- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-06
- Bylos Nr.
- e2A-1711-643/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30639-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas, Margarita Stambrauskaitė, Jelena Šiškina
- Ieškovas
- T. R.
- Atsakovas
- R. Č.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) R. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. R. ieškinį atsakovei R. Č. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovės R. Č. priešieškinį ieškovui T. R. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame prašė nustatyti jo siūlomą bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. R., gim. 2012 m. gegužės 14 d., tvarką ir pakeisti 2015 m. liepos 2 d. sprendimu priteistą išlaikymo dydį į 180 Eur per mėnesį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas prašė nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią:
2.1. kol bus atkurtas emocinis ryšys su vaiku, nustatyti pereinamąjį laikotarpį, ne ilgesnį nei šešių mėnesių, bendraujant su vaiku, kas antrą šeštadienį po keturias valandas – nuo 14:00 valandos iki 18:00 valandos, kas antrą sekmadienį po keturias valandas, nuo 10:00 valandos iki 14:00 valandos neutralioje teritorijoje Vilniuje, pirmo susitikimo metu dalyvaujant dukros mamai ir močiutei. Sekančių susitikimų metu dalyvaujant tik ieškovui, vaikui ir vaiko močiutei. Ieškovas atvyks į Vilnių, vaiko mama privalės atvežti vaiką į sutartą vietą savo lėšomis, pasirūpinusi vaikui reikalingais rūbais, avalyne, higienos priemonėmis, jei reikalinga, medikamentais. Laiką ir vietą suderinus iš anksto, t. y. prieš 1–2 dienas, „sms“ žinute ar telefoniniu pokalbiu. Susitikimui neįvykus dėl ieškovo kaltės, susitikimo laikas nėra kompensuojamas, tuo metu galimi telefoniniai pokalbiai su vaiku. Pirmas susitikimas turi įvykti vaikui pažįstamoje ir saugioje vietoje, ne jo namuose, tai galėtų būti vaiko močiutės namai. Ieškovas turi būti pristatomas kaip vaiko biologinis tėvas;
2.2. gavus specialisto išvadą apie tai, kad emocinis ryšys yra atkurtas, ir tėvas su vaiku yra pasirengę bendrauti savarankiškai, be mamos ir močiutės dalyvavimo po pereinamojo laikotarpio tėvas bendrauja su vaiku: kiekvieną savaitgalį šeštadieniais nuo 17:00 valandos iki 19:00 valandos, sekmadieniais porą valandų tarpe nuo 14:00 valandos iki 19:00 valandos telefonu, kurį įsipareigoju vaikui nupirkti, taip pat „sim“ kortelę ir mokėti už jos pokalbius, su sąlyga, kad telefonas bus tik vaiko nuosavybė, ir jis galės su juo visada susisiekti. Kadangi vaikas dar nėra pakankamo amžiaus, kad pats prižiūrėtų jam patikėtus daiktus, už tai, kad telefonas būtų pakrautas ir tinkamas naudojimui, turi atsakyti, jo mama; taip pat, reikalui esant, norėtų vaikui paskambinti ir pabendrauti ir darbo dienomis vakarais, kol vaikas nemiega, ar nevalgo, ar nėra užimtas papildomais būreliais, pasimatyti su vaiku vasaros metu per jo atostogas, kol jis lanko darželį, pusę vasaros atostogų laiko, kol jam nereikia lankyti darželio, atostogų laiką ir pobūdį suderinus iš anksto, ne vėliau, kaip prieš mėnesį. Tėvas pats atvažiuos pasiimti vaiko, jo mama privalės pasirūpinti, kad vaikas turėtų atostogų laikui ir sezoniškumui tinkamus rūbus, avalynę, kitus reikalingus asmeninius vaiko daiktus, vaistus ar dokumentus, reikalingus atostogoms. Vaiką tėvas pristatys pats paskutinę jam paskirtų atostogų dieną iki 20:00 valandos vakaro. Kai pradės lankyti bendrojo lavinimo mokyklą, pusę vasaros atostogų laiko, apie konkretų atostogų laiką ir pobūdį suderinus iš anksto, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki atostogų pradžios. Lankyti vaiką jo gimimo dienos metu, jei bus galimybė darbo dieną, jei ne – artimiausią savaitgalį. Per šventes, Kalėdas, Naujuosius metus ir Velykas, pageidautų vaiką aplankyti antrą Kalėdų dieną ir antrą Velykų dieną, laiką suderinus ne vėliau, kaip prieš vieną kalendorinę dieną telefono skambučiu arba „sms“ žinute. Kai vaikas pradės lankyti bendrojo lavinimo mokyklą, rudens, pavasario, vasaros atostogų metu pageidautų jį pasiimti pas save pusę jam tenkančių atostogų laiko. Pasiimti vaiko atvažiuos pats tėvas, jo mama privalės pasirūpinti, kad vaikas turėtų atostogų laikui ir sezoniškumui tinkamus rūbus, avalynę, kitus reikalingus asmeninius vaiko daiktus, vaistus ar dokumentus, reikalingus atostogoms. Vaiką pristatys pats paskutinę jo paskirtų atostogų dieną iki 20:00 valandos vakaro, apie konkretų atostogų laiką ir pobūdį suderinus iš anksto, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki atostogų pradžios. Vaikui susirgus ar atsitikus kitokiam nenumatytam atvejui, nedelsiant informuos atsakovę. Kai jis ar atsakovė, norės vežtis vaiką atostogoms ar kitokiu tikslu į užsienio valstybę, reikalingas antrojo iš tėvų sutikimas. Be sutikimo vaiko išvežti iš Lietuvos Respublikos nėra galima nei vienam iš tėvų.
3. Nurodė, kad 2015 m. liepos 2 d. teismo sprendimu Nr. 2-19517-967/2015 klausimas dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nebuvo išspręstas. Ieškovas teigia, jog jis nežino vaiko gyvenamosios vietos adreso, atsakovė nebendrauja su ieškovu jokiomis ryšio priemonėmis, dėl ko jis neturi jokios informacijos apie vaiką.
4. Ieškovas taip pat nurodė, jog įvertinus tai, kad jo finansinės galimybės lyginant su 2015 metais yra nepakitusios, atsižvelgiant į ieškovo pablogėjusią sveikatą ir į infliaciją, mano, kad išlaikymo dydis, kuris yra priteistas teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimu, turėtų būti padidintas iki 180 Eur per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos .
Atsiliepimas
5. Atsakovė pateiktame atsiliepime nurodė, jog su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutinka, nes su ieškovu kartu gyveno nuo 2011 metų iki 2013 metų, santuokos sudarę nebuvo, gyvenant kartu 2012 m. gegužės 14 d. susilaukė vaiko. Anot atsakovės, ieškovas nuolat girtaudavo, šeima nesirūpino, periodiškai nedirbdavo, šalys dažnai konfliktuodavo, ieškovas negerbė atsakovės, ją žemindavo, atsakovė viena rūpinosi vaiku, todėl 2013 metais atsakovė išsikraustė iš bendrų namų su dukra, kuriai tuo metu buvo pusantrų metų. Nuo to laiko ieškovas nesusisiekė, jokio kontakto užmegzti nebandė, su vaiku nebendravo ir juo visiškai nesidomėjo. Taigi, vaikas – ieškovo nepažįsta, jo neatsimena, nei per šventes, nei per gimtadienius ieškovas – vaiko nesveikino, geranoriškai jo neišlaikė, dėl ko atsakovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo teismine tvarka, tačiau išlaikymas reguliariai nebuvo mokamas. Atsakovei sudarius santuoką, jos sutuoktinis rūpinasi bylos šalių vaiku ir jį augina kaip savo, vaikas atsakovės naująjį sutuoktinį vadina tėvu, jokio kito tėvo, ir ypač ieškovo, dėl jo paties kaltės nepažįsta. Tarp bylos šalių jokio ginčo dėl ieškovo bendravimo su vaiku nėra ir niekada nebuvo, kadangi pats ieškovas vaiku penkerius metus nesidomėjo ir jo nematė, niekada su vaiku bendrauti nebandė, nors turi ir žino atsakovės kontaktinius duomenis, net prieš kreipdamasis į teismą bendravimo tvarkos nustatyti bendru sutarimu ieškovas nesiūlė.
6. Atsakovė su pareikštais ieškovo reikalavimais nesutinka, motyvuodama tuo, jog ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra visiškai nekonkreti ir neatitinka vaiko interesų, ieškovas visiškai neįvertina vaiko amžiaus, visiško ryšio su ieškovu nebuvimo ir vaiko poreikių, siūloma bendravimo tvarka yra neįgyvendinama ir jokio ryšio su ieškovu vaikui nesukurs. Pagal atsakovės ankstesnę patirtį, susijusią su ieškovo girtavimu ir konfliktiniu būdu, dėl kurios iširo šalių santykiai, atsakovė taip pat mano, jog ieškovas gali kelti grėsmę vaiko interesams. Be to, vaikui prasideda astmos priepuoliai, dėl ko reikia panaudoti vaistus, o nuraminti vaiką gali tik tam tikri asmenys. Taigi, atsakovės nuomone, ieškovo bendravimas su vaiku jo prašoma nustatyti tvarka neįmanomas, bendravimas su vaiku gali būti organizuojamas tik dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotam socialiniam darbuotojui ir atsakovei arba jos sutuoktiniui neutralioje bendravimo vietoje ir neperduodant vaiko bendravimui ieškovui, kad būtų užtikrintas vaiko saugumas, sveikata ir vaiko interesai ir tik tinkamai psichologiškai vaiką parengus susipažinti su biologiniu tėvu, kuris dėl jo paties kaltės vaikui niekada nebuvo žinomas.
7. Atsakovė pareiškė byloje priešieškinį ieškovui, kuriuo prašė nustatyti jos siūlomą ieškovo bendravimo su vaiku tvarką bei padidinti teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimu iš ieškovo vaikui priteistą išlaikymo sumą nuo priešieškinio pareiškimo dienos iki vaiko pilnametystės nuo 160 Eur iki 300 Eur per mėnesį, priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Priešieškinyje atsakovės teigia, kad ieškovas geranoriškai nemoka visų priteistų išlaikymo sumų, išlaikymą teikia savo nuožiūra, nereguliariai, dėl ko atsakovė kreipėsi į antstolį ir yra susidariusi skola, išieškoma priverstine tvarka. Ieškovas geruoju skolos nemoka, o šiuo metu faktiniai vaiko poreikiai, jam augant ir atsiradus naujų, specialių medicininių poreikių padidėję, todėl priteista išlaikymo suma vaiko poreikių netenkina.
9. Dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo atsakovė laikosi pozicijos, jog, visų pirma, bendravimas turi būti organizuojamas Vilniuje, dalyvaujant susitikime atsakovei ar jos sutuoktiniui, tačiau ne vaiko gyvenamojoje vietoje, vaikas turi būti iš pradžių supažindintas su ieškovu, priprasti prie nuolatinio bendravimo su juo ir nebijoti kaip svetimo žmogaus ir tuomet atsakovė paaiškins, šalims pasikonsultavus su psichologu, kad ieškovas yra jos tėvas. Ieškovui laikantis bendravimo grafiko, nepraleidžiant bendravimo laiko ir palaikant nuolatinį kontaktą, bendravimo laikas su vaiku, vaikui paaugus, galės būti pratęstas, tačiau nei ieškovo bendravimas su nakvynėmis, nei nepertraukiamos atostogos šioje stadijoje negali būti nustatytas, vėliau atsakovė tam neprieštarautų. Taip pat neprieštarautų, kad ieškovas pasveikintų vaiką su gimtadieniu ar šventėmis jo bendravimo su vaiku laiku kas antrą šeštadienį, kad skambintų vaikui tinkamu metu. Pasak atsakovės, jos siūloma bendravimo tvarka geriausiai užtikrins vaiko interesus, leis sukurti nuolatinį ryšį su ieškovu, jei jis pageidauja dalyvauti vaiko gyvenime, o susiformavus ryšiams, šalys galės sutarti dėl nepertraukiamų atostogų.
10. Atsakovė siūlo nustatytą tokią ieškovo bendravimo su vaiku tvarką:
10.1. ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma bendravimo tvarka, įsiteisėjimo dienos, antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienius po dvi valandas nuo šeštadienio 14:00 valandos iki 16:00 valandos, dalyvaujant susitikime atsakovei ar jos sutuoktiniui, suderinęs saugią bendravimo vaikui vietą Vilniuje su atsakove prieš vieną kalendorinę dieną;
10.2. ieškovui vykdant pirmame punkte nustatytą bendravimo tvarką ir nuolat bendraujant su vaiku, po vienerių metų po pirmo susitikimo pagal bendravimo tvarkos pirmą punktą ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienius po keturias valandas nuo šeštadienio 14:00 valandos iki 18:00 valandos, dalyvaujant susitikime atsakovei ar jos sutuoktiniui, suderinęs saugią bendravimo vaikui vietą Vilniuje su atsakove prieš vieną kalendorinę dieną;
10.3. ieškovas gali sveikinti vaiką su gimtadieniu ir šventėmis jam nustatytu bendravimo šeštadienį laiku. Šventės dieną ieškovas gali paskambinti vaikui savo įgyta ir vaikui perduota ir apmokėta ryšio priemone (telefonu, per internetines programas per jo įgytą ir vaikui perduotą kompiuterį ar planšetę ir nuolat savo sąskaita apmokėdamas ryšio ir interneto išlaidas);
10.4. negalėdamas atvykti bendrauti su vaiku jam nustatytu bendravimo laiku, ieškovas privalo apie tai pranešti atsakovei prieš vieną kalendorinę dieną telefono skambučiu ar „sms“ žinute;
10.5. ieškovas įpareigotinas nepasakyti vaikui, kad jis yra vaiko tėvas, kol su vaiku neužmegs ryšio, šalys nepasikonsultuos su psichologu dėl vaiko informavimo tvarkos, būdo ir momento ir negaus psichologo pritarimo, kad toks informavimas vaiko interesus atitinka.
11. Dėl išlaikymo dydžio padidinimo atsakovė priešieškinyje nurodė, jog vaiko poreikiams tenkinti reikalinga vidutiniškai apie 1 180 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro išlaidos: maistui – 450 Eur, aprangai ir avalynei – 150 Eur, darželiui – 253 Eur, vaiko lavinimui, žaislams – 20 Eur, vaiko higienos priemonėms – 30 Eur, vaistams, vitaminams – 60 Eur, pramogoms, poilsiui – 20 Eur, transportui – 50 Eur, būstui – 150 Eur. Atsakovė teigia, jog 2015 metais teismo sprendimu priteista suma, kai vaikui buvo treji metai, nebeatitinka faktinių vaiko poreikių, be to, nuo sprendimo priėmimo atsirado specialių vaiko poreikių: darželis, būreliai, būtinos odontologo paslaugos, alergijos gydymas ir alergijos prevencija. Atsakovės pajamos sudaro apie 670 Eur per mėnesį, jos sutuoktinio – apie 300 Eur pareigūno pensija, apie 200 Eur dydžio paramą vaiko poreikiams kas mėnesį teikia seneliai, kurie dar perka arba duoda pinigų anglims šildymui (apie 300 Eur per mėnesį), taip pat perka beveik visas papildomo lavinimo priemones ir pramogas vaikui (apie 40 Eur per mėnesį), dėl maisto (daržovių, vaisių, mėsos) šiek tiek šeimai padeda sutuoktinio tėvai. Nė vienas iš sutuoktinių nekilnojamojo turto neturi. Taigi vaiko išlaikymo pareigą privalo vykdyti ieškovas, jis privalo dirbti daugiau ir negali remtis nei mažomis pajamomis, nei kitomis priežastimis, todėl atsakovė prašo padidinti priteistą 160 Eur dydžio išlaikymą iki 300 Eur per mėnesį sumos.
Atsiliepimas
12. Ieškovas pateiktame atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog su pareikštu priešieškiniu nesutinkantis.
13. Nurodo, kad jo su atsakove santykiai iširo dėl atsakovės neištikimybės, o vaikas liko gyventi su atsakove. Ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl išlaikymo vaikui teikimo, taip pat vykdo sprendimą ir išlaikymą perveda į atsakovės banko sąskaitą, taigi, teiginiai, kad ieškovas nesirūpina vaiku, neatitinka tikrovės. Bendrauti su vaiku taip pat siekė, tačiau atsakovė tam nesudarydavo sąlygų, bendravimas vykdavo tik per atsakovės mamą, o po ieškovės sudarytos naujos santuokos šalių ryšiai galutinai nutrūko.
Šalies argumentai
14. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ieškovas laikosi pozicijos, išdėstytos patikslintame ieškinyje. Ieškovas teigimu, atsakovės prašoma išlaikymo suma nėra, nepagrįsta jokiais įrodymais. Susumavus atsakovės ir jos sutuoktinio pajamas gaunasi 970 Eur dydžio suma per mėnesį, o padalijus šią sumą iš trijų asmenų, gaunama suma vienam šeimos nariui – 323 Eur per mėnesį, vadinasi, vaikui išlaikyti reikalinga 323 Eur per mėnesį, t. y. panaši suma, kurią proporcingai gali teikti abu tėvai, po 161,50 Eur. Ieškovas atkreipia dėmesį, jog turtinė abiejų tėvų padėtis po 2015 metų nėra pasikeitusi, išskyrus tai, kad ieškovas turi sveikatos sutrikimų, turi papildomai pirkti vaistus, kurie nėra kompensuojami. Ieškovas šiuo metu verčiasi sunkiai, yra sergantis, įsiskolinęs savo namo bendrijai už butą, gyvena Šilutėje, kur asmens galimybės gauti didesnes pajamas yra mažesnės, nei didžiuosiuose miestuose, todėl gali skirti tik 180 Eur per mėnesį vaiko išlaikymui.
15. Tarnyba pateikė išvadą dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kurioje nurodyta, kad lankantis ieškovo gyvenamojoje vietoje nustatyta, jog jis gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame vieno kambario su visais patogumais bute Šilutėje, namuose švaru, tvarkinga, būstas suremontuotas, apstatytas reikiamais baldais, yra buitinė technika ir virtuvinė įranga, vaikui sudarytos tinkamos sąlygos svečiuotis, ilsėtis pas tėvą. Pasak ieškovo, vaikui būnant pas jį, jis miegotų atskiroje lovoje. Ieškovo teigimu, jis su vaiku nesimatė ir nebendravo jau dvejus su puse metų, vaiko mama neteikia jam jokios su vaiku susijusios informacijos, jis net nežino, kur vaikas gyvena, kokią ugdymo įstaigą lanko, kokie yra jos pomėgiai, sveikata. Apsilankius atsakovės bei vaiko gyvenamojoje vietoje nustatyta, kad vaikas kartu su motina ir jos sutuoktiniu gyvena name Vilniaus rajone, namuose švaru, tvarkinga, padarytas kosmetinis remontas, įvestas vandentiekis. Pasak atsakovės, ieškovas jokio ryšio su vaiku nepalaikė, buvo nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, priteisto išlaikymo neteikė, tik kartais buvo atliekami pavedimai į nurodytą sąskaitą. Atsakovės teigimu, vaikas tėvu pripažįsta jos naująjį sutuoktinį, nes ieškovo nematė, o jos sutuoktinis stengėsi atlikti tėvo vaidmenį vaiko gyvenime. Pasak vaiko motinos, ji neprieštarautų tėvo bendravimui su vaiku, jeigu jis atsakingai, apgalvotai paaiškintų vaikui, kodėl tiek metų su juo nebendravo, galėtų užtikrinti vaiko saugumą jam būnant su juo. Tarnyba mano, jog ieškovo prašoma nustatyti jo (tėvo) bendravimo su vaiku tvarka atitinka vaiko interesus bendrauti su abiem tėvais ir įstatymo nuostatas dėl lygių tėvų teisių bei pareigų auklėjant vaikus, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tėvo ryšys su vaiku yra nutrūkęs, vaikas – tėvo neprisimena, mano, kad šiuo metu geriausius vaiko interesus atitiktų pereinamasis laikotarpis emociniam ryšiui su vaiku atstatyti bei geranoriškas tėvų susitarimas dėl jo auklėjimo, ugdymo, bendravimo, kas leistų užtikrinti gyvenimo ritmo, vaiko ir tėvų tarpusavio santykių, emocinių ryšių stabilumą, išvengti galimų nesutarimų.
16. Taip pat tarnyba nurodė, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė supranta susiklosčiusią situaciją, todėl, tarnybos nuomone, turi būti dedamos visos pastangos tėvo ir vaiko ryšiui atkurti. Tarnybos nuomone, vaikui augant, didėja jo poreikiai, todėl 2015 m. liepos 2 d. sprendimu priteistas išlaikymas vaikui (160 Eur per mėnesį) nebeatitinka įstatymų nuostatų, susiformavusios teismų praktikos, negali užtikrinti net minimalių, būtiniausių vaiko poreikių, todėl didintinas, atsižvelgiant į vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies. Nustatė ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią:
1.1. kol bus atkurtas ieškovo ir vaiko emocinis ryšys, nustatomas pereinamasis laikotarpis nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, kurio metu porinėmis savaitėmis sekmadienį ieškovas su vaiku bendrauja nuo 13:00 valandos iki 16:00 valandos neutralioje aplinkoje, susitikimą stebint tėvų bendru sutarimu pasirinktam psichologui ar kitam psichologinių žinių turinčiam asmeniui. Atsakovė nurodytą sekmadienį privalo nepilnametį vaiką atvežti į ieškovo ir vaiko susitikimo vietą, t. y. psichologo ar kito psichologinių žinių turinčio asmens nurodytą vietą (neutralią aplinką), iki 13:00 valandos ir pasiimti vaiką 16:00 valandą. Ieškovas su vaiku pas psichologą ar kitą psichologinių žinių turintį asmenį bendrauja nedalyvaujant vaiko motinai, išskyrus, kai psichologas ar kitas psichologinių žinių turintis asmuo konkrečiu atveju rekomenduoja kitaip. Psichologui ar kitam psichologinių žinių turinčiam asmeniui, t. y. tarpininkui, už paslaugas apmoka ieškovas. Tėvams nesutarus – psichologo ar kito psichologinių žinių turinčio asmens kandidatūrą mama pasirenka iš trijų tėvo pasiūlytų psichologų ar kitų psichologinių žinių turinčių asmenų kandidatų. Mama psichologo ar kito psichologinių žinių turinčio asmens kandidatūrą privalo pasirinkti per septynias kalendorines dienas nuo tėvo pasiūlymo pateikimo dienos. Apie pasirinktą psichologą ar kitą psichologinių žinių turintį asmenį mama informuoja tėvą. Mamai per nustatytą terminą nepasirinkus iš tėvo pasiūlytų trijų psichologų ar kitų psichologinių žinių turinčių asmenų kandidatų, psichologą ar kitą psichologinių žinių turintį asmenį turi teisę pasirinkti pats tėvas. Pereinamasis laikotarpis nustatomas keturiems mėnesiams, tačiau pereinamasis laikotarpis baigiasi ne anksčiau nei įvyksta šeši pereinamuoju laikotarpiu nustatyti tėvo susitikimai su vaiku dalyvaujant tarpininkui;
1.2. pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, tėvas aštuonis mėnesius porinėmis savaitėmis sekmadienį bendrauja su vaiku betarpiškai, t. y. nedalyvaujant vaiko motinai ir (ar) tarpininkams, nuo 13:00 valandos iki 17:00 valandos neutralioje aplinkoje. Mama nurodytą sekmadienį privalo vaiką atvežti į tėvo nurodytą vietą (neutralią aplinką) Vilniaus mieste iki 13:00 valandos ir pasiimti vaiką iš tos pačios ar kitos šalių sutartos vietos Vilniaus mieste 17:00 valandą. Minėtu laikotarpiu tėvas taip pat turi teisę bendrauti su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis tėvų sutartu laiku, jeigu tai atitinka vaiko teisėtus interesus ir nepažeidžia vaiko dienotvarkės. Tėvas apie norą pabendrauti su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis informuoja mamą ne vėliau nei prieš dvidešimt keturias valandas. Jeigu tėvo nurodomu laiku vaikas dėl objektyvių aplinkybių negalės bendrauti su tėvu nuotolinio ryšio priemonėmis, mama nedelsiant apie tai informuoja tėvą ir pasiūlo kitą ieškovui tinkamą bendravimo su vaiku laiką, jeigu iki siūlomo laiko lieka ne mažiau nei 12 valandų. Tėvas bendravimui su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis privalo nupirkti atitinkamą nuotolinio ryšio įrangą, o mama šalių sutartu bendravimo laiku privalo užtikrinti vaiko prieigą prie nuotolinio ryšio įrangos;
1.3. pasibaigus 2022 m. balandžio 15 d. teismo sprendimo 28.1 ir 28.2 punktuose nurodytam laikotarpiui, tėvas su vaiku bendrauja:
1.3.1. porinėmis savaitėmis nuo šeštadienio 12:00 valandos iki sekmadienio 18:00 valandos, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos šalių sutartos vietos Vilniaus mieste ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą Vilniaus mieste;
1.3.2. vasaros atostogų metu ne mažiau kaip keturiolika dienų, iš kurių nepertraukiamai gali trukti ne trumpiau kaip septynias dienos. Apie konkretų tėvo su vaiku ketinamą praleisti atostogų laiką ir pobūdį tėvas informuoja mamą ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki atostogų pradžios, o atostogų terminas turi būti suderintas su vaiko atostogų grafiku jo mokymosi įstaigoje. Tėvas atostogų su vaiku laikui turi pasiimti vaiką iš tėvų iš anksto suderintos vietos Vilniaus mieste pirmąją atostogų dieną iki 10:00 valandos ir grąžinti paskutiniąją atostogų dieną į tėvų iš anksto suderintą vietą Vilniaus mieste iki 18:00 valandos. Apie ketinimą vasaros atostogų metu su vaiku išvažiuoti atostogauti į užsienį tėvas privalo informuoti mamą ne mažiau nei prieš dvi savaites. Mama privalo užtikrinti, kad atostogų laikui vaikas turėtų sezoniškumui tinkamus rūbus, avalynę, kitus reikalingus asmeninius vaiko daiktus, vaistus ir dokumentus, reikalingus atostogoms;
1.3.3. tėvas bendravimo su vaiku metu užtikrina jo dienotvarkės režimą, rūpinimąsi vaiko visaverte mityba, poilsiu, laisvalaikiu ir kitais poreikiais;
1.3.4. tėvas turi teisę pasveikinti vaiką su gimimo diena, Šv. Velykomis, Šv. Kalėdomis, taip pat Naujaisiais metais atitinkamą dieną nuotolinio ryšio priemonėmis. Tėvas apie norą pasveikinti vaiką su minėtomis šventėmis nuotolinio ryšio priemonėmis informuoja mamą ne mažiau nei prieš dvi valandas;
1.3.5. tėvas bendravimo su vaiku metu privalo užtikrinti mamai netrukdomo bendravimo su vaiku galimybes nuotolinio ryšio priemonėmis;
1.3.6. vaikui susirgus ar atsitikus kitokiam nenumatytam atvejui bendravimo su tėvu metu, tėvas privalo nedelsiant informuoti apie tai mamą;
1.3.7. negalėdamas sutartu laiku atvykti bendrauti su vaiku, tėvas privalo nedelsiant, tačiau ne vėliau nei prieš vieną dieną, pranešti apie tai mamai;
1.3.8. tėvai turi teisę susitarti ir dėl kitokios tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos, kuri atitiktų nepilnamečio vaiko teisėtus interesus;
1.3.9. tėvų susižinojimas (bendravimas) derinant tėvo ir vaiko bendravimo laiką ir kitas aplinkybes vyksta mobiliuoju ryšiu (telefoniniais skambučiais), „sms“ žinutėmis ir (ar) elektroniniu paštu.
1.4. Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-19517-967/2015, iš ieškovo priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį ir priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui mokamą po 237,50 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. gruodžio 19 d.) iki vaiko pilnametystės, priteisto vaikui išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
1.5. Paskirė atsakovę nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
1.6. Kitoje dalyje ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį atmetė.
1.7. Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipė vykdyti skubiai.
1.8. Priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 385,24 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Pasisakydamas dėl bylos šalių ginčo dėl poreikio nustatyti pereinamąjį skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos laikotarpį teismas konstatavo, kad tarp bylos šalių nebuvo sutarimo dėl pereinamojo laikotarpio trukmės. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį, tačiau bylos nagrinėjimo metu prašė nustatyti ne ilgesnį kaip keturių mėnesių pereinamąjį laikotarpį, nustatant, kad ieškovo bendravimas su vaiku vyktų tarpininkaujant mediatorei, kuri išreiškusi tam rašytinį sutikimą.
3. Įvertinęs byloje kilusį ginčą, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti iš esmės du pereinamuosius tėvo bendravimo su vaiku laikotarpius, kuomet pirmojo pereinamojo laikotarpiu metu tėvo bendravimas su vaiku vyktų neutralioje aplinkoje tarpininkaujant neutraliam asmeniui, antrojo pereinamojo laikotarpio metu tėvo bendravimas su vaiku vyktų betarpiškai tėvo ir vaiko pasirinktoje vietoje, tačiau be nakvynių.
Žemesnės instancijos teismas
4. Pasibaigus abiem pereinamiems laikotarpiams turėtų įsigalioti teismo nustatyta įprastinė (nuolatinė) skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, kurioje turėtų būti ieškovui sudarytos galimybės bendrauti su vaiku nepertraukiamai su nakvynėmis, taip pat ir atostogų metu. Pažymėjo, jog duomenų apie tai, jog vaiko bendravimas su tėvu (ieškovu), su kuriuo emocinis ryšys yra nutrūkęs ar netgi nesusiformavęs, savaime prieštarautų jo interesams ar darytų žalą jo raidai, byloje nenustatyta.
5. Teismas, įvertinęs bylos šalių prašytas nustatyti bendravimo tvarkas bei jų bylos nagrinėjimo metu duotus paaiškinimus, byloje pateiktų įrodymų visumą, tame tarpe ir ekspertizės akto turinį, sprendė, kad ieškovo siūlyta bendravimo tvarka iš esmės neprieštarauja vaiko interesams, tuo tarpu atsakovės yra pernelyg siaura ir nepagrįstai ribojanti ieškovo kaip tėvo teisę bendrauti su vaiku, t. y. tėvų lygiateisiškumo principą.
6. Teismas pažymėjo, jog pagal esamą situaciją, kol dar nėra atkurtas saugus ir tvarus ryšys tarp ieškovo ir nepilnamečio vaiko, t. y. negalint patikimai prognozuoti, kokia bus situacija pasibaigus pereinamiesiems laikotarpiams, teismo vertinimu, šiuo metu netikslinga nustatyti konkrečią ieškovo bendravimo su vaiku tvarką vaiko gimimo dieną bei valstybinių ir (ar) religinių švenčių dienomis, taip pat rudens, žiemos ar pavasario atostogų metu, tačiau tikslinga nustatyti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką vasaros atostogų metu, taip pat numatyti ieškovo bendravimo su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis tvarką. Teismo vertinimu, šiuo metu tikslinga nustatyti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką pereinamaisiais laikotarpiais bei bent minimalią bendravimo tvarką pasibaigus pereinamiesiems laikotarpiams. Remdamasis išdėstytu, teismas ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies bei nustatė ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.
7. Įvertinęs atsakovės pateiktus įrodymus apie padidėjusius vaiko poreikius ir atsižvelgdamas į vaiko amžių ir raidą, taip pat sveikatos būklę, teismas konstatavo, kad šalių dukters G. R. poreikių patenkinimui reikalinga bendra suma sudaro 550,00 Eur, kuri pripažinta pagrįsta ir įrodyta.
8. Ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį patenkinęs iš dalies teismas atitinkamai paskirstė ir šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas bei atlikęs šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų tarpusavio įskaitymą, atsakovės naudai iš ieškovo priteisė 385,24 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
1. Atsakovė (apeliantė) pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti iš dalies Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priimti naują dalyje dėl nustatytos bendravimo tvarkos, priteisto išlaikymo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo.
2. Apeliantė teigia, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš dalies nesutinka, nors teismas iš esmės tinkamai nustatė ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, t. y. tinkamai įvertino būtinybę atstatyti neegzistuojantį ryšį su vaiku, bet nustatė ir prieštaringų bendravimo tvarką sudarančių sąlygų. Teismas nepagrįstai nustatė trumpą pirmojo pereinamojo laikotarpio terminą – keturių mėnesių. Nenurodė konkrečios vietos – miesto ar regiono, kuriame ieškovas, pasitelkęs psichologą, susitikinės su vaiku pirmuoju pereinamojo laikotarpio metu. Teismas nepagrįstai nustatė ieškovo ir vaiko bendravimą vasaros atostogų metu, sėkmingai pasibaigus pereinamiesiems laikotarpiams. Taip pat, teismas nepagrįstai nurodė, vaiko išlaikymo dydį – 550 Eur, ir šią sumą, nepagrįstai sumažino nuo 2022 m. sausio 1 d. skiriama „vaiko pinigų“ suma – 73,50 Eur. Be to, teismas nepagrįstai paskirstė bylos šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra prieštaringas, neišsamus ir nepagrįstas, todėl naikintinas, priimant iš dalies naują sprendimą.
3. Apeliantės teigimu, teismas pagrįstai bei teisėtai nustatė, kad ieškovas yra praradęs emocinį ir psichologinį ryšį su vaiku. Taip pat, pagrįstai nustatė, jog 2019 m. balandžio 30 d. teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka efektyviai nebuvo realizuota. Kadangi ieškovas su vaiku susitiko tik kelis kartus ir dėl to, per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nuo 2018 metų iki 2022 m. balandžio 15 d., ryšys tarp jų nebuvo atkurtas. Teismas pagrįstai nustatė du pareinamuosius laikotarpius, iš kurių: 1) ieškovui bendraujant su vaiku, pasitelkus psichologą, tęsis keturis mėnesius, per kuriuos turi įvykti šeši ieškovo susitikimai su vaiku; 2) ieškovui savarankiškai porinėmis savaitėmis sekmadienį betarpiškai bendraujant su vaiku Vilniaus mieste nuo 13:00 valandos iki 17:00 valandos, tęsis aštuonis mėnesius. Sėkmingai realizavus 1–2 laikotarpius, nustatoma minimali ieškovo bendravimo tvarka su vaiku.
4. Tačiau, apeliantė nesutinka su teismo nustatytu pirmojo pereinamojo laikotarpio terminu – 4 mėnesių. Pažymėjo, jog ieškovas nurodė, kad šis laikotarpis, pasitelkus specialistą psichologą turėtų tęstis šešis mėnesius. Apeliantės teigimu, bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas su vaiku nesugebėjo atstatyti emocinio psichologinio ryšio pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Todėl teismas nepagrįstai pirmojo pereinamojo laikotarpio terminą nustatė dviem mėnesiais trumpesnį, nei kad ieškovas prašė. Apeliantės nuomone, laikino bendravimo pirmojo etapo terminas turi būti mažiausiai šeši mėnesiai. Be to, apeliantės nuomone, siekiant išvengti galimų konfliktų tikslinga teismo nustatytą pirmojo pereinamojo etapo bendravimo tvarką tikslinti, nurodant, kad ieškovo ir vaiko bendravimas vyksta Vilniaus mieste.
5. Dėl teismo nustatytos ieškovo bendravimo su vaiku per vasaros atostogas tvarkos – keturiolika dienų, iš kurių septynios nepertraukiamos – apeliantė teigia, kad ieškovui neatkūrus ryšio su vaiku laikinųjų apsaugos priemonių pagalba, netikslinga nustatyti konkrečią savarankišką jų bendravimo tvarką. Apeliantės nuomone, teismo nustatyta bendravimo tvarka pasibaigus pereinamiesiems etapams, turi būti tikslinama (t. y. kol neatkurtas ieškovo ir vaiko ryšys – neaišku, ar jis iš viso bus atkurtas; eliminuojant ieškovui galimybę bendrauti su vaiku per vasaros atostogas, pasiimant nakvynei).
6. Be to, apeliantė nesutinka su teismo nustatytu vaiko išlaikymo dydžiu – 550 Eur per mėnesį. Apeliantė pažymėjo, kad į bylą pateikti įrodymai, jog vaikas turi gabumų, nes lanko sportinę gimnastiką, tačiau teismas neįvertino ir detaliai neišskyrė vaiko gimnastikos pasiekimų specialių vaiko poreikių kontekste. Atitinkamai dėl to nustatytas vaiko poreikių patenkinimo dydis turi būti pakeistas iš 550 Eur į 740 Eur per mėnesį.
7. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai paskirstė bylos šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės nuomone teismas patenkino mažiau nei puse ieškovo prašytos bendravimo tvarkos, o jos reikalavimus patenkino 79,166 proc.
Atsiliepimas
8. Ieškovas T. R. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
9. Teigia, kad su ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai prieštarauja minimaliems bendravimo su vaiku tvarkos nustatymams, užkerta kelią jam matytis su vaiku. Apeliantė ignoruoja ieškovo, biologinio tėvo, dalyvavimą vaiko auklėjime ir egzistavime jo gyvenime, vilkina bylos nagrinėjimą ir siekia atitolinti vaiko bendravimo su biologiniu tėvu laiką, tuo pačiu galimai nuteikinėja vaiką prieš tėvą, formuoja neigiamą nuomonę apie jį, ko pasekoje gali pasunkėti emocinio ryšio atkūrimas su vaiku ar jis gali pasidaryti iš viso neįmanomas. Pažymi, kad tarp bylos šalių ginčo dėl poreikio nustatyti pereinamąjį skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos laikotarpį iš esmės nebuvo. Abu tėvai bylos nagrinėjimo metu iš esmė sutiko, kad pareinamuoju laikotarpiu tėvo ir vaiko bendravimas vyktų neutralioje aplinkoje stebint neutraliam tarpininkui. Tačiau tarp šalių nebuvo susitarimo dėl pereinamojo laikotarpio trukmės, todėl teismas pagrįstai nustatė 4 mėnesių laikotarpį. Teismas nustatė, kad ieškovo bendravimas su vaiku vyktų tarpininkaujant mediatorei (darbo vieta esanti, adresu (duomenys neskelbtini)).
10. Ieškovo nuomone, teismo nustatytas išlaikymo dydis nagrinėjamos bylos kontekste proporcingas vaiko poreikiams ir jo padėčiai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
1. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu.
2. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
3. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
4. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas.
5. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimu iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, mokamas po 160 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos klausimas minėtu sprendimu išspręstas nebuvo.
6. Byloje 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi buvo paskirta ambulatorinė teismo psichologijos ekspertizė. 2020 m. spalio 5 d. – lapkričio 5 d. teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-120/2020 konstatuota, kad G. R. savo biologinį tėvą pažįsta, tačiau vengia atskleisti, kokias emocijas jai kelia prisiminimai apie jį. G. R. santykiai su tėvu yra emocinė įtampa, susikaustymas, iš esmės rodantys, kad yra reikalinga specialistų pagalba juos atkurti. Mamos draugijoje mergaitė jaučiasi saugi, rami, žaisminga. G. R. prieraišumas su motina yra saugus, su tėvu – nepakankamai susiformavęs. G. R. nuomonę ir nuostatas tėvo (ieškovo) atžvilgiu formuoja motina (atsakovė). Toks motinos daromas poveikis dukrai yra atitinkantis aplinkybes (gyvena kartu, mama yra neigiamų nuostatų tėvo atžvilgiu, su tėvu nesimato arba matosi atsitiktinai ir pernelyg retai) bei G. R. amžiui būdingus individualius ypatumus (emociškai priklausoma nuo reikšmingų suaugusiųjų, ypač mamos, nekritiška jų nuomonei, yra nebrandi, nesuprantanti sudėtingų socialinių įvykių ir kt.).
7. Atsakovė apeliaciniu skundu iš dalies nesutinka su pirmos instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka ir teismo priteisto išlaikymo dydžiu bei pirmos instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos
8. Apeliantė su pirmos instancijos teismo nustatyta tvarka nesutinka dalyje, kuria nustatytas pirmo pereinamojo laikotarpio bendravimo su dukra keturių mėnesių terminas (atsakovės nuomone terminas turėtų būti ilgesnis), nenurodyta konkreti vieta (miestas – regionas), kuriame ieškovas, pasitelkęs specialistą, susitikinės su dukra pirmuoju pereinamuoju laikotarpiu bei nustatytas ieškovo ir dukros bendravimas vasaros atostogų metu (sėkmingai pasibaigus pereinamiesiems laikotarpiams).
9. Dėl CK 3.175 straipsnio 2 dalies taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Procesinio sprendimo vykdymo tvarka gali būti keičiama įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šalims ir šiuo atveju vaikui turi būti aiški bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka ir periodai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022 33 punktas).
10. Pažymėtina, kad tarp proceso šalių nėra ginčo, jog teismo sprendimu turi būti nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Ginčą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje iš esmės nėra ginčo ir dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos sąlygų (turinio) bei fakto, jog tėvo ryšio (emocinio ir psichologinio) su nepilnamete dukra sukūrimui reikalingas pereinamasis laikotarpis, kurio metu ieškovo bendravimas su vaiku vyktų tarpininkaujant trečiajam abiejų tėvų atžvilgiu neutraliam asmeniui (tarpininkui), turinčiam kompetencijų vaiko psichologijos srityje, tokio tarpininko nurodytoje ar šalių pasirinktoje neutralioje aplinkoje. Tokiu būdu būtų užtikrintas vaiko saugumas bei sukurta vaikui palanki aplinka, skatinanti tėvą ir vaiką megzti ir stiprinti tarpusavio ryšį, taip pat toks pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarkos nustatymas mažintų tėvų tarpusavio konfliktinių situacijų dėl abiejų tėvų valdžios įgyvendinimo kilimo tikimybę.
11. Atsakovė apeliaciniu skundu kelia klausimą dėl pirmos instancijos teismo nustatyto pirmojo pereinamojo keturių mėnesių laikotarpio. Apeliantė akcentuoja, kad pats ieškovas prašė nustatyti 6 mėnesių pereinamąjį laikotarpį.
12. Vertinant pastaruosius apeliantės argumentus, svarbu pažymėti, kad teisminio nagrinėjimo metu ieškovas prašė nustatyti ne ilgesnį kaip 4 mėnesių pereinamąjį laikotarpį. Kita vertus, kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, CPK įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas, kas reiškia, kad teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, viršyti pareikštus reikalavimus, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnis).
13. Pirmos instancijos teismas pirmą pereinamąjį keturių mėnesių laikotarpį nustatė įvertinęs ieškovo ir atsakovės argumentus, byloje pateiktų įrodymų visumą, taip pat ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichologijos ekspertizės akto turinį. Tokia teismo nustatyta tvarka atitinka CK 3.170 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, pagal kurias tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pabrėžtina, kad teismas CK 3.175 straipsnio 2 dalimi yra įpareigotas nustatyti skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Be to, nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas bendravimo tvarką nustatė tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją, t. y. įvertinęs vaiko poreikius, amžių, įpročius ir pan.
14. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad dėl tėvų tarpusavio konfliktiškų santykių nutrūkęs ryšys tarp tėvo ir dukros turėtų būti atkurtas kaip galima greičiau ir tam pastangas turi dėti abu tėvai. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė pagrįstų argumentų ir / arba įrodymų, kad teismo nustatytas keturių mėnesių pereinamojo laikotarpio terminas kenktų vaiko interesams ar sukeltų jam kitas neigiamas pasekmes, todėl keisti pirmos instancijos teismo sprendimą šioje dalyje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
15. Be to, akcentuotina, kad pasikeitus faktinei situacijai, t. y. pasibaigus pereinamiesiems laikotarpiams ir paaiškėjus, jog ieškovo ryšys su vaiku pasidarė tvarus ir saugus, tėvai gali geranoriškai susitarti dėl platesnės (maksimalesnės) tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, o kilus tarp tėvų ginčui, bet kuris iš jų galės kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo pagal konkrečią situaciją.
16. Apeliantė nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu ir dėl to, kad nustatant bendravimo tvarką pirmuoju pereinamuoju laikotarpiu nebuvo įtvirtinta konkreti vieta, kurioje ieškovas, pasitelkęs psichologą, susitikinės su dukra. Atsakovės teigimu, bendravimo tvarka tikslintina nurodant, kad ieškovo bendravimo su vaiku vieta – Vilnius.
17. Su pastaruoju apeliantės argumentu nėra pagrindo sutikti. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra įtvirtinta, kad neutralią ieškovo bendravimo su vaiku aplinką, t. y. vietą, parenka psichologas ar kita psichologinių žinių turintis tėvų pasitelktas asmuo. Psichologo ar kito psichologinių žinių turinčio asmens kandidatūros parinkimo tvarka ginčijamu sprendimu taip pat yra aiškiai įtvirtinta – bendru tėvų sutarimu arba, tėvams nesutarus, atsakovė renkasi iš trijų ieškovo pasiūlytų kandidatų, o atsakovei iš kandidatų nepasirinkus nei vieno asmens, pasirinkimo teisė atitenka ieškovui.
18. Apibendrinant, darytina išvada, kad įtvirtinus nuostatą, jog neutralią aplinką bendravimui parenka psichologas ar kitas psichologinių žinių turintis asmuo (šalims to neginčijant), tačiau teismo sprendimu konkretaus asmens nenurodant, nėra pagrindo teismo sprendime nurodyti konkrečią bendravimo vietą. Teismo sprendimas šioje dalyje yra aiškus ir konkretus, todėl nėra pagrindo jį keisti atsakovės nurodytu būdu.
19. Apeliantės nuomone ginčijamu sprendimu nepagrįstai buvo nustatytas ieškovo ir dukros bendravimas vasaros atostogų metu (sėkmingai pasibaigus pereinamiesiems laikotarpiams).
20. Ginčijamame pirmos instancijos teismo sprendime nustatyta, kad pasibaigus pereinamiesiems (pirmam ir antram) laikotarpiams, ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku vasaros atostogų metu ne mažiau kaip keturiolika dienų, iš kurių nepertraukiamai gali trukti ne trumpiau kaip 7 dienos. Apie konkretų ketinamą praleisti atostogų laiką ieškovas įpareigotas informuoti atsakovę ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki atostogų pradžios. Atsižvelgiant į tai, kad toks nenutrūkstamas ieškovo bendravimas su vaiku vasaros atostogų metu nustatytas po abiejų pereinamųjų laikotarpių, kurių tikslas ir siekis atkurti tėvo ir dukros ryšį, kas leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad tuo metu ryšys jau bus atkurtas, tokia teismo nustatyta tvarka visiškai atitinka CK 3.175 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą maksimalų tėvo dalyvavimo auklėjant vaiką kriterijų. Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrindė poreikio nustatyti minimalų ieškovo bendravimą su dukra, t. y. neįrodė, kad nuolatinis tėvo su dukra bendravimas vasaros atostogų metu, esant atkurtam jų tarpusavio emociniam ir psichologiniam ryšiui, kenktų vaiko interesams.
21. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Dėl išlaikymo dydžio
22. Apeliantė, nesutikdama su pirmos instancijos teismo nustatyta vaiko išlaikymui skirtina (reikalinga) suma (550 Eur), nurodo, kad teismas neįvertino vaiko gabumų sportinėje gimnastikoje ir to sąlygotų papildomų išlaidų (170 Eur). Be to, atsakovės nuomone, išlaikymo suma nepagrįstai sumažinta „vaiko pinigų“ suma (73,50 Eur). Apeliantės vertinimu, išlaikymo suma turėtų būti padidinta iki 740 Eur ir iš ieškovo priteistina 300 Eur kas mėnesį mokamo išlaikymo dalis.
23. Nors atsakovė nurodo, kad pirmos instancijos teismas detaliai neišskyrė ir tinkamai nevertino šalių dukters gimnastikos pasiekimų specialių vaiko poreikių kontekste, tačiau su tokia apeliantės pozicija nėra pagrindo sutikti. Pirmos instancijos teismo sprendime detaliai išanalizuoti ir aptarti atsakovės į bylą teikti įrodymai, susiję su šalių dukters lankomomis sportinės gimnastikos treniruotėmis (sprendimo 39, 40, 49 punktai). Įvertinęs byloje surinktus objektyvius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė tik iš dalies pagrindė išlaidų aptariamam neformaliam dukros ugdymui reikalingų išlaidų realumą, todėl nusprendė, kad 80 Eur suma per mėnesį yra reali ir protingo dydžio. Su tokia pirmos instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka. Atsakovės nurodytos išlaidos kostiumų pirkimui, nario mokestis teismo taip pat buvo įvertintos. Atkreiptinas dėmesys, kad bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme atsakovė įrodinėjo, kad išlaidos neformaliam dukros ugdymui (sportinės gimnastikos treniruotėms) sudaro apie 100 Eur (70 Eur mėnesinis mokestis plius sportinė apranga, dalyvavimas varžybose), tačiau apeliaciniu skundu atsakovė siekia, jog vaiko neformalus ugdymas būtų įkainotas 170 Eur per mėnesį. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismui padarius pagrįstą išvadą, kad atsakovė nepateikė išsamių įrodymų apie patiriamas išlaidas, susijusias su vaiko dalyvavimu gimnastikos varžybose, taip pat su sportui reikalingos aprangos ar inventoriaus įsigijimu, tokie įrodymai nebuvo pateikti ir apeliacinės instancijos teismui.
24. Apeliantės teigimu, pirmos instancijos teismas šalių dukros poreikiams nustatytą sumą nepagrįstai sumažino nuo 2022 m. sausio 1 d. skiriama „vaiko pinigų“ suma (73,50 Eur). Šie atsakovės argumentai atmestini kaip prieštaraujantys kasacinio teismo suformuotai praktikai ir pateiktiems išaiškinimams. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Todėl pažymėtina, jog teismui sprendžiant dėl iš tėvo priteistino išlaikymo vaikams dydžio, turi būti nustatytas visas jiems reikalingo išlaikymo dydis, kuris mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys.
25. Apibendrinant, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo šalių pateiktus rašytinius įrodymus tiek apie vaiko poreikius, tiek apie tėvų turtinę padėtį, tinkamai juos įvertino ir savo išvadas detaliai motyvavo, o atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai pirmos instancijos teismo išvadų dėl šalių nepilnametei dukrai reikalingo 550 Eur dydžio išlaikymo nepaneigia.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme
26. Atsakovė nesutinka ir su pirmos instancijos teismo sprendimu atlikto šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Nurodo, kad jos reikalavimus teismui patenkinus 79 proc., jai iš ieškovo priteistina 717,62 Eur bylinėjimosi išlaidų (908,39 Eur x 0,79), o ne 385,24 Eur, kuriuos iš ieškovo jai priteisė pirmos instancijos teismas.
27. Su atsakovės argumentais nėra pagrindo sutikti. Skaičiuojant patenkintų / atmestų reikalavimų santykį, svarbu pažymėti, kad ieškovė priešieškiniu siekė teismo jau priteisto (2015-07-02 sprendimu) nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio padidinimo nuo 160 Eur iki 300 Eur (140 Eur). Pirmos instancijos teismo sprendimu išlaikymo dydis buvo padidintas nuo 160 Eur iki 237,50 Eur (77,50 Eur). Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pirmos instancijos teismas tinkamai apskaičiavo patenkintų / atmestų reikalavimų santykį ir tinkamai paskirstė tarp šalių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
28. Remiantis anksčiau išdėstytais motyvais, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, tinkamai vertino bylos įrodymus, dėl to nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. Apeliantė prašo priteisti jai apeliacinės instancijos teisme patirtas 694 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (žyminis mokestis ir atstovavimo išlaidos). Apeliacinį skundą atmetus atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliantei nekompensuotinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
R. Č. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.