Tauragės apylinkės teismo nutartis

2026-04-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-13-733/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-04-01
Bylos Nr.
eII-13-733/2026
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00076-2025-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Robertas Povilaitis
Pažeidėjas
N. F.
Advokatai
Valdas Andrijauskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-13-733/2026 Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00076-2025-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.1; 16.11.9.2; 21.10.4.
(S)TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 1 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Robertas Povilaitis,sekretoriaujant Dovilei Benediktavičienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam N. F. ir jo įgaliotam atstovui Valdui Andrijauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto N. F. įgalioto atstovo advokato Valdo Andrijausko skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025-09-08 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-3178-2025 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo arba nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – Institucija) 2025-09-08 nutarimu (toliau ir – nutarimas) N. F. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirta 150 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 25 Eur bauda, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta 25 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, N. F. skirta galutinė 150 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.

N. F. nubaustas už tai, kad 2025-08-24, 17 val. 06 min., Šilutės rajono sav., Žemaičių Naumiesčio mstl., Laisvės g., jis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo elektrinį mopedą Citycoco EB-X10, kuris neįregistruotas nustatyta tvarka, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 16 punkto, be kita ko, nustatančio, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, 226 punkto, nustatančio, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu, reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patraukto N. F. (toliau ir – pareiškėjas) įgaliotas atstovas advokatas Valdas Andrijauskas (toliau ir – pareiškėjo atstovas) skundu prašo panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą Institucijos 2025-09-08 nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukti, nesant pastarojo veikoje administracinių nusižengimų, numatytų ANK 424 straipsnio 3 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje, požymių, priteisti pareiškėjui iš Institucijos advokato išlaidas, o konstatavus, kad administracinės teisės pažeidimas vis tik padarytas buvo, pakeisti Institucijos 2025-09-08 nutarimą ir neskirti pareiškėjui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, bei panaikinus baudą, skirti įspėjimą.

Šalies argumentai

Nurodo, kad nutarime nurodomą elektrinę mikrojudumo priemonę pareiškėjui nupirko tėvai. Tiek ją perkant pardavėjas, tiek nuvykus į AB „Regitra“, jos darbuotojai jiems paaiškino, kad valdyti šią transporto priemonę teisės vairuoti, atlikti techninę apžiūrą ir drausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu nereikia. Vadinasi, perkant transporto priemonę, buvo suklaidintas. Pareiškėjas jį 2025-08-24 sustabdžiusiems policijos pareigūnams nurodė, kad elektrinės mikrojudumo priemonės - elektrinio mopedo Citycoco EB-X10 galia 1 kW, o maksimalus greitis 25 km/h.

N. F. šiuo metu tėra vos (duomenys neskelbtini) metų. Jis yra (duomenys neskelbtini), savarankiškų pajamų neturi ir dar greit neturės, tad akivaizdu, kad neturi galimybių susimokėti baudos, tokiu atveju realiai priimtas nutarimas neįvykdomas. Pareiškėjas anksčiau jokių administracinių nusižengimų nėra padaręs. Jei paaiškėtų, kad minėtą transporto priemonę būtina registruoti, drausti ir turėti teisę ją vairuoti, pareiškėjas artimiausiu metu planuoja lankyti mokymo kursus ir įgyti atitinkamą vairavimo teisę. Taip pat ją įregistruos nustatyta tvarka, tačiau teisės vairuoti atėmimas gerokai nutolins jam tokių mokymo kursų lankymą ir teisės vairuoti įgijimą.

Taip pat nurodo, kad jeigu nurodomas transporto priemonės pardavėjas pareiškėją ir jo tėvus suklaidino ar netgi apgavo, tokiu atveju jis sutinka ir pripažįsta, kad padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, tačiau tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos, o kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Mano, kad šiuo konkrečiu atveju administracinės nuobaudos tikslai (nubaudimas ir prevencija), įtvirtinti ir ANK 22 straipsnyje, galėtų būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis negu nustatyta ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Nėra jokių pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Dėl jo veiksmų neigiamų pasekmių nekilo, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ar sveikatai, jis nepažeidė kitų KET reikalavimų. Toks pareiškėjo nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemiškas elgesys, kuris jam nėra būdingas ar dėsningas. Teisė vairuoti kelių transporto priemones jam ypač reikalinga, nes gyvena kaimiškoje vietovėje (duomenys neskelbtini), lanko (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), o autobusai važinėja retai. Supranta, kad vien neigiamas pasekmių poveikis asmens kasdieninei buičiai, darbui ar jo šeimos interesams savaime negali būti laikoma pagrindu skirti švelnesnę nei įstatymas numato nuobaudą, nes tai yra natūrali asmens neteisėto elgesio pasekmė ir darydamas nusižengimą asmuo prisiima atsakomybę už tokių pasekmių atsiradimą. Visgi, šiuo konkrečiu atveju administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net šešių mėnesių terminui pareiškėjui sukeltų aiškiai neproporcingai didelius nepatogumus ir taptų aiškiai perteklinis. Pareiškėjas neignoruoja eismo saugumo reikalavimų, visuomet laikosi teisės aktuose nustatytų elgesio taisyklių, neturi neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas.

Pareiškėjui pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskyrus administracinio poveikio priemonės bei paskyrus mažesnę nei minimali sankcijoje numatyta piniginė bauda, visiškai būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, nes jis vis tiek patirs ir jau patiria neigiamas pasekmes, susijusias su padarytu teisės pažeidimu, įskaitant piniginę sankciją, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį. Šiuo atveju net minimalios ANK 424 straipsnio 7 dalies sankcijose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas yra neproporcingas pareiškėjo asmenybės bei padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir tokiu būdu būtų pasiektas tik vienintelis administracinės nuobaudos skyrimo tikslas - perteklinis nubaudimas.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad nutarime kelia nuostabą aplinkybė, jog transporto priemonė buvo patikrinta pagal modelį. AB „Regitra“ buvo paaiškinta, kad šios transporto priemonės registruoti nereikia, reiškia nereikia ir techninės apžiūros. Sutinka, kad transporto priemonė turi būti draudžiama civilinės atsakomybės draudimu. Šioje situacijoje AB „Regitra“ davė abstraktų atsakymą, nenurodydama, kad ši priemonė turėjo būti registruota. Kiekviena abejonė turi būti aiškinama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Prašo panaikinti nutarimo dalį dėl teisės vairuoti neturėjimo ir transporto priemonės įregistravimo, atsisako skundo dalies dėl civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Skiriant baudą, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytas nuostatas.

Pareiškėjas 2026-01-19 teismo posėdyje paaiškino, kad jį sustabdžius, policijos pareigūnai prašė vairuotojo pažymėjimo, jo asmens dokumento, bet abiejų jis neturėjo. Po to paprašė nulipti nuo motorolerio ir iškviesti tėtį. Transporto priemonę jiems grąžino. Policijos pareigūnai klausė apie transporto priemonės registraciją. Jis policijai pateikė transporto priemonės techninius duomenis. Policijai jie netiko. Toliau viską aiškinosi tėvai. Nutarimas buvo priimtas, kad jis važiavo be vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonė buvo neregistruota ir be draudimo. Nežinojo, kad šiai transporto priemonei reikalinga registracija. Tėvai lyg po įvykio buvo nuvažiavę į AB „Regitra“ ir jiems pasakė, kad registruoti jos nereikia. Transporto priemonę šeima turi tris metus. Buvo anksčiau stabdę policijos pareigūnai, bet niekada nėra sakę, kad reikia teisės ją vairuoti ar registruoti ją.

Liudytojas B. F. 2026-01-19 teismo posėdyje paaiškino, kad sūnus N. važiavo su elektriniu paspirtuku - dviračiu. Jis buvo pirktas šeimai. Norėjo pirkti būtent tokį, kad nereikėtų teisių jį vairuoti. Parduotuvėje domėjosi -pardavėjas paaiškino, kad jo registruoti nereikia. Gavo čekį, garantinį lapą ir transporto priemonės techninius duomenis. Po šio įvykio nuvažiavo su visais dokumentais į AB „Regitra“, kur jam pasakė, kad jis neregistruojamas ir jokių dokumentų jam nedavė. Kadangi ji neregistruojama, todėl ir nedraudė. Policijai nuvežus sūnaus pasą ir transporto priemonės techninius duomenis, pareigūnai paaiškino, kad tai yra mopedas - pagal jų išmatavimus (aukštį).

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į skundą prašo jo netenkinti ir Institucijos 2025-09-08 nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - SEAKĮ) 2 straipsnio 74 dalyje nustatyta, jog transporto priemonė – priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius, savaeiges mašinas ir eismui ne keliais skirtas transporto priemones. Vadovaujantis SEAKĮ 2 straipsnio 31¹ dalimi, elektrinė mikrojudumo priemonė – vienam asmeniui važiuoti skirta elektra varoma transporto priemonė (elektrinis paspirtukas, elektrinė riedlentė, elektrinis balansinis vienratis, riedis ir pan.), kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, o sėdimosios vietos, jeigu ji įrengta, atskaitos taško aukštis ne didesnis kaip 540 mm. Jei transporto priemonė neatitinka bent vieno iš šių požymių, ji negali būti laikoma elektrine mikrojudumo priemone. SEAKĮ 2 straipsnio 33 dalyje numatyta, mopedas – dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), ar triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog N. F. vairuotos transporto priemonės didžiausias maksimalus greitis 57 km/h, įrengtos dvi sėdimos vietos, tai yra transporto priemonė skirta važiuoti ne vienam asmeniui, sėdynės aukštis 700 mm., transporto priemonės masė 70 kg. Pagal byloje esančias N. F. vairuotos transporto priemonės fotonuotraukas akivaizdu, kad transporto priemonė savo konstrukcija nepanaši į elektrinę mikrojudumo priemonę, nes yra dviejų ratų, turi elektrinį variklį, dviejų sėdimų vietų, kurių aukštis 700 mm, didžiausias išmatuotas greitis didesnis negu 25 km/h (išmatuotas greitis 57 km/h), todėl ši transporto priemonė negali būti laikoma elektrine mikrojudumo priemone. Taip pat nurodytos transporto priemonės pardavimo skelbimuose įvairiose interneto svetainėse nurodoma, kad šios transporto priemonės maksimalus greitis yra 45 km/h, greitis, įjungus ribotuvą – 25 km/h. Pažymi, kad pagal SEAKĮ 2 straipsnio 33 dalyje nurodytus kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kad transporto priemonė yra mopedas, yra nurodoma tik maksimali transporto priemonės variklio (vidaus degimo, ar elektros variklio) galia, o minimali variklio galia nenurodoma. Taigi, vadovaujantis SEAKĮ nuostatomis, jei transporto priemonė neatitinka bent vieno iš požymių, pagal kuriuos transporto priemonė būtų priskiriama elektrinės mikrojudumo priemonės kategorijai, ji negali būti laikoma elektrine mikrojudumo priemone.

Nurodo, kad remiantis Lietuvos Transporto saugos administracijos direktoriaus 2008-12-02 įsakymo Nr. 2B-479 „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų patvirtinimo“ 5.6 punktu, L1? klasė – mopedas – dviratė transporto priemonė, kurios maksimalus konstrukcinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h ir vidaus degimo variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ arba maksimalus elektros variklio galingumas ne didesnis kaip 4 kW. Pažymi, kad pagal aptartą teisinį transporto priemonių klasifikavimo reglamentavimą, N. F. vairuota transporto priemonė klasifikuojama kaip mopedas ir priskiriama L?? klasei, kadangi didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h, didžiausioji galia ne didesnė kaip 4 kW ir tokią transporto priemonę vairuoti galima turint AM arba aukštesnės kategorijos teisę bei tokia transporto priemonė turi būti registruojama, draudžiama transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei turi būti atlikta techninė apžiūra. Iš AB „Regitra“ duomenų bazės matyti, jog N. F. neturi teisės vairuoti jokios motorinės transporto priemonės, todėl jis dalyvavo viešajame eisme, vairuodamas transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisės vairuoti nėra įgijęs. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad visos transporto priemonės, kurių didžiausias grynasis svoris yra daugiau kaip 25 kg, o didžiausias projektinis greitis didesnis kaip 14 km/h, privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. N. F. vairuota transporto priemonė patenka į kategoriją transporto priemonių, kurios privalo būti apdraustos pagal nurodyto įstatymo nuostatas.

Šalies argumentai

Dėl skundo reikalavimo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, nurodo, kad įvertinus bylos medžiagą ir susipažinus su N. F. įgalioto atstovo advokato Valdo Andrijausko pateikta skunde informacija, Institucija mano, jog aplinkybių, dėl kurių turi būti taikoma ANK 34 straipsnio 6 dalis, šioje byloje nėra. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios švelnesnės administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Numatant griežtas sankcijas už aptariamo pobūdžio pažeidimus, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Privatus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeimyniniais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. Pagal SEAKĮ, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. O šiuo konkrečiu atveju vairavimas neturint teisės vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemones, kurioms reikia specialių įgūdžių, yra labai pavojingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Skunde N. F. atstovas nepateikė jokių išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis šioje byloje jam galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nes skunde nurodomas svarbiomis laikytinas aplinkybes gali pateikti beveik kiekvienas administracinės atsakomybės stengiantis išvengti ar bandantis ją sušvelninti asmuo, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Institucijos nuomone, N. F. paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė individualizuotos tinkamai, atitinkančios padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl prašo nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Atsiliepimas

Institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, tačiau jos atstovas į posėdį neatvyko. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnis, 639 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies. Nutarimas naikintinas, byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė paskirtos pagal įstatymus, ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarkos, o nutarimo turinys atitinka ANK 618 straipsnio reikalavimų. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 567 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, <...> institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Tiriant administracinio nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, turi būti nurodoma ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė. Pažymėtina, kad aptariami duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo padarymo laiką, esmę ir pažeistus teisės aktus, nustatančius atsakomybę, – yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek teisingai nustatyti administracinę atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, tiek taikyti ANK 39 straipsnio nuostatas, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnio 2 dalies 3 - 5 punktuose ir kituose ANK straipsniuose numatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019, 2AT-11-628/2020, 2AT-33-511/2023).

ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje priimtame nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.

Nagrinėjamu atveju N. F. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, 415 straipsnio 1 ir 2 dalis.

Institucija, patraukdama pareiškėją administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, kvalifikavo pareiškėjo vairuotą transporto priemonę kaip elektrinį mopedą, kuris privalo būti apdraustas privalomuoju transporto priemonių draudimu, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjo įgaliotas atstovas teigia, kad N. F. vairavo ne mopedą, o elektrinę mikrojudumo priemonę, kurios galia neviršija 1000 W, o maksimalus greitis – 25 km/h.

Iš 2025-08-24 administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jis surašytas N. F. dėl to, jog 2025-08-24, 17 val. 06 min., Šilutės r. sav., Žemaičių Naumiesčio mstl., Laisvės g., šis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo elektrinį mopedą (duomenys neskelbtini), kuris neįregistruotas nustatyta tvarka ir neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pažeidė KET 16 ir 226 punktų reikalavimus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ANK 424 straipsnio 3 dalyje, 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Iš N. F. pateiktos Garantinės pažymos matyti, kad 2022-11-19 įsigyta prekė - elektrinis paspirtukas Citycoco EB-X10 su dviem baterijomis.

Byloje pateikti transporto priemonės, kuri pagaminta 2022 metais, kurios modelio numeris EB-X10, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), galia 1000 W, du dokumentai - viename jų nurodyta, kad tai Citycoco elektrinis dviratis, kurio techninės savybės: įkrovimo laikas 6-12 val., važiavimo atstumas iki 60 km, maksimali apkrova 200 kg, maksimalus greitis iki 25 km/h, maksimalus sukimo momentas 95 n/m, o charakteristikoje: ratų dydis 8/10/12 colių, stabdžių tipas – diskiniai stabdžiai, pagaminimo medžiaga – metalas, svoris 70 kg, dydis 200x35x115 cm, sėdynės aukštis 70 cm, baterija 60V 20 AH baterija. Kitame dokumente nurodyta, kad tai Citycoco elektrinis paspirtukas, kurio techninės savybės: įkrovimo laikas 6-8 val., važiavimo atstumas 25-60 km, maksimali apkrova 200 kg, maksimalus greitis iki 25 km/h, maksimalus sukimo momentas 95 n/m, o charakteristikoje: stabdžių tipas – diskiniai stabdžiai, pagaminimo medžiaga – metalas, svoris 70 kg, dydis 170x35x75 cm, sėdynės aukštis 70 cm, baterija 60V 20 AH ličio baterija.

Akivaizdu, kad byloje pateikti du tos pačios transporto priemonės (kuri pagaminta 2022 metais, kurios modelio numeris EB-X10, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini)) dokumentai, tačiau juose skiriasi ne tik šios transporto priemonės pavadinimas (viename - elektrinis dviratis, kitame - elektrinis paspirtukas), tačiau ir jos savybės - įkrovimo laikas, važiavimo atstumas, netgi dydis. Byloje neargumentuota, kodėl pateikti du tos pačios transporto priemonės skirtingi dokumentai bei kuriuo remtasi, priimant nutarimą.

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“ (toliau - Asociacija) 2026-02-17 raštu Nr. 53, atsakydama į Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026-01-21 paklausimą Nr. ell-13-733/2026, nurodo, kad Asociacijos kompetencija apima motorinių transporto priemonių ir jų priekabų (L, M, N ir O klasių transporto priemonių, galingųjų keturračių, kurių projektinis greitis yra didesnis kaip 25 km/h), kurios nustatyta tvarka įregistruotos arba ketinamos įregistruoti Lietuvos Respublikoje privalomąją techninę apžiūrą, t. y. transporto priemonių techninės būklės tikrinimą, siekiant užtikrinti, kad jas saugu naudoti viešajame eisme ir jos atitinka nustatytus techninius ir aplinkosaugos reikalavimus, bei su technine apžiūra susijusių duomenų tvarkymą, tačiau Asociacija nėra įgaliota aiškinti teisės aktų nuostatas ar spręsti transporto priemonių patvirtinimo klausimus. Be to, nurodė, kad Asociacija pagal kompetenciją negali (neturi juridinės teisės) spręsti rašte išdėstytų klausimų, susijusių transporto priemonės konstrukcijos įvertinimu ir dalyvavimo viešajame eisme sąlygų nustatymu.

AB „Regitra“ 2026-03-04 raštu Nr. S-3044 į Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026-02-23 paklausimą Nr. ell-13-733/2026 dėl transporto priemonės klasifikavimo ir registracijos, be kita ko, atsakė, jog transporto priemonės įregistruojamos Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre (toliau – Registras), jei atitinka visas sąlygas numatytas Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punkte. Transporto priemonės techniniai duomenys Registre tvarkomi pagal pareiškėjų pateiktus transporto priemonės kilmės ir (ar) patvirtinimo dokumentus, nurodytus Taisyklių 42 ir 43 punktuose. Transporto priemonės kilmės ir (arba) patvirtinimo dokumentuose turi būti nurodyta konkreti transporto priemonės kategorija. Registro objektai yra M, N, O, L ir galingojo keturračio kategorijos transporto priemonės. Pažymi, kad AB „Regitra“ be pateiktų transporto priemonės kilmės ir (arba) patvirtinimo dokumentų negali atsakyti į užduotus klausimus kokiai kategorijai priskiriama pareiškėjo vairuota transporto priemonė Citycoco EB-X10, ar ji yra Registro objektas, ar gali dalyvauti viešajame eisme. Įregistruoti transporto priemonių negali tie pareiškėjai, kurie negali pateikti Taisyklėse nurodytų turimos transporto priemonės kilmės ir (ar) patvirtinimo dokumentų. Atkreipia dėmesį į tai, kad AB „Regitra“ nėra įgaliota institucija nustatinėti transporto priemonių kategorijų, transporto priemonės techninių duomenų. Siekiant tiksliai ir visapusiškai nustatyti, kokiai kategorijai priskiriama minėta transporto priemonė, rekomenduoja ją tiesiogiai pateikti techninės ekspertizės įmonės įvertinimui. Kelių transporto priemonėms technines ekspertizes atliekančių įmonių sąrašas yra skelbiamas Lietuvos transporto saugos administracijos interneto svetainėje.

SEAKĮ 2 straipsnio 31¹ punkte nurodyta, kad elektrinė mikrojudumo priemonė – vienam asmeniui važiuoti skirta elektra varoma transporto priemonė (elektrinis paspirtukas, elektrinė riedlentė, elektrinis balansinis vienratis, riedis ir pan.), kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, o sėdimosios vietos, jeigu ji įrengta, atskaitos taško aukštis ne didesnis kaip 540 mm.

SEAKĮ 2 straipsnio 33 punkte nurodyta, kad mopedas – transporto priemonė, kurios vairavimas ir inkriminuotas N. F., yra dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), ar triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).

Akivaizdu, kad šiuo atveju aktuali pirmoji mopedo sąvokos apibrėžtis, t. y. dviratės motorinės transporto priemonės kriterijai: 1) didžiausiasis projektinis greitis ir; 2) didžiausioji naudingoji galia, esant elektros varikliui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje byloje Nr. 2AT-43-495/2023 nurodyta, kad atribojant transporto priemones, yra reikšmingi du techniniai parametrai – 1) vidaus degimo variklio darbinis tūris arba variklio didžiausioji naudingoji galia; 2) didžiausiasis projektinis greitis.

Aptariant transporto priemonės didžiausią naudingąją galią, iš byloje pateiktų transporto priemonės Citycoco EB-X10 duomenų matyti, kad jos galia 1000 W, taigi atitinka transporto priemonės – mopedo, didžiausios naudingosios galios, esant elektros varikliui – ne didesnės kaip 4 kW (kilovatų), kriterijų.

Nepaisant vieno nustatyto ir aptarto kriterijaus atitikties mopedo, kaip transporto priemonės rūšies, kategorijai, būtina neginčytinai nustatyti ir kitą – didžiausio projektinio greičio, kuris turi būti didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h, reikalavimą, keliamą priemonės pripažinimui mopedui, kadangi SEAKĮ 2 straipsnio 33 punkte nurodyti kriterijai nėra alternatyvaus pobūdžio.

Byloje pateiktose transporto priemonės Citycoco EB-X10 techninėse savybėse nurodyta, kad maksimalus greitis – 25 km/h, tuo tarpu mopedo - dviratės motorinės transporto priemonės didžiausiasis projektinis greitis turi būti didesnis kaip 25 km/h, t. y. 26 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h.

Institucija nutarime nurodo, kad transporto priemonė Citycoco EB-X10 skirta važiuoti dviem asmenims (įrengtos dvi sėdimos vietos), įrengtos sėdynės atskaitos aukštis yra didesnis kaip 540 mm – 700 cm, todėl tokia priemonė yra mopedas. Be to, nurodoma, kad patikrinus pagal modelį, charakteristikoje aprašoma, kad galimas maksimalus mopedo greitis 45 km/h, todėl vairuojant tokią transporto priemonę reikalinga AM kategorija ir tokia transporto priemonė turi būti registruojama, su pritvirtintu valstybinio numerio ženklu, turi būti atlikta privalomoji techninė apžiūra, valdytojai apsidraudę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Byloje pateiktos pareiškėjo vairuotos transporto priemonės nuotraukos: dviejose nufotografuotas ekranas, kuriame matomas nurodytas greitis - 37 km/h ir 57 km/h, tačiau byloje nenustatyta kokiomis aplinkybėmis užfiksuotas šis greitis, nėra duomenų apie atliktą techninę ekspertizę, kuri nustatytų konstrukcinę galimybę viršyti 25 km/h, t. y. paneigtų minėtos transporto priemonės Citycoco EB-X10 techninėse savybėse deklaruojamą didžiausią projektinį greitį bei neargumentuota, kodėl Institucija remiasi galimai didžiausiu faktiniu (maksimaliu) transporto priemonės greičiu, o ne SEAKĮ nustatytu reikalavimu būtent dėl didžiausio projektinio greičio, kas nėra tapatu. Institucija, nutarime nurodydama, kad patikrinus pagal modelį, charakteristikoje aprašoma, kad galimas maksimalus mopedo greitis 45 km/h, nenurodė šio informacijos šaltinio.

Projektinis greitis laikomas konstrukciniu parametru, kuriam transporto priemonė yra suprojektuota būti saugi, stabili ir techniškai patikima, t. y. susijęs su saugia eksploatacija, ir šis parametras nustatomas įvertinus eilę kriterijų, kaip pavyzdžiui, variklio galią ir maksimalias apsukas, stabdžių efektyvumą, padangų leistiną greitį ir t.t. Taigi, projektinį greitį pirmiausiai nustato transporto priemonės gamintojas, ir būtent atsižvelgiant į visus transporto priemonės techninius parametrus, o ne į vieną – didžiausią išvystomą važiavimo greitį, todėl dar kartą akcentuotina, jog projektinis greitis nėra ir negali būti prilyginamas važiavimo greičiui ir (ar) maksimaliam transporto priemonės greičiui.

Taip pat byloje pateiktos pareiškėjo vairuotos transporto priemonės nuotraukos, vienoje kurių kurioje matomas sėdynės ar daiktadėžės aukščio matavimo fragmentas – liniuotė ties 80 cm. Kitoje jų matyti visos transporto priemonės vaizdas ir užfiksuotas matavimas nuo žemės iki sėdynės ar daiktadėžės viršaus – liniuotė ties 78 cm. O nutarime, minėta, nurodyta, kad sėdynės aukštis yra 700 mm. Institucija nepagrindžia matavimų atlikimo metodikos, t. y. nuo kurio taško iki kurio turi būti matuojama.

Be to, byloje pateiktuose transporto priemonės Citycoco EB-X10, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), dokumentuose nenurodyta, kad pareiškėjo vairuotoje transporto priemonėje įrengtos dvi sėdimos vietos. Iš byloje esančių jos nuotraukų teismui kyla abejonių ar ši transporto priemonė turi dvi sėdimąsias vietas, ar vieną sėdimąją vietą ir daiktadėžę, ir jei taip - ar transporto priemonės konstrukcija leidžia sėdėti ant jos.

Byloje taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad transporto priemonės techninės charakteristikos lentelėje būtų nurodyta transporto priemonės klasifikacija, remiantis Lietuvos Transporto saugos administracijos direktoriaus 2008-12-02 įsakymo Nr. 2B-479 „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų patvirtinimo“, nesikreipta į kompetentingas institucijas dėl jos nustatymo, nesiaiškinta ar jai išduotas atitikties liudijimas (sertifikatas), nesikreipta techninės ekspertizės įmonės įvertinimui, kokiai kategorijai priskiriama minėta transporto priemonė. Atsakymas į šiuos klausimus lemia tiek tinkamą N. F. padarytų pažeidimų kvalifikavimą, tiek jam taikytinos administracinės atsakomybės apimtį.

Taigi, administracinio nusižengimo byloje nesant pakankamai neabejotinų duomenų, leidžiančių N. F. vairuotą transporto priemonę identifikuoti elektriniu mopedu, t. y. būtent ta transporto priemone, dėl kurios vairavimo aplinkybių ir pareikštas administracinis kaltinimas, asmuo negali būti pripažintas kaltu dėl inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas (administraciniai nusižengimai) galėjo būti padarytas (padaryti), nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, Nr. 2AT-43-2014, Nr. 2AT-3-976/2015, Nr. 2AT-27-976/2015 ir kt., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-693/2018, Nr. 2AT-9-976/2020, Nr. 2AT-20-719/2024, Nr. 2AT-48-697/2024).

Teismo vertinimu, Institucijos 2025-09-08 nutarimas nėra pakankamai motyvuotas ir galimai padarytų pažeidėjui inkriminuotų administracinių nusižengimų esmė nei administracinio nusižengimo protokole, nei Institucijos 2025-09-08 nutarime nėra atskleista.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, neturi galimybės kaltinime nurodytų aplinkybių iš esmės keisti, papildyti naujomis ar suformuluoti kaltinimą. Institucijos pareiga tiksliai apibrėžti kaltinimo ribas ir tinkamai suformuluoti kaltinimus pagal kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai. Šios pareigos neįvykdymas pažeidžia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, atimdamas teisę tinkamai apsiginti nuo pareikštų kaltinimų.

Taigi, toks Institucijos surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas administracinio nusižengimo byloje negali būti pripažįstami kaip atitinkantys ANK 609 straipsnio 1 dalyje ir 618 straipsnio 2 dalyje nurodytus administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo turiniui keliamus reikalavimus. Institucijos nutarime konstatuota pareiškėjo kaltė, bet neatskleistas jų turinys ir nepateiktas visapusiškas įrodymų vertinimo taisykles atitinkantis į bylą surinktų įrodymų įvertinimas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinio nusižengimo protokolas savaime nėra joks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę pagrindžiantis įrodymas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad N. F. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir nutarimas priimtas, neatlikus išsamaus administracinių nusižengimų tyrimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje aukščiau paminėtos aplinkybės, kurios yra reikšmingos bylai visapusiškai ištirti ir teisingam sprendimui priimti, nagrinėjant šią bylą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnui, nebuvo ištirtos, nors reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, ir motyvuotai įvertintos, o pareigūnas, priimdamas nutarimą šioje administracinio nusižengimo byloje, pažeidė iš ANK 567 straipsnio 1 dalies, 569 straipsnio 4 dalies, 609 straipsnio, 618 straipsnio kylančius reikalavimus. Šie pažeidimai yra esminiai procesiniai pažeidimai, nes neužtikrino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises į gynybą ir teisingą procesą, sutrukdė visapusiškai, objektyviai ištirti bylą, priimti motyvuotą nutarimą. Taigi, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025-09-08 administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-3178-2025, kuriuo N. F. pripažintas kaltu pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskiriant jam galutinę 150 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas, o administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinių nusižengimų tyrimą - Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, dėl kitų N. F. skundo argumentų, susijusių su jo kaltės ir/arba jam paskirtos nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimais, nepasisakoma.

Administracinio nusižengimo bylą grąžinus institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinių nusižengimų tyrimą, nesprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo atstovo prašymo priteisti N. F. 300 Eur jo patirtų išlaidų advokato Valdo Andrijausko paslaugoms apmokėti pagal 2026-03-16 grynųjų pinigų priėmimo kvitą LAA Nr. 1247412.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 ir 6 dalimis,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto N. F. įgalioto atstovo Valdo Andrijausko skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025-09-08 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-3178-2025, kuriuo N. F. pripažintas kaltu pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskiriant jam galutinę 150 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams, ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, - Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėjas Robertas Povilaitis