- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-04
- Bylos Nr.
- e2S-792-553/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21925-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- Ž. M.
- Trečiasis asmuo
- Danske Bank A
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) Ž. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-11 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1053-859/2016 pagal ieškovo D. M. ieškinį atsakovei Ž. M. bei atsakovės Ž. M. priešieškinį ieškovui D. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo Danske Bank A/S, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo D. M. ieškinys atsakovei Ž. M. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo Danske Bank A/S, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius. Atsakovė Ž. M. pateikė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo.
2016-01-08 teisme priimtas Atsakovės 2016-01-06 pakartotinas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: 1) nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su motina; 2) nepilnamečiams vaikams priteisti laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 175,00 EUR kiekvienam vaikui; 3) įpareigoti D. M., iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo gyventi skyrium nuo atsakovės ir nepilnamečių vaikų, kurie gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodė, kad nors teismas ankstesnį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 144 – 147 straipsnių nuostatos neriboja jos teisės kreipti pakartotinai. Atsakovė nurodė, kad, jos manymu, 2015-12-21 nutartyje nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrosios faktinės padėties. Pažymėjo, kad 2015-12-16 Vilniaus apskrities VPK 1 PK pranešime nurodoma dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-68332-15 pradėjimo. Ieškovas nuo 2015-12-13 negyvena kartu su atsakove po konflikto, kurio metu, kaip nurodo atsakovė, ieškovas prieš ją smurtavo, pastumdamas ant lovos ir smaugdamas. Tai vyko nepilnamečio šalių vaiko J. ((duomenys neskelbtini) m. amžiaus) akivaizdoje. 2015-12-13 ieškovui, kaip įtariamajam ikiteisminiame tyrime, paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja (atsakove) ir nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad atsakovė yra nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjęs asmuo. Tai patvirtina pateikiami įrodymai apie pranešimus bendrojo pagalbos centro telefonais. Ieškovas paskutiniais santuokinio gyvenimo metais prieš atsakovę vartoja psichologinį smurtą ir fizinę jėga. Sakydavo vaikams, kad atsakovė neblaivi, po ko, policijos pareigūnai vaikams aiškindavo, kad su mama viskas gerai. Ieškovo smurtą patvirtina ir 2015-10-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Ieškovo itin agresyvų elgesį mato namuose esantys nepilnamečiai vaikai. Byloje būtina apsaugoti šalių nepilnamečių vaikų teisę į saugią ir sveiką aplinką. Pažymėjo, kad po ieškovui skirtos kardomosios priemonės, atsakovė su pastaruoju nėra susitarusi dėl išlaikymo vaikams skyrimo. Atsakovės manymu, ieškovas nepagrįstai vienasmeniškai sprendžia dėl laikino išlaikymo būtinybės ir/ar išlaikymo dydžio. Todėl turi būti priteistas laikinas išlaikymas vaikams.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovė prašymą, kuriuo nesutiko su pateiktu prašymu. Pateikė įrodymus, kad jis teikia vaikams ir namų ūkio išlaikymą: mokėjimų nurodymai atsakovei 2015-12-25 (alimentai <...> už 2015 m. lapkritį). Nurodė, kad atsakovė pateikė neteisingus duomenis. Atsakovė yra jam neištikima, todėl ji pati pradėjo inicijuoti įvairius konfliktus vaikų akivaizdoje bei šauktis pagalbos. 2015-03-08 vakare, būdama neblaivi, atsakovė puolė jį mušti kumščiais per galvą ir į veidą po to, kai jis pasakė jai, kad ji turėtų nustoti rūkyti ir vartoti alkoholį. Dėl to įrodymų neturi. Nurodė, kad 2015-04-13 vakare apie 21:00 val., kuomet atsakovė kelias valandas naudojo prieš jį psichologinį smurtą, policiją kvietė. Visa tai, ieškovo manymu, patvirtina, kad atsakovė pradėjo vartoti prieš jį fizinę ir psichologinę prievartą, sarkastiškai ir ironiškai klausinėdama, kada jis ruošiasi išsikelti iš jų namų, kuriuose iki šiol gyveno ir esu oficialiai registruotas ir kurie vis dar priklauso jam ir sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis. Mano, kad atsakovė siekia juo atsikratyti. Nurodo, kad jam skaudu, kad atsakovė nesuvokia, jog dėl jos kaltės vykstantys konfliktai, kuriuos inicijuoja būtent ji pati, itin kenkia jų nepilnamečiams vaikams, trikdo jų ramybę ir pažeidžia interesus. Atkreipia dėmesį į tai, kad jam nėra žinoma, jog antstolis A. N. būtų lankęsis jų namuose, juo labiau betarpiškai dalyvavęs jų su sutuoktine konfliktų epicentre, todėl jam nėra aišku, kaip antstolis galėjo užfiksuoti faktines aplinkybes, neva jis pokalbio namuose su atsakove metu smogė jai į kairįjį skruostą ir netgi sudaužė jos rankoje laikytą telefoną. Jis atsakovei nesmogė, o atėmė telefoną, kadangi ji jį filmavo jam nesutikus. Telefoną padėjo ant komodos. Jo nedaužė ir nelaužė. Tai, kad atsakovė provokuoja jį patvirtina pastarosios jam rašytas elektroninis laiškas jau po jam paskirtos kardomosios priemonės, kai jam draudžiama su atsakove bendrauti. Atsakovė, eilinį kartą, įsakmiu tonu reikalavo iš jo pasiaiškinimo raštu dėl jo anksčiau atliktų piniginių pervedimų į jos banko sąskaitą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-01-11 nutartimi nutarė atmesti atsakovės Ž. M. pakartotiną prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teismas pažymėjo, kad vien ikiteisminio tyrimo pradėjimas nereiškia, kad nusikalstama veika buvo padaryta ir tai, kad ją padarė būtent ieškovas. Nustatė ir tai, kad ikiteisminiame tyrime ieškovui paskirta kardomoji priemonė bei šalių nurodomos aplinkybės, kad ieškovas nuo 2015-12-13 gyvena skyrium, šioje proceso stadijoje pašalina būtinumą skirti atsakovės pakartotinai prašomą kardomąją priemonę ir nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su motina, o ieškovą įpareigoti iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo gyventi skyrium nuo atsakovės ir nepilnamečių vaikų, kurie gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Ikiteisminiame tyrime, kuriame tiriama galimai ieškovo padarytą nusikalstama veika, yra paskirta pakankama kardomoji priemonė, kad apsaugoti galimai nukentėjusiąją atsakovę ir šalių nepilnamečių vaikų interesus. Atkreipė dėmesį į tai, kad šioje proceso stadijoje pagrindą taikyti tokias griežtas laikinąsias apsaugos priemones ieškovui paneigia ir priešieškinio reikalavimas, kuriame atsakovė prašo nustatyti faktiškai maksimalią vaikų ir tėvo (ieškovo) bendravimo tvarką. Su vaikais ieškovas bendrauja ir šiuo metu. Gyvendamas skyrium, moka vaikams išlaikymą, ką patvirtina pateiktas pavedimo įrodymas. Teismas sprendė, kad atsakovė, šioje proceso stadijoje niekuo nepagrindė ir jos nurodytų aplinkybių, kad ieškovas, gyvendamas skyrium, nesirūpina jų materialine gerove. Teismas taip pat įvertino Vaikų teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą bei prie jos pateiktą abiejų šalių buities tyrimo aktą bei jame nurodytą vaikų nuomonę, kad vaikai myli ir gerai sutaria su abiem tėvais, supranta, kad tėvai nesutaria tarpusavyje.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė (apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-11 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.
Nurodo, kad skundžiama nutartis priimta šiurkščiai pažeidžiant imperatyvius reikalavimus, keliamus teismo nutarčiai, t.y. reikalavimą motyvuoti priimamą teismo nutartį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-21 nutarties išvadas ir faktus paneigia naujai atsakovės gauti rašytiniai įrodymai, kurie buvo pateikti kartu su 2016-01-04 prašymu. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad pagrindinės atsakovės nurodytos aplinkybės jau teismo buvo įvertintos, priimant 2015-12-21 nutartį ir atmestos kaip neįrodytos. Teismas privalėjo aplinkybes vertinti iš naujo, o ne deklaratyviai akcentuoti atsakovės procesinio prašymo kartotinumą. Rašytinis įrodymas, jog ieškovui D. M. buvo skirtas įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšiu su nukentėjusiąja Ž. M. ir nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, paneigia skundžiamos nutarties motyvą, kad ieškovas gyvena kartu su atsakove ir vaikais, todėl nėra pagrindo nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą su atsakove ir priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą. Atmetant atsakovės prašymą dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ja, skundžiama nutartis yra visiškai nemotyvuota ir neatitinka CPK 291 str. 1 d. 5 p. reikalavimų. Skundžiamos nutarties motyvai apie ieškovo nekaltumo prezumpciją bei ikiteisminiame tyrime ir taip jau pritaikytas kardomąsias priemones ieškovo atžvilgiu, neturi jokios prejudicinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove. Nagrinėjamos bylos stadijoje šalių nepilnamečių vaikų interesų visapusiška apsauga yra svarbiausia aplinkybė, suponuojanti būtinybę taikyti nurodytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė neginčijamai įrodė abu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, t.y. ieškovas šiuo metu gyvena skyrium ir savo atsiliepime į atsakovės priešieškinį nurodė, kad sutinka jog vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove ir 2015-12-13 ieškovui, pradėjus gyvenimą skyrium, nebuvo sudarytas joks šalių susitarimas dėl ieškovo teiktino laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir periodiškumo. Ieškovo pateiktas vienas 2015-12-25 mokėjimo pavedimas patvirtina apie jo sumokėtą 325 EUR išlaikymą dviem vaikams už 2015 m. lapkričio mėn. Šis išlaikymo dydis neatitinka vaikų minimalių neįrodinėtų poreikių, atsižvelgiant į 2016-01-01 įsigaliojusią 350 EUR dydžio MMA. Atsakovas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dieną nėra pervedęs atsakovei išlaikymo nei už 2015 m. gruodžio mėn., nei už 2016 m. sausio mėn., todėl būtina taikyti atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir užtikrinti nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugą bylos nagrinėjimo laikotarpiu, įpareigojant ieškovą teikti pastovų periodinį išlaikymą abiems vaikams. Skundžiamoje nutartyje teismas formaliai atmetė ieškovės prašymą dėl ieškovo laikino įpareigojimo gyventi skyriumi. Šeimos bylą nagrinėjantis teismas neturi jokių procesinių priemonių įtakoti kardomųjų priemonių taikymą ikiteisminiame tyrime ir sieti išimtinai civiliniame procese taikomas laikinąsias apsaugos priemones su kardomųjų priemonių apimtimi ir trukme. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1-ojo PK Kriminalinės policijos 2-ojo skyriaus 2015-12-16 pranešimas patvirtina, kad 2015-12-13 ieškovas naudojo atsakovės atžvilgiu fizinį smurtą namuose esant nepilnamečiam vaikui. Dėl šios priežasties egzistuoja objektyviai pagrįsta tikimybė, kad ieškovas gali šiurkščiai pažeidinėti nepilnamečių vaikų teisę į saugią ir sveiką gyvenamąją aplinką, o taip pat savo veiksmais daryti jiems esminę psichologinę žalą.
Atsiliepimas
Ieškovas D. M. atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą, prašo atmesti atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-11 nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad teismas įvertino tiek faktinius, tiek teisinius atsakovės Ž. M. pateikto prašymo argumentus bei padarė nenuginčijamas išvadas, kurių pagrindu pagrįstai ir teisingai atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas, nagrinėdamas pakartotinį prašymą, visapusiškai ir išsamiai išanalizavo atsakovės pateiktus naujus duomenis, kuriuos ji susiejo su 2015-12-13 padarytu jai fiziniu smurtu ir jo rezultate ieškovo atžvilgiu pradėtu ikiteisminiu tyrimu. Pranešimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus raštas patys savaime nesudaro pagrindo ieškovo atžvilgiu taikyti atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Prašymas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakove ir vaikams priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą yra nepagrįstas ir netikslingas, kadangi ginčo byloje nei dėl vaikų gyvenamosios vietos, nei dėl išlaikymo nekilo ir nekyla. Ieškovas neginčija nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su motina, be to visada rūpinosi ir šiuo metu rūpinasi nepilnamečių vaikų materialine gerove. Atsakovė nepateikė jokių naujų argumentų, kurių pagrindu būtų iškilusi būtinybė nedelsiant išspręsti klausimą dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, siekiant apsaugoti jų interesus, kadangi šiems vaikų interesams jokios grėsmės nekilo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-01-11 nutartimi nutarė netaikyti atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2016-01-11 nutarties yra iš dalies pagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
Dėl nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos.
Apeliantė nesutinka su teismo motyvais, kuriais buvo atmestas prašymas dėl nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis nesietina vien su būtinybe priverstinai įgyvendinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, bet jos gali būti nukreiptos į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (CK 3.3 str.).
Pirmosios instancijos teismas atsisakė nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su apeliante dėl ieškovui taikomos kardomosios priemonės – nustatyto gyvenimu skyriumi nuo atsakovės ir nepilnamečių vaikų iki ikiteisminio tyrimo užbaigimo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais nesutinka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek ieškovas, tiek atsakovė siekia nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės ir tai objektyviai įtakoja tarpusavio konfliktus, kuriuos patvirtina taip pat ir pranešimai apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą. Esant tokiai situacijai, būtina nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, siekiant užkirsti kelią kitiems galimiems konfliktams. Aplinkybė, jog ieškovas neprieštarauja, kad vaikai gyventų su atsakove, nesudaro pagrindo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Vykstant ištuokos procesui, kuomet sutuoktiniai nebeveda bendro ūkio, yra didelė tikimybė, jog vienas ar kitas sutuoktinis gali pakeisti gyvenamąją vietą. Tokiu atveju neišvengiamai tektų spręsti klausimą dėl laikino vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, todėl yra didelė šalių ginčo rizika šiuo klausimu. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas apeliantės prašymą tenkinti ir nepilnamečių vaikų I. M. ir J. M. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove Ž. M..
Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams.
Apeliantė atskiruoju skundu taip pat nesutinka su teismo nutartimi atmesti prašymą priteisti iš ieškovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą. Apeliantė nurodo, jog ieškovas nepagrįstai vienasmeniškai sprendžia dėl laikino išlaikymo teikimo būtinybės ir išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. paaiškės tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės; tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai. Pažymėtina, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
Kaip matyti iš prie atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą pridėto ieškovo banko sąskaitos išrašo, laikotarpiui nuo 2015-01-24 iki 2016-01-24 ieškovas pervedė atsakovei tam tikras pinigų sumas, skirtas komunaliniams mokesčiams sumokėti, paskolai už butą, bendroms namų ūkio finansinėms išlaidoms, nepilnamečių vaikų poreikiams. Nors ieškovo pateikti banko sąskaitos išrašai patvirtina aplinkybę, jog ieškovas atsakovei teikia tam tikro dydžio finansavimą, būtina įvertinti aplinkybę, kad piniginių perlaidų sumos yra nuolat kintančios ir ne visuomet skiriamos nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui. Tuo tarpu šalių nepilnamečių vaikų interesas yra gauti, nors ir laikiną, tačiau pastovų, jų būtiniausius poreikius atitinkantį išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti laikiną išlaikymą iš ieškovo nepilnamečiams vaikams, taip pat į tai, kad vaikai daugiausia laiko praleidžia su atsakove, ieškovas turi pareigą prisidėti prie vaikų išlaikymo. Atsakovė prašo priteisti šalių nepilnamečiams vaikams po 175 EUR kiekvienam, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo padavimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Kadangi atsakovės prašoma suma sudaro ½ minimalios mėnesinės algos, kuri užtikrina minimalius nepilnamečio vaiko poreikius, teismas vertina, kad atsakovės prašoma suma yra pagrįsta ir protinga, todėl atsakovės prašymas tenkinamas ir iš ieškovo šalių nepilnamečiams vaikams I. M. ir J. M. priteisiamas po 175 EUR išlaikymo kiekvienam, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo padavimo dienos (2016-01-08) iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
Dėl įpareigojimo gyventi skyrium.
Atsakovė prašė įpareigoti ieškovą D. M. iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo gyventi skyrium nuo atsakovės Ž. M. ir nepilnamečių vaikų I. M. ir J. M., adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė šį prašymą grindė aplinkybėmis, jog ieškovas atsakovės atžvilgiu naudoja psichologinį ir fizinį smurtą. Teigė, kad egzistuoja objektyviai pagrįsta tikimybė, kad ieškovas gali šiurkščiai pažeidinėti nepilnamečių vaikų teisę į saugią ir sveiką gyvenamąją aplinką, o taip pat savo veiksmais daryti jiems esminę psichologinę žalą. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės prašymą.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Todėl taikydamas specialias šeimos teisinių santykių byloms Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyriumi ir/ar netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas taip pat numato smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones, kurių viena yra įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu, tačiau šio įstatymo nuostatos taikytinos viešosios teisės srityje kylantiems ginčams spręsti, todėl šiuo atveju, nagrinėjant šeimos bylą, turi būti taikoma speciali CK 3.65 straipsnio norma, reglamentuojanti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą santuokos nutraukimo bylose. Šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 straipsnio norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus, inter alia ir bylose, kuriose sprendžiamas vaiko globos klausimas (LAT 2011-04-29 nutartis, c.b.3k-3-216/2011).
Apeliantė nesutinka su teismo atsisakymu įpareigoti ieškovą gyventi skyriumi, savo nesutikimą grindžia aplinkybėmis, jog byloje esantis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo patvirtina faktą dėl ieškovo naudojamo psichologinio ir fizinio smurto atsakovės atžvilgiu, kas kenkia nepilnamečių vaikų interesams.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkto norma taikoma visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, t. y., kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad sutuoktinis vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, todėl bendras gyvenimas gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės vertinimu, jog jos įrodymai patvirtina ieškovo vartotą psichologinį ir fizinį smurtą prieš atsakovę. Ikiteisminio proceso stadijoje dar tik bus nustatinėjamos aplinkybės dėl ieškovo veiksmų atsakovės atžvilgiu. Taigi, pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą yra nepakankami įrodymai, kad būtų pagrindas įpareigoti ieškovą gyventi skyrium nuo atsakovės (sutuoktinės) ir jų nepilnamečių vaikų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys santuoką siekia nutraukti dėl vienas kitos kaltės, o tai neabejotinai lemia konfliktiškus ir įteptus jų tarpusavio santykius, todėl nėra pagrindo šioje stadijoje atsakovės įrodymus vertinti visiškai objektyviais ir patikimais. Be to, jokių kitų duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų apie kitus netinkamus ieškovo veiksmus prieš atsakovę nėra. Apeliantė teisingai nurodo, kad šeimos bylose klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Tačiau šiuo atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovo įpareigojimo gyventi skyrium, pagrįstai vertino aplinkybę, jog ieškovui jau yra pritaikyta kardomoji priemonė, ribojanti ieškovo teises lankytis atsakovės gyvenamojoje vietoje, ir nustatytų aplinkybių kontekste sprendė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę nebuvo pagrindo.
Atkreiptinas dėmesys, kad pasikeitus faktinėms situacijos aplinkybėms, šalys turi teisę kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo ir laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.
Patenkinus apeliantės atskirąjį skundą iš dalies (2/3) yra pagrindas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, jas priteisiant iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartį pakeisti ir išdėstyti sekančiai:
„Atsakovės Ž. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečių vaikų I. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) laikiną gyvenamąją vietą su atsakove Ž. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
Priteisti iš ieškovo D. M. (a.k(duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams I. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 175 EUR (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) kiekvienam, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo padavimo teismui dienos (2016-01-08) iki sprendimo priėmimo dienos. Pavesti lėšomis disponuoti uzufukto teise nepilnamečių vaikų įstatyminei atstovei – motinai Ž. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovo D. M. atsakovės Ž. M. naudai 19 EUR sumokėto žyminio mokesčio.