Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.1.8.1; 1.1.8.9.2; 1.1.10.1; 1.1.10.2.1; 1.2.14.3.2.1; 1.2.14.10.2.1; 2.4.6.1

2024 m. vasario 7 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo N. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, taip pat pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir N. A. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir N. A. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. liepos 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 parų arešto bausme, prie griežtesnės 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės arešto bausmės, ją pakeitus į laisvės atėmimą – t. y. vieną mėnesį, ir N. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams.

Civilinio ieškovo UAB ,,Ukmergės autobusų parkas“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš nuteistojo N. A. civilinio ieškovo naudai 449,56 Eur nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš nuteistojo N. A. civilinio ieškovo naudai 207,14 Eur nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš nuteistojo N. A. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 1 703,39 Eur turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, palūkanas pradedant skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios M. V. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies ir priteista iš N. A. 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteista iš nuteistojo N. A. valstybės naudai 266,67 Eur išlaidų suma dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos, suteiktos nukentėjusiajai M. V.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. N. A. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį už tai, kad pasikėsino apiplėšti įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis 2023 m. balandžio 7 d. apie 22.30 val., turėdamas tikslą neteisėtai užvaldyti svetimą turtą, panaudojęs apgaulę, įsibrovė į nukentėjusiosios M. V. butą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. nukentėjusiajai M. V. atidarius buto duris pasakė, kad M. V. anūkas pateko į bėdą ir anūkui reikia pinigų, po ko užėjo į buto koridorių, iš vidaus užrakino buto duris ir iš nukentėjusiosios M. V. reikalavo pinigų, kurių iš nukentėjusiosios negavęs, paėmė prieškambaryje ant spintelės buvusią nukentėjusiosios piniginę, o neradęs joje pinigų ir kilus tarp jo ir nukentėjusiosios M. V. konfliktui, kai nukentėjusioji bandė jį iš buto išvaryti, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai M. V. į veidą, ko pasėkoje nukentėjusioji parkrito ant grindų, tokiu būdu M. V. padarė kraujosruvas kairės akiduobės srityje, smakre, kairiajame kelyje, kairės čiurnos srityje, nosies kaulų ir pertvaros lūžimą su poslinkiu, kairiųjų kulkšnių ir kairiojo blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžimus su pėdos panirimu, tai yra padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, po ko nukentėjusiajai M. V. pradėjus šauktis pagalbos, jis savo nusikalstamų veiksmų nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes į buto duris pradėjo belstis nukentėjusiosios kaimynai, tokiu būdu N. A., įsibrovęs į patalpą ir panaudojęs fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiajai M. V. priklausantį turtą – pinigus.

2. Taip pat N. A. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent: jis 2023 m. balandžio 12 d. apie 02.00 val. prie Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos, esančios Vaižganto g. 44, Ukmergėje, tyčia metė akmenį į ant mokyklos sienos prie valgyklos tarnybinio įėjimo buvusį kiemo apšvietimui skirtą prožektorių, 57,70 Eur vertės, tyčia nulaužė ant mokyklos sienos pritvirtintą vaizdo stebėjimo kamerą „4MP Hikvision IP“, 149,44 Eur vertės, ir ją išmetė, tokiais savo veiksmais sunaikino svetimą, t. y. Ukmergės Dukstynos pagrindinei mokyklai priklausantį turtą ir padarė 207,14 Eur turtinę žalą, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tyčia žiebtuvėliu uždegė prie Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos pastato sienos stovėjusiame viename iš UAB „Ukmergės autobusų parkas“ priklausančių atliekų konteinerių šiukšles ir tokiu visuotinai pavojingu būdu, t. y. padegdamas, sukėlė gaisrą ir tokiu būdu sunaikino svetimą, t. y. UAB „Ukmergės autobusų parkas“ priklausantį turtą – du 1,1 m³ atliekų konteinerius, bendros 449,56 eurų vertės, ir padarė 449,56 eurų turtinę žalą, taip pat gaisro metu apdegė Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos pastato rūsio langas, stogelis nuo lietaus, aprūko mūrinė pastato siena, prie kurios buvo pastatyti konteineriai.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu prašoma pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. spalio 4 d. nuosprendį ir nuteistajam N. A. paskirti švelnesnę bausmę. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Apeliantas dėl padarytų nusikaltimų prisipažino visiškai, todėl pirmos instancijos teismas bylą nagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Nuteistasis teisme viešai gailėjosi ir atsiprašė nukentėjusiosios, taip pat neprieštaravo dėl civilinių ieškinių dydžio ir sutiko atlyginti žalą nukentėjusiajai M. V., UAB „Ukmergės autobusų parkui“, Ukmergės Dukstynos pagrindinei mokyklai ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai. Apelianto manymu, tai yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nuosprendyje nekonstatavo skiriant bausmę. Todėl už jo padarytą veiką yra skirta per griežta bausmė ir skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į toliau nurodomas reikšmingas aplinkybes ir jomis nesivadovavo.

3.2. Nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika, susijusi su svetimo turto neteisėtu užvaldymu, yra teisingai vertinama kaip pasikėsinimas apiplėšti įsibrovus į patalpas. BK 57 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, remiantis šio kodekso 62 straipsniu, gali būti paskirta švelnesnė negu už pabaigtą nusikalstamą veiką numatyta bausmė.

3.3. Apeliantas serga sunkiomis ligomis: 2015 m. jam nustatyta ŽIV liga, lėtinis virusinis hepatito C virusas, alkoholinis hepatitas, nepatikslinta kepenų liga, nepatikslintas ūminis pankreatitas. Jam būtinas dietinis maistas, sunkiai pakelia aukštesnę kūno temperatūrą esant peršalimo ligoms. Vilniaus įkalinimo įstaigoje sirgo tris kartus. Nuo 2023 m. spalio 2 d. iki spalio 6 d. nesėkmingai prašėsi gydytojo pagalbos, tačiau pagalba nebuvo suteikta, nes spalio 6 d. buvo pervežtas į Šiaulių tardymo izoliatorių. Laiku nesuteikiant pagalbos, ŽIV liga progresuoja: pradeda berti kūną, padidėja limfmazgiai, labai skauda galvą, didelis prakaitavimas, „laužo“ kaulus, o negydant šios ligos, imuninė sistema pradeda silpti ir liga gali peraugti į baisesnę ligą – AIDS. Jo netektas darbingumas – 45 procentai. Esant tokiai situacijai, mano, kad teismas galėtų spręsti klausimą dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės dėl ligos, kadangi iki nuosprendžio priėmimo sirgo sunkiomis nepagydomomis ligomis (BK 76 straipsnis).

3.4. Apeliantas turi pastovią gyvenamąją vietą, yra vedęs, kartu su sutuoktine E. A. augina du nepilnamečius vaikus – G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Pripažįsta civilinius ieškinius ir nori turėti galimybę atlyginti nukentėjusiems padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Nors iki laisvės netekimo buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau nevengdavo fizinio darbo statybų, gyvenamojo būsto remonto srityse ir tokiu būdu prisidėdavo prie šeimos gerbūvio.

3.5. Atsižvelgiant į jo turimas ligas, darbingumo lygį, socialinius ryšius su šeima, mano, kad skiriant bausmę yra galimybė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, taip pat BK 75 straipsnį. Jam paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė už padarytas dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena kvalifikuota kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką, o kita priskiriama prie apysunkių nusikalstamų veikų, yra per griežta.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis N. A. bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo N. A. apeliaciniame skunde kaltė nėra ginčijama, keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas bei prašoma atleisti nuo bausmės dėl ligos, kiti nuosprendžiu išspręsti klausimai nėra ginčijami, kas apibrėžia apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas ir dėl ko teisėjų kolegija toliau pasisako.

Dėl bausmės individualizavimo

7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. spalio 4 d. nuosprendžiu N. A. už BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, o už BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikaltimo padarymą jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir N. A. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir N. A. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams.

8. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

9. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę svarbu tinkamai įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms minėtoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014, Nr. 2K-334-699/2017). Be šių esminių bausmės skyrimo pagrindų tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

10. Konstitucinėje bei kasacinėje jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad paskirta bausmė turi būti proporcinga ir teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449-942/2016; 2K-209-222/2018; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

11. Pažymėtina, kad dėl kiekvieno asmens kaltės ir bausmės skyrimo už nusikalstamos veikos padarymą teismai sprendžia atskirai ir skiriamas bausmes individualizuoja. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad N. A. padarė du tyčinius, t. y. sunkų ir apysunkį nusikaltimus tiesiogine tyčia, yra nedirbantis, 55 proc. darbingas, registruotas Užimtumo tarnyboje, vedęs, baustas administracine tvarka per penkerių metų laikotarpį 6 kartus, praeityje teistas 5 kartus Lietuvoje, 1 kartą užsienyje, yra teistas už labai sunkų nusikaltimą, taip pat turtinio pobūdžio nusikaltimus, tačiau išvadų nedaro ir toliau elgiasi nusikalstamai, šiuo metu jau yra įsiteisėjęs ir 2023 m. liepos 27 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo N. A. pripažintas kaltu dėl sukčiavimo ir kitų nusikalstamų veikų, t. y. N. A. sistemingai daro nusikalstamas veikas, naujas nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, t. y. daro naujus nusikaltimus, kas sudaro pagrindą išvadai, jog iki šiol skiriamos bausmės nedarė teigiamos įtakos jo elgesiui. Nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

12. BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 7 metų, o BK 187 straipsnio 2 dalyje – baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki 5 metų bausmės. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas N. A. už BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas mažesnį, nei šios rūšies bausmės vidurkis, o už BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, taip pat nustatydamas mažesnį bausmės dydį, nei šios rūšies bausmės vidurkis. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, į ją buvo atsižvelgta individualizuojant N. A. skirtiną bausmę, be kita ko, nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę už padarytus nusikaltimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam N. A. paskirtos bausmės yra proporcingos padarytiems nusikaltimams, jo asmenybei, be kita ko, atsižvelgiant į nuteistojo ankstesnius teistumus, baustumus administracine tvarka, paskirta bausmė nėra nepagrįstai apsunkinanti nuteistojo teisinės padėties, šiuo atveju būtent laisvės atėmimo bausmė užtikrins įstatyme numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, ji yra adekvati ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei nuteistojo asmenybei, neprieštarauja teisingumo principui, taip pat apribos galimybę nuteistajam daryti naujas nusikalstamas veikas. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kurios, teismo vertinimu, galėtų būti laikomos išskirtinėmis, dėl kurių būtų pagrindas nuteistajam paskirtą bausmę švelninti. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad nuteistasis turi pastovią gyvenamąją vietą, yra vedęs, kartu su sutuoktine augina du nepilnamečius vaikus, N. A. buvo žinomos ir nusikaltimų darymo metu, tačiau neužkirto kelio nusikalstamam elgesiui, dėl ko nelaikytinos tiek reikšmingomis individualizuojant bausmę ir ją švelninant.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 ir 75 straipsnių taikymo

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog BK 57 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką remiantis šio kodekso 62 straipsniu gali būti paskirta švelnesnė negu už pabaigtą nusikalstamą veiką numatyta bausmė.

14. BK 62 straipsnyje yra įtvirtinti švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo pagrindai. BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką. Pagal įstatymo prasmę ir teismų praktiką, taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, švelnesnė, negu įstatymo nustatyta, bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose. Tik konstatavęs šių sąlygų visumą, teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo nurodyta, bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161-303/2023). Taigi, pagal nurodytą reglamentavimą matyti, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta sąlygų visuma BK 62 straipsnio 2 dalies taikymui, t. y. šiuo atveju nenustatytos bent dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (nustatyta tik viena), todėl švelninti nuteistajam paskirtos bausmės pagal BK 62 straipsnį nėra teisinio pagrindo.

15. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad skiriant bausmę nagrinėjamu atveju yra galimybė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, taip pat BK 75 straipsnį.

16. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-179-719/2022, 2K-221-976/2023 ir kt.). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, 2K-235-648/2017, 2K-233-976/2021 ir kt.).

17. Taigi, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas; vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbu yra kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-689/2019).

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės apie jo turimas ligas, darbingumo lygį, socialinius ryšius su šeima nėra išimtinės ir nesudaro pagrindo nuteistajam paskirtos bausmės švelninimui pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, kadangi nerodo mažesnio nuteistojo, padarytų nusikaltimų pavojingumo, kaip minėta, nurodytos aplinkybės nuteistajam buvo žinomos ir nusikaltimų darymo metu, tačiau jo nesulaikė nuo nusikalstamo elgesio. Aptarti nuteistąjį charakterizuojantys duomenys iš esmės rodo pavojingą tiek nuteistojo asmenybės, tiek jo daromų nusikalstamų veikų pobūdį, dėl ko šiuo atveju taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų nėra jokio pagrindo.

19. BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą (BK 75 straipsnio 3 dalis). Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

20. Atkreiptinas dėmesys, kad be formalių BK 75 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, viena svarbiausių aplinkybių, leidžiančių taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Bausme siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas, svarstydamas, ar gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, turi spręsti ne tik ar yra formalios BK 75 straipsnyje įtvirtintos sąlygos taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, bet ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus visos ar dalies bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad pagal šį teisinį reguliavimą bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą. Kadangi baudžiamajame įstatyme nėra išvardytos aplinkybės, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas šį klausimą, teismas turėtų įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, ar neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, intensyvią priežiūrą ir (ar) BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-179-693/2017).

22. Nors nagrinėjamu atveju egzistuoja formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnį, t. y. nuteistajam N. A. paskirta laisvės atėmimo bausmė nesiekia BK 75 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto penkerių metų termino, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad turi būti nustatytas ir materialusis BK 75 straipsnio taikymo pagrindas. Teisėjų kolegija, įvertinusi N. A. asmenybę ir jo padarytus nusikaltimus, sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti iš dalies atidedant paskirtos bausmės vykdymą, be realaus visos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kaip minėta, N. A. teistas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, praeityje teistas ir už labai sunkų nusikaltimą, kas neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, o atsakomybę sunkina tai, kad naujus sunkų bei apysunkį nusikaltimus padarė būdamas recidyvistas, t. y. nuteistasis sistemingai daro smurtinio pobūdžio, turtinius nusikaltimus, anksčiau jau atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, tačiau net griežčiausios bausmės jas atlikus neužkerta kelio naujų nuteistojo nusikalstamų veikų darymui, kas rodo nuteistojo asmenybės pavojingumą, būtinumą atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas (BK 41 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Toks nuteistojo elgesys rodo, kad jis nedaro išvadų dėl savo neteisėto bei pavojingo elgesio, nesilaiko visuomenėje priimtinų elgesio normų ir jas ignoruoja. Anksčiau paskirta laisvės atėmimo bausme nepavyko N. A. sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Nors nuteistasis teisme prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nurodė atlyginsiąs padarytą turtinę ir neturtinę žalą, iš dalies darbingas, tačiau to nepakanka daryti išvadai, kad taikant dalinį bausmės vykdymo atidėjimą bausmės tikslai bus pasiekti, nuteistasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytus argumentus, nuteistąjį charakterizuojančias bei bylai reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neskyrė švelnesnės nei įstatyme numatytos bausmės bei neatidėjo bausmės vykdymo nuteistajam N. A.

Dėl BK 76 straipsnio taikymo

24. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma atleisti nuteistąjį N. A. nuo bausmės dėl ligos. Pagal BK 76 straipsnio 1 dalį nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Teismų praktikoje pažymėta, jog vienos iš atleidimo nuo bausmės sąlygų – dėl sunkios nepagydomos ligos bausmę atlikti yra per sunku – konstatavimas yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Spręsdamas, ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtą bausmę, teismas įvertina nusikalstamos veikos sunkumą ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgdamas į atliktos bausmės (jeigu ji atliekama) dalį, taip pat bausmės atlikimo įtaką sunkios nepagydomos ligos dinamikai, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, poveikį kitiems nuteistiesiems, kartu kalintiems įkalinimo įstaigoje, ir galimą poveikį šių asmenų sveikatai. Šias aplinkybes teismas nustato duomenimis, atitinkančiais BPK 20 straipsnyje nurodytas sąlygas (įrodymais), o išvadą, ar nuteistajam atlikti bausmę bus per sunku, teismas padaro vertindamas visus įrodymus bei atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytą bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-387/2023).

25. Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas BK 76 straipsnio taikymo klausimą, atsižvelgia ir į tai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai. Jeigu šia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam padaryti veikos, tokia liga teismų praktikoje nepripažintina pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-264/2013, 2K-524/2013, 2K-221/2014, 2K-123-697/2015, 2K-38-942/2017, 2K-7-70-895/2018).‏‏‎

26. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad serga sunkiomis ligomis: 2015 m. jam nustatyta ŽIV liga, lėtinis virusinis hepatito C virusas, alkoholinis hepatitas, nepatikslinta kepenų liga, nepatikslintas ūminis pankreatitas, todėl atliekant bausmę jam bus apsunkinta galimybė rūpintis savo sveikata. Iš byloje esančios epikrizės matyti, kad N. A. minėtos ligos buvo diagnozuotos 2021 m. rugpjūčio 31 d. (3 t., b. l. 175-177), t. y. iki nusikalstamų veikų padarymo.

27. Sunkios nepagydomos ligos kriterijus yra medicininis, todėl kiekvienu atveju reikia nustatyti, kad liga yra įtraukta į sunkių nepagydomų ligų, dėl kurių bausmę atlikti būtų per sunku, sąrašą.

28. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje aiškinantis šios nutarties 27 punkte nurodytas aplinkybes buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas ir apklaustas teismo medicinos specialistas Janušas Rybalko, kuris paaiškino, kad sprendžiant klausimą dėl tiriamojo galimybės atlikti bausmę ar būti atleistam nuo bausmės ekspertai vadovaujasi ,,Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo“ priedu – ,,Sunkių ir nepagydomų ligų sąrašu“. Skunde minima ŽIV liga, klausimas gali būti svarstomas dėl atleidimo nuo bausmės, jei tai būtų jau AIDS stadija. Virusinis hepatitas, tai apie kepenų ligas kalbama sąrašo 28 punkte, jame kalbama apie kepenų cirozę su tam tikromis išlygomis. Iš skundo suprato, kad kepenų cirozės nėra, tai šioje vietoje klausimas atpuola. Dar viena liga – nepatikslintas ūminis pankreatitas, tai irgi to varianto tame sąraše nėra. Iš pateiktų medicininių dokumentų ligų, dėl kurių tiriamasis galėtų būti atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės dėl sunkios ir nepagydomos ligos, nemato. Kiek žino, yra kalėjimo ligoninė ir nuteistieji turi gauti atitinkamą pagalbą.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo nuteistojo N. A. atleisti nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės dėl ligos, vadovaujantis BK 76 straipsnio nuostatomis. Byloje nenustatyta, kad N. A. nustatytos ligos būtų įtrauktos į sunkių ir nepagydomų ligų, dėl kurių bausmę atlikti būtų per sunku, sąrašą, minėtos ligos diagnozuotos žymiai anksčiau, nei padarytos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Pažymėtina, kad nuteistieji turi teisę gauti reikalingą medicinos pagalbą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnyje yra reglamentuota terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūra. Taigi, esant būtinumui, reikiama medicinos pagalba nuteistajam galėtų būti suteikta tiek laisvės atėmimo vietos asmens sveikatos priežiūros padaliniuose, tiek valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Pažymėtina, kad pasikeitus nuteisto bausmę atliekančio asmens sveikatos būklei, atleidimo nuo bausmės klausimas sprendžiamas nuosprendžio vykdymo stadijoje BPK 359, 362 straipsniuose nustatyta tvarka.

30. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. spalio 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

31. 2024 m. sausio 16 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. APD-2024-00533 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 84,32 Eur už N. A. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

32. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

33. Nagrinėjamu atveju N. A. apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas, o apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėtas jo pateiktas apeliacinis skundas. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kas reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Atsižvelgtina ir tai, kad N. A. nedirbantis, jo turtinė padėtis nėra gera, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, dėl ko valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo N. A. apeliacinį skundą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų – 84,32 Eur iš nuteistojo N. A. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.