Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1S-100-487/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-05-04
Bylos Nr.: 1S-100-487/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-02-2-00111-2020-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Jolanta Čepukėnienė
Kaltinamasis: Lietuvos Respublikos

Kategorijos

2.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.2.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.14.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1S-100-487/2021Proceso Nr. 1-02-2-00111-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.3; 2.3.2.1.3.2; 2.14.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Rimo Juodžio (toliau – prokuroras) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutarties perduoti baudžiamąją bylą, kurioje G. D. kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 168 straipsnio 1 dalyje, 287 straipsnio 1 dalyje, 231 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, A. P. – BK 166 straipsnio 1 dalyje, 168 straipsnio 1 dalyje, 287 straipsnio 1 dalyje, 231 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, D. B. ir V. R. – BK 168 straipsnio 1 dalyje, 287 straipsnio 1 dalyje ir 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu, prokurorui nustačius trijų mėnesių terminą nustatytiems kaltinamojo akto pažeidimams pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. 2021 m. kovo 1 d. Vilniaus apygardos teismui buvo perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje G. D. kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 168 straipsnio 1 dalyje, 287 straipsnio 1 dalyje, 231 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, A. P. – BK 166 straipsnio 1 dalyje, 168 straipsnio 1 dalyje, 287 straipsnio 1 dalyje, 231 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, D. B. ir V. R. – BK 168 straipsnio 1 dalyje, 287 straipsnio 1 dalyje ir 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu.

2. Pagal byloje pateiktą Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2021 m. vasario 25 d. kaltinamąjį aktą G. D. kaltinamas tuo, kad, veikdamas kartu su A. P., V. R. ir D. B., neteisėtai atskleidė ir panaudojo informaciją apie asmens privatų gyvenimą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai ir grasino valstybės tarnautojui, o būtent:

2.1.Jis, veikdamas kartu su A. P., Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyboje (toliau – STT) atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 02-7-00003-18, būdamas įtariamojo A. P. gynėju, pasinaudodamas savo profesija, iš ginamojo A. P. gavo neteisėtai gautus STT vyriausiojo specialisto R. M., „Viber” paskyroje, nuo 2018-01-24 iki 2018-06-21, įrašytus (išsaugotus) asmeninius ir tarnybinius kontaktinius duomenis bei susirašinėjimus (toliau – iš R. M. „Viber” paskyros neteisėtai gauti duomenys), kuriuos jis (G. D.), neteisėtai panaudojo savo ir ginamojo A. P. labui, siekdamas paveikti tyrėją, kad jo ginamajam ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas, o būtent:

2.2. jis, siekdamas materialinės naudos (piniginio atlygio už teisinių paslaugų suteikimą A. P.), 2020-02-14 STT patalpose, , pasakė STT vyriausiajai specialistei V. K., jog tyrimas jo ginamajam A. P. turėtų būti nutrauktas, kadangi jis disponuoja iš STT vyriausiojo specialisto R. M. „Viber” paskyros neteisėtai gautais duomenimis, po ko 2020-02-19, apie 14.50 val., STT patalpų pirmame aukšte esančiame priimamajame, , STT vyriausiajai specialistei V. K. nurodydamas, kad turi kompromituojančios medžiagos ir duodamas suprasti, kad jo turima informacija pakenks V. K. tiriamai bylai bei sukompromituos ikiteisminiame tyrime veiksmus atliekančius bei atlikusius pareigūnus, siekdamas paveikti STT vyriausiąją specialistę V. K., kad tyrimas būtų nukreiptas palankia jo ginamajam A. P. kryptimi (būtų nutrauktas), pademonstravo pastarajai kompiuteryje įrašytus iš R. M. „Viber” paskyros neteisėtai gautus duomenis, taip pat jis 2020-03-04, apie 14.55 val., STT patalpų pirmame aukšte esančiame priimamajame, , pokalbio su STT vyriausiąja specialiste V. K. metu nurodydamas, kad turimą kompromituojančią medžiagą panaudos teisme, reikalavo ikiteisminio tyrimo eigą pakreipti taip, kad A. P. ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020-03-31, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš anksto susitarė su A. P. ir advokatų profesinės bendrijos „I. L.” vadovaujančiu partneriu D. B. panaudoti neteisėtai gautus duomenis, turint tikslą paveikti STT pareigūnus, dėl ko kreipėsi į advokatų profesinės bendrijos „I. L.” advokatą V. R. ir su juo susitarė, kad pastarasis, pasinaudodamas pažintimi su STT direktoriumi Ž. B., perduos šiam iš R. M. „Viber” paskyros neteisėtai gautus duomenis ir informaciją apie tarnybinę R. M. veiklą ir jo asmeninį gyvenimą, kuri neva kompromituoja R. M. ir STT instituciją bei pagrasins minėtą informaciją paviešinti ar kitaip panaudoti, jei ikiteisminis tyrimas A. P. nebus nutrauktas. Tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą, V. R. 2020-03-31, apie 12.06 val., mobiliąja „Messenger” programėle paskambinęs Ž. B., pasiūlė susitikti, po ko 2020-04-01 mobiliosiomis „Viber” ir „Signal“ pokalbių programėlėmis į Ž. B. telefoną atsiuntė „PDF” failą su iš R. M. „Viber“ paskyros neteisėtai gautais duomenimis, o 2020-04-06, apie 12 val., atvykęs į STT patalpas, , STT direktoriui Ž. B. aiškino, kad jo ir bendrininkų A. P., G. D. ir D. B. turima kompromituojanti medžiaga bus perduota žiniasklaidai, taip padarant reputacinę žalą STT institucijai, jei ikiteisminis tyrimas A. P. nebus nutrauktas. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020-04-17, jis (G. D.) savo darbo vietoje advokatų profesinės bendrijos „X” patalpose, (duomenys neskelbtini), susitikimo su V. R. metu perdavė pastarajam popieriaus lapą, kuriame buvo surašyti su STT atliekamu ikiteisminiu tyrimu Nr. 02-7-00003-18 susiję duomenys, po ko, tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą, turint tikslą papildomai paveikti STT pareigūnus, V. R. iš G. D. gautus su ikiteisminiu tyrimu Nr. 02-7-00003-18 susijusius duomenis, 2020-04-17, apie 10.37 val., mobiliąja „Signal“ pokalbių programėle, PDF formatu, failą pavadindamas „Info apie IT” nusiuntė į Ž. B. mobiliojo ryšio telefoną.

2.3.Tokiu būdu G. D., būdamas advokatas, įtrauktas į praktikuojančių advokatų sąrašą, atlikdamas A. P. gynėjo pareigas baudžiamojoje byloje Nr. 02-7-00003-18, t. y. būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, būdamas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 straipsnio 3 ir 6 punktų nuostatomis įgaliotas, atliekant gynėjo funkcijas baudžiamajame procese veikti teisėtai bei nepriekaištingai elgtis, prisiekęs laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, padėti ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, dorai ir sąžiningai atlikti advokato pareigas, saugoti profesines paslaptis ir savo elgesiu nepakenkti advokato vardui, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 9 dalies nuostatą, kad būtų gerbiamas kiekvieno žmogaus ir jo šeimos privatus gyvenimas, susirašinėjimo, telefoninių pokalbių, telegrafo pranešimų ir kitokio susižinojimo slaptumas, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, kad advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai, pažeisdamas Lietuvos advokatų etikos kodekso 1.2 punkto reikalavimus, kad advokato profesinė veikla reikalauja laikytis teisinių ir moralinių įpareigojimų advokato profesijai, visuomenei, šio kodekso 1.3 punkto reikalavimus, kad advokatas visada privalo saugoti profesinę garbę ir orumą ir nediskredituoti advokato vardo, duotos priesaikos ir teisingumo idėjos; padarė nusikalstamas veikas, t. y. neteisėtai atskleidė ir panaudojo informaciją apie kito asmens privatų gyvenimą savo ir A. P. labui be to asmens sutikimo, taip pat, panaudodamas psichinę prievartą, darė spaudimą valstybės tarnautojams – STT direktoriui Ž. B. ir STT vyriausiajai specialistei V. K., trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnui – STT vyriausiajai specialistei V. K. atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas, tokiu būdu, neteisėtai, siekdamas padėti A. P. išvengti baudžiamosios atsakomybės, atliko advokatui draudžiamus neteisėtos gynybos veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningumu, kitomis visuotinai priimtomis moralės ir dorovės normomis, sumenkino visuomenės pasitikėjimą advokatais ir tokiu būdu padarė didelę neturtinę žalą advokatūros reputacijai, pažemino advokato, kaip profesijos, prestižą, padarė didelę neturtinę žalą juridiniam asmeniui – Lietuvos advokatūrai, Lietuvos valstybei, nukentėjusiajam R. M. bei neturtinę žalą nukentėjusiosioms E. R., E. O. ir R. O., tokiais savo anksčiau išdėstytais aktyviais veiksmais ir padedamas A. P., D. B. ir V. R. piktnaudžiavo savo tarnybine (profesine) padėtimi, siekdamas turtinės naudos. Tokiais savo veiksmais G. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 168 straipsnio 1 dalyje, 287 straipsnio 1 dalyje, 231 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje.

3. A. P. kaltinamas tuo, kad, pažeidė asmens susižinojimo neliečiamumą, veikdamas kartu su G. D., V. R. ir D. B., neteisėtai atskleidė ir panaudojo informaciją apie asmens privatų gyvenimą, trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai, grasino valstybės tarnautojui ir padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, o būtent:

3.1.Jis, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyboje (toliau – STT) atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 02-7-00003-18, būdamas įtariamuoju ir siekdamas, kad jam ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas, pažeidė asmens susižinojimo neliečiamumą, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu būdu ir laiku, be STT vyriausiojo specialisto R. M. sutikimo ir šiam apie tai nieko nežinant, neteisėtai perėmė pastarojo „Viber” paskyroje, nuo 2018-01-14 iki 2018-06-21 įrašytus (išsaugotus) asmeninius ir tarnybinius kontaktinius duomenis bei susirašinėjimus (toliau – iš R. M. „Viber” paskyros neteisėtai gauti duomenys), su jais susipažino ir, suvokdamas, kad tai yra kito asmens privataus gyvenimo ir tarnybinio pobūdžio informacija, ja disponavo ir naudojo asmeniniais tikslais, t. y. neteisėtai perėmė elektroninių ryšių tinklais siųstus pranešimus ir kitaip pažeidė asmens susižinojimo neliečiamumą. Tokiais savo veiksmais A. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 166 straipsnio 1 dalyje.

3.2. A. P. taip pat kaltinamas tuo, kad, veikdamas kartu su G. D., V. R. ir D. B. neteisėtai atskleidė ir panaudojo informaciją apie asmens privatų gyvenimą, trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai, grasino valstybės tarnautojui ir padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, o būtent:

3.3.ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. vasario 14 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, perdavė informaciją STT atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 02-7-00003-18, jį (A. P.) ginančiam advokatui G. D., kad pastarasis pasinaudodamas šiais iš R. M. „Viber” paskyros neteisėtai gautais duomenimis, paveiktų STT jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą atliekančią tyrėją. 2020-02-14 STT patalpose, , G. D. STT vyriausiajai specialistei V. K. pasakė, jog tyrimas jo ginamajam A. P. turėtų būti nutrauktas, kadangi jis disponuoja iš R. M. „Viber” paskyros neteisėtai gautais duomenimis, po ko 2020-02-19, apie 14.50 val., STT patalpų pirmame aukšte esančiame priimamajame, , G. D. STT vyriausiajai specialistei V. K. pademonstravo kompiuteryje įrašytus jo (A. P.) perduotus iš R. M. „Viber” paskyros neteisėtai gautus duomenis, o 2020-03-04, apie 14.55 val., STT patalpų pirmame aukšte esančiame priimamajame, , pokalbio su STT vyriausiąja specialiste V. K. metu nurodė, kad turimą kompromituojančią medžiagą panaudos teisme, jei ikiteisminis tyrimas A. P. nebus nutrauktas. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020-03-31, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš anksto susitarė su G. D. ir advokatų profesinės bendrijos „I. L.” vadovaujančiu partneriu D. B. panaudoti neteisėtai gautus duomenis, siekiant paveikti STT pareigūnus, dėl ko kreipėsi į advokatų profesinės bendrijos „I. L.” advokatą V. R. ir su juo susitarė, kad pastarasis pasinaudodamas pažintimi su STT direktoriumi Ž. B., perduos šiam iš R. M. „Viber” paskyros neteisėtai gautus duomenis ir informaciją apie tarnybinę R. M. veiklą ir jo asmeninį gyvenimą, kuri neva kompromituoja R. M. ir STT instituciją, bei pagrasins minėtą informaciją paviešinti ar kitaip panaudoti, jei ikiteisminis tyrimas A. P. nebus nutrauktas. Tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą V. R. 2020-03-31, apie 12.06 val., mobiliąja „Messenger“ programėle paskambinęs Ž. B. pasiūlė susitikti, po ko 2020-04-01 mobiliosiomis „Viber” ir „Signal” pokalbių programėlėmis į Ž. B. telefoną atsiuntė „PDF” failą su iš R. M. „Viber“ paskyros neteisėtai gautais duomenimis, o 2020-04-06, apie 12 val. atvykęs į STT patalpas, , STT direktoriui Ž. B. paaiškino, kad jo ir bendrininkų A. P., G. D. ir D. B. turima kompromituojanti medžiaga bus perduota žiniasklaidai, taip padarant reputacinę žalą STT institucijai, jei ikiteisminis tyrimas A. P. nebus nutrauktas. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020-04-17, G. D. savo darbo vietoje advokatų profesinės bendrijos „X” patalpose, (duomenys neskelbtini) susitikimo su V. R. metu perdavė pastarajam popieriaus lapą, kuriame buvo surašyti su STT atliekamu ikiteisminiu tyrimu Nr. 02-7-00003-18 susiję duomenys, po ko, tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą, turint tikslą papildomai paveikti STT pareigūnus, V. R. iš G. D. gautus su ikiteisminiu tyrimu Nr. 02-7-00003-18 susijusius duomenis, 2020-04-17, apie 10.37 val., mobiliąja „Signal” pokalbių programėle, PDF formatu, failą pavadindamas „Info apie IT” nusiuntė į Ž. B. mobiliojo ryšio telefoną.

3.4.Tokiu būdu A. P., neteisėtai gavęs informaciją apie privatų asmens gyvenimą, be to asmens sutikimo ją atskleidė ir panaudojo savo labui, veikdamas kartu su anksčiau nurodytais asmenimis, panaudojant psichinę prievartą darė spaudimą valstybės tarnautojams – STT direktoriui Ž. B. ir STT vyriausiajai specialistei V. K., trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai, taip pat padėjo G. D. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, dėl ko nukentėjusiesiems R. M., E. R., E. O. ir R. O. buvo padaryta neturtinė žala. Tokiais savo veiksmais A. P. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 168 straipsnio 1 dalyje, 287 straipsnio 1 dalyje, 231 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje.”

4.D. B. kaltinamas tuo, kad, veikdamas kartu su A. P., G. D. ir V. R., neteisėtai atskleidė ir panaudojo informaciją apie asmens privatų gyvenimą, grasino valstybės tarnautojui ir padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, o būtent:

4.1.Jis, pasinaudodamas savo profesija, veikdamas kartu su A. P., G. D. ir V. R., dirbdamas advokatų profesinės bendrijos „I. L.“ advokatu ir būdamas vadovaujančiu partneriu, žinodamas, kad G. D. atlieka A. P. gynėjo pareigas Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyboje (toliau – STT) atliekamame ikiteisminiame tyrime, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020-03-31, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, A. P. ir G. D. buvo supažindintas su neteisėtai gautais STT pareigūno R. M. „Viber” paskyroje, nuo 2018-01-14 iki 2018-06-21 įrašytais (išsaugotais) asmeniniais ir tarnybiniais kontaktiniais duomenis bei susirašinėjimais. Tada jis ir G. D. su minėta informacija supažindino advokatų kontoros „I. L.” advokatą V. R. ir visi susitarė, kad V. R., pasinaudodamas pažintimis, perduos STT direktoriui Ž. B. neteisėtai gautą informaciją apie tarnybinę R. M. veiklą ir jo asmeninį gyvenimą, kuri neva kompromituoja R. M. ir STT instituciją, bei pagrasins šią informaciją paviešinti ar kitaip panaudoti, jei minėtas ikiteisminis tyrimas A. P. nebus nutrauktas. Veikdamas pagal bendrą susitarimą V. R. 2020-03-31, apie 12.06 val., mobiliąja „Massenger” programėle paskambinęs Ž. B. pasiūlė susitikti, po ko 2020-04-01 mobiliosiomis „Viber” ir „Signal“ pokalbių programėlėmis į Ž. B. telefoną atsiuntė „PDF” failą su iš R. M. „Viber“ paskyros neteisėtai gautais asmeniniais bei tarnybiniais kontaktiniais duomenimis ir susirašinėjimais, o 2020-04-06, apie 12 val., atvykęs į STT patalpas, , STT direktoriui Ž. B. paaiškino, kad jo ir bendrininkų A. P., G. D. ir D. B. turima kompromituojanti medžiaga bus perduota žiniasklaidai, taip padarant reputacinę žalą STT institucijai, jei ikiteisminis tyrimas A. P. nebus nutrauktas. Tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą, V. R. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020-04-17, susitikimo su G. D. metu, pastarojo darbo vietoje advokatų profesinės bendrijos „X“ patalpose, (duomenys neskelbtini) iš G. D. gavo popieriaus lapą, kuriame surašyti su STT atliekamu ikiteisminiu tyrimu Nr. 02-7-00003-18 susiję duomenys, kuriuos jis, turėdamas tikslą papildomai paveikti STT pareigūnus, 2020-04-17, apie 10.37 val., mobiliąja „Signal” pokalbių programėle, „PDF” formatu, failą pavadindamas „Info apie IT”, nusiuntė į Ž. B. mobiliojo ryšio telefoną.

4.2.Tokiais savo veiksmais D. B. dėl savo profesijos gavo informaciją apie privatų kito asmens gyvenimą, veikdamas kartu su anksčiau nurodytais asmenimis, ją atskleidė ir panaudojo savo ir kitų asmenų labui be kito asmens sutikimo, taip pat, panaudojant psichinę prievartą, grasino valstybės tarnautojui – STT direktoriui Ž. B., reikalaudamas iš jo, kad tyrimas A. P. būtų nutrauktas ir padėjo G. D. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, siekiant turtinės naudos, dėl ko nukentėjusiesiems R. M., E. R., E. O. ir R. O. buvo padaryta neturtinė žala. Tokiais savo veiksmais D. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 168 straipsnio 1 dalyje, 287 straipsnio 1 dalyje ir 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje.”

5.V. R. kaltinamas tuo, kad, veikdamas kartu su A. P., G. D. ir D. B., neteisėtai atskleidė ir panaudojo informaciją apie asmens privatų gyvenimą, grasino valstybės tarnautojui ir padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, o būtent:

5.1.Jis, pasinaudodamas savo profesija, veikdamas kartu su A. P., G. D. ir D. B., dirbdamas advokatų profesinės bendrijos „I. L.” advokatu, žinodamas, kad G. D. atlieka A. P. gynėjo pareigas Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyboje (toliau – STT) atliekamame ikiteisminiame tyrime, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020-03-31, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, A. P., G. D. ir D. B. buvo supažindintas su neteisėtai gautais STT vyriausiojo specialisto R. M. „Viber” paskyroje, nuo 2018-01-14 iki 2018-06-21 įrašytais (išsaugotais) asmeniniais ir tarnybiniais kontaktiniais duomenis bei susirašinėjimais, po ko visi susitarė, kad jis (V. R.), pasinaudodamas pažintimi su STT direktoriumi Ž. B., perduos šiam neteisėtai gautą informaciją apie tarnybinę R. M. veiklą bei jo asmeninį gyvenimą, kuri neva kompromituoja R. M. ir STT instituciją, bei pagrasins šią informaciją paviešinti ar kitaip panaudoti, jei minėtas ikiteisminis tyrimas A. P. nebus nutrauktas. Veikdamas pagal bendrą susitarimą, V. R. 2020-03-31, pasinaudodamas savo pažintimis, gavo STT direktoriaus Ž. B. kontaktus ir, apie 12.06 val. mobiliąja „Messenger” programėle paskambinęs Ž. B., pasiūlė susitikti, po ko 2020-04-01 mobiliosiomis „Viber“ ir „Signal” pokalbių programėlėmis į Ž. B. telefoną atsiuntė „PDF” failą su iš R. M. „Viber” paskyros netesėtai gautais asmeniniais bei tarnybiniais kontaktiniais duomenimis ir susirašinėjimais, o 2020-04-06, apie 12 val., atvykęs į STT patalpas, , jis STT direktoriui Ž. B. paaiškino, kad jo ir bendrininkų A. P., G. D. ir D. B. turima kompromituojanti medžiaga bus perduota žiniasklaidai, taip padarant reputacinę žalą STT institucijai, jei ikiteisminis tyrimas A. P. nebus nutrauktas. Tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą, V. R. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020-04-17, susitikimo su G. D. metu, pastarojo darbo vietoje advokatų profesinės bendrijos „X” patalpose, (duomenys neskelbtini) iš G. D. gavo popieriaus lapą, kuriame buvo surašyti su STT atliekamu ikiteisminiu tyrimu Nr. 02-7-00003-18 susiję duomenys, kuriuos jis, turėdamas tikslą papildomai paveikti STT pareigūnus, 2020-04-17, apie 10.37 val., mobiliąja „Signal” pokalbių programėle, „PDF” formatu, failą pavadindamas „Info apie IT” nusiuntė į Ž. B. mobiliojo ryšio telefoną.

5.2. Tokiais savo veiksmais V. R. dėl savo profesijos gavo informaciją apie privatų kito asmens gyvenimą, veikdamas kartu su anksčiau nurodytais asmenimis, ją atskleidė ir panaudojo savo ir kitų asmenų labui be kito asmens sutikimo, taip pat, panaudodamas psichinę prievartą, grasino valstybės tarnautojui – STT direktoriui Ž. B., reikalaudamas iš jo, kad tyrimas A. P. būtų nutrauktas ir padėjo G. D. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, siekiant turtinės naudos, dėl ko nukentėjusiesiems R. M., E. R., E. O. ir R. O. buvo padaryta neturtinė žala. Tokiais savo veiksmais V. R. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 168 straipsnio 1 dalyje, 287 straipsnio 1 dalyje ir 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje.

6. 2021 m. kovo 15 d. gavus kaltinamojo G. D. prašymą dėl bylos perdavimo prokurorui bei išreiškus prašymą nutraukti bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 168 straipsnio 1 dalyje, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartimi buvo nuspręsta perduoti bylą prokurorui, nes kaltinamajame akte nurodytų kaltinimų kaltinamiesiems pateikimas teismo salėje pažeistų jų teisę tiksliai žinoti, kuo jie yra kaltinami ir atitinkamai naudotis gynybinėmis priemonėmis, be to, šių aplinkybių tikslinimas ir taisymas teisme užvilkintų bylos nagrinėjimą teisme.

7. Nutartyje nurodyta, kad iš kaltinamajame akte pateikto kaltinimo pagal BK 168 straipsnio 1 dalį formuluotės nėra aiškus asmens privataus gyvenimo turinys, jis visiškai neatskleistas. Atitinkamai neaišku – būtent kokio turinio informaciją apie kito asmens privatų gyvenimą be R. M. sutikimo atskleidė ir panaudojo G. D. savo ir A. P. labui, A. P. – savo labui, D. B. ir V. R. – savo ir kitų asmenų labui. Išdėstytos aplinkybės lemia, jog neatskleidus informacijos apie privatų gyvenimą turinio, nėra galimybės gintis nuo tokio kaltinimo. Be to, nutartyje nurodyta, kad R. M. ,,Viber” paskyroje įrašyti (išsaugoti) duomenys bei susirašinėjimai yra patalpinti „zip” archyve, pavadinimu „Viber messages1542816776.zip”, kuriame yra 31 CSV formato failas. Taigi „zip” archyvo failas yra pakankamai didelės apimties, jame yra įvairaus turinio medžiaga, todėl neaišku, kurių duomenų atskleidimas ir panaudojimas yra inkriminuojamas, kaip sudarantis privataus gyvenimo turinį. Teismas taip pat pažymėjo, kad kitame ikiteisminiame tyrime (Nr. 02-7-00003-18) teismai, nagrinėdami proceso dalyvių skundus, jau buvo atkreipę dėmesį, kad šios bylos ikiteisminiame tyrime (Nr. 01-2-00111-20) pareikšti įtarimai yra nekonkretūs, be kita ko, ir dėl to, kad nėra nurodyta, kokia konkreti informacija apie asmens privatų gyvenimą buvo atskleista ir panaudota, kas pažymėta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 27 d. ir 2020 m. liepos 13 d. nutartyse.

8. Nutartyje taip pat nurodyta, jog iš kaltinamiesiems pateiktų kaltinimų matyti, kad nusikalstamais veiksmais buvo padaryta didelė neturtinė žala, be kita ko, nukentėjusiajam R. M. bei dar trims nukentėjusiosioms E. R., E. O. ir R. O.. Apygardos teismas nurodė, jog iš tokios kaltinimo formuluotės nesuprantama, kurie kaltinamiesiems inkriminuojami veiksmai yra susiję su nukentėjusiosioms E. R., E. O. ir R. O. padaryta žala. Iš bendro kaltinimo turinio matyti, kad nė vienam iš kaltinamųjų nėra inkriminuotos aplinkybės, dėl kurių galėjo nukentėti E. R., E. O. ir R. O., tuo tarpu, pačiame kaltinime, kiek tai susiję su BK 168 straipsnio 1 dalimi, minimas tik R. M., apie kurio tarnybinę veiklą ir asmeninį gyvenimą buvo disponuojama informacija.

9. Dėl nurodytų aplinkybių apygardos teismas padarė išvadą, jog neatskleistas inkriminuojamo BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo pasekmių, o būtent neturtinės žalos nukentėjusiosioms E. R., E. O. ir R. O. susidarymo mechanizmas, taip pat neaišku ir tai, kas sudaro informacijos apie kito asmens privatų gyvenimą turinį, ar tokios informacijos atskleidimas ir panaudojimas yra susijęs tik su R. M., ar ir dar kitais asmenimis.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

10.Prokuroras skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui, ir bylą perduoti nagrinėti tam pačiam teismui.

11.Prokuroro nuomone, atsižvelgiant tiek į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką dėl duomenų (informacijos), sudarančių asmens privataus gyvenimo turinį, kaltinimo formuluotė – neteisėtai gauti STT vyriausiojo specialisto R. M. „Viber” paskyroje nuo 2018-01-14 iki 2018-06-21 įrašyti (išsaugoti) asmeniniai ir tarnybiniai kontaktiniai duomenys bei susirašinėjimai– yra pakankama tiek aiškiai apibrėžti kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 168 straipsnio 1 dalyje, dalyką, tiek pakankamai tiksli, todėl leidžianti apibrėžti nagrinėjimo teisme ribas. Antai, EŽTT 1992 m. gruodžio 16 d. sprendime, priimtame byloje N. prieš Vokietiją, nurodė, kad nėra nei galimybės, nei būtinybės pateikti išsamią (baigtinę) „privataus gyvenimo” sąvokos apibrėžtį. EŽTT teismas 2004 m. birželio 24 d. sprendime, priimtame byloje V. H. prieš Vokietiją, pažymėjo, kad privataus gyvenimo apsauga apima ne tik privačią šeimos, bet ir socialinę erdvę, kad kiekvienas asmuo (net jei jis ir yra žinomas plačiajai visuomenei) turi turėti galimybę naudotis teise į teisėtą lūkestį dėl savo privataus gyvenimo apsaugos ir gerbimo. EŽTT taip pat padarė išvadą, kad net ir profesinėje ar komercinėje veikloje žmogus turi tam tikrą teisę į privatumą. Prokuroras pažymi ir tai, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija gina teisę į susižinojimo slaptumą nepaisant to, koks yra jo turinys. Atitinkamai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, kad asmens privatus gyvenimas saugomas ne tik nuo valstybės, kitų institucijų, jų pareigūnų, bet ir nuo kitų asmenų neteisėto kišimosi. Konstitucinis Teismas dėl privatumo (privataus gyvenimo), kaip vertybės, sampratos, vengdamas tikslios privataus gyvenimo definicijos, ne viename nutarime yra pasisakęs, kad privatus žmogaus gyvenimas – tai individo asmeninis gyvenimas: gyvenimo būdas, šeiminė padėtis, gyvenamoji aplinka, santykiai su kitais asmenimis, individo pažiūros, įsitikinimai, įpročiai, jo fizinė bei psichinė būklė, sveikata, garbė, orumas ir kt.. Tuo tarpu, asmens teisė į privatumą apima asmeninį, šeimos ir namų gyvenimą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, garbę ir reputaciją, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti konfidencialią informaciją ir kt. (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje taip pat konstatuota, jog privataus gyvenimo sąvoka yra plati sąvoka, todėl apie tai, kas yra konkretaus asmens privataus gyvenimo dalis, kokia informacija patenka į baudžiamosios teisės priemonėmis saugotiną konkretaus asmens privataus gyvenimo erdvę, teismas sprendžia įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir faktų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84-489/2018). Remdamasis nurodyta praktika bei baudžiamosios bylos duomenimis, prokuroras teigia, jog kaltinime pagrįstai kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 168 straipsnio 1 dalyje, dalykas, įvardinti visi neteisėtai gauti STT vyriausiojo specialisto R. M. „Viber” paskyroje nuo 2018-01-14 iki 2018-06-21 įrašyti (išsaugoti) asmeniniai ir tarnybiniai kontaktiniai duomenys bei susirašinėjimai. Prokuroro nuomone, skundžiama nutartimi akivaizdžiai nesutinkama su valstybinio kaltintojo užimama procesine pozicija. Apygardos teismo argumentai, jog „zip” archyvo failas, kuriame yra R. M. „Viber” paskyros neteisėtai gauti duomenys, yra pakankamai didelės apimties, jame yra įvairaus turinio medžiaga, todėl neaišku, kurių duomenų atskleidimas ir panaudojimas yra inkriminuojamas, kaip sudarantis privataus gyvenimo turinį, suponuoja išvadą apie išankstinį teismo vertinimą. Tai yra tai, kad ne visi duomenys, kurie, prokuroro vertinimu, apima kaltinime aprašytą nusikalstamos veikos, numatytos BK 168 straipsnio 1 dalyje, dalyką, gali būti pripažinti šios nusikalstamos veikos dalyku. Aptariamu aspektu prokuroras pabrėžia, jog teismų praktikoje akcentuojama, kad kaltinamajame akte nurodomi duomenys jokios išankstinės įrodomosios reikšmės neturi ir neišnagrinėjus jų teismo proceso metu priimant nuosprendį jais remtis negalima (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Kaltinamasis aktas yra išeities pozicija bylos nagrinėjimui teisme, šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1N-71/2011). Sprendimas dėl įstatymų reikalavimo neatitinkančio kaltinamojo akto nėra susijęs su įrodymų pakankamumo vertinimu (arba, kaip nagrinėjamu atveju – galimu duomenų pripažinimo arba nepripažinimo įrodymais procesu), nes tai daroma tik baigiamuosiuose teismo sprendimuose (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-134-453/2020). Prokuroras pažymi ir tai, kad nusikalstamos veikos kvalifikacija yra teisinio ginčo nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme dalykas, todėl proceso dalyviai teisminio nagrinėjimo metu gali reikšti nuomonę dėl to, ar kaltinime nurodyti neteisėtai gauti STT vyriausiojo specialisto R. M. Viber paskyroje nuo 2018-01-14 iki 2018-06-21 įrašyti (išsaugoti) asmeniniai ir tarnybiniai kontaktiniai duomenys bei susirašinėjimai, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 168 straipsnio 1 dalyje, dalyką. Proceso dalyviai atitinkamai gali ginčyti ir dėl to, jog tam tikra informacija ar jos dalis, įvardinta kaltinime, negali būti pripažinta duomenimis apie asmens privatų gyvenimą. Savo poziciją ir teisinį vertinimą dėl kaltinime įvardintų konkrečių duomenų apie R. M. privatų gyvenimą, kaip informacijos apie privatų asmens gyvenimą, gali pateikti ir baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, priimdamas baigiamuosius procesinius sprendimus. Remdamasis išdėstytu, prokuroras teigia, jog nagrinėjamu atveju, nors baudžiamoji byla dar nebuvo perduota nagrinėti pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas pasisakė ne dėl kaltinamojo akto trūkumų aprašant nusikalstamos veikos, numatytos BK 168 straipsnio 1 dalyje, dalyką, bet vertino faktines aplinkybes ir pasisakė dėl jų teisinės reikšmės net nepradėjęs įrodymų tyrimo.

12.Prokuroras taip pat nurodo, jog kaltinime aprašant nusikalstamos veikos, numatytos BK 168 straipsnio 1 dalyje, dalyką, atsižvelgiant į, kaip ir pats teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, didelę informacijos, sudarančios R. M. duomenis apie jo privatų gyvenimą, apimtį, buvo vengiama perteklinės, itin detalios aprašomosios informacijos. Pasak prokuroro, tokia pozicija dėl kaltinimo formulavimo išreikšta ir teismų praktikoje. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83/2009 atkreiptas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos aplinkybės turi būti nurodomos tiksliai, tačiau trumpai, jos turi būti nurodytos esminės, neapkraunant aprašymo. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog pagal galiojančią BPK įtvirtintą kaltinamojo akto, kaip procesinio dokumento, koncepciją, kaltinamasis aktas nėra detalus ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymas, o teismas ir kiti proceso dalyviai su tais duomenimis gali susipažinti tiesiogiai, o ne perskaitę kaltinamąjį aktą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1N-71/2011). Apibendrindamas išdėstytą, prokuroras pabrėžia, jog kaltinamajame akte, remiantis ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, buvo nurodytas kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 168 straipsnio 1 dalyje, dalykas, aiškiai jį apibrėžiant tokia apimtimi, kokia vadovaujantis teismų praktika ir baudžiamojo įstatymo suteikta diskrecija, prokuroro vertinimu, atitinka informaciją apie privatų asmens gyvenimą ir nustatyta kaip neteisėtai gauta pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis. Todėl skundžiamos nutarties išvada, jog kaltinime aprašytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 168 straipsnio 1 dalyje, dalykas nėra aiškus ir neapibrėžtas, yra nepagrįsta.

13.Nesutikdamas su apygardos teismo argumentais, jog kitame ikiteisminiame tyrime Vilniaus apygardos teismas yra pasisakęs dėl šioje baudžiamojoje byloje suformuluotų įtarimų neapibrėžtumo, prokuroras pažymi, jog tokie teismo argumentai yra ydingi tiek teisine, tiek faktine prasme. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad apygardos teismo paminėtos nutartys buvo priimtos iki patikslintų įtarimų kaltinamiesiems įteikimo, be to, kitame ikiteisminiame tyrime nagrinėjant to ikiteisminio tyrimo proceso dalyvių prašymus išdėstytas šios baudžiamosios bylos procesinių dokumentų vertinimas negali turėti prejudicinio pagrindo, sprendžiant dėl teismų praktikoje apibrėžtų trijų sąlygų visumos, pripažįstant BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimą.

14.Prokuroras taip pat pažymi, jog iš skundžiamos nutarties turinio neaišku, kokie konkrečiai pažeidimai buvo padaryti aprašant nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, bei, kaip jie trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą. Tokia išvada grindžiama tuo, kad kaltinime aprašant kaltinamajam G. D. inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, o būtent šios nusikalstamos veikos būtinąjį požymį – padarinius, priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, nurodyta, kad didelė neturtinė žala buvo padaryta juridiniam asmeniui – Lietuvos advokatūrai, Lietuvos valstybei bei nukentėjusiajam R. M.. Tuo tarpu kaltinamajame akte dėl E. R., E. O. ir R. O. nurodyta tik tai, kad joms padaryta neturtinė žala, tai yra nurodytos aplinkybės, kurios nevertintinos kaip būtinasis nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, požymis. Pasak prokuroro, kaltinime nurodytos aplinkybės dėl neturtinės žalos padarymo E. O., E. R., R. O., klaidingai skundžiamoje nutartyje jas įvertinus kaip turinčias reikšmės nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, kvalifikacijai, lėmė, jog aptariamas teismo nurodytas esminis kaltinamojo akto trūkumas, tokiu pripažintas nepagrįstai. Prokuroro vertinimu, dėl tokios teismo padarytos fakto klaidos skundžiama nutartimi nebuvo pagrįsta, kaip būtent kaltinime nurodytos ir aukščiau aptartos aplinkybės trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 168 straipsnio 1 dalyje, suformuluoto kaltinimo vertinimo prokuroras pažymi ir tai, jog aplinkybės dėl neturtinės žalos padarymo E. O., E. R., R. O. nusikalstamos veikos kvalifikavimui esminės reikšmės neturi, kadangi šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir nusikalstamų padarinių nereikalauja, o informacijos, sudarančios duomenis apie privatų asmens gyvenimą, pasinaudojimo ir panaudojimo kitų labui veikos yra baigtos atlikus veiksmą, kuriuo siekiama naudos sau ar kitiems (formalios sudėtys). Tuo tarpu kaltinamajame akte tiksliai nurodyta, jog kaltinamieji neteisėtai panaudojo ir neteisėtai atskleidė neteisėtai gautus būtent STT vyriausiojo specialisto R. M. „Viber” paskyroje, nuo 2018-01-24 iki 2018-06-21 įrašytus (išsaugotus) asmeninius ir tarnybinius kontaktinius duomenis bei susirašinėjimus.

15.Dėl kitų aptariamos nusikalstamos veikos būtinųjų požymių prokuroras pažymi, jog informacija apie kito žmogaus privatų gyvenimą gali būti panaudota ir savo, ir kitų asmenų naudai. Kadangi šie nusikalstamos veikos požymiai yra suformuluoti kaip alternatyvūs, veikos kvalifikacijai pagal BK 168 straipsnio 1 dalį pakanka nustatyti bent vieną iš aptartų požymių.

16.Prokuroro nuomone, kaltinimas, kuriame nurodyti visi būtinieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 168 straipsnio 1 dalyje, taip pat nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, požymiai (įskaitant ir padarinius), pateikiant tokių veiksmų teisinę kvalifikaciją, negali būti laikomas neaiškiu, juo labiau, jog ir skundžiamoje nutartyje nepaminėta, kad didelės neturtinės žalos sukėlimo mechanizmas Lietuvos advokatūrai, Lietuvos valstybei ar R. M., kuriems ir buvo padaryta didelė neturtinė žala, nėra aiškus.

17.Išdėstytų aplinkybių kontekste prokuroras pažymi ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, savo iniciatyva gali patikslinti neesmines ir nusikalstamos veikos kvalifikacijos nekeičiančias kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159/2011, 2K-410/2012, 2K- 234/2013, 2K-112-697/2016). Dėl nurodytų aplinkybių teismo nurodytos ir esminės reikšmės nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, 168 straipsnio 1 dalyje, kvalifikacijai neturinčios aplinkybės, išnagrinėjus baudžiamąją bylą, gali būti tikslintinos. Kartu, vadovaujantis BPK 256 straipsnio nuostatomis, kaltinimas gali būti pakeistas bylą nagrinėjant teisme ir prokuroro iniciatyva. Tuomet, išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kaltinamasis teismo gali būti pripažintas kaltu remiantis ir pakeistu kaltinimu. Vien tai, kad aprašant nusikalstamą veiką buvo nurodytos tam tikros aplinkybės, kurios esminės reikšmės nusikalstamų veikų kvalifikavimui neturi, nesudaro pagrindo spręsti apie esminius kaltinamojo akto surašymo trūkumus, todėl nėra pagrindo teigti, kad tokie trūkumai pažeidžia kaltinamųjų teisę į gynybą, tai yra žinoti, kuo jie yra kaltinami ir atitinkamai naudotis gynybinėmis priemonėmis, arba trukdo teismui nagrinėti baudžiamąją bylą.

18.Remdamasis išdėstytu, prokuroras teigia, jog skundžiamoje nutartyje nėra nustatyta tokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų ir turi tokių trūkumų, kurių būtų negalima pašalinti teisme, ar tokių trūkumų, kurie trukdytų nagrinėti baudžiamąją bylą.

III. Atsiliepimo į prokuroro skundą argumentai ir prašymai

19.Atsiliepime į prokuroro skundą kaltinamasis G. D. prašo prokuroro skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartį.

20.Kaltinamasis pažymi, kad dėl nesuprantamo, proceso įstatymo nuostatas pažeidžiančio, kaltinamojo akto surašymo yra atsakingas prokuroras. Akivaizdu, jog nusikalstamos veikos gali būti padaromos idealiąja sutaptimi. Tačiau iš kaltinamajame akte nurodytų keturių G. D. inkriminuojamų nusikalstamų veikų nėra aišku, ar jos tikrai visos padarytos vienu metu, ar kiekvienos iš jų pradžios ir pabaigos laikas idealiai sutampa, ir kokie konkrečiai veiksmai atitinka kiekvienos veikos kurį nors požymį.

21.Be to, kaltinamasis nurodo, jog dalis kaltinime įvardintų veikų yra formalios (neteisėtas informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimas ar panaudojimas; trukdymas teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai; grasinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui) ir viena materiali (piktnaudžiavimas tarnyba), tačiau iš aprašyto kaltinimo nėra aišku, ar pasekmės (pvz. žala E. O., R. O., E. R.) kilo dėl visų nurodytų veikų, ar tik dėl kažkurios vienos, jei taip, tai dėl kurios konkrečiai. Jei viena veika materiali, tai ar visos veikos (ir tos kurios yra formalios) pabaigtos vienu metu, ar tos formaliosios pasibaigė anksčiau nei kilo pasekmės dėl materialios veikos. Jei formalios veikos pasibaigė anksčiau, tai kada.

22.Kaltinamojo G. D. nuomone, prokuroro skundo argumentai klaidina dar labiau – skunde nurodyta, kad žalos padarymo E. R., E. O. ir R. O. aplinkybės neturi esminės reikšmės kvalifikuojant veiką pagal BK 168 straipsnio 1 dalį ir „<...> nevertintinos kaip būtinasis nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, požymis”. Kaltinamajam neaišku, tai kokios veikos požymis yra aprašyti padariniai.

23.Pasak kaltinamojo, kaltinamajame akte į sutaptį surašius keturias veikas, iš kurių tik viena materiali, logiška pasekmes sieti su materialia nusikaltimo sudėtimi, ne su formaliomis nusikaltimo sudėtimis. Tačiau net ir šį spėjimą (prielaidą) paneigė prokuroras – ,,<...> dėl E. R., E. O. ir R. O. kaltinamajame akte nurodyta tik tai, jog joms padaryta neturtinė žala, tai yra nurodytos aplinkybės, kurios nevertintinos kaip būtinasis nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnyje 2 dalyje požymis”. Kaltinamojo nuomone, tokie prokuroro skundo teiginiai patvirtina, kad padariniai nesiejami su vienintele materialia sudėtimi aprašyta kaltinamajame akte.

24.Kaltinamasis taip pat teigia, jog aukščiau paminėtas spėliojimas, prielaidos nutiko ne dėl procesinio piktnaudžiavimo ar apsimestinio noro nematyti nemalonios tiesos.

25.Not G. D., kaltinamajame akte neatskleistas, neaprašytas žalos E. R., E. O., R. O. susidarymo mechanizmas, todėl nežinoma, ar minėti asmenys (jų G. D. nepažįsta ir niekada nėra bendravęs) nugirdo G. D. ir STT tyrėjos V. K. pokalbį, ar šį pokalbį V. K. joms perpasakojo, pademonstravo jo įrašą ar kaip kitaip tos pasekmės atsirado šiems žmonėms, ir kodėl būtent jiems (taip kaip kaltinime atsiranda siurprizinės pasekmės, pavardę galima įrašyti bet kokią ir nuo to kaltinimas nepasikeis).

26.Kaltinamajam taip pat neaišku, kada tos pasekmės šiems asmenims kilo – ar visiems vienu metu, ar skirtingu laiku, kada. Žalos susidarymo mechanizmo suvokimą apsunkina ir tai, kad trukdymas teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai, grasinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, bent jau teoriškai turėtų būti adresuoti prieš STT pareigūnus, tačiau minėti asmenys nėra STT darbuotojai. Tad iš kaltinimo neaišku, kaip (inkriminavus nusikaltimą teisingumui) susiformavo žala šiems privatiems asmenims ir kokie konkretūs veiksmai lėmė padarinius.

27.BK 168 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už pasinaudojimą ar kitų asmenų labui panaudojimą informacijos apie kito žmogaus privatu gyvenimą. Pasak kaltinamojo, kaltinamajame akte nėra nurodyta, kokią gi informaciją apie privatų gyvenimą G. D. panaudojo ar pasinaudojo – ar tai duomenys apie STT karininko R. M. tikėjimą, seksualinę orientaciją, išsilavinimą, pomėgius ar panašiai.

28.Prokuroras skunde cituoja Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kuri iš tiesų nurodo, kad pagal Konstituciją privatus žmogaus gyvenimas – tai individo asmeninis gyvenimas: gyvenimo būdas, šeimyninė padėtis, gyvenamoji aplinka, santykiai su kitais asmenimis, individo pažiūros, įsitikinimai, įpročiai, jo fizinė bei psichinė būklė, sveikata, garbė, orumas ir kt. (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d. nutarimai).

29.Tuo tarpu, pasak kaltinamojo, kaltinamajame akte nenurodyta nė viena Konstitucinio Teismo nurodyta aplinkybė, paaiškinanti privataus gyvenimo turinį. Pavyzdžiui, kaltinime nenurodyta, ar STT karininko žinutė KNAB pareigūnui: „(duomenys neskelbtini)” siejama su STT karininko gyvenimo būdu, šeimynine padėtimi, gyvenamąja aplinka, santykiais su kitais asmenimis, pažiūromis, įsitikinimais, įpročiais, jo fizine bei psichine būkle, sveikata, garbe, orumu. Kitaip tariant, nors prokurorui ir žinomas asmens privataus gyvenimo definicijos turinys, tačiau konkrečių faktinių aplinkybių su šia sąvoka prokuroras kaltinime nesusiejo.

30.Kadangi kaltinamajame akte privataus gyvenimo turinys nepaaiškintas, toks kaltinimas atsiliepimo autoriui nesuprantamas, nuo jo gintis nėra galimybės, negalima paaiškinti, ar naudota tokia informacija, o gal tos informacijos (kuri turima kaltintojo omenyje), bet neįrašyta kaltinime, G. D. net neturėjo (šioje vietoje kaltinamasis paaiškina, jog jam buvo žinomas R. M. tarnybinio susižinojimo tam tikras turinys, tačiau nežinoma. ar nuo to reikia gintis ar ne).

31.Be to, kaltinamasis nurodo, jog prokuroro skunde naudojama formuluotė „neteisėtai gauti STT vyriausiojo specialisto R. M. „Viber” paskyroje nuo 2018-01-14 iki 2018-06-21 įrašyti (išsaugoti) asmeniniai ir tarnybiniai kontaktiniai duomenys bei susirašinėjimai”, nė kiek nepalengvina galimybės suprasti koks šios formuluotės faktinis turinys, kita vertus, pats formuluotės pavadinimas sufleruoja, kad kalbama ir apie „tarnybinius kontaktinius duomenis”, kurie niekaip negali derėti su privataus gyvenimo samprata, jau nekalbant, kad tarnybiniai kontaktiniai duomenys dažniausiai yra vieši.

32.Kaltinamasis taip pat pastebi, kad kaltinimas jam iš dalies su kaltinimu A. P. (A. P. savo gynėjui pateikė turimą ,,Viber” susirašinėjimą), o pastarasis dėl veikos, numatytos BK 166 straipsnio 1 dalyje, kaltinimas tuo, kad jis „<...> ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu būdu ir laiku <...> neteisėtai perėmė” STT R. M. susirašinėjimą „Viber” paskyroje. Kaltinamajam nesuprantama, nuo kokio kaltinimo neteisėtų duomenų gavimu jam gintis, kai net A. P. kaltinime nenurodytas tas neteisėtas būdas (G. D. dėl supratimo norėtų sužinoti kokį gi neteisėtą „perėmimo” būdą panaudojo jo klientas). G. D. objektyvieji veiksmai kaltinime nurodyti: „panaudojo”, „pasakė”, „pademonstravo”, „reikalavo”, „kreipėsi”, „susitarė”, „perdavė”. Iš kaltinime aprašytų veiksmų kaltinamajam nesuprantama, kurie iš šių veiksmų būdingi trukdymui teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai ir grasinimui valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

33.Kaltinamasis G. D. taip pat pažymi, kad kaltinamajame akte nurodyta, jog veika, numatyta BK 231 straipsnyje, kvalifikuota pagal 2 dalį, tai yra panaudojant smurtą ar kitokią prievartą. Tačiau iš kaltinimo neaišku, kurie išvardinti veiksmai reiškia smurtą ar kitokią prievartą. Pažymi ir tai, kad nė vienas iš kaltinime nurodytų ir atsiliepime minėtų veiksmų nėra susijęs su E. O., R. O., E. R..

34.Kaltinime paminėti trys STT pareigūnai, tačiau kaltinime nenurodyta, kurie iš jų yra ikiteisminio tyrimo pareigūnai (BK 231 straipsnis), o kurie iš jų valstybės tarnautojai (BK 287 straipsnis). Nuo tinkamo šių asmenų įvardinimo priklauso veikų kvalifikacija ir kaltinamo asmens galimybės gintis nuo kaltinimų.

35.Be to, kaltinime nėra kaip nors aprašytas kaltinamojo G. D. naudotas mobiliojo ryšio telefonas – net keliuose procesiniuose dokumentuose prokurorai (taip pat ir skundą pateikęs prokuroras) G. D. turėtą telefoną įvardino kaip nusikaltimo įrankį, tad jis (G. D.) turėjo lūkestį, kad kaltinime šis telefonas bus nurodytas. Kadangi kaltinime telefonas neminimas, kaltinamasis G. D. mano, jog kaltinime yra nutylėjimų, kurie nežinomi, todėl nežinoma, ar reikia paaiškinti kokias nors telefono Iphone 8 įgijimo, panaudojimo ar laikymo aplinkybes.

36.Remdamasis nurodytu, kaltinamasis daro išvadą, jog kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės (pvz., nusikalstamos veikos įrankis) nurodyti neaiškiai ir nesuprantamai, ir apriboja kaltinamo asmens galimybes gintis ir teikti konstruktyvius paaiškinimus, nes neįmanoma bandyti paaiškinti to, kas yra nesuprantama.

37.Kaltinamasis taip pat nurodo, jog BPK 188 straipsnio 1 dalis numato, kad ikiteisminio tyrimo metu, iki kaltinamojo akto surašymo, įtariamasis turi būti apklaustas. Tuo tarpu šioje byloje pagal galutinį pranešimą apie įtarimą G. D. apklaustas nebuvo, nors parodymus duoti sutinka, kai tik suprantamai bus paaiškinta kaltinimo esmė.

IV. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Prokuroro skundas tenkinamas.

38.Vadovaujantis BPK 233 straipsnio 1 dalimi, teisėjas, bylos parengimo nagrinėti teisme metu susipažinęs su byla, ją perduoda nagrinėti teisiamajame posėdyje tik tuo atveju, kai nustato, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme. Jei bylos parengimo nagrinėti teisme metu nustatoma, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui (BPK 232 straipsnio 3 punktas, 234 straipsnio 2 dalis). Pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį esminiais baudžiamojo proceso pažeidimais laikomi tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

39.Pažymėtina, kad BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka tada, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Pagal BPK įtvirtintą kaltinamojo akto, kaip procesinio dokumento, koncepciją, kaltinamasis aktas neturi būti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymu. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.

40.Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, kad priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus. Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė tokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog šioje byloje buvo surašytas BPK 219 straipsnyje nurodytų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas.

41.Skundžiamoje nutartyje kritikuojant nusikalstamos veikos, numatytos BK 168 straipsnio 1 dalyje, dalyko formulavimo ir aprašymo ydingumą, nurodoma, kad iš kaltinime naudojamos formuluotės: ,,neteisėtai gauti STT vyriausiojo specialisto R. M. ,,Viber“ paskyroje nuo 2018-01-14 iki 2018-06-21 įrašyti (išsaugoti) asmeniniai ir tarnybiniai kontaktiniai duomenys bei susirašinėjimai“ nėra aiškus asmens privataus gyvenimo turinys, jis visiškai neatskleistas. Nutartyje taip pat nurodoma, jog R. M. ,,Viber“ paskyros duomenys patalpinti ,,zip“ archyvo faile, kuris yra pakankamai didelės apimties, jame yra įvairaus turinio medžiaga, atitinkamai neaišku, būtent kokio turinio informacijos atskleidimas ir panaudojimas yra inkriminuojamas kaip sudarantis privataus gyvenimo turinį. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tokie teismo argumentai nėra pagrindas pripažinti, kad kaltinamasis aktas neatitinka jam BPK 219 straipsnyje keliamų reikalavimų. Prokuroras savo skunde nurodo, jog kaltinime nusikalstamos veikos, numatytos BK 168 straipsnio 1 dalyje, dalykas įvardintas –visi neteisėtai gauti STT vyriausiojo prokuroro R. M. ,,Viber“ paskyroje nuo 2018-01-14 iki 2018-06-21 įrašyti (išsaugoti) asmeniniai ir tarnybiniai kontaktiniais duomenys bei susirašinėjimai. Taigi prokuroras, aprašydamas nusikalstamą veiką, susijusią su informacijos apie asmens privatų gyvenimą turiniu, remiasi ,,zip“ archyvo faile esančiais duomenimis, kurie kaltinime nurodomi kaip neteisėtai gauti STT vyriausiojo specialisto R. M. ,,Viber“ paskyroje nuo 2018-01-14 iki 2018-06-21 įrašyti (išsaugoti) asmeniniai ir tarnybiniai kontaktiniai duomenys bei susirašinėjimai. Taigi, išvadą, ar šie duomenys sudaro nusikalstamos veikos, numatytos BK 168 straipsnio 1 dalyje, dalyką – informaciją apie asmens privatų gyvenimą, ir jų teisinį vertinimą privalo padaryti pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės. Kaip pagrįstai pažymėta ir prokuroro skunde, nusikalstamos veikos kvalifikacija yra teisinio ginčo, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, dalykas, todėl proceso dalyviai teisminio nagrinėjimo metu galės reikšti nuomonę, ar kaltinime nurodyti neteisėtai gauti STT vyriausiojo specialisto R. M. ,,Viber“ paskyroje nuo 2018-01-14 iki 2018-06-21 įrašyti (išsaugoti) asmeniniai ir tarnybiniai kontaktiniai duomenys bei susirašinėjimai, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 168 straipsnio 1 dalyje, dalyką. Proceso dalyviai atitinkamai gali ginčyti ir tai, jog tam tikra informacija ar jos dalis, negali būti pripažinta duomenimis apie asmens privatų gyvenimą. Tuo tarpu skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentai, jog nėra aišku, kurių duomenų atskleidimas ir panaudojimas yra inkriminuojamas, kaip sudarantis privataus gyvenimo turinį, suponuoja išvadą, jog net nepradėjus įrodymų tyrimo siekiama vertinti faktines bylos aplinkybes. Galima sutikti, jog kaltinamajame akte detaliai neatskleidus R. M. ,,Viber“ paskyroje nuo 2018-01-14 iki 2018-06-21 įrašytų (išsaugotų) asmeninių ir tarnybinių kontaktinių duomenų bei susirašinėjimo turinio, kyla tam tikrų neaiškumų, tačiau įvertinus prokuroro skundo argumentus, jog atsižvelgiant į didelę informacijos, sudarančios R. M. duomenis apie jo privatų gyvenimą, apimtį, buvo vengiama perteklinės, itin detalios aprašomosios informacijos, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog tokia kaltinimų konstrukcija neleidžia daryti išvados, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. Panašios pozicijos laikomasi ir kitose bylose, pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1N-71/2011, kurioje pažymėta, jog pagal galiojančiame BPK įtvirtintą kaltinamojo akto, kaip procesinio dokumento koncepciją, kaltinamasis aktas neturi būti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymu, nes svarbiausi duomenys turi būti pateikti teismui pagal BPK 220 straipsnio 2 dalį ir teismas ir kiti proceso dalyviai su tais duomenimis gali susipažinti tiesiogiai, o ne perskaitę kaltinamąjį aktą.

42.Nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodyta ir tai, kad kaltinamajame akte neatskleistas inkriminuojamo BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo pasekmių, o būtent neturtinės žalos nukentėjusioms E. R., E. O. ir R. O. susidarymo mechanizmas. Iš kaltinamojo turinio aišku – kokiais konkrečiais veiksmais kaltinamieji galimai piktnaudžiavo (padėjo piktnaudžiauti) savo tarnybine (profesine) padėtimi. Be to, būtent teisminio nagrinėjimo metu kaltinamiesiems ar jų gynėjams keliant klausimus dėl kiekvieno iš kaltinamųjų konkrečių veiksmų (vaidmens) padarant nusikalstamas veikas, ši aplinkybė – žalos atsiradimo mechanizmas minėtoms nukentėjusiosioms įrodinėjama ir gali būti nustatoma ar patikslinama baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme. Pažymėtina ir tai, jog bylą išnagrinėjęs teismas pateiks teisinį vertinimą ir su juo susijusią išvadą, ar R. M. ,,Viber“ paskyroje įrašytų (išsaugotų) duomenų bei susirašinėjimo turinio atskleidimu ir panaudojimu bei kitais kaltinime nurodytais veiksmais žala buvo padaryta ir minėtoms nukentėjusiosioms.

43.Nurodytų aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (31 straipsnis) bei BPK normose (44 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnio 5 dalis ir kt.) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai bei nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Įtvirtintas aktyvaus teismo modelis reiškia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, Nr. 2K-P-1/2014, Nr. 2K-319/2014). Baudžiamojo proceso įstatymas bylą nagrinėjančiam teismui ne tik suteikia galimybę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose nustatytą proceso veiksmą; jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui (BPK 287 straipsnis), bet taip pat bylos nagrinėjimo teisme metu gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102/2014).

44.Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis G. D. 2021 m. kovo 15 d. prašyme dėl bylos perdavimo prokurorui buvo išdėstęs daugiau aplinkybių, pagrindžiant kaltinamojo akto neatitikimą BPK 219 straipsnio reikalavimams; šias aplinkybes jis nurodo ir skundą nagrinėjančiam teismui pateiktame atsiliepime į prokuroro skundą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tik dalį kaltinamojo argumentų pripažino pakankamais konstatuoti kaltinamojo akto neatitikimą įstatymo reikalavimams, ši nutartis prokuroro apskųsta, todėl skundą nagrinėjantis teismas pasisako dėl nutarties argumentų, nevertindamas kitų kaltinamojo atsiliepime į prokuroro skundą dėstomų teiginių dėl, jo manymu, netinkamo kaltinamojo akto surašymo.

45.Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad kaltinamasis aktas šioje byloje atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, nutartyje nurodytų esminių pažeidimų, susijusių su kaltinamųjų teise žinoti, kuo jie yra kaltinami ir atitinkamai naudotis gynybinėmis priemonėmis, bei trukdančių bylą nagrinėti teisme, jame nenustatyta, todėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui nustatytiems pažeidimams pašalinti, naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja,

nutaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui nustatytiems pažeidimams pašalinti, ir perduoti bylą nagrinėti tam pačiam teismui.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Jolanta Čepukėnienė