Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas 2019 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį 86 MGL (4 300 eurų) dydžio bauda, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti duomenys

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. I. B. pateikė vieną nuotrauką, kurioje matosi ant žemės esantys akiniai, du ambulatorinio apsilankymo išrašus, kuriuose nustatytos diagnozės: kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas (ūminės ir pirmą kartą gyvenime nustatytos lėtinės ligos), stipinkaulio apatinės dalies lūžis (ūminės ir pirmą kartą gyvenime nustatytos lėtinės ligos) ir žalą patvirtinantį dokumentą dėl akinių (t. 1, b. l. 77-84).

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Tam, kad nusikalstama veika būtų kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, būtina nustatyti motyvą – chuliganiškas paskatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-113-303/2019). Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-648/2016).

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad T. B. tyčia sužalojo A. I. B. ir tai padarė dėl chuliganiškų paskatų.

Teismo nustatytas faktines nusikaltimo aplinkybes bei kaltinamojo kaltę patvirtina minėtų įrodymų visuma, kuriuos logiškai jungiant vienus su kitais akivaizdu, jog T. B. be pagrįstos priežasties užpuolė A. I. B., šį persekiojo ir prieš jį panaudojo fizinį smurtą, dėl ko nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Minėtų ir tarpusavyje atitinkančių duomenų visuma pakanka nustatyti faktinės tiesos aplinkybes, abejoti nukentėjusiojo parodymais ir juos Atitinkančiais kitais duomenimis nėra pagrindo.

Teismas nustatė, kad T. B. savo neteisėtus veiksmus atliko ir fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį vartojo viešoje vietoje, dėl tyčinių smūgių ranka ir kojomis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Neteisėtus veiksmus kaltininkas atliko be pagrįstos priežasties, dalį veiksmų matant ir kitiems asmenims, elgėsi demonstratyviai, aiškiai ignoruodamas ne tik įstatymu numatytus draudimus, bet ir moralės normas, siekė pademonstruoti niekinamąjį požiūrį į nukentėjusįjį, smurtavo prieš vyresnį asmenį dėl chuliganiškų paskatų, tokiu būdu siekdamas nepagrįsto pranašumo prieš kitus, prieš visuomenės ir jos narių tarpusavio pagarbos moralinius principus, išreikšdamas ne tik nepagarbą, bet ir niekinimą. Tokie kaltinamojo veiksmai akivaizdžiai buvo chuliganiški, aplinkinius šokiruojantys, neteisėti ir akivaizdžiai įžūlūs. Taip pat pažymėtina, kad dėl kaltinamojo veiksmų sureagavo policijos pareigūnų ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, taip pat kaimynės matė, kaip T. B. seka paskui A. I. B., provokuoja jį. Įvertinęs visą tai teismas pripažįsta, kad kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip nusikaltimas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo veikiant chuliganiškomis paskatomis.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

T. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas išnagrinėjęs bylą, nenustatė. T. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas neįžvelgia pagrindo kaltininkui kaip atsakomybę sunkiančią aplinkybę pripažinti jo apsvaigimą alkoholiu, nes girtumo laipsnis nebuvo įvertintas objektyviais duomenimis, dėl nenustatyto girtumo dydžio teismas negali nuspręsti, ar kaltininko neblaivumas turėjo neabejotinos įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Abejonių dėl kaltinamojo T. B. pakaltinamumo nenustatyta. Pagrindų atleisti T. B. nuo baudžiamosios atsakomybės nenustatyta.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam paskyrimo, teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

T. B. veikdamas tiesiogine tyčia padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jis nusikalsto praeityje būdamas vieną kartą teistas (t. 2, b. l. 58-60), teistumui neišnykus ir neįvykdęs nuosprendžiu jam skirtos baudos bausmės. Per pastarųjų penkerių metų laikotarpį asmuo vieną kartą baustas administracine tvarka, paskirtą baudą yra sumokėjęs (t. 2, b. l. 62-63). T. B. yra (duomenys neskelbtini), dirbantis ir gaunantis nuolatines pajamas. Teismas nustatė vieną kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinė kaltintoja nesurinko. Tokiu būdu įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas siekdamas tinkamo bausmės paskirties įgyvendinimo ir nubaudimo, prevencinių tikslų ir visuomenės interesų mato pagrindą kaltininkui skirti sankcijoje numatytą vienintelę bausmę – laisvės atėmimą – šios bausmės dydį nustatant pagal BK 61 straipsnio nuostatas.

Kita vertus, teismas įvertina BK 75 straipsnio nuostatas, kurios numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą T. B. teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis T. B. teistas daugiau nei prieš 4 metus, teistumas jam nėra išnykęs dėl nesumokėtos baudos, po šio nusikaltimo padarymo turimais duomenimis nėra nusikaltęs, yra dirbantis, siekia būti naudingu visuomenei, dėl ko yra pakankamas pagrindas išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant bausmės vykdymą ir tokiu būdu parodant pasitikėjimą ir suteikiant galimybę kaltinamajam įrodyti, jog šis gali gyventi nenusikalstamai ir laikytis visuotinai priimtinų taisyklių. Atidedant bausmės vykdymą nuteistajam skirtini įpareigojimai, kurie jį verstų kontroliuoti savo elgesį, skatintų kaltinamojo gebėjimą gyventi nenusikalstamai ir tinkamai integruotis į visuomenę bei mažintų jo nusikalstamų veikų recidyvą.

V. Civiliniai ieškiniai, procesinės palūkanos ir atstovavimo išlaidos

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa proceso metu pareiškė 153,87 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 100-106). Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys ir reikalavimai dėl turtinės žalos įrodyti pateiktais dokumentais, žala padaryta dėl nusikalstamų T. B. veiksmų, tarp žalos ir kalto asmens veikos egzistuoja priežastinis ryšys. Nustatęs visas privalomas žalos atlyginimo sąlygas teismas Vilniaus teritorinės ligonių kasos reikalavimą tenkina visiškai, priteisdamas civiliniam ieškovui visą prašomą turtinės žalos dydį.

Nagrinėjamu Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti procesines palūkanas – 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019), atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, šiuo atveju pripažįsta, kad reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra pagrįstas, turi būto tenkinamas ir ieškovei priteistinos jos prašomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teismo posėdžio metu iki įrodymų tyrimo pradžios nukentėjusysis A. I. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 193,14 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 146-152).

Civiliniame ieškinyje dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis A. I. B. nurodė, kad turtinės žalos dydį sudaro: išlaidos už sugadintus akinius – 119 eurų; kuro išlaidas dėl kelionės automobiliu į procedūras - 65,14 eurų; išlaidos už medicinos dokumento išrašą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 9 eurai. Ieškovas pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su nukentėjusiuoju sudarytą sutartį dėl medicinos priemonės gamybos, pagal kurią minėta įmonė pagamino akinius, kurių rėmelių kaina 39 eurai, lęšių kaina pritaikius nuolaidą – 70 eurų, pagaminimo kaina – 10 eurų. Nukentėjusysis išlaidas yra apmokėjęs ir pateikė mokėjimo kvitus (t. 2, b. l. 159). Teismas pripažinęs nukentėjusiojo parodymus nuosekliais, jais rėmėsi priimdamas nuosprendį, dėl ko neturi pagrindo netikėti, kad įvykio metu dėl T. B. smūgio jam į veidą buvo sugadinti akiniai.

Išlaidas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengto E027 medicinos dokumento išrašo patvirtina kvito kopija (t. 2, b. l. 159).

Kuro išlaidas patvirtina kvitas iš UAB „Emsi“, kurios patirtos dėl 40,21 l dyzelino degalų (t. 2, b. l. 1549). Teismas nustatė, kad nuo nukentėjusiojo namų iki Santariškių trumpiausias kelias sudaro apie 14 km (internetinė svetainė https://www.google.com/maps). Dėl to kelionė pirmyn ir atgal galėjo būti apie 28 km. Nukentėjusysis vyko į procedūras 20 kartų (t. 2, b. l. 156-157), dėl ko pagrįstai galėjo nuvažiuoti 560 km. Tokiu atveju pagal nurodytas kuro sąnaudas už keliones į procedūras nukentėjusysis turėjo patirti išlaidas dėl ne mažiau nei 44,8 l kuro įsigijimo. Tokiu būdu prašoma atlyginti sumą už 40,21 l kuro yra pagrįsta ir atitinka protingumo kriterijus.

Pagal CK 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Teismas nustatė, kad nukentėjusiojo patirta turtinė žala byloje įrodyta pateiktais dokumentais, kvitais, žala padaryta dėl nusikalstamų T. B. veiksmų, tarp žalos ir kalto asmens veikos egzistuoja priežastinis ryšys, todėl yra pagrindas visiškai tenkinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisti iš T. B. A. I. B. naudai visą prašomą 193,14 eurų turtinės žalos atlyginimo sumą.

Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad A. I. B. dėl T. B. veiksmų patyrė ir neturtinę žalą, kuri pasireiškė skausmo sukėlimu, dvasiniais išgyvenimais, sumažėjusia galimybe gyventi įprastinį iki sužalojimų buvusį gyvenimą. Dėl sulaužyto riešo nukentėjusysis jautė skausmą, privalėjo periodiškai vykti į gydymo procedūras, kurios tęsėsi beveik 3 mėnesius. Dar ir šiuo metu nukentėjusysis jaučia skausmą rieše, negali stipriai suimti daiktų su ta ranka. Neturtinė žala buvo padaryta tyčiniais, brutaliais, smurtiniais veiksmais, nesant jokie paties nukentėjusiojo kaltei. Dėl kaltininko veiksmų, nukentėjusiajam buvo sužalotas liežuvis ir sulaužytas stipinkaulis, dėl žeminimo ir dvasinių išgyvenimų patyrė 3 000 eurų dydžio neturtinę žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiame kontekste pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018). Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.

Nagrinėjamoje byloje teismui jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusysis A. I. B. dėl kaltinamojo T. B. jam padaryto sveikatos sužalojimo patyrė neturtinę žalą, nekyla. Nustatant nukentėjusiajam A. I. B. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta kaltinamojo T. B. tyčiniais smurtiniais veiksmais, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų patyrė fizinį skausmą, jam buvo nežymiai sužalota sveikata – nustatyta kraujosruva liežuvio kairėje pusėje ir kairio stipinkaulio lūžis. Bylos duomenys patvirtina, kad A. I. B. buvo filmuojamas ir fotografuojamos T. B.. Teismas taip pat įvertina ir T. B. elgesį po nusikaltimo padarymo – kaltės nepripažino, nebuvo viso proceso metu nuoširdus, nukentėjusiojo neatsiprašė, nei nukentėjusiajam, nei Valstybinei teritorinei ligonių kasai žalos savo noru neatlygino. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų sužalojimų A. I. B. nenustatytos ilgalaikės pasekmės sveikatai, tačiau liekamieji reiškiniai gali būti išlikę iki šiol.

Teismas, įvertinęs paskutiniu metu teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo dydžius, pastebi, kad jie svyruoja nuo 100 eurų iki 1 200 eurų (pvz.: Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai Nr. 1A-290-891/2022, 1A-132-988/2022, 1A-219-851/2022, 1A-138-1035/2022, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-106-606/2022, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-281-923/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128-489/2020, 2K-205-719/2020, 2K-142-303/2021). Pažymėtina, kad 1 000 eurų ir didesnės sumos priteisiamos tik tais atvejais, kai nustatytas itin intensyvus smurtas (pvz., ne mažiau nei 16 trauminių poveikių), neturtinė žala patiriama ne vien dėl sveikatos sutrikdymo (pvz. nukentėjusioji išgyvena ir dėl vaikų patiriamo smurto) ir kt.

Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos 3 000 eurų dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas. Atsižvelgiant į tai, kad sužalojimų metu nukentėjusysis juto fizinį skausmą, po patirtų sužalojimų jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, taip pat įvertinus nusikaltimo padarymo vietą ir tai, kad nukentėjusysis galėjo jaustis pažemintas prieš kaimynes, galėjo jausti baimę, nerimą dėl savo sveikatos, jam priteisiama ir turtinė žala, teismas iš T. B. nukentėjusiojo naudai priteisia 800 eurų patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, būtent šis neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kilusius padarinius, taip pat kaltinamojo turtinę padėtį, kaltės laipsnį bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą.

Nukentėjusysis A. I. B. savo civiliniame ieškinyje prašė priteisti ir procesines palūkanas. Atsižvelgiant į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat į pripažintą kaltinamojo veiksmais nukentėjusiesiems padarytos turtinės ir neturtinės žalos faktą, iš kaltinamojo T. B. nukentėjusiojo A. I. B. naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistas sumas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki visiško jo įvykdymo.

Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis prašė iš kaltinamojo priteisti patirtas 900 eurų dydžio atstovavimo išlaidas už advokato Tomo Jurgelionio paslaugas ir pateikė tai patvirtinančias sąskaitas už teisines paslaugas ir banko sąskaitos išrašą, kad pinigus atstovui advokatui sumokėjo (t. 2, b. l. 161-164).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant prašymą dėl tokių išlaidų priteisimo, teismas privalo atsižvelgti ir į nuteistojo turtinę padėtį ir gali tokių išlaidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Pabrėžtina, kad pagal minėtą normą teismas turi teisę, bet ne pareigą, asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Paminėta įstatymo nuostata nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam, teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos.

Iš nukentėjusiojo pateiktų duomenų matyti, kad pastarajam teisinės paslaugos buvo teikiamos tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Nukentėjusysis kartu su atstovu advokatu parengė civilinį ieškinį, A. I. B. buvo atstovaujamas ir ikiteisminio tyrimo metu, jam teisinės paslaugos buvo teikiamos ir bylą nagrinėjant teisme. Kita vertus, pažymėtina, kad asmuo, reikšdamas turtinius reikalavimus kitam asmeniui, turi elgtis atsakingai ir sąžiningai, įvertinti savo veiksmų padarinius kito asmens interesams ir prisiimti atsakomybę, jei jo reikalavimai bus nepagrįsti ar tik iš dalies pagrįsti, kartu suprasdamas, kad tokiu atveju jis gali negauti patirtų išlaidų atlyginimo. Be to, teismas, spręsdamas dėl proceso išlaidų priteisimo privalomai atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintas „Rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“. Remiantis šių rekomendacijų 9 punktu Lietuvos statistikos departamento paskelbtą 2021 metu IV ketvirčio vidutinį mėnesinį darbo užmokestį (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių), kurį sudaro 1679,30 Eur, indeksavus rekomendacijų 10 punkte (su papunkčiais) nustatytų koeficientų atitinkančiais dydžiais pašoma priteisti proceso išlaidų suma neviršija taip pagal rekomendacijas apskaičiuotino atlygintinų išlaidų maksimalaus dydžio. Dėl to teismas mato pagrindą A. I. B. priteisti visas prašomas ir įrodymais pagrįstas patirtas proceso išlaidas dėl advokato kaip atstovo dalyvavimo procese.

VI. Kardomosios priemonės ir kiti klausimai

Kaltinamajam T. B. tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (t. 1, b. l. 69-71) – kaip tinkamai įgyvendinanti savo tikslus palikti galiotina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus ji naikintina kaip nebereikalinga.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme – CD su vaizdo ir garso įrašais – paliktini saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais.

nusprendė:

T. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir skirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi T. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 1, 6, 10 punktais T. B. skirti įpareigojimus: 1) atsiprašyti nukentėjusiojo A. I. B.; 2) vienerius metus po nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programose; 3) visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

- Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 153,87 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus ir aštuoniasdešimt septynis euro centus) turtinės žalos atlyginimą bei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo dienos;

- A. I. B. 193,14 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus ir keturiolika euro centų) turtinės žalos ir 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą bei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo dienos, taip pat 900 Eur (devynis šimtus eurų) proceso išlaidų už advokato kaip atstovo paslaugas.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus CD laikmeną su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.