistas pasitikėjimas akademine bendruomene.

Žemesnės instancijos teismas

34.9. Pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė neturtinės žalos atlyginimą, nes konstatavo jos autorystės teisės pažeidimą, tačiau pats pažeidimo faktas nėra pakankamas reikalavimui dėl neturtinės žalos tenkinti.

34.10. Byloje nėra įrodymų, leidžiančių tariamai ieškovės patirtą neturtinę žalą atskiru priežastiniu ryšiu susieti su kiekvieno iš atsakovų veiksmais/neveikimu. Ieškovė teigė neturtinę žalą patyrusi dėl jos autoriaus teisių pažeidimo, pasireiškusio Ginčo straipsnio paskelbimu. Atsižvelgiant į tai, dėl dvasinių išgyvenimų patirta neturtinė žala negali būti paskirstoma atskiriems Ginčo straipsnio bendraautoriams. Jeigu pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Kontrolieriaus sprendimas ir projekto finansavimo praradimas yra pakankama satisfakcija ieškovei dėl atsakovo O. R. elgesio/neveikimo, nėra suprantama, kodėl šie faktoriai nelemia pilnos satisfakcijos dėl ieškovės tariamai patirtų neigiamų išgyvenimų.

Atsiliepimas

35. Atsakovai O. R., V. G. ir B. B. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o atsakovų apeliacinį skundą tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

35.1. Ieškovė neprieštarauja pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovų atsakomybė nėra solidari, o turtinė žala iš atsakovų neturi būti priteista. Ieškovė pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad iš V. G. ir B. B. jai priteistina po 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir tokio paties dydžio neturtinės žalos priteisimo reikalauja iš atsakovo O. R.. Skunde ieškovė nepaaiškina, kodėl prašomą priteisti neturtinės žalos sumą sumažino daugiau nei 14 kartų, o pirmosios instancijos teismo sprendimo nepriteisti turtinės žalos apskritai neskundžia.

35.2. Ieškovė niekada neprašė pripažinti jos autorystės teisės į Ginčo straipsnį, ji tiesiog siekė Ginčo straipsnio atšaukimo ir didelės apimties žalos priteisimo. Ieškovė neginčijo O. R. bendraautorystės lietuviškame straipsnyje. Apeliaciniame skunde teigiama, kad toks reikalavimas nebuvo reiškiamas dėl suėjusių senaties terminų, tačiau reikalavimams, atsirandantiems iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimo, ieškinio senatis netaikoma.

35.3. Ginčo straipsnio iniciatorius ir jo parengimo koordinatorius buvo G. Ž., kuris buvo atsakingas už ginčo straipsnio bendraautorių sąrašo sudarymą. Byloje nebuvo ginčo, kad G. Ž. turėjo pakankamai informacijos apie ieškovės magistro darbą ir lietuvišką straipsnį. Ieškovė yra pripažinusi, kad savo straipsnio variantą anglų kalba yra siuntusi G. Ž., kuris buvo įtrauktas kaip jos straipsnio anglų kalba bendraautorius.

35.4. Atsakovas O. R. nežinojo, kokius asmenis G. Ž. įtraukė į Ginčo straipsnio bendraautorių sąrašą, pats neatliko jokių su Ginčo straipsnio paskelbimu ar viešinimu susijusių veiksmų, todėl jam negali būti perkelta atsakomybė už G. Ž. veiksmus/neveikimą.

35.5. Atsakovo O. R. bendraautorystės lietuviškame straipsnyje klausimas nebuvo keliamas ir nagrinėjamas, ieškovė neteikė įrodymų ir prieštaravimų dėl jo bendraautorystės. Abejones dėl O. R. bendraautorystės ieškovė pradėjo reikšti tik nagrinėjamoje byloje, siekdama sustiprinti savo poziciją bylai aktualiais klausimais. Ieškovė buvo įtraukusi O. R. į savo parengto, tačiau nepublikuoto straipsnio anglų kalba bendraautorius (vėlesnėje straipsnio versijoje). Nors apeliaciniame skunde nurodo, kad taip pasielgė „patyrusi spaudimą“, tačiau jokių minimo spaudimo įrodymų byloje nėra pateikta.

35.6. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su jos magistro darbu ir jo sutaptimi su Ginčo straipsniu, nepaneigia O. R. bendraautorystės. Pati ieškovė pripažįsta, kad jos ir O. R. bendras lietuviškas straipsnis 2005 m. buvo publikuotas dar iki jos baigiamojo magistro darbo parengimo ir gynimo. Taigi bandymai visų byloje minimų straipsnių turinį kildinti išimtinai iš ieškovės magistro darbo yra nepagrįsti.

35.7. Ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog neturtinė žala faktiškai buvo patirta ir koks šiuo atveju teisingas atlygintinos žalos dydis. Ieškovė nėra nuosekli dėl žalos dydžio nustatymo, nes dar iki bylos nagrinėjimo teisme ji prašė keturių bendraautorių (J. T. M., V. G., B. B. ir O. R.) solidariai sumokėti 20 000 Eur dydžio neturtinės žalos kompensaciją, vėliau ieškiniu prašė priteisti jau 32 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o apeliaciniu skundu nurodo, kad ją tenkintų 2 250 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas (po 750 Eur iš kiekvieno atsakovo).

35.8. Ieškovė neįrodė, kad ginčo straipsnis sukėlė jai neigiamų pasekmių. Ieškovės teisės buvo apgintos, nes buvo konstatuotas akademinės etikos pažeidimo faktas, kontrolieriaus sprendimas nebuvo skundžiamas ir yra skelbiamas viešai, apie kontrolieriaus sprendimą buvo informuotas Vilniaus universitetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, kontrolieriaus sprendimo išvadoje ginčo straipsnis buvo atšauktas bei atsakovas O. R. neteko finansavimo vienam iš savo projektų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl faktinių aplinkybių

37. Byloje nėra ginčo, kad žurnale „International Journal of Emergency Mental Health“, t. 11, Nr. 4, 205-214 puslapiai, © 2009 Chevron Publishing ISSN 1522-4821 buvo publikuotas straipsnis pavadinimu „A Study of Stress Affecting Police Officers in Lithuania“, kurio autoriais nurodyti J. T. M. (JAV, Merilendo Universitetas), šiuo metu miręs G. Ž. (Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba), B. B. (Kauno medicinos universitetas), O. R. (Vilniaus Universitetas) ir V. G. (Kauno medicinos universitetas). Žurnalas publikuotas 2010 m., rankraštis pateiktas 2010 m. vasario 2 d., publikavimui priimtas 2010 m. vasario 27 d. Ieškovė apie tai, kad nėra įtraukta į Ginčo straipsnio bendraautorių sąrašą sužinojo 2014 metais. 2014 m. rugsėjo 29 d. ieškovė išsiuntė J. T. M., B. B., O. R. ir V. G. pretenziją dėl autorių teisių pažeidimo ir žalos kompensavimo. 2017 m. vasario 28 d. išsiųsta pakartotinė pretenzija J. T. M. ir Merilendo universitetui. 2017 m. kovo 1 d. ieškovė atsakovams išsiuntė reikalavimus, kuriais pareikalavo atlyginti po 6 700 Eur žalos.

38. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2015 m. kovo 31 d. sprendimu ir Vilniaus Universiteto Rektoriaus sudarytos komisijos išvadomis buvo patvirtintas akademinės etikos pažeidimo – plagiato, faktas. Ginčo straipsnis be ieškovės žinios ir sutikimo pasisavintas ir nukopijuotas nuo jos magistro baigiamojo darbo „Stresas policijos pareigūnų tarpe“, 2005 m. apginto Vilniaus Universitete, 2005 m. publikuoto straipsnio „Policijos pareigūnų stresas“ (bendraautorius O. R.) bei ieškovės parengto straipsnio „Stress of Police officers in Lithuania“ (anglų kalba). Vilniaus Universiteto Rektorius 2016 m. vasario 29 d. raštu informavo, kad išleistas potvarkis dėl Ginčo straipsnio atšaukimo. Ginčo straipsnis buvo atšauktas.

39. Ieškovė įrodinėja, kad 2010-2016 metais Ginčo straipsnis buvo viešai publikuotas svetimu vardu, plačiai cituojamas pasaulyje, Ginčo straipsnį pažeidėjai nurodė kaip reikšmingą savo mokslinės veiklos pasiekimą. Ieškovės nenurodžius Ginčo straipsnio bendraautore, ji prarado galimybę tapti žinoma tarptautinei mokslo bendruomenei, prarado laiką, buvo reikšmingai pakenkta jos mokslinei karjerai. Ieškovė ketino publikuoti straipsnį aukšto patikimumo žurnale „An International Journal of Police Strategies & Management“, o atsakovai jį atspausdino žemesnio reikšmingumo žurnale, todėl sumažėjo straipsnio prestižas bei pasiūlymų bendradarbiauti skaičius. Ieškovė vertino atsakovus kaip autoritetingus asmenys, todėl paaiškėjus plagiato faktui, jos pasitikėjimas akademine bendruomene buvo pažeistas.

Žemesnės instancijos teismas

40. Kaip jau buvo minėta, skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus tenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad mokslo kūriniu laikytini ieškovės magistro darbas, žurnale „Laboratorinė medicina“, 2005 m., Nr. 1, p. 19-23 išspausdintas ieškovės ir O. R. straipsnis „Stresas policijos pareigūnų tarpe“, ieškovės parengtas straipsnis anglų kalba „Stress of Police Officers in Lithuania“. Teismas sprendė, kad V. G. nėra Ginčo straipsnio bendraautorė, nes vien kito asmens atlikto tyrimo ar kitos mokslinės veiklos rezultatų (pvz., parengtų anketų) panaudojimas bendrame kūrinyje dėl bendro darbo sukūrimo nesitarusio asmens nepadaro kūrinio bendraautoriumi. Taip pat teismas Ginčo straipsnio bendraautoriumi nepripažino atsakovo B. B., nes jis kūrybinio indėlio buvimo neįrodė, susitarimo dėl bendraautorystės nesudarė, Ginčo straipsnio rengimu ir kitais autoriais nesidomėjo, todėl tokio pobūdžio jo veikla gali būti vertinama tik kaip organizacinė.

Dėl ieškovės K. M. apeliacinio skundo

41. Atsakovą O. R. teismas pripažino esant Ginčo straipsnio bendraautoriumi, nes pati ieškovė O. R. nurodė abiejų straipsnių bendraautoriumi, jokių pretenzijų dėl autorystės nekėlė daugiau nei 10 metų, siuntė O. R. rengiamus straipsnius. Teismas nepriteisė iš atsakovų turtinės žalos, nes ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (92 000 Eur stipendija) neturi priežastinio ryšio su Ginčo straipsnio publikavimu.

Žemesnės instancijos teismas

42. Tačiau teismas sprendė, kad ieškovė turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, priteistiną iš atsakovų V. G. ir B. B., nes jie tiesiogiai prisidėjo prie Ginčo straipsnio publikavimo, nes V. G. redagavo Ginčo straipsnį, o B. B. ieškojo jo publikavimo galimybių, todėl atsakovams turėjo būti žinoma apie Ginčo straipsnio publikavimą ir bendraautorių nurodymą leidyklai pateiktoje Ginčo straipsnio redakcijoje.

43. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota, kad atsakovas O. R. tiesiogiai nėra atlikęs ieškovės autorystės teisę pažeidžiančių veiksmų, nes bendraautoriumi buvo nurodytas pagrįstai, tačiau pats būdamas nurodytas Ginčo straipsnio bendraautoriumi nesielgė pakankamai rūpestingai, jog būtų apginta ieškovės autorystės teisė. Teismas, įvertinęs 2018 m. spalio 26 d. pažymą, kurioje nurodoma, jog atsakovo O. R. finansavimui teikta programos „Gerovės visuomenė“ projekto paraiška buvo atmesta dėl to, kad projekto vadovo atsakovo O. R. atžvilgiu yra priimtas Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2015 m. kovo 31 d. sprendimas Nr. SP-9 dėl akademinės etikos pažeidimo, sprendė, kad akademinės etikos pažeidimo pripažinimas Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus sprendimu bei skirta sankcija yra pakankama satisfakcija šio atsakovo atžvilgiu.

44. Būtent šioje dalyje ieškovė ir skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, akcentuodama, jog jos, kaip autoriaus teisių pažeidimas pasireiškė būtent tuo, kad atsakovas O. R. neatliko veiksmų, kuriuos pagal susiklosčiusias aplinkybes privalėjo ir galėjo atlikti, siekdamas užtikrinti tinkamą ieškovės turtinių ir neturtinių autorės teisių apsaugą. O būtent, kad atsakovas, būdamas jos magistro darbo vadovu, žinojo apie ieškovės kūrinius ir atliekamus teisių pažeidimus, tačiau veikdamas tyčia, sukūrė prielaidas pažeisti ieškovės teises – neinformavo nei ieškovės, nei leidėjų apie jam žinomas ieškovės autoriaus teises ir nesiėmė jokių veiksmų koreguoti klaidingą straipsnio autorių sąrašą.

45. Ieškovė tvirtina, kad atsakovas O. R. nėra Ginčo straipsnio bendraautorius, nes O. R. buvo jos magistrinio darbo vadovas, tačiau jis kūrybiniu darbu neprisidėjo prie straipsnių lietuvių kalba ir anglų kalba rengimo, o bendraautoriumi buvo nurodytas tik dėl vadovavimo magistriniam darbui. Atsakovas O. R., būdamas vienas iš Ginčo straipsnio bendraautorių, žinojo apie ieškovės teisių pažeidimus, jo neveikimas tiesiogiai pažeidė ieškovės teises. Ieškovė dėl padaryto pažeidimo patyrė dvasinį sukrėtimą, jos dvasinių išgyvenimų bei emocinės depresijos intensyvumą paveikė ypatingas ieškovės ir O. R. ryšys (O. R. buvo ieškovės dėstytojas, jos baigiamojo darbo vadovas, ieškovė buvo tiesiogiai pavaldi O. R. ir darbiniuose santykiuose, asmuo turėjęs būti sektinu pavyzdžiu ir akademiniu autoritetu).

46. ATGTĮ 6 straipsnyje nurodyta, kad autorius yra kūrinį sukūręs fizinis asmuo. Fizinis asmuo, kurio vardas įprastu būdu nurodytas kūrinyje, yra laikomas to kūrinio autoriumi, jeigu neįrodyta kitaip. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju, kai vietoj autoriaus vardo nurodytas pseudonimas, nekeliantis jokių abejonių dėl tikrojo autoriaus vardo. Kai kūrinyje yra nurodytas autoriaus pseudonimas, keliantis abejonių dėl tikrojo autoriaus vardo, arba kūrinyje nenurodytas autoriaus vardas, leidėjas, kurio vardas nurodytas kūrinyje, laikomas, jeigu neįrodyta kitaip, autoriaus atstovu, turinčiu teisę ginti autorių teises ir užtikrinti jų įgyvendinimą tol, kol to kūrinio autorius atskleis savo vardą ir pareikš apie savo kūrinio autorystę. Pagal ATGTĮ 7 straipsnį bendraautorystė yra tada, kai kūrinį bendru kūrybiniu darbu sukuria du arba daugiau fizinių asmenų, jie laikomi bendraautoriais, nepaisant to, ar tas kūrinys sudaro nedalomą visumą, ar susideda iš dalių, kurių kiekviena gali turėti savarankišką reikšmę. Bendrai sukurto kūrinio dalis laikoma turinčia savarankišką reikšmę, jeigu ji gali būti panaudota atskirai nuo kitų to kūrinio dalių. Bendraautorių tarpusavio santykiai ir kiekvienam iš bendraautorių skiriama autorinio atlyginimo dalis nustatomi sutartyje. Jeigu bendraautorių susitarimo dėl autorinio atlyginimo nėra, autorių teises į kūrinį visi bendraautoriai įgyvendina kartu, o atlyginimas jiems paskirstomas atsižvelgiant į kiekvieno bendraautorio kūrybos indėlį. Nė vienas iš bendraautorių neturi teisės, neturėdamas tam pakankamo pagrindo, uždrausti naudoti bendrą kūrinį. Kiekvienas bendraautoris turi teisę savo nuožiūra panaudoti savo sukurtą bendro kūrinio dalį, turinčią savarankišką reikšmę, jeigu kitaip nenustatyta bendraautorių sudarytoje sutartyje. Bendraautoriu nelaikomas asmuo, suteikęs materialinę, techninę ar organizacinę pagalbą kuriant kūrinį.

47. Teisės doktrinoje yra aiškinama, kad bendraautorių intelektiniam kūrybiniam darbui nustatyti svarbus kūrybinis procesas, kuriame bendrai dalyvauja visi autoriai, t. y. bendra kūryba. Tokią kūrybą rodo bendras intelektinės kūrybinės veiklos rezultato kūrimas, t. y. asmenų veikimas kaip bendraautorių. Pagrindinė bendraautorystės teisinių santykių atsiradimo sąlyga yra bendra intelektinė kūryba. Tai reiškia, kad visų bendraautorių indėlis į bendrą veiklą turi būti intelektinis kūrybinis ir kiekvieno jų veiklos rezultatas – originalus kūrybinės veiklos rezultatas. Bendraautoriais nelaikomi tie asmenys, kurie teikia techninę, informacinę, organizacinę, materialinę, kalbos koregavimo ir kitokią pagalbą, kurie suteikė finansinę paramą, atliko techninius ar kitus pagalbinius darbus, kurių idėjos, veiklos metodai ar koncepcijos panaudoti kūrinyje, (pvz., užsakovai). Bendros intelektinės kūrybinės veiklos reikalavimas nereiškia, kad asmenys turi užsiimti kūryba tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje – bendra kūrybinė veikla gali turėti įvairias formas. Intelektinės kūrybinės veiklos bendrumą lemia intelektinis valinis aspektas – autorių žinojimas, suvokimas, kad jie dirba kartu, bendrai ir kuria bendrą kūrinį. Bendra intelektinė kūrybinė veikla vykdoma visų bendraautorių žinia ir sutikimu, t. y. turi būti bendraautorių susitarimas dėl bendros intelektinės veiklos kuriant kūrinį. Bendraautorių susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu. Bendros intelektinės kūrybos susitarimas gali būti nustatomas iš kitų bendraautorių elgesio, iš intelektinės kūrybinės veiklos aplinkybių. Tai, kad keli autoriai veikia kaip bendraautoriai, parodo bendros intelektinės kūrybinės veiklos rezultatas – bendra intelektine kūrybine veikla sukurtas kūrinys („Intelektinės nuosavybės teisė“, M. Stonkienė, 2011 m. Vilnius).

Žemesnės instancijos teismas

48. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas atsakovą O. R. Ginčo straipsnio bendraautoriumi, konstatavo, kad jis buvo apeliantės (ieškovės) magistrinio darbo vadovas, 2005 metais publikuoto lietuviško straipsnio „Policijos pareigūnų stresas“ bendraautorius, taip pat O. R. buvo nurodytas ir straipsnio anglų kalba bendraautoriumi. 2015 m. sausio 15 d. rašte Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui atsakovas nurodė, kad prie Ginčo straipsnio prisidėjo teikdamas konsultacijas dėl statistinių duomenų apdorojimo.

49. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl atsakovo O. R. Ginčo straipsnio bendraautorystės. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės teiginys, kad O. R. nėra Ginčo straipsnio bendraautorius, nes jis buvo jos magistrinio darbo vadovas, tačiau kūrybiniu darbu neprisidėjo prie straipsnių lietuvių kalba ir anglų kalba rengimo, o bendraautoriumi straipsniuose nurodė dėl patirto spaudimo, yra deklaratyvus ir nepagrįstas įrodymais (CPK 178 straipsnis). Šią aplinkybę taip pat paneigia faktas, kad apeliantė atsakovo O. R. bendraautorystės lietuviškame straipsnyje klausimo nekėlė daugiau nei 10 metų, jokių pretenzijų jam nereiškė, be to, pati straipsniuose įvardijo atsakovą O. R. kaip bendraautorių.

50. Taigi, akivaizdu, jog atsakovui O. R., kaip bendraautoriui, nereikėjo gauti ieškovės sutikimo naudoti Ginčo kūrinį.

51. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas kitais būdais pažeidė ieškovės, kaip kūrinio autorės teises, nes neatliko veiksmų, kuriuos pagal susiklosčiusias aplinkybes privalėjo ir galėjo atlikti, siekdamas užtikrinti tinkamą ieškovės turtinių ir neturtinių autorės teisių apsaugą.

Žemesnės instancijos teismas

52. ATGTĮ 84 straipsnis nustato, jog šio įstatymo 14 straipsniuose nurodytas autorių neturtines teises pažeidęs asmuo privalo atlyginti neturtinę žalą. Šios žalos dydį pinigais nustato teismas vadovaudamasis Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimą.

53. ATGTĮ 14 straipsnis nustato, jog kūrinio autorius, neatsižvelgiant į jo turtines teises, turi šias asmenines neturtines teises: 1) teisę reikalauti pripažinti kūrinio autorystę aiškiai nurodant autoriaus vardą ant visų išleidžiamo kūrinio egzempliorių, taip pat kitu įmanomu būdu viešai atliekant kūrinį (autorystės teisė); 2) teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas arba nebūtų nurodomas autoriaus vardas, arba būtų nurodomas autoriaus pseudonimas (teisė į autoriaus vardą); 3) teisę prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kito kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamybę).

54. Konstatavęs ieškovės teisę į neturtinės žalos atlyginimą, pirmosios instancijos teismas jos nepriteisė iš atsakovo O. R., nes sprendė, jog Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2015 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. SP-9 nustatytas pažeidimas ir skirta sankcija yra pakankama satisfakcija šiam atsakovui, nes Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui konstatavus akademinės etikos pažeidimą, atsakovo O. R. finansavimui teikta programos „Gerovės visuomenė“ projekto paraiška buvo atmesta.

55. Apeliantė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodydama, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog minėta atsakovo O. R. paraiška būtų turėjusi galimybę laimėti konkursą ir dėl to atsakovas turėjo pagrįstų lūkesčių dėl paraiškos vykdymo finansavimo.

56. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo apeliantės skundo argumentu. 2016 m. birželio 6 d. Lietuvos mokslo tarybos mokslo fondo nacionalinės mokslo programos „Gerovės visuomenė“ projekto paraiškos administracinės patikros pažymoje Nr. AP-GER-02-1-033 nurodyti duomenys, kad atsakovo O. R. projekto paraiška buvo atmesta dėl 2015 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. SP-9 konstatuoto akademinės etikos pažeidimo, nepatvirtina, jog atsakovas būtų realiai patyręs nuostolių ar kitų turtinių praradimų, jei Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius nebūtų nustatęs akademinės etikos pažeidimo fakto.

57. Atsakovas nepateikė byloje jokių įrodymų, kaip to reikalauja CPK 178 straipsnio nuostatos, jog jo teikta paraiška būtų sėkmingai praėjusi administracinės patikros etapą ir jis turėjo realią galimybę gauti projekto finansavimą.

58. Taigi įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju akademinės etikos pažeidimo pripažinimas Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2015 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. SP-9 bei Lietuvos mokslo tarybos mokslo fondo nacionalinės mokslo programos „Gerovės visuomenė“ projekte atsakovo paraiškai taikyta sankcija nėra pakankama satisfakcija ieškovei.

59. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nutaria skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje atmestas ieškinys atsakovo O. R. atžvilgiu, pakeisti ir priteisti iš atsakovo O. R. 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovei, kadangi jis neatliko veiksmų, kuriuos pagal susiklosčiusias aplinkybes privalėjo ir galėjo atlikti, siekdamas užtikrinti tinkamą ieškovės turtinių ir neturtinių autorės teisių apsaugą.

60. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais ir t. t. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

61. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kad Ginčo straipsnis pakankamai ilgą laiką buvo viešai publikuojamas, neįtraukiant ieškovės į bendraautorių sąrašą, o dėl sužinoto autorių teisių pažeidimo ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, nusivylė akademine bendruomene, taip pat į tai, kad ieškovė ypatingai pasitikėjo atsakovu, o šis nebuvo pakankamai rūpestingas, siekiant apsaugoti atsakovės autorystės teises, sprendžia, jog apeliantės prašomas 750 Eur neturtinės žalos dydis yra pagrįstas ir teisingas bei atitinka įstatyme nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus žalos dydžio nustatymo kriterijus.

62. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo O. R. argumentus, jog jam nebuvo žinoma, kuriuos asmenis G. Ž. įtraukė į Ginčo straipsnio bendraautorių sąrašą. Atsižvelgiant į tai, kad Ginčo straipsnio tematika sutampa su jo magistrantės (ieškovės) magistro darbo ir 2005 m. publikuoto straipsnio lietuvių kalba, kurio bendraautoriumi buvo ir pats atsakovas, tema ir turiniu, negalima daryti išvados, kad atsakovas O. R. neturėjo pareigos pasirūpinti ieškovės įtraukimu į Ginčo straipsnio bendraautorių sąrašą.

63. Dėl kitų ieškovės apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako, nes laiko juos teisiškai nereikšmingais nagrinėjam ginčui teisingai išspręsti.

Dėl apeliantų (atsakovų) O. R., V. G. ir B. B. apeliacinio skundo

64. Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad ieškinys turėjo būti atmestas dėl to, kad ieškovė atsisakė įtraukti visus Ginčo straipsnio bendraautorius bendraatsakoviais, nes Ginčo straipsnio autorių daugėtas lemia privalomąjį bendrininkavimą nagrinėjamoje byloje. Pasak apeliantų, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nepripažino atsakovų V. G. bei B. B. bendraautorystės Ginčo straipsnyje. Be to, skundžiamu sprendimu iš atsakovų V. G. ir B. B. nepagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas, nes byloje nėra neturtinės žalos įrodymų ir neegzistuoja priežastinis ryšys tarp šių atsakovų veiksmų ir tariamos neturtinės žalos. Taip pat ieškovė dėl autoriaus teisių pažeidimo patyrė pakankamą satisfakciją (viešai paskelbus Kontrolieriaus sprendimą, informavus apie jį universitetus, kuriuose mokslinį ir pedagoginį darbą dirba atsakovai, atšaukus ginčo Straipsnį ir nesuteikus finansavimo vienam iš atsakovo O. R. vadovaujamų projektų).

65. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovų V. G. ir B. B. priteisė po 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nustatęs, kad jie atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių jie buvo nurodyti Ginčo straipsnio bendraautoriais, nors tokiais nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms. ATGTĮ 7 straipsnio 4 dalis numato, kad bendraautoriu nelaikomas asmuo, suteikęs materialinę, techninę ar organizacinę pagalbą kuriant kūrinį. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė V. G. redagavo Ginčo straipsnį, o atsakovas B. B. ieškojo Ginčo straipsnio publikavimo galimybių. Šių aplinkybių apeliantai (atsakovai) neginčija. Remiantis ATGTĮ ir bendraautorystės sampratos aiškinimu, atsakovų V. G. ir B. B. atliktos veiklos negalima priskirti intelektinei kūrybai, nors jie tokiu būdu ir prisidėjo prie Ginčo straipsnio publikavimo. Šių atsakovų veiksmai vertinti kaip techninė, informacinė ar organizacinė pagalba rengiant Ginčo straipsnį, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantai (atsakovai) V. G. ir B. B. savo skundą grindžia iš esmės tomis pačios aplinkybėmis, kuriomis grindė procesinius dokumentus, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujų reikšmingų bylai įrodymų, kurie patvirtintų jų bendraautorystę rengiant Ginčo straipsnį, V. G. ir B. B. nepateikė, kaip ir nenurodė jokių naujų reikšmingų argumentų, kurių pagrindu būtų galima padaryti priešingas išvadas (CPK 178 straipsnis).

66. Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. CPK 43 straipsnyje numatyta, kad ieškinys gali būti pareiškiamas bendrai kelių ieškovų arba keliems atsakovams, jeigu ieškinio dalykas yra: 1) bendrai pagal įstatymus jiems priklausančios teisės arba pareigos (privalomas bendrininkavimas); 2) to paties pobūdžio reikalavimai arba įsipareigojimai, pagrįsti ta pačia medžiaga fakto ir teisės klausimais, kai kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas (neprivalomas bendrininkavimas). Jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas ieškovo prašymu gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais (CPK 43 straipsnio 2 dalis).

67. Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad byloje turėjo būti nustatytas absoliutus privalomasis bendrininkavimas ir atmestas ieškinys, nes byloje nebuvo paneigta atsakovų solidariosios atsakomybės prezumpcija.

68. Pirmosios instancijos teismas nelaikė atsakovų prievolės solidaria, nes solidarioji atsakomybė yra galima tik įstatymu ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Teismas nenustatė nei vienos aplinkybės, kodėl prievolė laikytina solidaria (ieškovė neprašė vertinti G. Ž. ar J. T. M. veiksmų ir šiems asmenimis reikalavimų nereiškė). Be to, ieškovė atsisakė teikti ir nenurodė duomenų nei apie G. Ž. teisių perėmėjus, nei apie J. T. M. gyvenamąją vietą, tokiu būtu darydama negalimu realų asmenų įtraukimą į bylos nagrinėjimą. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju sprendimas gali būti priimamas dėl dalies Ginčo straipsnyje nurodytų bendraautorių, nes kitiems bendraautoriams šiame sprendime nustatytos aplinkybės teisinės reikšmės neturės. Be to, teismas nenustatė, kad Ginčo straipsnyje nurodyti bendraautoriai veikė vieningais suderintais veiksmais, nes jie vienas kito nepažinojo, kiekvienas atliko atskirus veiksmus, apie kuriuos kitiems bendraautoriams nebuvo žinoma. Šių aplinkybių apeliantai (atsakovai) neneigia.

69. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyti kiekvieno atsakovo veiksmai ir indėlis kuriant ir publikuojant Ginčo straipsnį. Apeliantai šių faktų neneigia, o priešingai patys patvirtina, kokiais konkrečiais veiksmais (redagavimo, konsultavimo ir t. t.), prisidėjo prie Ginčo straipsnio. Taigi apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė kiekvieno atsakovo indėlį (atliktus darbus, veiksmus, susijusius su Ginčo straipsnio publikavimu), taigi pagrįstai sprendė, jog atsakomybė už autoriaus teisių pažeidimus šiuo atveju gali būti dalioji, todėl spręsti dėl privalomojo bendrininkavimo nėra pagrindo.

70. Kaip jau buvo minėta bendraautorystei yra būdinga intelektinė kūryba, t. y. intelektinis kūrybinis indėlis į bendrą darbą. Šiuo atveju, kalbant apie atsakovų V. G. ir B. B. indėlį į Ginčo straipsnį, jų veiksmai vertinami kaip materialinė, techninė ar organizacinė pagalba, bet ne kaip intelektinis indėlis. Todėl visų Ginčo straipsnio bendraautorių kontekste teigti, kad atsakovų prievolė yra solidari nėra pagrindo. Be to, kaip teisingai nurodė patys atsakovai, ieškovė turi teisę pasirinkti kam reikšti reikalavimus byloje. Pirmosios instancijos teismas informavo ieškovę, kad reikalavimai gali būti nukreipti ir kitiems byloje nedalyvaujantiems asmens, tačiau negavęs ieškovės prašymo tai padaryti, teismas neturėjo pareigos visų Ginčo straipsnio bendraautorių įtraukti byloje bendraatsakoviais. Taigi teisėjų kolegija, konstatuoja, kad atsakovų apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.

71. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovų V. G. ir B. B. po 750 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs neturtinės žalos faktą, tokios žalos nekonkretizavo. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais ir t. t. Kita vertus, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismui įvertinus aplinkybes, kad Ginčo straipsnis pakankamai ilgą laiką buvo viešai publikuojamas, neįtraukiant ieškovės į bendraautorių sąrašą, o dėl sužinoto autorių teisių pažeidimo ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, nusivylė akademine bendruomene, taip pat į tai, kad atsakovai ilgą laiką žinojo apie pažeidžiamą ieškovės teisę, bet nebuvo pakankamai rūpestingi, siekiant apginti pažeistas autorystės teises, prieinama išvada, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovų V. G. ir B. B. po 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo, žalos dydį nustatė ir įvertino tinkamai.

72. Teisėjų kolegija atsakė į pagrindinius apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, o teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010), todėl dėl kitų procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų plačiau nepasisako, nes jie nėra reikšmingi nagrinėjamam ginčui teisingai išspręsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

73. Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, ji įgyja teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Ieškovės prašė priteisti 816,88 Eur už apeliacinio skundo rengimą ir sumokėtą žyminį mokestį.

74. Teismui pateikti dokumentai (sąskaita už teisines paslaugas, apmokėjimo dokumentas) įrodo, kad ieškovė K. M. apeliacinės instancijos teisme patyrė 816,88 Eur išlaidų. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytus maksimalius teisinių paslaugų dydžius, todėl priteistinos iš atsakovo O. R. (CPK 98 straipsnis).

75. Netenkinus apeliantų (atsakovų) O. R., V. G. ir B. B. apeliacinio skundo, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo dalį, kuria atsakovo O. R. atžvilgiu ieškinys buvo atmestas, pakeisti ir ieškovės K. M. naudai iš atsakovo O. R. priteisti 750 (septynis šimtus penkiasdešimt) Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakaistą.

Priteisti iš atsakovo O. R. ieškovės K. M. naudai 816,88 (aštuonis šimtus šešiolika eurų ir aštuoniasdešimt aštuonis euro centus) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Rasa GudžiūnienėDanguolė MartinavičienėVilija Mikuckienė