- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-20
- Bylos Nr.
- 1N-71/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Gaudutienė
- Kategorijos
- 2.2.4.3.2.12.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 441 straipsnio nustatyta tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla dėl V. P., kaltinamos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnį, buvo perduota Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, nustačius dviejų mėnesių terminą trūkumams pašalinti, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apygardos teismui 2011 m. kovo 15 d. su kaltinamuoju aktu buvo perduota baudžiamoji byla, kurioje:
V. P. kaltinama pagal BK 229 straipsnį už tai, kad ji, būdama (duomenys neskelbtini) teisėja ir turėdama įgaliojimus vykdyti teisingumą bei pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 15 str. 1 d. 4 p., Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 216 str. 4 p. ir 224 str. priskirtą kompetenciją nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, laikotarpyje nuo 2006 metų birželio mėnesio 21 d. iki 2010 metų gegužės mėnesio 20 d. netinkamai atliko savo pareigas 162 – jose jos žinioje esančiose administracinių teisės pažeidimų bylose, dėl ko nebuvo įvykdyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str. numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, liko nenubausti bei išvengė administracinės atsakomybės 25 galimai administracinius teisės pažeidimus padarę asmenys: G. I., A. M., M. T., A. K., E. D., M. D., E. P., A. Š., A. D., V. Š., K. N., V. D. L. Z., A. Š., O. G., K. L., A. K., M. B., E. R., R. B., M. V., V. J., G. L., B. L., M. P., buvo pažeisti konstituciniai teisinės valstybės ir asmenų lygybės prieš įstatymą principai, tuo buvo pakenkta teisminės valdžios autoritetui, pažemintas teisėjo vardas ir padaryta didelė žala valstybei,
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė I. I., susipažinusi su V. P. baudžiamosios bylos medžiaga, 2011 m. kovo 15 d. nutartimi nutarė Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjams nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Laima Garnelienė, susipažinusi su V. P. baudžiamosios bylos Nr. 1-83-152/2011 medžiaga (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00105-10) bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės I. I. 2011 m. kovo 15 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo teisėjams nusišalinti nuo V. P. bylos nagrinėjimo ir kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui, 2011 m. kovo 29 d. nutartimi nutarė baudžiamąją bylą, kurioje V. P. kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnyje, padarymu, perduoti nagrinėti Kauno apygardos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas, tenkinęs kaltinamosios V. P. prašymą, 2011 m. gegužės 9 d. nutartimi baudžiamąją bylą dėl V. P. kaltinamos pagal BK 229 straipsnį perdavė Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, kadangi jame netinkamai aprašyta nusikalstama veika, tai yra laikas, būdai, padariniai: nenurodyta, kokiu pagrindu kaltinamoji privalėjo vykdyti teisingumą ir kokius reglamentuojančius teisingumo vykdymą norminius aktus, jų nuostatas, pažeidė; taip pat nenurodyta, kokie ATPK 248 straipsnyje numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai nebuvo įvykdyti, tai yra, ar visi nurodyti straipsnyje, ar tik kai kurie (jų yra vienuolika); ATPK 35, 282 straipsniai nustato įvairius administracinių bylų nagrinėjimo ir nuobaudų skyrimo terminus, tačiau kaltinime jie nenurodyti, todėl neaiškios aprašomos veikos laiko ribos; taip pat yra neaiški kaltinimo formuluotė ,,liko nenubausti bei išvengė administracinės atsakomybės 25 galimai administracinius teisės pažeidimus padarę asmenys. ATPK 250, 251 straipsniai numato ir bylos nutraukimą esant tam tikroms aplinkybėms. Iš šio kaltinimo dalies neaišku, kokiu pagrindu kaltinamoji, vykdydama jai pavestas funkcijas, privalėjo tik galimai nubausti išvardintus asmenis ir kokių tai reglamentuojančių norminių aktų nuostatų neįvykdė. Todėl kaltinime neaiškiai aprašytas teisingumo vykdymo principas ir kaip buvo pažeisti konstituciniai teisinės valstybės ir asmenų lygybės prieš įstatymą principai. Todėl kaltinamosios V. P. teiginys, kad kaltinimas jai nesuprantamas ir grindžiamas prielaida, teismo nuomone, yra pagrįstas. Pagrįstas ir kaltinamosios teiginys, kad netinkamai jos veiksmai vertinami ATPK 35 straipsnio aspektu dėl baudas paskyrusių institucijų prašymų dėl baudų pakeitimo, kadangi šio straipsnio nuostatos reguliuoja administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Kaltinimo detalizuojanti dalis šių trūkumų nepašalina. Iš kaltinimo taip pat nematyti, kaip kaltinamoji pažeidė ATPK 288 straipsnio reikalavimus, nes nenurodyta nutarimų išsiuntimo tvarką (duomenys neskelbtini) teisme reglamentuojantys norminiai aktai (įsakymas ar pan.), kokie reikalavimai buvo pažeisti, kas buvo atsakingas dėl savalaikio dokumentų išsiuntimo, jei nebuvo išsiųsti, tai kodėl, kas privalėjo tai kontroliuoti ir t.t. Tas pats pasakytina ir apie minimų pranešimų išsiuntimą, neužtikrinimą nutarimo vykdymą administracinio teisės pažeidimo byloje, asmenų informavimą apie jų bylų nagrinėjimo vietą ir laiką bei dalyvavimą. Dėl paminėto, teismo nuomone, neaišku, kaip buvo pakenkta teisminės valdžios autoritetui, pažemintas teisėjo vardas ir padaryta didelė žala valstybei. Todėl šie trūkumai turi būti pašalinti.
Šalies argumentai
Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla dėl V. P., kaltinamos pagal BK 229 straipsnį, perduota Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Nurodo, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Teismo nutartyje nurodyti motyvai nepagrįsti, juose suformuluoti pertekliniai reikalavimai kaltinamojo akto turiniui. Teismas savo išankstinę nuomonę dėl didelės žalos požymio bei kaltinamosios poziciją dėl kaltinimo formuluotės nepagrįstai susiejo su priežastimis, kliudančiomis nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje. Neištyręs įrodymų, teismas konstatavo jų nepakankamumą ir dėl to pasisakė savo nutartyje, tokiu būdu parodydamas savo šališkumą. Kaltinamasis aktas atitinka visus BPK 219 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Kaltinamoji V. P. jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu ėjo Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjos pareigas ir pagal savo statusą turėjo įgaliojimus vykdyti teisingumą. Šis faktas išsamiai įrodytas baudžiamojoje byloje esančiais dokumentais, jo neneigia ir pati kaltinamoji. Todėl teismo reikalavimas įtraukti visus Lietuvos Respublikos įstatymus, kuriuose yra apibrėžiamas teisėjo statusas ir jo įgaliojimai, yra aiškiai perteklinis, jo įgyvendinimas neįneš jokio papildomo aiškumo kaltinamojo asmens statuso ir jo įgaliojimų atžvilgiu. Tokie papildomi dokumentai gali būti nesunkiai gauti ir paprasčiausia prijungti prie bylos. Teismas nutartyje taip pat nepagrįstai nurodo, kad kaltinamajame akte nekonkretizuota kokie ATPK 248 straipsnyje numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai nebuvo įvykdyti. ATPK 248 straipsnyje išvardinti uždaviniai negali būti vertinami atskirai. Ši teisės norma suformuluota taip, kad joje nurodyti uždaviniai sudaro nuoseklią visumą, apimančių administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo, sprendimo priėmimo, jo vykdymo stadijas bei prevencijos veiksmus. Be to, V. P. savo veiksmais iš esmės pažeidė visus ATPK 248 straipsnyje numatytus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius. Taip pat teismas nepagrįstai nurodo, kad neaiški yra kaltinimo formuluotė ,,liko nenubausti bei išvengė administracinės atsakomybės 25 galimai administracinius teisės pažeidimus padarę asmenys“, nes be nubaudimo teismas turi ir kitą alternatyvą – bylą nutraukti. Teismas, darydamas tokią išvadą, visiškai ignoravo tą faktą, kad dėl visų kaltinime nurodytų 25 asmenų būtent dėl V. P. veiksmų yra suėję įstatymo numatyti senaties terminai, dėl ko galimi pažeidėjai liko nenubausti, o jų nubaudimas pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui tapo nebegalimas. Be to, kaltinimo pradžioje yra nurodyti tik bendri kaltinimo esmės duomenys, kurie vėliau yra aiškiai išskirti, detalizuojant laikotarpius, veikas, asmenis bei pažeistas konkrečias teisės normas. Dėl to nesuprantama, kodėl teismas palaikė kaltinamosios poziciją, kad kaltinimas jai nesuprantamas. Pati kaltinamoji savo prašyme nurodė, kad pripažįsta kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, tik nepripažįsta didelės žalos padarymo fakto, nes kaltinamajame akte nėra tai patvirtinančių duomenų. Be to, ji savo veiksmus vertina kaip drausminį pažeidimą, bet ne nusikalstamą veiką. Tačiau kaltinamajame akte aiškiai nurodyta, kokie duomenys leido padaryti išvadą, jog dėl V. P. neteisėtos veiklos valstybė patyrė didelę žalą, buvo pažeisti konstituciniai teisinės valstybės ir asmenų lygybės prieš įstatymą principai, pakenkta teisminės valdžios autoritetui. Tuo tarpu galutinį sprendimą šiuo klausimu turi priimti teismas išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs visus joje surinktus įrodymus. O šio klausimo nepagrįstas iškėlimas dar nepradėjus iš esmės nagrinėti bylą tik parodo teismo šališkumą. Teismas nutartyje taip pat nepagrįstai kaip kaltinamojo akto trūkumą įvardijo ir tai, kad iš kaltinimo nematyti, kaip kaltinamoji pažeidė ATPK 288 straipsnio reikalavimus, nes nenurodyta nutarimų išsiuntimo tvarką Šiaulių miesto apylinkės teisme reglamentuojantys norminiai aktai (įsakymas ar pan.), kokie reikalavimai buvo pažeisti, kas buvo atsakingas dėl savalaikio dokumentų išsiuntimo, jei nebuvo išsiųsti, tai kodėl, kas privalėjo tai kontroliuoti ir t.t. Iš esmės nutartyje teismas kelia klausimus dėl teismo raštinės ir posėdžių sekretorių veiklos reglamentavimo. Bylos medžiagoje yra aiškiai užfiksuota, kad kaltinime nurodyti dokumentai nebuvo siunčiami adresatams, nes tokio siuntimo neinicijavo už tai tiesiogiai atsakingas asmuo – teisėja V. P. Kaltinamoji apklausos metu šią aplinkybę pripažino ir paaiškino, kad toks dokumentų siuntimas tėra formalumas, todėl jos padarytas pažeidimas nėra svarbus ir niekam žalos nepadarė. Tačiau ATPK 309 straipsnio 2 dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui). Tokiu būdu išskirtinės teisėjų pareigos dėl sprendimų priėmimo ir kontrolės negali būti perkeltos raštinės darbuotojoms ar posėdžių sekretorėms. Teismas taip pat nepagrįstai nurodo, kad neaiškios aprašomos veikos laiko ribos. Nuobaudų pakeitimo terminai atskirai nereglamentuoti (ATPK 35 straipsnio nuostatos reguliuoja administracinės nuobaudos skyrimo terminus, ATPK 282 straipsnis – administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo terminus), dėl to turi būti vykdyti vadovaujantis ATPK 35, 282 straipsniais. Priimdamas sprendimą perduoti bylą prokurorui trūkumams pašalinti teismas, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 3 dalimi, padarė ir techninę klaidą, nes ši teisės norma numato prokuroro prašymą.
Apeliacinio teismo posėdyje prokuroras prašo Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro skundas tenkinamas.
BPK 219 straipsnyje, reglamentuojančiame kaltinamojo akto turinį nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu.
Pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį byla iš teismo perduodama prokurorui, kai surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Kaltinamasis aktas neatitinka 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Pagal galiojančiame BPK įtvirtintą kaltinamojo akto, kaip procesinio dokumento koncepciją, kaltinamasis aktas neturi būti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymu, nes svarbiausi duomenys turi būti pateikti teismui pagal BPK 220 straipsnio 2 dalį ir teismas ir kiti proceso dalyviai su tais duomenimis gali susipažinti tiesiogiai, o ne perskaitę kaltinamąjį aktą. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Taip pat kaltinamajame akte nurodomi duomenys jokios išankstinės įrodomosios reikšmės neturi ir neišnagrinėjus jų teismo proceso metu priimant nuosprendį jais remtis negalima (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Kaltinamasis aktas yra išeities pozicija bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme, šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.
Lietuvos apeliacinis teismas nesutinka su apygardos teismo išvadomis dėl kaltinamojo akto turinio. Kaltinamajame akte, pateiktame pirmosios instancijos teismui, yra BPK 219 straipsnyje išvardinti būtini kaltinamajame akte nurodyti duomenys. Iš kaltinamojo akto turinio taip pat matyti ir valstybinio kaltintojo užimama procesinė pozicija. Pirmosios instancijos teismo nurodomi kaltinamojo akto trūkumai, nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui. Kaip jau buvo minėta, byla perduodama prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, kai yra pagrindas manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2006). Aptariamoje byloje nėra jokio pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti kaltinamojo akto trūkumai trukdytų jam nagrinėti bylą iš esmės ir kad nurodomų trūkumų pašalinimas padėtų teismui išsamiau išnagrinėti bylą nei tai yra įmanoma padaryti remiantis byloje esančiu kaltinamuoju aktu. Šioje byloje nenustatytas toks kaltinamojo akto turinio trūkumas, kurio negalima ištaisyti teisme. Visos teismo nutartyje nurodytos problemos gali ir turi būti išspręstos teisminio nagrinėjimo metu vadovaujantis įstatymo reikalavimais ir suformuota teismine praktika.
Be to, kaip jau buvo minėta, kaltinamajame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį, todėl paminėtų aplinkybių buvimas arba jų nebuvimas turi būti konstatuojamas tik tada, kai teismas ištiria pateiktus duomenis BPK nustatyta tvarka. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad baudžiamoji byla dar nebuvo perduota nagrinėti pirmosios instancijos teisme ir teismas vertino faktines aplinkybes net nepradėjęs įrodymų tyrimo. BPK 1 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Šioje byloje teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą ir nustatęs, kad nusikalstamos veikos aplinkybės kaltinamajame akte nurodytos klaidingai arba kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės neatitinka byloje esantiems duomenims ir tai trukdo priimti objektyvų sprendimą (nuosprendį), išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai taikyti įstatymą, gali konstatuoti kaltinamojo akto trūkumus, kurių negalima pašalinti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą. Be to, prokuroras kaltinamajame akte nurodytas veikos esmines bylos aplinkybes ir jos kvalifikavimą gali keisti (pildyti) iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (BPK 256 straipsnis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė skubotas išvadas. Todėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis nepagrįsta ir naikintina.
Atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Kauno apygardos teismas nepagrįstai pripažino, kad aptariamoje byloje kaltinamasis aktas surašytas nesilaikant BPK 219 straipsnio reikalavimų, ir bylą perdavė prokurorui.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla dėl V. P., kaltinamos pagal BK 229 straipsnį, buvo perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, panaikinti ir bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėjimui.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.