- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-22
- Bylos Nr.
- 2-12293-559/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00678-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Ramanauskienė
- Trečiasis asmuo
- D. Ž.
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Atsakovas
- G. C.
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius ieškinį atsakovei G. C. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos, vaiko globėjo skyrimo, globos vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo; trečiasis asmuo - D. Ž..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei G. C. jos nepilnametės dukters S. C., gimusios (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; nustatyti nepilnamečiui vaikui S. C. nuolatinę globą ir paskirti jos nuolatine globėja D. Ž., nustatyti S. C. globos bei gyvenamąją vietą kartu su nuolatine globėja D. Ž., priteisti iš atsakovės G. C. materialinį išlaikymą jos nepilnametei dukrai G. C. periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, pavedant lėšomis disponuoti globėjai D. Ž.. Paskirti D. Ž. G. C. nuosavybės teise priklausančio turto administratore.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių Jonavos rajone kreipėsi D. Ž., kuri pranešė, kad jos sesuo G. C., gyvenanti Vokietijoje, atsisako savo dukros S. C.. 2019 m. rugsėjo 6 d. G. C. susisekė su Skyriaus specialiste, kuriai ji paaiškino, kad ji šiuo metu neturi galimybių rūpintis savo dukra, nurodė, kad į Lietuvą nevyks ir dokumentų netvarkys, ji atsisako pasiimti savo dukrą ir ja rūpintis. Skyriaus specialistui bendraujant su S. C., ji pasakojo, kad būdama Vokietijoje mama ją palikdavo vieną iki vėlumos, jai yra tekę eiti pas geriausią draugę prašyti valgyti, nes namuose ne visada būdavo maisto. 2019 m. rugpjūčio 6 d. S. C. be suaugusiojo priežiūros atvyko iš Vokietijos į Lietuvą pas senelius Ch. atostogų, o artėjant mokslo metams, G. C. pasakė savo motinai G. C., kad ji neturi sąlygų auginti dukros ir jos dukra lieka Lietuvoje. Šiuo metu S. gyvena pas D. Ž., kuri yra S. teta ir krikšto mama, tarp jų yra glaudus emocinis ryšys. G. C. dabartiniu metu nebendrauja su dukra
Nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. Jonavos rajono socialinių paslaugų centre buvo inicijuota atvejo vadyba. G. C. telefonu buvo informuota apie atvejo vadybos procesą bei paraginta dalyvauti atvejo vadybos posėdyje, tačiau posėdyje nedalyvavo. Atvejo vadybos posėdžio metu moters šeimai buvo sudarytas pagalbos planas dviem mėnesiams, šis planas elektroniniu paštu buvo nusiųstas G. C., tačiau jokio atsakymo iš moters negauta ir su ja susisiekti nepavyko. Socialinių paslaugų teikimas šeimai buvo neįmanomas, kadangi moteris nebendravo su Jonavos rajono socialinių paslaugų centro specialistais. Apie dabartinę G. C. padėtį žinoma pagal D. Ž. pasakojimą, kad atsakovė Vokietijoje dirba „Audi“ įmonėje, jos kasmėnesinės pajamos yra apie 3000 Eur, prie materialinio išlaikymo vaikui neprisideda, retai bendrauja su dukra S. ir tik S. iniciatyva.
Žemesnės instancijos teismas
2019 m. rugsėjo 27 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-24505-559/2019 buvo leista paimti nepilnametę S. C. iš jos motinos G. C..
Atsakovė per vaiko globos laiką nusišalino nuo savo pareigų auklėti dukrą, rūpintis jos ugdymu, sveikata, teikti jai materialinį išlaikymą, taip neužtikrindama teisėtų vaiko interesų, darytina išvada, kad atsakovė nepakeitė savo požiūrio į vaiko priežiūrą, piktnaudžiauja savo, kaip motinos, teisėmis. Atsakovė neužtikrina vaikui tinkamų ir poreikius atitinkančių auklėjimo ir ugdymo sąlygų, jos neprižiūri, neauklėja, nesidomi, neteikia jai išlaikymo ir šiuo metu nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, vadovaudamasis vaiko interesais, Skyrius mano esant tikslinga neterminuotai apriboti motinos valdžią nepilnametės S. C. atžvilgiu, nustatant nepilnamečiui vaikui nuolatinę globą bei gyvenamąją vietą ir skiriant nuolatinį globėją.
Atsakovei tenka pareiga išlaikyti savo vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Sodros duomenų bazės išrašo duomenimis atsakovė G. C. pajamų negauna, nėra registruota Užimtumo tarnyboje. Netekto darbingumo nustatymo tarnybos duomenų bazės duomenimis atsakovei nedarbingumo lygis nėra nustatytas. Darytina išvada, kad atsakovė G. C. yra sveika ir darbinga. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra darbingo amžiaus ir gali susirasti darbą, atitinkantį išsilavinimą ir gebėjimus, todėl ieškovė, įvertinęs šias aplinkybes ir atsižvelgdamas į susiformavusią teismų praktiką, ir nepilnametės S. C. interesus gauti išlaikymą, kuris užtikrintų būtiniausius poreikius, prašo priteisti iš atsakovės G. C. materialinį išlaikymą nepilnametei S. C. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 (tris šimtus) Eur nuo ieškinio padavimo dienos teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų tvarkytoju paskiriant vaiko nuolatinę globėją. Apribojus G. C. motinos valdžią, nepilnametei S. C. skirtina nuolatinė globa.
D. Ž. atitinka reikalavimus, keliamus globėjui. Atsižvelgiant į D. Ž. išreikštą pageidavimą ir sutikimą būti vaiko globėju, nuolatiniu globėju skirtinas trečiasis asmuo D. Ž., kuri iš esmės rūpinasi vaiku nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio. Jokių neigiamų duomenų apie D. Ž. bei abejonių jos tinkamumu būti nuolatiniu globėju ieškovas neturi. D. Ž. neteista, administracine tvarka bausta. S. C. gyvenamoji vieta nustatoma nuolatinio globėjo gyvenamojoje vietoje.
Globėjos šeima gyvena nuosavame, sutuoktiniams priklausančiame 2 aukštų name, kuriame yra trys kambariai, atsižvelgiant į vykstančius statybos darbus, namuose gyvenančiam vaikui sudarytos saugios sąlygos. Namuose yra visi patogumai, internetas. S. gyvena su D. dukra viename kambaryje. Kambarys nedidelis, tačiau šviesus ir jaukus, įrengtas pagal mergaičių poreikius. Jame yra visi vaikui reikiami baldai, kompiuteris. Dėl mergaitės nekontroliuojamos emocijų raiškos, išgyvenamų netekties, nusivylimo jausmų, globėja kreipėsi į psichologą Psichikos sveikatos centre, kuris rekomendavo mergaitei terapinių užsiėmimų kursą. Globėjos namuose vaikui gyventi sąlygos yra geros, mitybos įpročiai atitinka vaiko pilnavertės mitybos poreikius. Šeimos pajamos - stabilios. Globėja gebės tinkamai tenkinti globotinės fizinius poreikius. Taip pat globėja geba pasirūpinti globotinės poreikiais. Šeimoje yra aiški dienotvarkė, planuojamas laisvalaikis. Globos išmoka naudojama vaiko poreikiams tenkinti. Globėja suteikia visas galimybes S. bendrauti su mama, tačiau moteris stebi, jog mergaitė po pokalbio su mama gyvena mamos pažadais, laukia jų susitikimų, po kiek laiko tampa irzli ir pikta, jog mamos pažadai nebus įgyvendinti. Augdama S. tetos namuose nepraras jai svarbių ryšių su šeima, nes globėja supranta vaiko biologinės šeimos reikšmę jos gyvenime ir linkusi užtikrinti vaiko ir artimųjų bendravimą.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė teismo posėdyje palaikė visus ieškinyje nurodytus reikalavimus.
Atsakovė G. C. į teismo posėdį neatvyko, teismo posėdyje ją atstovavo advokatas Jaroslav Los, kuris su ieškinio reikalavimais sutiko, nurodydamas, kad atsakovė nesirūpina savo dukra daugiau kaip vienerius metus, neteikia jai išlaikymo.
Atsakovei G. C. ieškinys buvo įteiktas asmeniškai, tačiau ji atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo D. Ž. teismo posėdyje paaiškino, kad ji nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio augina S. C. ir ja rūpinasi. S. C. motina G. C. nebendrauja su savo dukra, jos neišlaiko ir savo dukra nesidomi. G. C. yra jos sesuo ir tik vieną kartą G. C. jai paskambino, kai gavo ieškinį, pareikšdama pretenzijas dėl ieškinyje nurodytų daiktų įgijimo aplinkybių. S. C. bendraudavo su mama tik S. iniciatyva. Dabartiniu metu S. mokosi Šveicarijos pagrindinės mokyklos trečiojoje klasėje. Ji yra S. C. teta ir krikšto mama, ji dabartiniu metu rūpinasi ir toliau rūpinsis S.. Jos duktė E. mokosi Senamiesčio gimnazijoje 12 klasėje ir turi atskirą kambarį, o S. dabartiniu metu taip pat turi atskirą kambarį. Ji ir jos vyras dirba, todėl jiems pakanka lėšų pragyvenimui, gaunamus S. pinigus naudoja tik S. interesams užtikrinti. Jos žiniomis G. C. dirba automobilių „Audi“ gamykloje kartu su dukterėčia ir uždirba per mėnesį apie 3000 Eur, tačiau materialinio išlaikymo savo dukrai neteikia.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė G. C. yra nepilnametės S. C., gimusios (duomenys neskelbtini), motina (b. l. 10), (duomenys neskelbtini) tėvas nenurodytas.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-24505-559/2019 (b. l. 12-13) nustatoma, kad leista paimti nepilnametę S. C. iš jos motinos G. C..
Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 13B-1255 „Dėl laikinosios globos nustatymo S. C.“ (b. l. 11) nustatoma, kad likusiai be tėvų globos nepilnametei S. C., gimusiai (duomenys neskelbtini), nustatyta laikinoji globa nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. ir laikinąja globėja paskirta D. Ž., nustatyta S. C. globos vieta kartu su globėja.
Ieškovė prašo neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei G. C. jos nepilnametės dukters S. C., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo
Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Tėvų valdžios apribojimo pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
Ieškovės atstovės, trečiojo asmens paaiškinimais, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. S. C. be suaugusiojo priežiūros atvyko iš Vokietijos pas senelius C.. 2019 m. rugsėjo 6 d. į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių Jonavos rajone kreipėsi D. Ž., kuri pranešė, kad G. C. atsisako savo dukters S. C..
Jonavos rajono socialinių paslaugų centro 2020 m. kovo 18 d. informacija Nr. IS7-723 ir 2019 m. rugsėjo 23 d., 2019 m. lapkričio 25 d. pagalbos planu (b. l. 14-19) nustatoma, kad nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. buvo inicijuota atvejo vadyba, G. C. telefonu buvo informuota apie atvejo vadybos procesą, tačiau 2019 m. rugsėjo 23 d. atvejo vadybos posėdyje G. C. nedalyvavo. Posėdžio metu buvo sudarytas pagalbos šeimai planas, kuris G. C. nusiųstas elektroniniu paštu, tačiau iš G. C. jokio atsakymo negauta. 2019 m. lapkričio 25 d. buvo organizuotas antrasis atvejo vadybos posėdis ir nutarta atvejo vadybos procesą uždaryti, nes neįmanomas socialinių paslaugų teikimas, nes moteris nebendravo su Jonavos socialinių paslaugų centro specialistais.
Tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms jau laikytina atsakovo kaltais veiksmais. Šiuo atveju atsakovė yra visiškai ir ilgą laiką nusišalinusi nuo motinos pareigos auklėti savo dukrą, ja visiškai nesirūpina ir visiškai nesidomi, nebendrauja su dukra ir jos globėja, nesirūpina dukros ugdymu, sveikata, neteikia dukrai materialinio išlaikymo, todėl daroma išvada, kad atsakovė neužtikrindama teisėtų vaiko interesų piktnaudžiauja savo, kaip motinos, teisėmis. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu galima daryti išvadą, kad atsakovės elgesys dukters atžvilgiu ateityje pasikeis, nes atsakovė ilgą laiką, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio nesimatė su dukra, jos neaplankė, su dukra nebendrauja, ja nesirūpina ir nerodo jokių pastangų vykdyti motinos pareigas, todėl nesant duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, atsakovei G. C. neterminuotai apribotina motinos valdžia jos dukters S. C. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Atsakovei išaiškintina, kad neterminuotai apribojus motinos valdžią, atsakovei sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymo, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku. Neterminuotai apribojus motinos valdžią, vaikas be atskiro motinos sutikimo gali būti įvaikintas. Motinos valdžios apribojimas gali būti panaikinamas atsakovei įrodžius, kad ji pakeitė savo elgesį ir gali auklėti savo vaiką (CK 3.181 straipsnio 1 dalis).
Dėl globos ir globėjo paskyrimo
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsnio nustatyta tvarka teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Šioje byloje ieškovė savo ieškinyje prašo paskirti D. Ž. nepilnametės S. C. globėja. Ieškovė ieškinyje yra pateikusi duomenis ir pareiškusi savo nuomonę dėl globos nustatymo ir vaiko globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo reikalingumo, byloje yra pateikti duomenys apie trečiojo asmens D. Ž. pasirengimą būti globėja, todėl vadovaujantis proceso kooperacijos ir ekonomiškumo principu bei atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, teismas posėdyje nusprendė, kad tikslinga kartu su ieškiniu dėl motinos valdžios neterminuoto apribojimo išnagrinėti ir nepilnamečio vaiko nuolatinės globos nustatymo bei globėjo paskyrimo klausimus.
Nepilnametei S. C. likus be tėvų globos (rūpybos), atsižvelgiant į tai, kad mergaitė yra vienuolikos metų amžiaus, jai yra nustatytina nuolatinė globa (CK 3.251 ir 3.256 straipsniai, 3.257 straipsnio 6 punktas).
Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 13B-1255 „Dėl laikinosios globos nustatymo S. C.“ (b. l. 11) nustatoma, kad likusiai be tėvų globos nepilnametei S. C., gimusiai (duomenys neskelbtini), nustatyta laikinoji globa nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. ir laikinąja globėja paskirta D. Ž., nustatyta S. C. globos vieta kartu su globėja.
Iš surinktos informacijos apie šeimą matyti, kad S. C. ir D. Ž. su šeima gyvena D. Ž. ir R. Ž. priklausančiame dviejų aukštų name, esančiame (duomenys neskelbtini), kur yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikui gyventi. 2019 m. lapkričio 13 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. 4GVA-1003 ir 2020 m. vasario 5 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. 4GVA-80 (b. l. 25-29) duomenimis nustatyta, kad S. C. turi savo lovą, stalą, kompiuterį, turi žaislų, jai sudarytos tinkamos ir saugios buities sąlygos. Maitinimo sąlygos šeimoje tinkamos. S. lanko Jonavos r. (duomenys neskelbtini) mokyklą, turi draugių. Šeimoje ji jaučiasi gerai, mylima, reikalinga. Globėjos teigimu buvę sunkumai tvarkosi, mergaitė namuose jaučiais vis geriau. Globėja lankosi Globos centre, jai ir jos šeimai teikiamos reikalingos paslaugos.
Jonavos rajono socialinių paslaugų centro 2020 m. kovo 13 d. Išvada dėl D. Ž. pasirengimo globoti vaiką nuolatinėje globoje (b. l. 21-24) nustatoma, kad vaikui namuose gyventi sąlygos yra geros, mitybos įpročiai atitinka vaiko pilnavertės mitybos poreikius, šeimos pajamos – stabilios. Globėja gebės tinkamai tenkinti globotinės fizinius poreikius, geba pasirūpinti globotinės poreikiais. Šeimoje yra aiški dienotvarkė, planuojamas laisvalaikis. Globos (rūpybos) išmoka naudojama vaiko poreikiams tenkinti. Augdama S. tetos namuose nepraras jai svarbių ryšių su šeima, nes globėja supranta vaiko biologinės šeimos reikšmę jos gyvenime ir linkusi užtikrinti vaiko ir artimųjų bendravimą. Ž. poros tarpusavio santykiai yra darnūs ir palaikantys, pora turi pozityvios patirties mezgant ir palaikant ilgalaikius ryšius su jiems artimais žmonėmis. Supranta vaiko ryšių palaikymo svarbą. D. su vyru geba bendrauti ir bendradarbiauti tarpusavyje ir su specialistais, galima teigti, kad ji laiku kreipsis pagalbos bei aktyviai bendradarbiaus globotinės labui. Įvertinus turimus D. Ž. gebėjimus, pasirengimą bei jau turimą vaiko globos patirtį, ji yra tinkama globoti S. C. nuolatinėje globoje.
Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis D. Ž. ir kartu su ja gyvenantis sutuoktinis R. Ž. ir jų duktė E. Ž. neteisti. Administracinių nusižengimų registro duomenimis D. Ž. administracine tvarka bausta 2019 m. gegužės 9 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį, tačiau atsižvelgiant į padaryto nusižengimo nepavojingą poveikį ir mažareikšmiškumą, ši aplinkybė nėra reikšminga sprendžiant globėjo paskyrimo klausimą. Administracinių nusižengimų registro duomenimis E. Ž. ir R. Ž. administracine tvarka nebausti.
2019 m. rugsėjo 11 d. medicininiu pažymėjimu Nr. 12 nustatoma, kad D. Ž. vaiką globoti gali.
Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos institucijos prašymą teismas sprendžia, kad D. Ž. atitinka globėjai keliamus reikalavimus, ji faktiškai rūpinasi ir turi galimybę ateityje tinkamai pasirūpinti vaiku S. C., todėl D. Ž. skirtina vaiko S. C. globėja, vaiko gyvenamąją (globos) vietą nustatant globėjos gyvenamosios vietos adresu (CK 3.264 straipsnis, 3.265 straipsnio 1 punktas). Kitų fizinių ar juridinių asmenų, norinčių globoti S. C., nėra.
Jeigu vaikas turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria to turto administratorių (CPK 504 straipsnio 3 dalis). Byloje duomenų, patvirtinančių, kad vaikas S. C. turi turto, nėra, tačiau įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) bei vaiko teisių ir teisėtų interesų gynimo ir apsaugos principus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat siekiant vaiko turtinių interesų tinkamo įgyvendinimo ateityje, S. C. turto administratoriumi skirtina vaiko globėja.
Globėjai ir turto administratorei išaiškintina, kad ji privalo vykdyti pareigas, numatytas CK 3.271 straipsnyje, turi CK 3.272 straipsnyje numatytas teises, už globotinio padarytą žalą ir už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą atsako įstatymo nustatyta tvarka (CK 3.273 straipsnis). Taip pat išaiškintina, kad globotinis neįgyja turtinių teisių į savo globėjo turtą, o globėjas, būdamas vaiko turto administratoriumi, neįgyja turtinių teisių į globotiniui nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 3.276 straipsnis).
CPK 407 straipsnis nustato, kad, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia materialinį išlaikymą vaikui.
Ieškovė prašo priteisti iš G. C. materialinį išlaikymą dukrai S. C. iki jos pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur, pavedant jomis disponuoti globėjui globotinio interesais nuo ieškinio pateikimo dienos.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Pažeidus vieną iš nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnis).
CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
Tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), kuris neturėtų būti mažesnis už bazinės socialinės išmokos dydį (anksčiau – MGL). Tačiau nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 669 nuo 2020 m. sausio 1 d. nustatytas vienos minimalios mėnesio algos dydis – 607 Eur.
Šioje byloje vertinant atsakovės G. C. turtinę padėtį, atsižvelgtina į Užimtumo tarnybos duomenis (b. l. 36), kuriais nustatoma, kad atsakovė Lietuvoje šioje tarnyboje neregistruota, VSDFV duomenimis (b. l. 35) nustatoma, kad G. C. Lietuvoje niekur nedirba. Teismo posėdyje trečiasis asmuo D. Ž. parodė, kad jos sesuo G. C. dirba automobilių „AUDI“ gamykloje, kur ji gali per mėnesį uždirbti iki 3000 Eur, šias aplinkybes ji žino iš savo dukterėčios, kuri taip pat gyvena Vokietijoje. Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad atsakovė G. C. nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo ir kito registruotino kilnojamojo turto neturi. NDNT informacinės sistemos duomenimis (b. l. 37) G. C. nedarbingumo lygis nenustatytas.
Atsakovės G. C. dukra S. C. gyvena globėjos namuose, teismo posėdžio metu trečiasis asmuo D. Ž. patvirtino, kad atsakovė neprisideda prie dukters S. išlaikymo, o S. C. išlaiko globėja D. Ž..
Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Ieškovė vaiko poreikių neįrodinėja. Augančiam vaikui, kuris dabartiniu metu yra 11 metų amžiaus, būtinų daiktų, maisto produktų ar higienos prekių poreikis kiekvieną mėnesį gali būti skirtingas ir prieš metus ar kelis mėnesius pirktų prekių kiekis bei jų asortimentas gali neatitikti šiuo metu esamų vaikų poreikių. Ieškovei pateikti būtinų vaikų poreikių skaičiavimus ir tai patvirtinančius įrodymus šiuo atveju yra sudėtinga, todėl konkrečiu atveju darytina išvada, kad ieškovės prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis objektyviai yra pateisinamas, papildomų įrodymų nereikalauja ir atitinka tokio amžiaus vaikų minimalius poreikius.
Nustatomo išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
Trečiojo asmens D. Ž. parodymais nustatoma, kad G. C. dirba Vokietijoje, jos darbo užmokesčio tikslus dydis teismui nėra žinomas, todėl teismas konstatuoja, kad atsakovė yra jauna, darbinga ir turi galimybę pasirinkti darbo pobūdį, atitinkantį jos sveikatos būklę ir iš darbo gauti pajamų, kad galėtų teikti materialinį išlaikymą vaikui. Duomenų, patvirtinančių, kad atsakovės darbingumo lygis būtų apribotas, byloje nėra. Atsakovė Lietuvos Respublikoje neturi nekilnojamojo turto ir visiškai nusišalinusi nuo vaiko auklėjimo ir išlaikymo, dirbdama darbą Vokietijoje ir gaudama ten darbo užmokestį, net minimaliai neprisideda prie vaiko išlaikymo. Šios aplinkybės patvirtina tik aplaidų atsakovės elgesį, teikiant išlaikymą savo vaikui. Teismas laiko, kad atsakovė G. C. yra jauno amžiaus, gyvendama Vokietijoje, turi pajamų ir yra pajėgi teikti materialinį išlaikymą dukrai, nes atsakovė su vaiku negyvena ir būdama jauno amžiaus gali surasti darbą, kad galėtų išlaikyti savo dukrą.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir į vaiko amžių, jo poreikius bei interesus (specialūs poreikiai nenustatyti), teismas konstatuoja, kad iš atsakovės yra pagrindas priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai S. C., gimusiai (duomenys neskelbtini) po 300,00 Eur (indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui momento 2020 m. balandžio 24 d. iki vaiko pilnametystės (CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniai).
S. C. globėja bei turto administratore paskyrus D. Ž., ji skirtina ir vaikui priteisto materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Teismo sprendimas dalyje dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis, 282 straipsnio 2 dalies l punktas).
Atsakovei G. C. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus 2020 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. (8.2)TP-20-T-2048-6440 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų pagalbos teikimo išlaidų. Šioje byloje abi šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl teismo turėtos bylinėjimosi išlaidos yra apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 99, 259, 260, 263-270, 282, 402, 406, 407, 496, 504 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti G. C., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnametės S. C., gimusiosios (duomenys neskelbtini), asmens kodas: (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Nustatyti nepilnametei S. C., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas: (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.
Paskirti nepilnametės S. C., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas: (duomenys neskelbtini) globėja bei jai priklausančio turto administratore D. Ž., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini).
Nepilnametės S. C., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas: (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos ir gyvenamąją vietą nustatyti su jos globėja D. Ž., asmens kodas: (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės G. C., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnametei S. C., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokant po 300 Eur (tris šimtus eurų) (indeksuojant išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki S. C. pilnametystės.
Pavesti S. C. priteisto materialinio išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti globėjai D. Ž., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) įpareigojant globėją priteistą išlaikymą naudoti išimtinai globotinės interesais.
Iki šio sprendimo įsiteisėjimo S. C., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jo globėja D. Ž., asmens kodas: (duomenys neskelbtini)
Išaiškinti D. Ž., kad ji privalo vykdyti pareigas, numatytas CK 3.271 straipsnyje, turi CK 3.272 straipsnyje numatytas teises, o už nepilnamečių vaikų padarytą žalą ir už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.273 straipsnis). Globotinis neįgyja turtinių teisių į savo globėjo turtą, o globėjas, būdamas nepilnamečio turto administratoriumi, neįgyja turtinių teisių į globotiniui nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 3.276 straipsnis). Turto administratorius turi teisę disponuoti ir vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis.
Sprendimą dalyje dėl motinos valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.