Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Algirdo Jaliniausko ir Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija galiojusi nuo 2004 m. liepos 21 d. iki 2023 m. birželio 1 d.) ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi ir 9 dalimi, prie 2022 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirtos 4 (ketverių) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta šiuo nuosprendžiu skirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė– laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, A. V. į bausmės laiką įskaityta bausmė atlikta pagal 2022 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendį.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. gegužės 5 d.

Iš A. V. priteista 350,00 eurų nukentėjusiajam M. Č. turtinės žalos atlyginimui.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, taikomas A. V. priklausančiam turtui – piniginėms lėšoms, esančioms „Swedbank“ AB, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioms UAB „V. P.“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „R. P.“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas iki visiško priteistos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. V. savo skundą palaikė, jo gynėja advokatė Angelė Fominienę prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmetamas.

5. BPK 320 straipsnyje įtvirtintos apeliacinio skundo nagrinėjimo nuostatos. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus. Savo apeliaciniame skunde nuteistasis A. V. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles bei BPK 44 straipsnio 5 dalyje numatytas teises, dėl ko nepagrįstai pripažino jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė liudytojų, kurie nebuvo apklausti teisiamojo posėdžio metu, parodymais. Teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dalyje dėl A. V. pripažinimo kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nuteistojo A. V. apeliacinio skundo

6. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. BPK 20 straipsnyje reglamentuotas duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas. Pagal minėto straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Aptariama baudžiamojo įstatymo norma nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų, o teismo išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio turinį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, pripažindamas A. V. kaltu dėl sukčiavimo M. Č. atžvilgiu, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina A. V. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai ir nuosekliai aptarti įrodymai, įvertinant tiek kiekvieną atskirai, tiek jų sąsajas tarpusavyje, todėl pagrindo abejoti apylinkės teismo sprendimu, nėra.

8. Nuteistasis savo skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį rėmėsi išimtinai liudytojų N. S. ir O. K. parodymais, kurie teisme nebuvo apklausti, tačiau teisėjų kolegija tokius A. V. apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai gali būti reikšmingi, teismui tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus parodymus ir kitus bylos duomenis. Tokią galimybę numato BPK 276 straipsnio 4 dalis. Taigi kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas, jų analizė kartu su kitais bylos duomenimis yra priemonė, leidžianti išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, o tai yra vienas iš esminių įrodinėjimui baudžiamajame procese keliamų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197-222/2017).

9. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas dėjo visas pastangas surasti liudytojus N. S., T. V. ir O. K. bei apklausti juos teismo posėdyje, tačiau to padaryti nepavyko dėl objektyvių priežasčių, nes liudytojai N. S. ir O. K. išvykę į užsienį (t. 5., b. l. 106, 111, 132), o liudytojo T. V. buvimo vieta nenustatyta (5 t., b. l. 138). Tokias aplinkybės pagrįstomis pripažino ir apeliacinės instancijos teismas atmesdamas nuteistojo ir jo gynėjos prašymus atlikti įrodymų tyrimą šioje dalyje. Pirmosios instancijos teismas pasinaudojo baudžiamojo proceso įstatymo suteikta teise teisiamajame posėdyje perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus N. S., T. V. ir O. K. parodymus, kurie reikalingi kompleksiškai patikrinti byloje surinktus kitus duomenis. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi įrodymų visetu, patvirtinusiu N. S., T. V. ir O. K. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus, leidusiu padaryti išvadą, jog jie yra teisingi. Be to, nuteistojo A. V. kaltė šioje byloje grindžiama ne konkrečiai liudytųjų N. S. ir O. K. parodymais, bet visų byloje surinktų įrodymų visetu, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog buvo pažeistos A. V. teisės įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje.

10. Nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas pažeidė BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 punktą ir 3 punktą bei neatsižvelgė į tai, jog buvo duoti melagingi parodymai, už kurių davimą, numatyta baudžiamoji atsakomybė BK 235 straipsnyje. Tačiau pažymima, kad Baudžiamojo proceso kodekso 444 straipsnis (naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą) nereglamentuoja proceso nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme, todėl nuteistojo minimo straipsnio nuostatų pažeidimas nėra niekaip susijęs su skundžiamo nuosprendžio priėmimu. Nuteistasis A. V. nei savo apeliaciniame skunde, nei sprendžiant klausimą dėl įrodymų atlikimo apeliacinės instancijos teisme, nenurodė jokių esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir liko neįvertinos skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Taip pat nuteistasis A. V. savo apeliaciniame skunde tik deklaratyviai pasisako ir dėl melagingų parodymų davimo. Iš skundo turinio nėra aišku kas ir kokioje proceso stadijoje, jo nuomone, davė melagingus parodymus, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

11. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis A. V. pasinaudojo savo teise neduoti parodymų, nurodydamas tik tai, kad kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažįsta (5 t., b. l. 118, 149). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju, A. V. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad žino apie skelbimo įdėjimą dėl telefono „iPhone 12 Pro Max“ pardavimo, tačiau visų aplinkybių reikėtų klausti to asmens, pas kurį buvo rastas telefonas, tai yra M. L.. Kas konkrečiai patalpino skelbimą nežino. Telefonu, kuris buvo rastas 2021 m. gruodžio mėnesį, naudojosi visi būrio nuteistieji. N. S. pažįsta ne vienus metus, tačiau jam nesiūlė užsidirbti pinigų, neprašė sąskaitos numerio, bet žinojo, kad jam buvo pervesti pinigai ir, kad jie buvo paduoti merginai. Socialiniame tinkle „Facebook“ turėjo paskyrą, kurios pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“ ir ši paskyra buvo telefone „Honor“, kuris buvo paimtas. Vėliau turėjo kitą paskyrą. A. V. neneigė, kad galėjo susirašinėti su N. S., tačiau negalėjo nurodyti, kas vėliau susirašinėjo su N. S., nes tokią pačią paskyrą gali susikurti bet kuris kitas asmuo (4 t., b. l. 180–183). Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą, akivaizdu, kad A. V. versijos, kad jis nedalyvavo nusikaltimo padaryme, jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina, priešingai – juos paneigia. Negana to, nuteistojo A. V. parodymai neatitinka baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, todėl pasikliauti vien tik jais ir jų pagrindu panaikinti skundžiamą nuosprendį, nėra pagrindo. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas, yra teismo, priimančio procesinį sprendimą, prerogatyva, o dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos. Taip pat skundo argumentų kontekste pažymėtina, jog vertinant nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti ar paneigianti asmens kaltę.

12. Nukentėjusysis M. Č. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad 2021 m. gruodžio 2 d. susidomėjo skelbimu skelbimų puslapyje (duomenys neskelbtini), kuriame už 800,00 eurų buvo parduodamas mobiliojo ryšio telefonas „iPhone 12 Pro Max“. Susisiekęs su pardavėju, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), sutarė, jog telefoną įsigys už 700,00 eurų. Pardavėjas paprašė pervesti 350,00 eurų avansą. Nurodė, kad pinigus reikia pervesti į N. S. banko sąskaitą. Tą pačią dieną į N. S. banko sąskaitą pervedė 350,00 eurų. Pervedęs pinigus dar bendravo su telefono pardavėju telefonu, bet šis ne visada galėjo atsiliepti. Telefoną turėjo atsiųsti per autobusų siuntas, buvo nuvykęs į stotį, bet siuntos taip ir negavo. Per „Facebook“ surado N. S. ir parašė jam, kad pervedė pinigus, o telefono negauna. N. S. jam atrašė, kad negali būti ir, kad jis klysta. Kitą dieną jis telefonu susisiekė su N. S. ir šis pasakė, kad viską išsiaiškins dėl telefono ir jam gražins pinigus. Sekančią dieną jam susisiekus su N. S. šis pasakė, kad pats eis į policiją ir aiškinsis kas vyksta, o pinigų jam negražins. 2021 m. gruodžio 3 d. jis kreipėsi į policiją, pateikė skelbimo nuotrauką, susirašinėjimus. Asmens, su kuriuo tarėsi dėl telefono pardavimo ir N. S. balsai skirtingi.

13. Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusysis M. Č. nurodė ir 2021 m. gruodžio 10 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (1 t., b. l. 24–27). Prie šio protokolo esantys priedai, patvirtina, kad nukentėjusysis dėl parduodamo telefono bendravo su asmeniu, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bei, kad 2021 m. gruodžio 2 d. apie 14.30 val., M. Č., į N. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už telefoną iPhopne 12 Pro Max, kurį norėjo įsigyti pagal skelbimą svetainėje „(duomenys neskelbtini)“, pervedė 350,00 eurų avansą, tačiau telefono sutartu laiku negavo (t. 1, b. l. 36–41).

14. Iš dalies nukentėjusiojo M. Č. parodymus ir tuo pačiu A. V. kaltę patvirtina 2022 m. sausio 3 d. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, kad N. S. pats kreipėsi su pareiškimu į policijos komisariatą. Medžiagoje Nr. M-1-01-66145-21 esantys duomenys patvirtina, kad N. S. kreipėsi pareiškimu, kuriame nurodė, kad jam per socialinį tinklą „Facebook“ parašė asmuo, pasivadinęs A. V.. Minėtas asmuo siūlė užsidirbti pinigų, kokiu būdu, iš karto nebuvo aišku. N. S. juo patikėjus, asmeniui pasivadinusiam A. V., jis pateikė savo banko sąskaitos duomenis bei telefono numerį, kad, jei asmuo būtų ne ryšio zonoje, su juo būtų galima susisiekti telefonu dėl pinigų (kiek ir kada) įkritimo į sąskaitą. Netrukus, po maždaug pusvalandžio, į N. S. banko sąskaitą buvo atliktas 350,00 eurų pavedimas, pavedimo paskirtyje nurodyta, jog už mobiliojo ryšio priemonę. N. S. buvo nurodyta išgryninti pinigus ir nunešti juos į sutartą vietą – stotelę ir juos paduoti merginai, kurios jis nepažįsta. Tą patį vakarą su N. S. susisiekė vyriškis, kuris jo klausė, kur yra jo pervesti 350,00 eurų. N. S. iš karto susisiekė su A. V., kurio klausė, į kokias „nesąmones“ jis buvo įveltas. Minėtas asmuo sakė, kad viską sutvarkys, bandė asmenį įkalbinėti duoti melagingus parodymus. Tačiau N. S. kreipėsi į policiją, kadangi juo buvo pasinaudota (t. 1, b. l. 178–200, t. 2, b. l. 1–44).

15. Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta N. S. susirašinėjimo programėlė „Messenger“ su paskyros „(duomenys neskelbtini)“ vartotoju, kuris galimai yra A. V., ekrano nuotraukos, paimtos iš medžiagos Nr. M-1-01-66142-21. Iš susirašinėjimo matyti, kad susirašinėjimas pateiktas nuo 2021 m. gruodžio 3 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d. „(duomenys neskelbtini)“ klausia N. S., ar žino kokį „Pildyk“ planą SMS rašyti, t. y. matyti, kad asmuo galimai naudojasi „Pildyk“ išankstinio apmokėjimo kortele. N. S. rašo, kad pinigus reikia grąžinti M. Č. ir nurodo jo sąskaitą. Matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ rašo N. S., kad galimai nukentėjusiajam bus grąžinti 350,00 eurų iš K. U., kuri galimai gyvena Anglijoje. Taip pat susirašinėjime „(duomenys neskelbtini)“ siunčia savo veido nuotraukas, iš kurių matyti, kad jose esantis asmuo yra labai panašus į A. V.. N. S. klausia „(duomenys neskelbtini)“, ar jis nebijo „sukti varkių“, o „(duomenys neskelbtini)“ atrašo, kad ieško žmonių, kurie jo nepriduotų, nes jo žmogus viską apsiima. „(duomenys neskelbtini)“ rašo, kad jam „zajavai“ nerūpi, nes turi žmogų, kuris apsiima viską, t. y. galimai prisiima kaltę už padarytą nusikalstamą veiką. Susirašinėjime matyti, kad N. S. rašo, jog baiminasi, jog „tam žmogui reikės visas šaibas grąžinti“, t. y. grąžinti pinigus nukentėjusiajam. „(duomenys neskelbtini)“ prašo „nekišti tos mergaitės“, rašo, ką sakyti policijai, kad neva N. S. per programą „Snapchat“ parašė M. D. ir pasiūlė užsidirbti pinigų, kad pinigus atidavė „(duomenys neskelbtini)“. Matyti, kad N. S. priekaištauja „(duomenys neskelbtini)“, kad jį „įkišo“ (t. 2, b. l. 53–55).

16. Tiek AB „Swdbank“ pateikti duomenys, tiek ir kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad 2021 m. gruodžio 2 d. į N. S. sąskaitą iš M. Č. sąskaitos buvo pervesta 350,00 eurų, mokėjimo paskirtyje nurodant „Avansas už mobilųjį telefoną iphone 12 pro max 128 GB“. Netrukus po to – 2021 m. gruodžio 2 d. 14.51 val., iš minėtos sąskaitos buvo išgryninta 100,00 eurų ir 150,00 eurų, o tą pačią dieną 17.24 val., buvo išgryninta 20,00 eurų banko „Swedbank“ bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Taip pat iš sąskaitos išrašo matyti, kad 2021 m. gruodžio 2 d. iš N. S. sąskaitos į T. V. sąskaitą pervesta 70,00 eurų, mokėjimo paskirtyje nurodant „Skola“, ir 5 eurai, mokėjimo paskirtyje nurodant „ant autika namo“. Taip pat AB „Swedbank“ banko pateikti duomenys (nuotraukos) patvirtina, kad pinigus išgrynino N. S., o greta jo matomas stovintis T. V. (t. 2, b. l. 79–80, 81–82, 85–121).

17. Liudytojos A. G. parodymai duoti pirmosios instancijos teisme, apie tai, jog R. D. prašymu, 2021 m. liepos mėn., ji atidarė sąskaitą „Paysera“ bei UAB „Paysera LT“ pateikti rašytiniai duomenys, kurie buvo apžiūrėti kitų objektų apžiūros protokolu, patvirtina, kad į A. G. priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria galimai naudojosi R. D., 2021 m. gruodžio 3 d. 11:41:36 val., iš UAB „Perlas Finance“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)buvo pervesta 300,00 eurų, mokėjimo paskirtyje nurodant „SASKAITOS PAPILDYMAS, Siuntėjas: (duomenys neskelbtini)“ (t. 4, b. l. 1–27, 28–31). Būtent šie duomenys, kurie abejonių nekelia, pirmosios instancijos teismui neleido abejoti liudytojos O. K. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad po to, kai jai N. S. perdavė pinigus (300,00 eurų), ji A. V. nurodymu juos pervedė į A. G. sąskaitą esančią UAB „Paysera LT “ sąskaitą.

18. Nors telefonas „Huawei Honor 5C NEM-L21“, kuriame buvo naudojama ir SIM kortelė su numeriu (duomenys neskelbtini), su kuriuo bendravo nukentėjusysis M. Č. dėl telefono įsigijimo, 2021 m. gruodžio 9 d. buvo paimtas iš nuteistojo M. L., kai tuo tarpu nuteistojo A. V. tuo metu nebuvo bausmės atlikimo vietoje įstaigoje, tačiau šie duomenys nepaneigia A. V. kaltės įvykdžius jam inkriminuotą sukčiavimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis A. V. laisvės atėmimo bausmę atliko 21-o būrio 3-ioje brigadoje. Laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d. kartu su juo 21-o būrio 3-ioje brigadoje laisvės atėmimo bausmes atliko: A. B., R. D., A. K., M. K., M. L., T. M. bei M. Ž.. Į kitą bausmės atlikimo vietą A. V. buvo perkeltas tik 2021 m. gruodžio 6 d., tai yra jau po nusikalstamos veikos padarymo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija patvirtina, kad skelbimas (duomenys neskelbtini) dėl telefono „iPhone 12 Pro max 128 bg“ buvo patalpintas 2021 m. gruodžio 2 d. 10.10 val. 5 sek., iš IP adreso (duomenys neskelbtini). Skelbime nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini), el. paštas - (duomenys neskelbtini), (t. 2, b. l. 129–132). Taigi ir šie duomenys patvirtina, jog skelbimas buvo įdėtas dar tuo metu, kai nuteistasis A. V. buvo (duomenys neskelbtini) (buvęs pavadinimas (duomenys neskelbtini)).

19. Taip pat pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju M. L. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur buvo nurodęs, kad nors pas jį buvo rastas telefonas „Huawei Honor“, tačiau jis buvo bendrai naudojamas kameroje. A. V. pažįsta, jis buvo toje pačioje kameroje. A. V. nuolatos lankydavosi „Facebook“, tik nežino, ar tame telefone, ar kituose. Apie sukčiavimus nieko nežino, jis nesukčiauja. Kas galėjo dėti skelbimus apie parduodamus telefonus reikia klausti A. V..

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys rašytiniai duomenys, pateikta jų analizė, paneigia nuteistojo A. V. teiginius, jog socialiniame tinkle „Facebook“ bet kuris kitas asmuo galėjo sukurti jo vardu paskyras ir jomis naudotis. Kad nuteistasis A. V. buvo susikūręs ne vieną paskyrą ir jomis naudojosi patvirtina ne tik 2022 m. kovo 17 d. tarnybinis pranešimas su priedas, jog peržiūrėjus socialiame tinkle „Facebook“ paskyras A. V. vardu, rastos devynios paskyros. Paskyrų, kurių URL adresai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), daugumoje nuotraukų esantis vaikinas yra A. V.. Minėtose paskyrose yra ne viena nuotrauka su pliušiniais meškinais. Vaikinas, esantis A. V. daugumoje paskyrų nuotraukų yra panašus į vaikiną su pliušiniu meškinu, esantį paskyros „(duomenys neskelbtini)“ profilio nuotraukoje, todėl teismas daro išvadą, jog tai ir yra A. V. (t. 2, b. l. 60–62). Pažymėtina ir tai, kad iš 2021 m. lapkričio 29 d. nuteistojo A. V. paimto telefono „Huawei Honor“ analizės, kuri išsamiai aprašyta 2022 m. rugsėjo 14 d. – 2022 m. rugsėjo 15 d, daiktų apžiūros protokole su priedais, matyti, kad be kitos informacijos buvo rastas susirašinėjimas tarp F. Š., kuri yra nuteistojo vaiko motina, ir A. V., programėle „Messenger“, kurio metu A. V. jai nurodė, kad vėl susikūrė kitą „Facebook“ paskyrą. Be kita ko, šios apžiūros metu buvo rasta ir peržiūrėta „Gmail“ paskyra, pavadinimu – „A. V.“, o el. paštas yra (duomenys neskelbtini), t. y. toks pat el. paštas, kuris buvo nurodytas skelbime interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) apie telefono „Apple iPhone 12 Pro Max“ pardavimą, pagal kurį nukentėjusysis M. Č. ketino įsigyti telefoną, kas tik patvirtina, jog nusikalstamą veiką padarė būtent A. V..

22. 2022 m. rugsėjo 29 d. daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo papildomai apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Huawei Honor“, paimtas 2021 m. gruodžio 9 d. iš (duomenys neskelbtini), iš nuteistojo M. L., kuris po telefono nuskaitymo buvo atrakintas. Apžiūros metu nustatyta, kad šiame telefone nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 4 d. buvo naudojama SIM kortelė su numeriu (duomenys neskelbtini), tai yra šiuo numeriu nukentėjusysis tarėsi dėl ketinamo įsigyti telefono. Taip pat nustatyta, kad prie „Google“ paskyrų yra nurodytos paskyros (duomenys neskelbtini) (t. y. paskyra, kurios el. paštas buvo nurodytas skelbime interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) apie parduodamą telefoną), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Prie „Viber“ paskyros nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini), t. y. telefono numeris, kuris buvo nurodytas skelbime interneto svetainėje www.skelbiu.lt apie telefono „Apple iPhone 12 Pro Max“ pardavimą, pagal kurį nukentėjusysis M. Č. ketino įsigyti telefoną. Atliktos apžiūros metu buvo peržiūrėta ir telefono nuotraukų galerija, albume pavadinimu „Ekrano kopijos“ rasta 16 nuotraukų, tarp kurių 2 nuotraukos, kuriose matyti A. V.. Viena ekrano nuotrauka daryta 2021 m. gruodžio 5 d. 22.15 val., kurioje A. V. laiko rankose telefoną, panašų į apžiūrimą, o ant nuotraukos yra užrašas „Taip ir leidžiu vakarus“. Kita ekrano nuotrauka yra daryta 2021 m. gruodžio 6 d. 6.21 val., kurioje matyti nusuktu veidu, šonu stovintis galimai A. V., ant rankų laikantis kūdikį. Taip pat rasta 2021 m. gruodžio 4 d. 11.14 val., nuotrauka su telefono „Iphone 12 pro max 128 gb“ skelbimo nuotrauka, kurioje matyti telefono nuotraukos, identiškos nuotraukoms skelbime, pagal kurį nukentėjusysis M. Č. ketino įsigyti telefoną. Be to buvo rasti ir 2021 m. gruodžio 5 d. 13.22 val., nuotrauka su „Messenger“ susirašinėjimo fragmentu, kuris identiškas N. S. pateikto susirašinėjimo su A. V. fragmentui, tik ekrano nuotrauka daryta ne iš N. S. paskyros, bet paskyros, iš kurios susirašinėta su N. S., naudotojo. Nuotraukų albume „Kiti“, rastos 32 „Messenger“ nuotraukos, tarp kurių rasta nuotrauka su telefono „iPhone 12 Pro Max“ nuotrauka su telefono IMEI numeriu (duomenys neskelbtini), kuri matyti ir nukentėjusiojo M. Č. pateiktame susirašinėjime su telefono pardavėju. Taip pat albume yra ir dar 9 minėto telefono nuotraukos bei kitų telefonų nuotraukos. Minėtame „Messenger“ nuotraukų albume matyti 2021 m. gruodžio 2 d. A. V., stovinčio galimai pataisos namų patalpoje, nuotrauka (t. 3, b. l. 69–86). Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek šie duomenys, tiek ir duomenys užfiksuoti kitų objektų apžiūros protokole (t. 3, b. l. 87–113), kur buvo apžiūrėta DVD optinė duomenų laikmena „Titanum DVD-R“ su nuskaityta mobilaus ryšio telefono „Huawei Honor 5 C NEM-L21“ ir SIM kortelės informacija, pateikta su specialisto išvada Nr. IBPS-V-2501547-22, neduoda pagrindo abejoti, kad būtent nuteistasis A. V. naudodamasis telefonu „Huawei Honor 5 C NEM-L21“ įvykdė sukčiavimą M. Č. atžvilgiu, tai yra internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) patalpino melagingą, tikrovės neatitinkantį skelbimą apie tariamai parduodamą mobilų telefoną „iPhone 12 Pro Max“, sutaręs su nukentėjusiuoju M. Č. dėl tariamo telefono pardavimo, nurodė nukentėjusiajam pervesti 350,00 eurų į N. S. priklausančią banko sąskaitą, o N. S. nurodė gautus pinigus (300,00 eurų), perduoti O. K.. Kuri tą pačią dieną, A. V. nurodymu, pinigus pervedė į A. G. sąskaitą.

23. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistojo A. V. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė ištirtus įrodymus bei juos išsamiai išanalizavo, vertino tiek kiekvieną atskirai, tiek visumą, nustatydamas jų tarpusavio ryšius, atkūrė logišką ir nuoseklią nusikalstamos veikos aplinkybių seką, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje išdėstytais argumentais bei išsamiai motyvuotomis išvadomis. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A. V. kaltės padarius jam inkriminuotą sukčiavimą.

Dėl baudžiamojo kodekso pakeitimų

24. Skundžiamu nuosprendžiu A. V. buvo pripažintu kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, dėl 350,00 eurų vertės nukentėjusiojo M. Č. turto įgijimo apgaule. Šios nusikalstamos veikos padarymo metu, kaltinamojo akto surašymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojo minėto straipsnio 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija. Tačiau, vykstant bylos apeliaciniam procesui, įstatymo leidėjo BK 182 straipsnio redakcija buvo pakeista, todėl siekiant užtikrinti baudžiamojo proceso proporcingumo, teisingumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą, A. V. apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija pasisako ir dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimo.

25. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

26. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija numatė tai, jog turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję BK 190 straipsnio pakeitimai numato, jog turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.

27. Įvertinus šias aplinkybes matyti, jog A. V. apgaule įgyto turto vertė (350,00 eurų) neviršija ribos, iki kurios turtas yra laikomas turinčiu nedidelę vertę, todėl jo padaryta nusikalstama turi būti perkvalifikuojama iš BK 182 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) į BK 182 straipsnio 4 dalį (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.)

28. Skiriant bausmę A. V. atsižvelgtina į tai, kad jis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), nusikalstamą veiką padarė bausmės atlikimo vietoje, atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 9 kartus, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu, jo atžvilgiu buvo priimta 12 apkaltinamųjų nuosprendžių, taip pat ir už analogiškų veikų padarymą. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinus nurodytas aplinkybes, laikytina, jog A. V. nėra linkęs laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų bendro elgesio normų, nuosprendyje aptartą veiką padarė gerai apgalvojęs, suplanavęs ir tai nebuvo atsitiktinė ar impulsyvi veika. Įvertinus pasikeitusį teisinį reglamentavimą, nuteistojo asmenybę, veikos rūšinį pavojingumą ir tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, A. V., už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 182 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – areštas, parenkant maksimalų bausmės dydį – 45 (keturiasdešimt penkias) paras.

29. Kaip matyti iš Lietuvos informacinės teismų informacinės sistemos (LITEKO), įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi iš dalies tenkintas A. V. prašymas dėl bylų peržiūrėjimo ir bausmės sušvelninimo. Šia nutartimi, be kita ko, buvo pakeista Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 16 d. nuosprendžiu nuteistajam A. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams 20 (dvidešimčiai) dienų. Esant šioms aplinkybėms, iš naujo spręstinas klausimas dėl bausmių subendrinimo.

30. Atsižvelgus į tai, jog šioje byloje A. V. nusikalstamą veiką padarė 2021 m. gruodžio 2 d., tai yra dar iki 2022 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžio priėmimo, bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 9 dalyje numatyta tvarka. Skundžiamu nuosprendžiu, pirmosios instancijos teismas paskyrė bausmę, taikydamas visišką bausmių sudėjimo principą, numatytą BK 63 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, ją subendrino su 2022 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta 4 (keturių) metų ir 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2022 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu A. V. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalyje, tai yra už nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi šios nusikalstamos veikos kvalifikacija nebuvo keičiama. Šioje byloje nustatyta, kad A. V. nusikalstami veiksmai atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 182 straipsnio 4 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), sudėtį. Taigi šios nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms kategorijoms (BK 11 straipsnis ir 12 straipsnis).

31. Pagal teismų praktiką BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena iš nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus arba labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011, 2K-162-719/2020 ir kt.). Tuo atveju, kai nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – nesunkus nusikaltimas, spręsdami, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, teismai kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių veikų pavojingumą, palygindami veikų kėsinimosi objektus, dalykus, padarymo būdus, sukeltus padarinius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2005, 2K-380/2013, nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-3-489/2019).

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne viename savo priimtame procesiniame sprendime yra pasisakęs, kad vertindamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdį, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, vertindamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai, priskiriami gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, labai skiriasi pagal pavojingumą, arba atvirkščiai – nors priskiriami skirtingoms kategorijoms, tačiau pagal pavojingumą gali nesiskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-570/2012, 2A-7-3-489/2019).

33. Nagrinėjamu atveju, nors A. V. šioje byloje pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto 182 straipsnio 4 dalyje (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), padarymo, tačiau ši nusikalstama veika pagal savo pobūdį ir pavojingumą (sukčiavimas apgaule) labai nesiskiria nuo 2022 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu, kuriuo A. V. pripažintas kaltu dėl nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), padarymo. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad abiem atvejais panaudojant apgaulę, kėsintasi į svetimą nuosavybę, abiejuose nuosprendžiuose konstatuoti nusikaltimai padaryti A. V. veikiant tiesiogine tyčia, visgi nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos dydis ženkliai skiriasi, ir šiuo atveju tėra 350,00 eurų, kai Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 16 d. nuosprendyje nurodyta 10 000,00 eurų turtinės žalos suma, todėl konstatuotina, kad abi A. V. padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, todėl už jas paskirtos bausmės bendrintinos, remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatomis, apėmimo būdu, griežtesne Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi paskirta galutine – 4 (ketverių) metų 4 (keturių) mėnesių 20 (dvidešimt) dienų bausme apimant šia nutartimi paskirtą švelnesnę 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę, ir skiriant galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų 4 (keturių) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

34. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. rugsėjo 28d. pažyma Nr. APD-2023-14151 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį A. V., sudaro 178,33 eurai, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

35. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021). Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

36. Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. V. atlieka laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamą veiką padarė bausmės atlikimo metu, duomenų apie jo turimą turtą, į kurį būtų galima nukreipti priverstinį proceso išlaidų išieškojimą, byloje nėra. Įvertinus paminėtas aplinkybes bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo (BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš nuteistojo išieškoti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362¹ straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. V. apeliacinį skundą.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, A. V. nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 5 dalies 2 punktu griežtesne Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi paskirta galutine – 4 (ketverių) metų 4 (keturių) mėnesių 20 (dvidešimt) dienų bausme apimti šia nutartimi paskirtą švelnesnę 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę, ir A. V. skirti galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų 4 (keturių) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į A. V. paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal 2023 m. rugpjūčio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartį.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų ir nuteistojo A. V. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.