Tauragės apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutė) prokuroro Egidijaus Pankausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Šilutės rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį – 3 mėnesių viešųjų darbų bausme;

2) Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. birželio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – galutine subendrinta 4 mėnesių viešųjų darbų bausme;

3) Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. liepos 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, – galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį visu bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, visu bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, draudžiant visu bausmės vykdymo laikotarpiu lankytis nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, bendrauti ir ieškoti ryšių su ja;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. J. mušdamas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą žmogui:

2. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), D. Z. sėdint ant fotelio, griebė ranka jai už plaukų ir juos patempė, tuo pačiu metu kita ranka griebė jai už kaklo, iš karto po to rankomis nustūmė D. Z. nuo fotelio, dėl to ši griuvo veidu į šalia esančio stalo atbrailą, taip nukentėjusiajai D. Z. padarė muštinę žaizdą ir nosies kaulų lūžimą, ir taip nukentėjusiajai D. Z. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

3. E. J. mušdamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą žmogui:

4. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip du kartus trenkė D. Z. į kairę galvos pusę, po to tempė jos plaukus, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuėjo į kitą kambarį ir rankomis pastūmė D. Z. ant lovos, jai gulinčiai prispaudė kaklą rankomis ir smaugė ją apie sekundę laiko, ne mažiau kaip vieną kartą trenkė D. Z. į dešinę galvos pusę, taip nukentėjusiajai D. Z. padarė kairio skruosto, kairio užausio srities sumušimą, ir taip nukentėjusiajai D. Z. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

5. Kaltinamasis E. J. dėl pareikštų kaltinimų pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val., (duomenys neskelbtini)., sutiko D. Z., pastaroji paprašė jo kartu su ja nueiti į Šilutės miestą apsipirkti, nes tą dieną ji turėjo gauti pašalpą. D. Z. buvo išgėrusi alkoholio, o jis buvo blaivus. Jis sutiko padėti D. Z. ir jie kartu pėščiomis nuėjo iki Šilutės miesto. D. Z. dar nebuvo gavusi pašalpos, todėl jie nuėjo pas jo pažįstamą asmenį, ten gėrė alų. Pas minėtą asmenį jie buvo maždaug nuo (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) val. D. Z. sulaukė SMS žinutės apie gautą pašalpą ir jie nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, ten jis padėjo D. Z. apsipirkti. Jiems apsipirkus, einant parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ link, prie stotelės, D. Z. už kažko užkliuvo, nugriuvo ant cementinio grindinio ir nusibrozdino nosį. Kadangi D. Z. buvo susižalojusi, jis nutarė iškviesti taksi ir jie abu su taksi apie (duomenys neskelbtini) val. grįžo į D. Z. namus, adresu (duomenys neskelbtini). D. Z. namuose buvo jos patėvis, jie visi vartojo alų. Po to jis paprašė D. Z., kad ši duotų jam pinigų, nes jis pirko alų, kurį jie vartojo pas jo pažįstamą asmenį, tačiau D. Z. nesutiko ir tarp jų kilo konfliktas dėl skolos. Po konflikto, D. Z. sėdint ant fotelio, jis ranka griebė jai už plaukų ir juos patempė, taip pat griebė jai už kaklo, po to nustūmė ją nuo fotelio, dėl to ji griuvo veidu į stalą, jai kraujavo iš nosies. Po to jis pasišalino iš D. Z. namų. (duomenys neskelbtini) jis bendravo telefonu su D. Z. ir ši pasiūlė jam atvykti pas ją į namus. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., jis dviračiu atvyko į D. Z. namus, adresu (duomenys neskelbtini)., ten jie kartu su jos patėviu gėrė alų. Jis buvo atsivežęs 3 butelius alaus, iš kurių jie 2 butelius išgėrė. Jis taip pat turėjo 1 butelį degtinės, kurį buvo įsidėjęs į savo „tašę“. Jis nuėjo į tualetą, tačiau grįžęs į kambarį „tašėje“ butelio degtinės neberado. Jis nurodė D. Z. grąžinti degtinę, tačiau ji neprisipažino pastarąją paėmusi. Tarp jo ir D. Z. kilo konfliktas. Jis trenkė D. Z. į galvą, vėliau kitame kambaryje pastūmė ją ant lovos. Tuo metu jis buvo neblaivus, todėl visų aplinkybių nepamena, tačiau pripažįsta, kad galėjo rankomis prispausti D. Z. kaklą ir taip ją palaikyti, vėliau trenkti jai į galvą. Po to jis pasišalino iš D. Z. namų. Gailisi dėl savo veiksmų, D. Z. atsiprašė (b. l. 183-186, 197-199, t. 1; 9-12, t. 2).

6. Be kaltinamojo E. J. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, grindžiamas šiais įrodymais:

7. (duomenys neskelbtini) Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo Š. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, reaguojant į įvykį, (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., atvykus adresu (duomenys neskelbtini), namuose rasta D. Z. ir J. R.. D. Z. nosis kraujavo, nosies gale matėsi plėštinė žaizda. D. Z. teigė, kad (duomenys neskelbtini) d., tikslaus laiko nurodyti negalėjo, Šilutės mieste, tikslios vietos nurodyti negalėjo, ją stumdė E. J.. Dėl minėtų E. J. veiksmų ji nukrito ir susižalojo nosį. Apie (duomenys neskelbtini) val. ji kartu su E. J. taksi automobiliu grįžo į namus. Namuose pastarasis ją sumušė suduodamas rankomis į veidą. Dėl D. Z. neblaivumo (3,10 prom.) tikslių įvykio aplinkybių suprasti nepavyko. J. R. patvirtino, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., D. Z. grįžo namo kartu su E. J.. Namuose E. J. vieną kartą delnu sudavė D. Z. į veidą, dėl to ji nukrito ant grindų. Tada E. J. pasiėmė butelį alaus ir pasišalino. J. R. teigimu, D. Z. grįžus į namus, jos nosis jau buvo sužalota. D. Z. buvo pristatyta į Šilutės ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai, jai nustatyta: galvos smegenų sutrenkimas, krūtinės sumušimas, nosies skalpuota oda, nosies kaulų lūžimas (b. l. 1, t. 1).

8. Nukentėjusioji D. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., prie parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini), ji susitiko su E. J. ir jie kartu nuėjo į Šilutę tam, kad jis padėtų jai apsipirkti. Minėtą dieną ji turėjo gauti pašalpą. Kadangi pinigų ji dar nebuvo gavusi, jie kartu su E. J. nuėjo pas jo pažįstamą, ten gėrė alų. Gavusi žinutę apie suteiktą pašalpą, ji kartu su E. J. apsipirko. Apsipirkę jie ėjo nuo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ link, prie stotelės. Stotelėje E. J. iškvietė taksi. Stotelėje ji stojosi nuo suoliuko, pakreipė koją ir pargriuvo veidu ant šaligatvio. Atsistojusi ji pamatė, kad jai kraujuoja iš nosies srities, ji buvo nusibrozdinusi nosį. Netrukus atvyko taksi ir jie grįžo į jos namus, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo jos patėvis J. R.. Grįžę į jos namus, jie toliau vartojo alkoholį. E. J. norėjo alaus, kurį ji buvo padėjusi atskirai, tačiau ji pastarajam alaus nedavė. Tuomet, jai sėdint ant fotelio, E. J. sugriebė ranka už plaukų, patempė plaukus ir kita ranka griebė jai už kaklo. Tokiais savo veiksmais E. J. sukėlė jai fizinį skausmą, dėl kaklo suspaudimo ji ilgą laiką negalėjo nuryti seilių. Po to E. J. rankomis ją pastūmė, ji trenkėsi galva į stalo atbrailą, jai buvo praskelta nosis, iš jos pradėjo bėgti kraujas. Po to E. J. pabėgo (b. l. 91-94, t. 1).

9. Liudytojas J. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis kartu su savo mirusios sugyventinės dukra D. Z. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)., apie (duomenys neskelbtini) val., D. Z. išėjo į (duomenys neskelbtini) seniūniją atlikti darbų už teikiamą pašalpą. (duomenys neskelbtini)., apie (duomenys neskelbtini) val., D. Z. kartu su E. J. taksi automobiliu grįžo namo, jos nosis kraujavo. Jie abu buvo neblaivūs. Jam esant virtuvėje, prie jo priėjo E. J. ir, ranka paspaudęs sprandą, klausė, kada jis grąžins skolą, nors jis E. J. nebuvo skolingas. E. J. jo nemušė. Jis nuėjo pašerti katinų ir grįžo į kambarį. D. Z. sėdėjo ant fotelio, o E. J. buvo virtuvėje. E. J. pradėjo reikalauti iš D. Z. pinigų ir sudavė jai vieną kartą delnu į veido sritį. Po suduoto smūgio D. Z. palinko fotelyje, tačiau nuo jo nenukrito. Tuomet E. J. rankomis nustūmė D. Z. nuo fotelio ant grindų. D. Z. parkrito tarp fotelio ir sofos. E. J. pagriebė ant grindų buvusį alaus butelį, kažką pasakė ir išėjo iš namų. Jis iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams, E. J. jau nebebuvo. Apie tai, kaip susižalojo nosį, D. Z. jam nepasakojo (b. l. 54-57, t. 1).

10. Liudytojas P. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini). viduryje, tai galėjo būti (duomenys neskelbtini), dirbo taksi vairuotoju ir gavo iškvietimą atvykti į parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę. Jam atvykus, prie jo pribėgo neblaivus vyriškis ir nurodė važiuoti prie stotelės. Stotelėje buvo moteris, jai kraujavo iš nosies, ji buvo neblaivi. Minėta moteris atsisėdo taksi automobilio priekyje, minėtas vyriškis – taksi automobilio gale. Jis girdėjo, kad kelionės metu moteris vyriškiui sakė, jog šis ją mušė, o pastarasis jai atsakė, kad ji griuvo. Jie ginčijosi dėl nosies sužalojimo. Jis juos parvežė į namus, adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 59-60, t. 1).

11. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val., buvo pranešta, kad namuose E. J. mušė pranešėją (b. l. 74-78, t. 1).

12. (duomenys neskelbtini) įvykio apžiūros protokole ir jo prieduose – fotolentelėse užfiksuota įvykio vieta – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini)., kambarys (b. l. 45-50, t. 1).

13. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. G 430/2022(10) nurodyta, kad D. Z. nustatyta muštinė žaizda ir odos nubrozdinimai nosyje, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kurio pobūdžio, remiantis įrašais medicinos dokumentuose, nurodyti kategoriškai nėra galimybės. Medicinos dokumentuose nenustačius duomenų apie kokius nors kitus sužalojimus kitose kūno vietose – plaštakose, dilbiuose, alkūnių sąnariuose, kelių sąnariuose – didesnė tikimybė, kad sužalojimas padarytas ne griuvimo pasėkoje – galimai kontaktuojant su kokiu tai daiktu, kontakto zonoje turėjusiu ribotą paviršių, briauną ir pan. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodytu ar jam artimu laiku. Sužalojimai padaryti vieno smūgio ar trauminio poveikio pasėkoje. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. (b. l. 68-70, t 1).

14. Be kaltinamojo E. J. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, grindžiamas šiais įrodymais:

15. Nukentėjusioji D. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji kartu su savo patėviu J. R. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., dviračiu į jos namus atvyko jos pažįstamas E. J.. Pastarasis atsivežė alkoholinių gėrimų ir ji kartu su E. J. bei J. R. juos vartojo. Jiems vartojant alkoholinius gėrimus, E. J. prašė jos atsiimti policijai pateiktą pareiškimą dėl jo ankstesnio smurtavimo prieš ją, tačiau ji atsisakė tai padaryti. E. J. labai supyko, kad ji nesutiko taikytis ir, staiga atsistojęs nuo fotelio, trenkė jai ne mažiau nei penkis kartus kumščiu per galvą, kelis kartus trenkė rankomis į veido sritį, bandė sugriebti už nosies, kuri buvo susiūta. Tuomet E. J. staiga abejomis rankomis sugriebė jai už kaklo, bandė ją smaugti ir, palaikęs už kaklo, atsitraukė. Tuo metu J. R. išėjo į lauką, paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. E. J. staiga nuėjo į jos miegamąjį ir pradėjo versti daiktus. Ji nusekė pastarajam iš paskos ir paklausė jo apie tai, ką jis daro, kodėl taip elgiasi. Tuomet E. J. staiga sugriebė jai už plaukų, tempdamas nuvertė į lovą ir kumščiais smūgiavo jai į galvą. Nustojęs smūgiuoti, E. J. išėjo iš jos namų, sėdo ant dviračio ir pabėgo, sakydamas, kad jo niekas nepagaus. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ją apžiūrėjo, nustatė sumušimus, suleido vaistų nuo skausmo. Ji atsisakė vykti į ligoninę, nes pirmadienį buvo užsiregistravusi vizitui pas savo šeimos gydytoją. Jai labai skauda veido ir galvos sritį (b. l. 16-27, t. 1).

16. Nukentėjusioji D. Z. papildomos apklausos metu parodė, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., dviračiu į jos namus atvyko jos pažįstamas E. J., jis buvo neblaivus. Pastarasis pasiūlė išgerti ir ji kartu su E. J. bei patėviu J. R. vartojo alkoholį. E. J. sakė, kad jam dingo butelis, pradėjo jo ieškoti. E. J. kambaryje sudavė jai ne mažiau nei du kartus į veidą. Ji nepamena, ar pastarasis jai sudavė delnu ar kumščiu, nežino, kodėl ankstesnės apklausos metu nurodė, kad E. J. trenkė jai penkis kartus. E. J. taip pat tempė jai už plaukų, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Po to E. J. nuėjo į jos kambarį ir pradėjo mėtyti ten buvusius daiktus. Ji neleido pastarajam to daryti. Tada jis rankomis nustūmė ją ant lovos, jai gulint ant lovos, prispaudė jos kaklą rankomis ir palaikė apie sekundę laiko. Tuomet E. J. sudavė jai kumščiu į galvą ir ne mažiau nei kartą į dešinę galvos pusę. Po to E. J. pabėgo. Jos patėvis iškvietė policiją. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ją apžiūrėjo, nustatė sumušimus, suleido vaistų nuo skausmo. Ji atsisakė vykti į ligoninę (b. l. 68-70, t 1).

17. Nukentėjusioji D. Z. papildomos apklausos metu parodė, kad susitaikė su E. J., civilinio ieškinio nereiškia, sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu (b. l. 95-97, t. 1).

18. Liudytojas J. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)., apie (duomenys neskelbtini) val., į namus atvyko pažįstamas E. J.. Pastarasis atsisėdo kambaryje ant fotelio ir užmigo. Pabudęs E. J. susiginčijo su D. Z., jie pradėjo vienas ant kito šaukti. E. J. pašoko nuo fotelio, priėjo prie D. Z., kuri sėdėjo ant kėdės, ir pradėjo ją smaugti. Tada E. J. šiek tiek atleido rankas ir pradėjo ant jos šaukti, po to trenkė jai apie 2-3 kartus delnu per veidą. Tuomet jis (J. R.) pasiėmė savo telefoną ir, išėjęs į lauką, paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Baigęs pokalbį jis ėjo namų link ir pamatė, kaip E. J. išvažiuoja dviračiu (b. l. 108-110, t. 1).

19. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val., buvo pranešta, kad namuose pažįstamas vyras muša pranešėjo J. R. podukrą (b. l. 74-78, t. 1).

20. (duomenys neskelbtini) įvykio apžiūros protokole ir jo prieduose – fotolentelėse užfiksuota įvykio vieta – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini)., kambarys (b. l. 1-36, t. 1).

21. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. G 436/2022(10) nurodyta, kad D. Z. nustatyti kairio skruosto, kairio užausio srities sumušimai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. kumščiu, rankų pirštais ir pan. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodytu ar jam artimu būdu, laiku. Sužalojimai padaryti dviejų smūgių ar trauminių poveikių pasekoje. Vertinant sužalojimų visumą ar kiekvieną sužalojimą atskirai, nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. (b. l. 118-119, t. 1).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

22. Baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis E. J. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis E. J. pripažįsta padaręs nusikaltimus. Jo parodymus patvirtina ir papildo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi baudžiamajame įsakyme aptarti įrodymai. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, nes atitinka šiuose straipsniuose įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėčių požymius.

23. E. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

24. Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Jis su bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

25. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę – E. J. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus žmogaus sveikatai, E. J. teistas 2 kartus (BK 97 straipsnio 6 dalis), BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą už ankstesnes tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, administracine tvarka baustas 1 kartą, registruotas Užimtumo tarnyboje, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad E. J. bausmės tikslai bus pasiekti jam už nusikaltimus numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje paskyrus arešto bausmes.

26. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarytos realiąja sutaptimi, todėl už jas paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir E. J. skirtina subendrinta bausmė – 75 parų areštas.

27. E. J. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, nes jis prisipažįsta kaltu ir baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu.

28. Pagal BK 75 straipsnio 8 dalį, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

29. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Taigi teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos rūšį, kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis)

30. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016). Situacijos, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, teismų praktikoje paprastai vertinamos kaip paneigiančios galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, 2K-228/2010, 2K-171-697/2019 ir kt.). Kadangi baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas šį klausimą, teismai turėtų vadovautis bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018 ir kt.). Kitaip tariant, toks sprendimas turi atitikti BK 41, 54 ir kituose straipsniuose įtvirtintus reikalavimus skiriamai bausmei. Taigi, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-179-693/2017, 2K-244-976/2021 ir kt.).

31. Vertindamas bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste, teismas pažymi, kad kaltinamasis E. J. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas kaltinamasis E. J. teistas 2 kartus, BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą už ankstesnes tokio pobūdžio nusikalstamas veikas. Taigi ankstesniais teismų sprendimais paskirtos bausmės E. J. teigiamos įtakos neturėjo, jis nepasitaisė, žinodamas apie gresiančius teisinius padarinius už įstatymo pažeidimus, padarė naujas tyčines nusikalstamas veikas.

32. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, kaltinamąjį ir jo padarytas veikas apibūdinančių bylos duomenų visuma nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad E. J. paskirtos bausmės tikslai galėtų būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo.

33. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 129,71 Eur žalos, atsiradusios dėl D. Z. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo. (duomenys neskelbtini) vyresniosios tyrėjos nutarimu Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pripažinta civiline ieškove. Kaltinamasis E. J. atlygino Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą, Klaipėdos teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio atsisakė, todėl civilinis procesas dėl 129,71 Eur turtinės žalos atlyginimo nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, teismas,

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

E. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti E. J. subendrintą bausmę – 75 (septyniasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimt) parų areštą.

E. J. ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Lietuvos kalėjimų tarnyba. Lietuvos kalėjimų tarnybos kontaktai: L. S. g. 1, LT-10312 Vilnius, tel. (8 5) 271 9003, el. p. kaldep@kaldep.lt.

Bausmės pradžią E. J. skaičiuoti nuo jo atvykimo atlikti arešto bausmę dienos, o jam neatvykus – nuo sulaikymo dienos.

Civilinį procesą pagal Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl 129,71 Eur turtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo E. J. nutraukti.

Kaltinamasis turi teisę, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų, nuo šio įsakymo įteikimo dienos, paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.