- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-09-11
- Bylos Nr.
- 1-1569-716/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Civilinis ieškovas
- A. I. B.
- Kaltinamasis
- T. B.
- Advokatai
- Tomas Jurgelionis, Svetlana Naidenkas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas 2019 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį 86 MGL (4 300 eurų) dydžio bauda, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
T. B. nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: jis 2022 m. spalio 7 d., apie 19.00 val. viešojoje vietoje, prie kelio parke šalia gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), be jokios aiškios priežasties priėjo prie A. I. B. ir konflikto metu tyčia dešine ranka nukentėjusiajam sudavė į veidą, dėl ko nukentėjusysis nukrito ant žemės, tuo pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G 3319/2022 (01) padarydamas nukentėjusiajam A. I. B. kraujosruvą liežuvio kairėje pusėje, kuris atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką A. I. B. einant (duomenys neskelbtini) jis įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai tyčia du kartus nukentėjusįjį pastūmė, spardė ir įžeidinėjo, o priėjus A. I. B. prie namo, (duomenys neskelbtini), jis tyčia vieną kartą spyrė kaire koja nukentėjusiajam į dešinės kojos šlaunį ir sukėlė fizinį skausmą bei tyčia du kartus spyrė dešine koja jam į kairės rankos riešą, tuo pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G 3319/2022 (01) padarydamas nukentėjusiajam A. I. B. kairio stipinkaulio lūžį, t. y. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl stipinkaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
II. Byloje surinkti duomenys
T. B. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino ir parodė, kad 2022 m. spalio 7 d. jis ėjo iš mamai priklausančio sklypo į stotelę ir pamatė A. I. B., kuris buvo šalia kelio. Jis A. I. B. paklausė, kada kelią susitvarkys, nes kelias buvo užverstas statybinėmis šiukšlėmis. Jo mama eidama tuo keliu buvo susižalojusi koją. A. I. B. jį pamatęs nusuko eiti link (duomenys neskelbtini). Tada jis dar kartą pakartojo klausimą A. I. B., tačiau šis ir vėl nieko jam neatsakė. Tuomet A. I. B. pasilenkė, pasiėmė akmenį. Jis ėjo iš paskos maždaug 10–15 metrų atstumu. Prie A. I. B. jis pats priartėjęs nebuvo. Jis nusprendė pasižiūrėti, kam A. I. B. reikalingas akmuo, kad paskui nebūtų apkaltintas nebūtais dalykais. Išėjus į (duomenys neskelbtini), jie abu pasuko į kairę – į (duomenys neskelbtini), A. I. B. bandė užeiti pas vienus kaimynus, o jis ėjo iš paskos, bet laikėsi atstumo. A. I. B. beldėsi, o jis laukė lauke. Pastovėjo 10–15 min. kieme ir išėjo iš kiemo teritorijos. A. I. B. nuėjo lauku link buvusios mokyklos. Tuo metu per lauką ėjo kaimynės A. Z. ir L. V., kurios buvo per 60 metrų nuo jo ir A. I. B.. Kaimynės pradėjo rėkti, ko jie čia atėjo. Tada A. I. B. apsisuko ir ėjo link kaimynių. A. I. B. pradėjo ginčytis su A. Z.. Dėl ko šie ginčijosi, jis negirdėjo, nes nuėjo link (duomenys neskelbtini) sankryžos. Sankryžoje jis išgirdo motorolerius, pamatė du jaunuolius su A. I. B. Pasisveikino su jaunuoliais ir nuėjo link (duomenys neskelbtini) sankryžos. Po to atvažiavo policija ir greitoji. Greitoji pagalba apžiūrėjo A. I. B. ir jokių sužalojimų nenustatė. Negali paaiškinti, iš kur pas nukentėjusįjį atsirado kūno sužalojimai. Jis jokių sužalojimų nepadarė. A. I. B. jis pažįsta seniai. A. I. B. akinius nešioja kartais, kai jie susitiko A. I. B. buvo be akinių. Jis nesutinka su civiliniu ieškiniu, nes A. I. B. nemušė ir sužalojimų jam nesukėlė.
Nukentėjusysis A. I. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. spalio 7 d. jam būnant prie gyvulių einant namo už krūmų sutiko T. B., kuris priėjo prie jo. T. B. jo paklausė, kas jį dabar apgins, nes jį užmuš. Jis atsitraukė ir ruošėsi eiti namo. T. B. jam iš karto trenkė su dešine ranka į kairę veido pusę. Po ko, jis nugriuvo, atsikėlė ir bandė eiti namo, tačiau T. B. jam neleido. Jis T. B. klausė, kodėl jį muša, juk nieko niekam nepadarė. Norėjo eiti namo ir skambinti policijai, bandė eiti pas kitus gyventojus, kad jį apgintų. Vieno namo varteliai buvo užrakinti, tada toliau ėjo (duomenys neskelbtini). Pamatė baltą automobilį ir žmones. T. B. ėjo iš paskos ir provokavo muštynes. Jis išsisukinėjo, nenorėjo muštynių. Nuėjo į namo kiemą, T. B. ėjo iš paskos ir ėmė jį fotografuoti. Jis beldėsi į duris, bet niekas neatsiliepė. Išėjęs ir atsisukęs nuo namo laiptelių, už jo stovėjo T. B.. Jis vis dairėsi, kad galbūt pamatys kaimynus ir kas nors jam duos telefoną. T. B. iš karto jam smogė su kaire koja į dešinę pusę. Kitą smūgį koja jis blokavo ranka. Jam suskaudo ranką. Pradėjo lėkti, kai pamatė vaikinus su motoroleriais, iš jų telefono paskambino policijai. T. B. sukinėjosi aplink, jis bijojo, kad T. B. jo laukia. Iš T. B. elgesio pamatė, kad T. B. yra girtas ir savęs nekontroliuoja. Sulaukė policijos kartu su vaikinukais, kurie stovėjo prie jo, nes suprato, kas vyksta. Kai T. B. spardė kieme, tada iš lauko pradėjo šaukti moterys. Jos šaukė: „ką darai, liaukis“. T. B. jam vieną kartą ranka trenkė į veidą, paskui tris kartus spyrė – vieną kartą kaire koja, du kartus dešine koja. Po pirmo smūgio ranka į veidą, jis nugriuvo. Kai gavo smūgį, jam pasirodė kraujas gerklėje, jis išsigando, kad išmušė dantis. Jis prašo T. B. atlyginti žalą už akinius, nes akiniai sulūžo, taip pat kuro išlaidas, kurias apskaičiavo pagal automobilio kuro sąnaudas ir atstumą. Automobilio kuro sąnaudos yra 8 litrai šimtui kilometrų. Atstumas buvo 25 km. nuo namų iki Santariškių ir atgal. Važiavo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini) į Santariškes. Taip pat reikėjo teismui pateikti išrašą apie rankos padėtį šiuo metu, išrašas kainavo 9 eurus. Už atstovo advokato paslaugas sumokėjo 900 eurų. Konflikto metu T. B. keikėsi, vartojo necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu. Prašo priteisti ir 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą – dėl nepatogumų ir rankos skausmo, jis gyvena miesto pakraštyje nuosavame bute. Jis yra kairiarankis, o jo kairė ranka sužalota, negali kirvio paimti, o jam reikia kūrenti krosnį, malkas kapoti. Jam padėjo giminaičiai, bando dirbti dešine ranka. 3 000 eurų prašo dėl skausmo, jau pusę metų ta ranka neveikli, naktį reikia gerti vaistus, skauda, tirpsta. Šiai dienai su T. B. nebeturi jokių santykių. Po įvykio jis jokios pagalbos nesuteikė.
Liudytoja A. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta T. B., nes jis yra jos kaimynas. Įvykio dieną ji ėjo su L. V. ir pamatė, kad priekyje ėjo A. I. B., o paskui jį T. B., kuris su telefonu ir fotografavo, ir keikėsi necenzūriniais žodžiais. Šie užėjo į kiemą pas L. V., Ji matė, kaip T. B. pastūmė vieną kartą A. I. B.. Tada jos su L. V. šaukė. A. I. B. norėjo eiti namo, bet T. B. užstojo jam kelią. Tada jos vėl surėkė ir T. B. nuėjo. A. I. B. bijojo eiti, gal jam grasino. Jos buvo apie 10 metrų atstumu, gal daugiau. Negali pasakyti, kokius žodžius T. B. sakė A. I. B., girdėjo keiksmažodžius. Su A. I. B. ji nekonfliktavo. Jos vertinimu, T. B. buvo neblaivus, nes jo elgesys buvo neadekvatus, be to jautėsi ir kvapas. Ji matė, kaip T. B. vieną kartą pastūmė A. I. B. ir pradėjo kelti koją. Kadangi kieme buvo dvi mašinos, tai nematė, ar A. I. B. nukrito, ar ne. A. I. B. buvo T. B. patėvis, pas juos ir ankščiau yra važiavusi policija.
Liudytoja L. V. teismo posėdžio metu parodė, kad T. B. pažįsta nuo vaikystės, jis yra jos kaimynas. Įvykio dieną ji su kaimyne išėjo pasivaikščioti. Eidamos išgirdo kažkokius garsus. Atsisuko ir pamatė A. I. B. ir jam iš paskos einantį T. B. su telefonu. Jos namų kiemo vartai buvo atidaryti. A. I. B. ėjo link jų kiemo, užėjo už vartų, o T. B. ėjo iš paskos. Kieme stovėjo dvi mašinos, vieno automobilio buvo pakelta bagažinė. Ten girdėjosi garsesni garsai, lyg ir stumdymasis. Tas kiemas buvo jos, bet ji tada buvo išėjusi. Buvo netoli namų, ėjo keliu, gal 100 metrų atstumu tas kelias buvo. Kai A. I. B. ir T. B. užėjo į kiemą, ji su kaimyne buvo nutolusios nuo kiemo gal 100 metrų atstumu. Jos abi girdėjo stumdymąsi. Aiškiai nematė, kas vyksta, nes jie buvo už mašinų ir matyti nebuvo įmanoma. Ji tik matė, kad virš mašinų judėjo galvos. Kas, ką stūmė, ji nematė. Ką kalbėjo, ji neprisimena. Tada ji su kaimyne iš karto grįžo į savo kiemą. Jos keliu nėjo, o ėjo tiesiai. Ji A. I. B. ir T. B. sakė: „ką jūs čia darote? Išeikite iš mano kiemo“. Kaimynė T. B. sakė: „ką tu darai T.“. T. B. kažką atsakė, bet nepamena ką. Gal A. I. B. sakė, kad T. B. mušė jį, sakė, jog skaudėjo ranką. Kas tą vakarą iškvietė policiją nežino, bet policija atvažiavusi buvo. Ji matė, kad su policija bendravo A. I. B.. Kraujo įvykio dieną nematė, taip pat nematė nei vieno asmens nugriuvusio. Iš kaimynų žino, kad A. I. B. nesutaria su T. B. jau seniai, tarp jų vyksta konfliktai dėl turto.
Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad 2022 m. spalio 11 d. pareiškėjas A. I. B. pareiškė, jog 2022 m. spalio 7 d., apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), pažystamas T. B., pradėjo kabinėtis, po ko įvyko žodinis konfliktas ir konflikto metu T. B. sukėlė jam fizinį skausmą, t. y. sudavė dešine ranka į kairės pusės skruostą, po ko pradėjo spardytis ir keletą kartų įspyrė jam į kairės rankos riešą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 1).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2022 m. spalio 7 d. 19.10 val. A. I. B. pranešė, jog kaimynas T. B. neleidžia jam pareiti namo, stumdosi, mušasi. T. B. pasišalino (t. 1, b. l. 19-21).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. I. B. pateikė vieną nuotrauką, kurioje matosi ant žemės esantys akiniai, du ambulatorinio apsilankymo išrašus, kuriuose nustatytos diagnozės: kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas (ūminės ir pirmą kartą gyvenime nustatytos lėtinės ligos), stipinkaulio apatinės dalies lūžis (ūminės ir pirmą kartą gyvenime nustatytos lėtinės ligos) ir žalą patvirtinantį dokumentą dėl akinių (t. 1, b. l. 77-84).
Iš specialisto išvados matyti, kad A. I. B. nustatyti šie sužalojimai: kraujosruva liežuvio kairėje pusėje ir kairio stipinkaulio lūžis. Kraujosruva liežuvio kairėje pusėje galėjo susidaryti sukandus liežuvį dantimis. Kairio stipinkaulio lūžis galėjo susidaryti griuvimo metu atsirėmus ant plaštakos arba esant tiesioginiam trauminiam poveikiui kietu-buku daiktu į riešo sritį. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio metu. Kraujosruva liežuvio kairėje pusėje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Kairio stipinkaulio lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek pačiam nukentėjusiajam griūvant, tiek ir suduodant jam smūgius. Sužalojimai nenurodo nukentėjusiojo kūno padėties. Sužalojimai padaryti 2 trauminiais poveikiais. Sužalojimų vietose nėra pėdsakų pagal kuriuos būtų galima spręsti apie sužalojimo įrankio formą, dydį. Sužalojimai nepasižymi požymiais, kuriais remiantis būtų galima nurodyti jų padarymo seką (t. 1, b. l. 95-96).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti tyrimo metu apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), nuo servitutinio kelio apie 200 metrų iki (duomenys neskelbtini), bei tęsiasi iki (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas yra servitutinis kelia, kuris veda nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) namo ir kitų pagalbinių pastatų. Einant nuo servitutinio kelio link (duomenys neskelbtini) apie 200 metrų išeinama į pagrindinę asfaltuotą (duomenys neskelbtini) ir kairėje pusėje matomas namas Nr. (duomenys neskelbtini), dešinėje pusėje matomas namas Nr. (duomenys neskelbtini). Praėjus tiesiai pro (duomenys neskelbtini) matomas keliukas dešiniau, kuriuo praėjus yra namas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nėra stebima (t. 1, b. l. 113-129).
Iš kitų objektų apžiūros protokolų matyti Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) informacinėje sistemoje užregistruoto pranešėjo A. I. B. skambučio įrašas. Pranešėjas informuoja, kad kaimynas T. B. neleidžia pranešėjui pareiti namo, stumdosi, mušasi. T. B. pasišalino. Pranešėjas lauks prie kelio prie 57 namo. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2022 m. spalio 7 d. 19.10 val. (t. 1, b. l. 121-122, 128-130).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti tyrimo metu peržiūrėti į įvykį adresu (duomenys neskelbtini), vykusių policijos pareigūnų „BODY 1565“ kameromis užfiksuoti du vaizdo ir garso įrašai. Vaizdo įraše pavadinimu „2022_1007_193252_009“ matyti policijos automobilio priekinė panelė ir stiklas, tamsus paros metas, pareigūnai tik ką atvykę į įvykio vietą ir pradeda bendrauti su pasitikusiu žmogumi. Policijos pareigūnės (toliau – ir P), A. I. B. (toliau – ir A), T. B. (toliau – ir T), grietosios medicinos pagalbos medikai (toliau – ir GMP). Pareigūnė su „Body“ kamera išlipa ir apeina kitą automobilio šoną, kur prie vairuotojo durų esančios kitos pareigūnės stovi vyresnio amžiaus vyriškis – A. I. B., taip pat šalia – T. B. su kuprine ant nugaros ir du jaunuoliai, kurių asmenybės nenustatytos. Pareigūnė teiraujasi, kas atsitiko, o A paaiškina, kad: va šitas jaunuolis neleidžia namo supranti, daužo, muša ir į veidą, ir į ranką su koja, nežinau ar lūžus ranka, ar nelūžus. Nežinau priežasties, išėjau iš namų nei mobilaus nepasiėmiau iš kažkur jisai atsirado. Iš T. B. balso ir judesių matyti, kad šis neblaivus, ne visiškai rišliai kalba, jo judesiai nekoordinuoti, jis nusiima savo kuprinę ir ieško dokumento. Vėliau A vėl aiškina, kad: mačiau vaikinukai važiavo su mopedais ir pradėjau stabdyt tas iš paskos, supranti ir man va davė telefoną išsikviečiau. Pareigūnė teiraujasi A, ar šis jaučia kažkokį skausmą, į ką A atsako, kad jam skauda. Tuo tarpu T nurodo, kad nemušė A ir paaiškina, kad A daug ką sako, jis visą gyvenimą sako, jisai visą gyvenimą iš motinos atima turtą ir jisai sako, kad aš nekaltas. Vėliau pareigūnė įspėja T, kad arčiau jos neitų, kadangi nuo T labai smirda alkoholiu. Vaizdo įrašas pavadinimu „2022_1007_193753_010“ matosi atvykusi GMP ir teiraujasi, kas čia atsitiko, į ką A atsako, kad: „gavau antausį ir per šonus“. Po ko, GMP medikai išsiveda A. I. B. į GMP automobilį. Toliau policijos pareigūnės kalbasi tarp savęs. P sako: „dėl ko jis čia rašys? Tai jam nieko nėra ant jo. Šiam nesimato. Kreipsis rytoj tada“ (t. 1, b. l. 132-140).
Iš akistatos protokolo matyti, kad A. I. B. ir T. B. nurodė, kad vienas kitą pažįsta, tačiau asmeninių santykių nepalaiko.
Apie įvykį A. I. B. papasakojo, kad 2022 m. spalio 7 d. pavakarę, iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuėjo į lauką pas avis. Išėjęs iš namų, eidamas savo keliuku pas avis, T. B. nematė. Apžiūrėjęs avis ėjo atgal namo. Užėjęs už parko, esančio (duomenys neskelbtini), kampo link namų, prieš save sutiko T. B.. Jis buvo agresyviai nusiteikęs, neblaivus, kuris pasakė: „kas tave dabar apgins, užmušiu“. Jis šiam atsakė, jog jam nieko nepadarė. T. B., priėjęs arčiau, jam trenkė dešine ranka į veidą, nuo smūgio jis nesusilaikė ant kojų ir nukrito ant dešinės pusės. Jam iš gerklės pasirodė kraujas, nes, matomai, dantimis pažeidė liežuvį ir nuo smūgio jam nukrito akiniai. Tada šiam pasakė, kad iškvies policiją. Kadangi prie savęs neturėjo mobilaus telefono ir norėjo grįžti namo pasiimti savo telefoną, tai T. B. jam neleido nueiti į namus. Šis atsistojo jam iš priekio ir su rankom fiziškai neleido jam eiti, tačiau kokiu būdu, dabar jau neprisimena. Tada jis apsisuko ir nuėjo pas kaimynus prašyti pagalbos. T. B. sekė iš paskos, užgauliojo žodžiais ir rankomis jį stumdė sakydamas: „ko čia vaikštai“. Jam kelis kartus stūmė į petį eidamas jam už nugaros. Išėjęs į (duomenys neskelbtini), pamatė pas kaimynus V. atidarytus vartus ir stovintį baltą automobilį su atidaryta bagažine, tada jis užėjo į jų kiemą. T. B. sekė iš paskos, irgi užėjo į tą kiemą ir provokavo muštines, stumdė jį į petį ir vis sakė: „ko čia vaikštai“. Jis pasibeldė į kaimynų duris, T. B. buvo jam už nugaros. Durų niekas neatidarė. Po ko jis apsisukęs norėjo eiti ieškoti kitų žmonių. Kai apsisuko, V. kieme T. B. savo kaire koja iš priekio įspyrė jam į dešinį klubą. Tada T. B. dešine koja du kartus smūgiavo jam į kairį šlaunį, o jis tuo metu gindamasis nuo smūgių kaire ranka, buvo atstatęs ją. Dėl to T. B. jam du kartus įspyrė ir pataikė į kairės rankos riešą. Kaip tik tuo metu keliuku ėjo dvi kaimynės – V. ir Z., kurios tai matydamos pradėjo šaukti: „T., ką darai, nustok“ (tą sakė Z.), „Ką čia veikiat mano namuose“, bet tiksliai, ką sakė, neprisimena (sakė V.). Tuomet jis nuėjo į kelią ir pamatęs važiuojančius vaikinus su mopedais, paprašė pagalbos. Šie jam davė telefoną, kuriuo jis iškvietė policiją. Tuo metu šalia sukiojosi ir T. B.. Visą laiką po pirmo jam suduoto smūgio T. B. viską filmavo mobiliuoju telefonu.
T. B. girdėjo A. I. B. parodymus, juos suprato, visiškai su tais parodymais nesutinka, nes tai visiškas melas. Minėtą dieną, eidamas į stotelę iš vagonėlio, esančio žemės sklype šalia (duomenys neskelbtini), keliu vedančiu į (duomenys neskelbtini), pamatė laukuose prie avių priešais sėdintį A. I. B. Jam einant, A. I. B. pradėjo eiti link jo pusės ir jį pamatęs nusuko link (duomenys neskelbtini). Jis, pamatęs A. I. B. ir būdamas nuo jo apie 5 metrus atstumu, paklausė A. I. B., kada jis sutvarkys kelią ir sustojo. Tuo metu A. I. B. kažką nerišliai suburbėdamas ėjo toliau. Nuėjęs nuo jo apie 15-20 metrų atstumu, A. I. B. pasilenkė ir paėmęs nuo žemės akmenį, ėjo toliau. Tuo metu į jį atsisukęs nebuvo. Tada nusprendė paeiti jam iš paskos ir pasižiūrėti, ką A. I. B. darys su tuo akmeniu. Tuomet jam einant iš paskos tokiu pačiu atstumu, t. y. priartėjęs prie jo nebuvo, pamatė kaip A. I. B. išėjo į (duomenys neskelbtini), pasuko į kairę, bandė užeiti pas toje gatvėje gyvenančius žmonės (bandė atidaryti vartelius, kurie buvo užrakinti) ir nuėjo pas V. Jis tuo metu ėjo jam iš paskos. Įėjus į V. kiemo teritoriją A. I. B. įėjo į verandą, o jis sustojo V. kiemo teritorijoje. Netrukus A. I. B. išėjo iš verandos, nuėjo prie balto automobilio. Jis tuo metu stovėjo apie 3 metrus nuo jo. Jis tada paklausė A. I. B.: „ar gerai jam svetimas žemes užėmęs“ (dėl žemės tarp jų vyksta nuolatiniai konfliktai jau apie 10-15 metų). A. I. B. jam nieko neatsakė. Tai kurį laiką jie abu stovėjo kieme. Tas vyko apie 10-15 min. Jokių veiksmų tarp jų nebuvo. Jie tą laiką stovėjo vienas šalia kito ir net nekalbėjo. Visą tą laiką A. I. B. rankoje laikė akmenį. Po kurio laiko, jie išėjo iš V. kiemo teritorijos (kas pirmas išėjo, neprisimena) ir jis pasuko keliuku vedančių į (duomenys neskelbtini), o A. I. B. pasuko link buvusios mokyklos teritorijos, t. y. nuėjo kita kryptimi. Tuo metu nuo (duomenys neskelbtini) per lauką ėjo kaimynės Z. ir V. Z., būdama apie 60 metrų atstumu nuo jo, pradėjo šaukti: „ko čia atėjai“ (kuriam buvo adresuotas tas šaukimas, nežino), o V. nieko nesakė, ji tylėjo. Kai jos įėjo į V. kiemą, jis liko stovėti ant keliuko, o A. I. B. apsisuko ir nuėjo link V. namo, tačiau į teritoriją įėjęs nebuvo. Girdėjo kad A. I. B. su Z. kažką kalbėjosi, tačiau ką, nesuprato. Tuo metu akmens jo rankoje nebuvo. Tada jis apsisuko ir nuėjo link (duomenys neskelbtini) sankryžos. Po kažkurio tai laiko išgirdęs motorolerio garsą jis grįžo atgal, kur už kampo pamatė du vaikinus su mopedais. Priėjo arčiau, su jais pasisveikino, apsisuko ir nuėjo prie sankryžos, į stotelę. A. I. B. tuo metu nematė. Praėjus kuriam laikui atvažiavo policija ir greitoji. Jis stovėjo ant kelio ir prie jo priėjo pareigūnai. Jis nebuvo nei karto sudavęs jokių smūgių A. I. B. Jis nefilmavo, bet vienu momentu per programėlę „Messenger“ kalbėjo telefonu su mama (t. 2, b. l. 26-29).
Iš tarnybinio pranešimo dėl T. B. gynėjos advokatės pateiktos nuotraukos ir nurodytų aplinkybių patikrinimo matyti, kad gynėja advokatė Svetlana Naidenko tyrimo metu pateikė prašymą, kuriame pridėjo nuotrauką su A. I. B. atvaizdu ir teigė, jog įvykio dieną 2022 m. spalio 7 d. T. B. buvo nufotografavęs A. I. B. kaimynės V. kieme ir pastarasis nuotraukoje stovi su akmeniu rankoje ir be akinių. Gynėja advokatė nurodo, kad nuotrauka įrodo T. B. parodymus dėl įvykio aplinkybių ir dalinai paneigia A. I. B. parodymus. Gynėja advokatė padarė išvadą, kad įvykis įvyko dėl asmeninių konfliktų, o nukentėjusysis galimai nenuoširdus pasakodamas apie įvykio aplinkybes ir gali keršyti T. B.. Tyrimo metu buvo peržiūrėtas akistatos protokolas. Po pateikto pareiškimo ir apklausos nukentėjusysis A. I. B. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė nuotrauką, kurioje matyti, kad ant akmenų šalia medžiais apsodintos vietovės guli akiniai, iš kurių iškritęs stiklas, pagal kurią matyti, kad akiniai nukrito ir buvo sugadinti pirminėje įvykio vietoje, o jau kaimynų V. kieme pagal T. B. nuotrauką matyti, kad nukentėjusysis be akinių. Šios nuotraukos patvirtina būtent nukentėjusiojo parodymų tikrumą, bei įrodo T. B. kaltę, kad dėl jo veiksmų suduodant smūgius nukentėjusiajam nuo šio nukrito akiniai. Iš gynėjos advokatės pateiktos nuotraukos matyti, kad nukentėjusiojo kairės rankos plaštaka sugniaužta, kad joje būtų akmuo nesimato, o ir pats nukentėjusysis neneigia, kad akmenuką turėjo su tikslu apsiginti nuo jo persekiojančio T. B. (t. 2, b. l. 47-48).
Motyvuojamoji dalis
III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Tam, kad nusikalstama veika būtų kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, būtina nustatyti motyvą – chuliganiškas paskatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-113-303/2019). Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-648/2016).
Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad T. B. tyčia sužalojo A. I. B. ir tai padarė dėl chuliganiškų paskatų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu T. B. kaltės nepripažino ir teigė, kad 2022 m. spalio 7 d. jis ėjo iš mamai priklausančio sklypo ir pamatė A. I. B., kurio paklausė, kada kelią susitvarkys, nes kelias buvo užverstas statybinėmis šiukšlėmis ir jo mama, eidama tuo keliu, buvo susižalojusi koją. A. I. B. jį pamatęs nusuko link (duomenys neskelbtini), nieko jam neatsakė, pasilenkė ir pasiėmė akmenį. Jis nusprendė pasižiūrėti, kam A. I. B. reikalingas akmuo, todėl ėjo nukentėjusiajam iš paskos. A. I. B. bandė užeiti pas kaimynus, beldėsi jiems į duris, o jis tuo metu laikėsi atstumo nuo nukentėjusiojo. Kai kaimynai A. I. B. durų neatidarė, tai nukentėjusysis nuėjo lauku link buvusios mokyklos ir kaip tik tuo metu per lauką ėjo kaimynės A. Z. ir L. V., kurios buvo per 60 metrų nuo jo ir A. I. B. Kaimynės pradėjo rėkti, ko jie čia atėjo. Tada A. I. B. apsisuko ir ėjo link kaimynių. A. I. B. pradėjo ginčytis su A. Z.. Negali paaiškinti, iš kur pas nukentėjusįjį atsirado kūno sužalojimai. Jis jokių sužalojimų nepadarė.
Teismas kritiškai vertina, tokius kaltinamojo parodymus, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi kaltinamojo nurodytas aplinkybes paneigia byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusysis A. I. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme nuosekliai ir vienodai aiškino, kad 2022 m. spalio 7 d. einant namo sutiko T. B.. T. B. jo paklausė, kas jį dabar apgins, nes jį užmuš. Jis atsitraukė ir ruošėsi eiti namo, kadangi buvo pas gyvulius, neturėjo su savimi telefono. T. B. jam iš karto trenkė su dešine ranka į kairę veido pusę. Po ko, jis nugriuvo, atsikėlė ir bandė eiti namo, tačiau T. B. jam neleido. Jis ieškojo pagalbos pas kaimynus, kad kas nors jį apgintų. T. B. visą laiką ėjo iš paskos ir provokavo muštynes. Tada užėjo pas kaimynę į kiemą. T. B. ėjo iš paskos ir ėmė jį fotografuoti. Beldėsi į kaimynų duris, bet niekas neatsiliepė. Išėjęs ir atsisukęs nuo namo laiptelių, už savęs pamatė stovintį T. B., kuris iš karto jam smogė su kaire koja į dešinę pusę. Tada jis atsitraukė. Kitą smūgį koja jis blokavo ranka. Jam suskaudo ranką. Pradėjo lėkti, kai pamatė vaikinus su motoroleriais, iš jų telefono paskambino policijai.
Liudytoja teismo posėdžio metu apklausta A. Z. patvirtino, kad įvykio dieną ji išėjo pasivaikščioti su kaimyne ir pamatė, kad priekyje ėjo A. I. B., o paskui jį T. B., kuris su telefonu ir fotografavo, ir keikėsi necenzūriniais žodžiais. Abiem vyrams užėjus pas L. V. į kiemą, ji matė, kaip T. B. pastūmė vieną kartą A. I. B. ir pradėjo kelti koją, tačiau kadangi kieme stovėjo dvi mašinos, tai ji nematė, ar A. I. B. nukrito. Tada ji su L. V. sušaukė, ką jie ten daro. A. I. B. norėjo eiti namo, bet T. B. užstojo jam kelią. Analogiškas įvykio aplinkybes liudytoja nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu teigdama, kad įvykio dieną pamatė einantį išsigandusį kaimyną A. I. B., paskui kurį ėjo T. B., kuris rankoje laikė mobiliojo ryšio priemonę ir galimai filmavo nukentėjusįjį. Tuomet pastebėjo, kad jiems priartėjus prie L. V. namo, T. B. pradėjo dar agresyviau elgtis ir kelis kartus koja spyrė A. I. B.. Po šių T. B. veiksmų, ji pradėjo rėkti, sakydama: „ką tu darai, tučtuojau liaukis, nes aš kviesiu policiją“, į ką T. B. jai atsakė: „kviesk, man nebaisu“. Joms priėjus arčiau A. I. B. buvo išsigandęs, jai nurodė, kad jam stipriai skauda ranką bei veido sritį. A. I. B., pastebėjęs gatve važiuojančius motorolerius, išėjęs ant pagrindinio kelio juos sustabdė, paprašė jų iškviesti policiją (t. 1, b. l .37-38). Liudytoja L. V. apklausta teisme taip pat patvirtino, kad eidamos su kaimyne pasivaikščioti išgirdo kažkokius garsus. Atsisuko ir pamatė A. I. B. ir jam iš paskos einantį T. B. su telefonu. Jos namų kiemo vartai buvo atidaryti. A. I. B. ėjo link jos kiemo, užėjo už vartų, o T. B. ėjo iš paskos. Kieme stovėjo dvi mašinos, vieno automobilio buvo pakelta bagažinė. Ten girdėjosi garsesni garsai, lyg ir stumdymasis. Aiškiai nematė, kas vyksta, nes jie buvo už mašinų ir matyti nebuvo įmanoma. Ji tik matė, kad virš mašinų judėjo galvos. Pažymėtina, jog abi liudytojos buvo įspėtos dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų A. Z. ir L. V. parodymais, kadangi jų parodymai atitinka nukentėjusiojo parodymus. Kaltinamojo parodymų netikrumą patvirtina ir tai, kad T. B. teismo posėdžio metu teigė, kad A. I. B. pradėjo ginčytis su A. Z., tačiau pati liudytoja teisme paneigė šią aplinkybę teigdama, kad su A. I. B. ji nekonfliktavo.
Byloje esantis policijos įvykių registro išrašas ir nukentėjusioji skambučio įrašas į Bendrąjį pagalbos centrą patvirtina, kad 2022 m. spalio 7 d. 19.10 val. A. I. B. pranešė, jog kaimynas T. B. neleidžia jam pareiti namo, stumdosi, mušasi (t. 1, b. l. 19-21, 121-122, 128-130). Analogiškos aplinkybės užfiksuotos kitų objektų apžiūros protokole, kuriame buvo tyrimo metu peržiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kamerų įrašai, iš kurių matyti, kad A. I. B. paaiškino į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, kad „va šitas jaunuolis (T. B.) neleidžia namo supranti, daužo, muša ir į veidą, ir į ranką su koja, nežinau ar lūžus ranka, ar nelūžus. Nežinau priežasties, išėjau iš namų nei mobilaus nepasiėmiau iš kažkur jisai atsirado“ (t. 1, b. l. 132-140).
Byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad A. I. B. buvo nustatyti sužalojimai: kraujosruva liežuvio kairėje pusėje ir kairio stipinkaulio lūžis. Kraujosruva liežuvio kairėje pusėje galėjo susidaryti sukandus liežuvį dantimis. Kairio stipinkaulio lūžis galėjo susidaryti griuvimo metu atsirėmus ant plaštakos arba esant tiesioginiam trauminiam poveikiui kietu-buku daiktu į riešo sritį. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio metu. Kraujosruva liežuvio kairėje pusėje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Kairio stipinkaulio lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek pačiam nukentėjusiajam griūvant, tiek ir suduodant jam smūgius. Sužalojimai nenurodo nukentėjusiojo kūno padėties. Sužalojimai padaryti 2 trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 95-96).
Teismo nustatytas faktines nusikaltimo aplinkybes bei kaltinamojo kaltę patvirtina minėtų įrodymų visuma, kuriuos logiškai jungiant vienus su kitais akivaizdu, jog T. B. be pagrįstos priežasties užpuolė A. I. B., šį persekiojo ir prieš jį panaudojo fizinį smurtą, dėl ko nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Minėtų ir tarpusavyje atitinkančių duomenų visuma pakanka nustatyti faktinės tiesos aplinkybes, abejoti nukentėjusiojo parodymais ir juos Atitinkančiais kitais duomenimis nėra pagrindo.
Teismas nustatė, kad T. B. savo neteisėtus veiksmus atliko ir fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį vartojo viešoje vietoje, dėl tyčinių smūgių ranka ir kojomis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Neteisėtus veiksmus kaltininkas atliko be pagrįstos priežasties, dalį veiksmų matant ir kitiems asmenims, elgėsi demonstratyviai, aiškiai ignoruodamas ne tik įstatymu numatytus draudimus, bet ir moralės normas, siekė pademonstruoti niekinamąjį požiūrį į nukentėjusįjį, smurtavo prieš vyresnį asmenį dėl chuliganiškų paskatų, tokiu būdu siekdamas nepagrįsto pranašumo prieš kitus, prieš visuomenės ir jos narių tarpusavio pagarbos moralinius principus, išreikšdamas ne tik nepagarbą, bet ir niekinimą. Tokie kaltinamojo veiksmai akivaizdžiai buvo chuliganiški, aplinkinius šokiruojantys, neteisėti ir akivaizdžiai įžūlūs. Taip pat pažymėtina, kad dėl kaltinamojo veiksmų sureagavo policijos pareigūnų ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, taip pat kaimynės matė, kaip T. B. seka paskui A. I. B., provokuoja jį. Įvertinęs visą tai teismas pripažįsta, kad kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip nusikaltimas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo veikiant chuliganiškomis paskatomis.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
T. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas išnagrinėjęs bylą, nenustatė. T. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Teismas neįžvelgia pagrindo kaltininkui kaip atsakomybę sunkiančią aplinkybę pripažinti jo apsvaigimą alkoholiu, nes girtumo laipsnis nebuvo įvertintas objektyviais duomenimis, dėl nenustatyto girtumo dydžio teismas negali nuspręsti, ar kaltininko neblaivumas turėjo neabejotinos įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Abejonių dėl kaltinamojo T. B. pakaltinamumo nenustatyta. Pagrindų atleisti T. B. nuo baudžiamosios atsakomybės nenustatyta.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam paskyrimo, teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
T. B. veikdamas tiesiogine tyčia padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jis nusikalsto praeityje būdamas vieną kartą teistas (t. 2, b. l. 58-60), teistumui neišnykus ir neįvykdęs nuosprendžiu jam skirtos baudos bausmės. Per pastarųjų penkerių metų laikotarpį asmuo vieną kartą baustas administracine tvarka, paskirtą baudą yra sumokėjęs (t. 2, b. l. 62-63). T. B. yra (duomenys neskelbtini), dirbantis ir gaunantis nuolatines pajamas. Teismas nustatė vieną kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinė kaltintoja nesurinko. Tokiu būdu įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas siekdamas tinkamo bausmės paskirties įgyvendinimo ir nubaudimo, prevencinių tikslų ir visuomenės interesų mato pagrindą kaltininkui skirti sankcijoje numatytą vienintelę bausmę – laisvės atėmimą – šios bausmės dydį nustatant pagal BK 61 straipsnio nuostatas.
Kita vertus, teismas įvertina BK 75 straipsnio nuostatas, kurios numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą T. B. teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis T. B. teistas daugiau nei prieš 4 metus, teistumas jam nėra išnykęs dėl nesumokėtos baudos, po šio nusikaltimo padarymo turimais duomenimis nėra nusikaltęs, yra dirbantis, siekia būti naudingu visuomenei, dėl ko yra pakankamas pagrindas išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant bausmės vykdymą ir tokiu būdu parodant pasitikėjimą ir suteikiant galimybę kaltinamajam įrodyti, jog šis gali gyventi nenusikalstamai ir laikytis visuotinai priimtinų taisyklių. Atidedant bausmės vykdymą nuteistajam skirtini įpareigojimai, kurie jį verstų kontroliuoti savo elgesį, skatintų kaltinamojo gebėjimą gyventi nenusikalstamai ir tinkamai integruotis į visuomenę bei mažintų jo nusikalstamų veikų recidyvą.
V. Civiliniai ieškiniai, procesinės palūkanos ir atstovavimo išlaidos
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa proceso metu pareiškė 153,87 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 100-106). Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys ir reikalavimai dėl turtinės žalos įrodyti pateiktais dokumentais, žala padaryta dėl nusikalstamų T. B. veiksmų, tarp žalos ir kalto asmens veikos egzistuoja priežastinis ryšys. Nustatęs visas privalomas žalos atlyginimo sąlygas teismas Vilniaus teritorinės ligonių kasos reikalavimą tenkina visiškai, priteisdamas civiliniam ieškovui visą prašomą turtinės žalos dydį.
Nagrinėjamu Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti procesines palūkanas – 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019), atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, šiuo atveju pripažįsta, kad reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra pagrįstas, turi būto tenkinamas ir ieškovei priteistinos jos prašomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Teismo posėdžio metu iki įrodymų tyrimo pradžios nukentėjusysis A. I. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 193,14 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 146-152).
Civiliniame ieškinyje dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis A. I. B. nurodė, kad turtinės žalos dydį sudaro: išlaidos už sugadintus akinius – 119 eurų; kuro išlaidas dėl kelionės automobiliu į procedūras - 65,14 eurų; išlaidos už medicinos dokumento išrašą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 9 eurai. Ieškovas pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su nukentėjusiuoju sudarytą sutartį dėl medicinos priemonės gamybos, pagal kurią minėta įmonė pagamino akinius, kurių rėmelių kaina 39 eurai, lęšių kaina pritaikius nuolaidą – 70 eurų, pagaminimo kaina – 10 eurų. Nukentėjusysis išlaidas yra apmokėjęs ir pateikė mokėjimo kvitus (t. 2, b. l. 159). Teismas pripažinęs nukentėjusiojo parodymus nuosekliais, jais rėmėsi priimdamas nuosprendį, dėl ko neturi pagrindo netikėti, kad įvykio metu dėl T. B. smūgio jam į veidą buvo sugadinti akiniai.
Išlaidas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengto E027 medicinos dokumento išrašo patvirtina kvito kopija (t. 2, b. l. 159).
Kuro išlaidas patvirtina kvitas iš UAB „Emsi“, kurios patirtos dėl 40,21 l dyzelino degalų (t. 2, b. l. 1549). Teismas nustatė, kad nuo nukentėjusiojo namų iki Santariškių trumpiausias kelias sudaro apie 14 km (internetinė svetainė https://www.google.com/maps). Dėl to kelionė pirmyn ir atgal galėjo būti apie 28 km. Nukentėjusysis vyko į procedūras 20 kartų (t. 2, b. l. 156-157), dėl ko pagrįstai galėjo nuvažiuoti 560 km. Tokiu atveju pagal nurodytas kuro sąnaudas už keliones į procedūras nukentėjusysis turėjo patirti išlaidas dėl ne mažiau nei 44,8 l kuro įsigijimo. Tokiu būdu prašoma atlyginti sumą už 40,21 l kuro yra pagrįsta ir atitinka protingumo kriterijus.
Pagal CK 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Teismas nustatė, kad nukentėjusiojo patirta turtinė žala byloje įrodyta pateiktais dokumentais, kvitais, žala padaryta dėl nusikalstamų T. B. veiksmų, tarp žalos ir kalto asmens veikos egzistuoja priežastinis ryšys, todėl yra pagrindas visiškai tenkinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisti iš T. B. A. I. B. naudai visą prašomą 193,14 eurų turtinės žalos atlyginimo sumą.
Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad A. I. B. dėl T. B. veiksmų patyrė ir neturtinę žalą, kuri pasireiškė skausmo sukėlimu, dvasiniais išgyvenimais, sumažėjusia galimybe gyventi įprastinį iki sužalojimų buvusį gyvenimą. Dėl sulaužyto riešo nukentėjusysis jautė skausmą, privalėjo periodiškai vykti į gydymo procedūras, kurios tęsėsi beveik 3 mėnesius. Dar ir šiuo metu nukentėjusysis jaučia skausmą rieše, negali stipriai suimti daiktų su ta ranka. Neturtinė žala buvo padaryta tyčiniais, brutaliais, smurtiniais veiksmais, nesant jokie paties nukentėjusiojo kaltei. Dėl kaltininko veiksmų, nukentėjusiajam buvo sužalotas liežuvis ir sulaužytas stipinkaulis, dėl žeminimo ir dvasinių išgyvenimų patyrė 3 000 eurų dydžio neturtinę žalą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiame kontekste pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018). Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.
Nagrinėjamoje byloje teismui jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusysis A. I. B. dėl kaltinamojo T. B. jam padaryto sveikatos sužalojimo patyrė neturtinę žalą, nekyla. Nustatant nukentėjusiajam A. I. B. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta kaltinamojo T. B. tyčiniais smurtiniais veiksmais, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų patyrė fizinį skausmą, jam buvo nežymiai sužalota sveikata – nustatyta kraujosruva liežuvio kairėje pusėje ir kairio stipinkaulio lūžis. Bylos duomenys patvirtina, kad A. I. B. buvo filmuojamas ir fotografuojamos T. B.. Teismas taip pat įvertina ir T. B. elgesį po nusikaltimo padarymo – kaltės nepripažino, nebuvo viso proceso metu nuoširdus, nukentėjusiojo neatsiprašė, nei nukentėjusiajam, nei Valstybinei teritorinei ligonių kasai žalos savo noru neatlygino. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų sužalojimų A. I. B. nenustatytos ilgalaikės pasekmės sveikatai, tačiau liekamieji reiškiniai gali būti išlikę iki šiol.
Teismas, įvertinęs paskutiniu metu teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo dydžius, pastebi, kad jie svyruoja nuo 100 eurų iki 1 200 eurų (pvz.: Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai Nr. 1A-290-891/2022, 1A-132-988/2022, 1A-219-851/2022, 1A-138-1035/2022, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-106-606/2022, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-281-923/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128-489/2020, 2K-205-719/2020, 2K-142-303/2021). Pažymėtina, kad 1 000 eurų ir didesnės sumos priteisiamos tik tais atvejais, kai nustatytas itin intensyvus smurtas (pvz., ne mažiau nei 16 trauminių poveikių), neturtinė žala patiriama ne vien dėl sveikatos sutrikdymo (pvz. nukentėjusioji išgyvena ir dėl vaikų patiriamo smurto) ir kt.
Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos 3 000 eurų dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas. Atsižvelgiant į tai, kad sužalojimų metu nukentėjusysis juto fizinį skausmą, po patirtų sužalojimų jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, taip pat įvertinus nusikaltimo padarymo vietą ir tai, kad nukentėjusysis galėjo jaustis pažemintas prieš kaimynes, galėjo jausti baimę, nerimą dėl savo sveikatos, jam priteisiama ir turtinė žala, teismas iš T. B. nukentėjusiojo naudai priteisia 800 eurų patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, būtent šis neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kilusius padarinius, taip pat kaltinamojo turtinę padėtį, kaltės laipsnį bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą.
Nukentėjusysis A. I. B. savo civiliniame ieškinyje prašė priteisti ir procesines palūkanas. Atsižvelgiant į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat į pripažintą kaltinamojo veiksmais nukentėjusiesiems padarytos turtinės ir neturtinės žalos faktą, iš kaltinamojo T. B. nukentėjusiojo A. I. B. naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistas sumas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki visiško jo įvykdymo.
Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis prašė iš kaltinamojo priteisti patirtas 900 eurų dydžio atstovavimo išlaidas už advokato Tomo Jurgelionio paslaugas ir pateikė tai patvirtinančias sąskaitas už teisines paslaugas ir banko sąskaitos išrašą, kad pinigus atstovui advokatui sumokėjo (t. 2, b. l. 161-164).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant prašymą dėl tokių išlaidų priteisimo, teismas privalo atsižvelgti ir į nuteistojo turtinę padėtį ir gali tokių išlaidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Pabrėžtina, kad pagal minėtą normą teismas turi teisę, bet ne pareigą, asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Paminėta įstatymo nuostata nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam, teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos.
Iš nukentėjusiojo pateiktų duomenų matyti, kad pastarajam teisinės paslaugos buvo teikiamos tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Nukentėjusysis kartu su atstovu advokatu parengė civilinį ieškinį, A. I. B. buvo atstovaujamas ir ikiteisminio tyrimo metu, jam teisinės paslaugos buvo teikiamos ir bylą nagrinėjant teisme. Kita vertus, pažymėtina, kad asmuo, reikšdamas turtinius reikalavimus kitam asmeniui, turi elgtis atsakingai ir sąžiningai, įvertinti savo veiksmų padarinius kito asmens interesams ir prisiimti atsakomybę, jei jo reikalavimai bus nepagrįsti ar tik iš dalies pagrįsti, kartu suprasdamas, kad tokiu atveju jis gali negauti patirtų išlaidų atlyginimo. Be to, teismas, spręsdamas dėl proceso išlaidų priteisimo privalomai atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintas „Rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“. Remiantis šių rekomendacijų 9 punktu Lietuvos statistikos departamento paskelbtą 2021 metu IV ketvirčio vidutinį mėnesinį darbo užmokestį (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių), kurį sudaro 1679,30 Eur, indeksavus rekomendacijų 10 punkte (su papunkčiais) nustatytų koeficientų atitinkančiais dydžiais pašoma priteisti proceso išlaidų suma neviršija taip pagal rekomendacijas apskaičiuotino atlygintinų išlaidų maksimalaus dydžio. Dėl to teismas mato pagrindą A. I. B. priteisti visas prašomas ir įrodymais pagrįstas patirtas proceso išlaidas dėl advokato kaip atstovo dalyvavimo procese.
VI. Kardomosios priemonės ir kiti klausimai
Kaltinamajam T. B. tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (t. 1, b. l. 69-71) – kaip tinkamai įgyvendinanti savo tikslus palikti galiotina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus ji naikintina kaip nebereikalinga.
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme – CD su vaizdo ir garso įrašais – paliktini saugoti kartu su baudžiamąja byla.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais.
nusprendė:
T. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir skirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi T. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 1, 6, 10 punktais T. B. skirti įpareigojimus: 1) atsiprašyti nukentėjusiojo A. I. B.; 2) vienerius metus po nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programose; 3) visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 153,87 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus ir aštuoniasdešimt septynis euro centus) turtinės žalos atlyginimą bei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo dienos;
- A. I. B. 193,14 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus ir keturiolika euro centų) turtinės žalos ir 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą bei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo dienos, taip pat 900 Eur (devynis šimtus eurų) proceso išlaidų už advokato kaip atstovo paslaugas.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus CD laikmeną su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.