- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- e2S-1105-881/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30639-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- R. Č. D.
- Ieškovas
- T. R.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. Č. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovo T. R. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-1648-1090/2019 pagal ieškovo T. R. ieškinį atsakovei R. Č. D. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo T. R. ieškinį atsakovei R. Č. D. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2019 m. balandžio 4 d. vykusio teismo posėdžio metu teismas protokoline nutartimi nutarė byloje skirti vaiko psichologinę-psichiatrinę ekspertizę, nustatydamas šalims 10 dienų terminą suformuluoti klausimus teismo ekspertui.
Šalies argumentai
3. Ieškovas pateikė prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog teismo ekspertizės atlikimas gali užsitęsti ir dėl to ieškovui gali tapti dar sudėtingiau atstatyti ryšį su vaiku, jo vertinimu, byloje turėtų būti nustatyta laikinoji ieškovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarka.
Atsiliepimas
4. Atsakovė su ieškovo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Teigė, kad laikinosios apsaugos priemonės nustatymas gali padaryti negrįžtamą žalą vaiko psichikai, o rekomenduotinas bendravimo su vaiku laikas bus nustatytas teismo paskirtos ekspertizės išvadoje. Ieškovas vaiku nesirūpina 5 metus ir iš esmės vaikui yra svetimas žmogus.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) Vilniaus vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) teismui pateikė nuomonę, kurioje nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju, kai tėvo ir dukters emocinis ryšys yra nutrūkęs, be to, teismas nutarė skirti byloje psichologinę-psichiatrinę ekspertizę vaikui, ieškovo prašoma nustatyti laikinoji tėvo ir dukters bendravimo tvarka yra per plati.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies – nustatė laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. R. tvarką, pagal kurią ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra G. R. vieną kartą per mėnesį, trečią mėnesio šeštadienį, nuo 13 val. iki 17 val., neutralioje vietoje Vilniaus mieste, dalyvaujant dukros motinai R. Č. arba kitam su vaiku artimais emociniais ryšiais susijusiam asmeniui; susitikimo laikas ir vieta suderinama iš anksto, t. y. prieš 5 kalendorines dienas, SMS žinute ar telefoniniu pokalbiu; į sutartą vietą vaiką atveža vaiko motina R. Č. savo lėšomis, pasirūpinusi vaikui reikalingais rūbais, avalyne, higienos priemonėmis, jei reikalinga, medikamentais.
7. Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais ir išvadą teikiančios institucijos išvada, sprendė, kad ieškovo ir jo nepilnametės dukters emocinis ryšys iš esmės yra nutrūkęs, tačiau byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad ieškovo ir dukters ryšio atstatymas prieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Teismas iš dalies sutiko su atsakovės teiginiais, kad byloje atlikus vaiko psichologinę-psichiatrinę ekspertizę galima bus nustatyti labiau vaiko poreikius ir teisėtus interesus atitinkančią bendravimo su tėvu tvarką. Tačiau tuo pačiu, teismo vertinimu, yra rizika, kad iki byloje bus priimtas teismo galutinis sprendimas, jeigu nebus užtikrinta bent minimali vaiko ir tėvo bendravimo tvarka, ieškovo ir nepilnametės dukters emocinis ryšys gali nutrūkti neatstatomai arba šį ryšį atstatyti gali pasidaryti dar sudėtingiau. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei laikinai sureguliuoti situaciją ir užtikrinti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais, yra pagrindas nustatyti laikinąją ieškovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką, tačiau šioje proceso stadijoje ne visa ieškovo prašoma apimtimi.
8. Teismas pažymėjo, kad šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje nėra galimybės visapusiškai išsiaiškinti visas bendravimo tvarkos nustatymui reikšmingas aplinkybes, nustatyti šalių nepilnametės dukters interesus maksimaliai užtikrinančią bendravimo su tėvu tvarką bei šio bendravimo intensyvumą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Teismo vertinimu, teismo nustatoma laikina bendravimo tvarka yra optimali ir pakankama priemonė, nepažeidžianti šalių bei jų nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų bei sudaranti galimybę ieškovui palaipsniui atkurti emocinį ryšį su nepilnamete dukra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovė R. Č. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Nei ieškovas savo prašyme, nei teismas nutartyje nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Teismas apsiribojo vien formaliu argumentu dėl grėsmės galimybės, nurodė, kad yra rizika, kad emocinis ryšys tarp ieškovo ir nepilnametės dukters gali nutrūkti neatstatomai arba šį ryšį gali pasidaryti atstatyti sudėtingiau, tačiau tokios grėsmės realumo nepagrindė. Tokie sutrumpinti – formalūs argumentai teismų praktikoje yra prilyginami motyvų nebuvimui, kas daro nutartį nepagrįstą ir naikintiną.
9.2. Ginčo objektas yra ne emocinio ryšio tarp vaiko ir tėvo sukūrimas, o bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas. Ieškovas byloje nepateikė įrodymų, kad įsiteisėjus galimai ieškovui palankiam teismo sprendimui tokio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, t. y. kad ieškovas neturės galimybės bendrauti su vaiku ar tokia galimybė bus apsunkinta. Teismas šios aplinkybės nenustatinėjo, todėl priėmė nepagrįstą nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
9.3. Teismas, priimdamas nutartį, peržengė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ribas, kadangi, nutartimi skirdamas laikiną bendravimo tvarką, siekė ne apsaugoti ieškovo interesus dėl teismo sprendimo galimo neįvykdymo, tačiau siekė „sudaryti galimybę palaipsniui atkurti ieškovo ir dukters emocinį ryšį“. Šis nutarties motyvas nedviprasmiškai nurodo, kad teismas neišnagrinėjęs civilinės bylos skubotai tenkino dalį ieškinio reikalavimo, be teisinio pagrindo.
9.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad skundžiama nutartimi nėra pažeidžiami neturtiniai nepilnamečio vaiko interesai. Byloje buvo skirta psichologinė ekspertizė, kurios tikslas yra nustatyti, kokiu būdu ir priemonėmis būtų geriausia pradėti ieškovo ir jo dukters bendravimą. Daugelis ekspertams užduotų klausimų yra susiję būtent su jautriausiu pereinamuoju laikotarpiu ir vaiko psichikos subtilumais, siekiant sumažinti galimą psichologinę traumą, pristatant biologinį tėvą, kurio ji nepažįsta. Teismas nutartį priėmė nesulaukęs specialistų atsakymų ir rekomendacijų. Taip teismas įsiskverbė į pačią jautriausią situaciją ir santykį sureguliavo savo nuožiūra – be specialistų konsultacijų ir be motyvų. Toks disponavimas teismui suteikta diskrecijos teise pažeidžia vaiko interesus ir daro nutartį neteisėtą.
9.5. Teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones neatsižvelgė į tai, kad ieškovas savo valia 5 metus su vaiku nebendravo, nesiekė jokio kontakto, išlaikymo taip pat nemokėjo. Su vaiku jis nebendravo, nors esminių kliūčių tam nebuvo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtų vaikui teikęs paramą, daręs dovanas. Ieškovo argumentai, kad jis kreipėsi į įvairias valstybės institucijas, neįrodo jo siekio ir pasirengimo bendrauti su savo vaiku. Esamoje situacijoje skubotas ieškovo įvedimas į nepilnametės dukters gyvenimą gali būti žalingas vaiko psichikai, kadangi be specialistų pagalbos nei ieškovas, nei atsakovė nežino, kaip šį procesą atlikti tinkamai.
9.6. Vadovaujantis teismo cituojamu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016, laikina bendravimo tvarka nustatoma visų pirma siekiant apsaugoti vaiko interesus, nenutraukiant ar atkuriant buvusį bendravimo ryšį. Nagrinėjamoje byloje tokio ryšio nėra ir nebuvo. Būdama 7 metų, dukra savo tėvu laiko atsakovės vyrą. Todėl laikinos bendravimo tvarkos nebuvimas vaiko interesų nepažeidžia, o jos nustatymas nesulaukus specialistų išvadų potencialiai kelia grėsmę vaiko psichikai.
Atsiliepimas
10. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Atsakovės atskirasis skundas nepagrįstas, prieštarauja netgi minimaliems bendravimo su vaiku tvarkos nustatymams, užkerta kelią apskritai matytis su vaiku, ignoruoja ieškovo, kaip biologinio tėvo, dalyvavimą dukters auklėjime ir netgi egzistavimą jos gyvenime. Atsakovė vilkina bylos nagrinėjimą ir siekia atitolinti vaiko bendravimo su tėvu laiką, tuo pačiu galimai nuteikinėja vaiką prieš tėvą, dėl ko gali pasunkėti emocinio ryšio atkūrimas su vaiku ar jis gali pasidaryti apskritai neįmanomas.
10.2. Siekdama vilkinti teismo procesą atsakovė paprašė teismo skirti psichiatrinę-psichologinę ekspertizę, žinodama, kad tokios ekspertizės atlikimas užima ilgą laiko tarpą. Tačiau išanalizavus pateiktą vaiko sveikatos raidos istoriją, nerasta jokių psichologo ar tuo labiau psichiatro įrašų, konsultacijų, siuntimo ar netgi nusiskundimų vaiko psichologine, psichiatrine būkle.
10.3. Ilgas nesimatymo su dukra laikas ilgėja, nes su atsakove niekaip nepavyksta susitarti dėl bendravimo su vaiku. Nuo ieškinio pateikimo teismui dienos ieškovas neturėjo jokios galimybės pamatyti vaiką, perduoti dovanas ar su juo susitikti. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas, bendraudamas dukra, gali padaryti žalos jos psichinei sveikatai.
10.4. Ieškovas pašto siunta buvo išsiuntęs dukrai dovaną Velykų proga, tačiau pašto siunta taip ir nebuvo paimta. Tai dar kartą įrodo visišką atsakovės nenorą bendradarbiauti ir ieškoti kompromiso dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
10.5. Atsakovė nevykdo skundžiamos nutarties, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, pažeidinėja tiek ieškovo, tiek vaiko teises ir teisėtus interesus.
10.6. Teismas teisingai interpretavo teisės normas, nustatančias bent minimalią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iš dalies patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nustatyta minimali laikina ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka.
13. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Šeimos bylose šių priemonių taikymo pagrindas yra būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 3.65 straipsnio 1 dalis).
14. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Kaip nurodoma teismų praktikoje, teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-792-553/2016; 2016 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-787-553/2016). Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet, kaip dažniausiai šeimos bylose ir konkrečiai nagrinėjamu atveju, ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareikštu ieškiniu ieškovas prašo nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, ir, kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys nėra sutarusios dėl šios ieškovo teisės ir pareigos bendrauti su vaiku (CK 3.170 straipsnio 1 dalis) įgyvendinimo tvarkos, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis ši situacija būtų laikinai sureguliuota, o apeliantės argumentai, kad ieškovas neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kad teismas peržengė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ribas ir faktiškai patenkino dalį ieškinio reikalavimų, atmetami kaip nepagrįsti ir neatitinkantys šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių specifikos.
15. Remdamasis apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo pažeisti vaiko interesai. Spręsdamas, kokio intensyvumo turėtų būti laikina ieškovo bendravimo su vaiku tvarka, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į apeliantės akcentuojamas aplinkybes, kad vaiko ryšys su tėvu yra nutrūkęs, kad byloje dar nėra atlikta teismo ekspertizė ir nustatytas rekomenduojamas bendravimo su vaiku laikas, todėl nustatė ne maksimalią, o minimalią ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią ieškovas bendrauja su vaiku tik kartą per mėnesį, 4 valandas, neutralioje vietoje, be to, dalyvaujanti apeliantei ir (ar) kitam su vaiku artimais emociniais ryšiais susijusiam asmeniui. Svarių argumentų, kad toks ieškovo bendravimas su vaiku galėtų padaryti žalos pastarojo psichikai, apeliantė nenurodo (CPK 178 straipsnis), savo nesutikimą su skundžiama nutartimi grįsdama iš esmės vien deklaratyviais teiginiais.
16. Nagrinėjamos bylos kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip pripažįstama teismų praktikoje, tėvų pareiga bendrauti su vaiku yra vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016). Todėl apeliantės argumentas, kad laikinos bendravimo su tėvu tvarkos nebuvimas vaiko interesų nepažeidžia, tuo pačiu nepateikiant jokių įrodymų, kad tokios tvarkos buvimas tuos interesus pažeistų, yra akivaizdžiai neteisėtas ir neatitinkantis vieno pagrindinių vaiko interesų bendrauti su abiem tėvais.
17. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.