- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-06
- Bylos Nr.
- eA2-10963-1099/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Pareiškėjas
- M. B.
- Kreditorius
- G. B.
- Skolininkas
- S. B.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos M. B. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-36135-1101/2020 pagal kreditoriaus G. B. pareiškimą dėl teismo įsakymo skolininkui S. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 26 d. išdavė teismo įsakymą dėl 2 400 000 Eur skolos pagal 2012 m. rugsėjo 18 d. paskolos sutartį, kurios pagrindu kreditorius paskolino skolininkui šią sumą obligacijų verte, 480 000 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d., 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos ir 2 813 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko S. B. kreditoriui G. B.; teismo įsakymas įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 19 d.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja M. B. 2021 m. kovo 1 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-36135-1101/2020.
3. Pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) su S. B. sudarė santuoką; šiuo metu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-100-892/2021 dėl jų santuokos nutraukimo.
4. Pareiškėja pažymi, kad 2020 m. lapkričio 30 d. sužinojo, jog jos banko sąskaita yra areštuota (prisijungusi prie elektroninės bankininkystės). Anot pareiškėjos, antstolis I. G. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0008/20/02042 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-36135-1101/2020 (toliau – teismo įsakymas) dėl skolos išieškojimo iš skolininko S. B. išieškotojui G. B.. Anot pareiškėjos, minėtoje antstolio vykdomojoje byloje buvo areštuotos ir pareiškėjai priklausančios banko sąskaitos bei jose esančios lėšos; šiai dienai turto areštas pareiškėjos banko sąskaitoms yra panaikintas, tačiau teismo įsakymas yra galiojantis, todėl gali būti pateiktas vykdymui bet kuriuo metu iš naujo.
5. Pareiškėja nurodo, kad apie minėtą teismo įsakymą nieko nežinojo – jai jokie dokumentai nebuvo pateikti, į bylos procesą ji nebuvo įtraukta; be to, S. B. santuokos nutraukimo byloje nepateikė duomenų apie kreditorių G. B. (kuris yra S. B. tėvas). Pareiškėjos manymu, G. B. kreditorinis reikalavimas skolininkui S. B. turėtų būti sprendžiamas santuokos nutraukimo byloje.
6. Pareiškėja pažymi, kad teismo įsakyme nurodyta, jog paskolos sutartis buvo sudaryta 2012 m. rugsėjo 18 d., t. y. tuo metu, kai pareiškėja su S. B. buvo santuokoje, tačiau, anot pareiškėjos, nurodytu laiku iš G. B. nebuvo skolinamasi, nes pareiškėja apie šį faktą būtų žinojusi; be to, G. B. neturėjo finansinių galimybių skolinti tokios sumos skolininkui. Anot pareiškėjos, kadangi prievolė įgyta santuokoje, galimai ji būtų vykdoma iš santuokoje įgyto turto, todėl pareiškėjos interesai būtų pažeidžiami, atitinkamai pareiškėja turėjo būti įtraukta į civilinės bylos Nr. eL2-36135-1101/2020 nagrinėjimą. Taigi, pareiškėjos vertinimu, minėtas teismo įsakymas turi įtakos ir jos turtinėms teisėms, sukelia jai pasekmes, t. y. priimant 2020 m. spalio 26 d. teismo įsakymą buvo išspręstas klausimas ir dėl pareikėjos teisių bei teisėtų interesų. Nurodo, kad galimai yra atliekami veiksmai siekiant padidinti kreditorių skaičių, tokiu būdu sumažinant pareiškėjos galimybes gauti dalį santuokoje įgyto turto ir kitų jos reikalavimų patenkinimą, jeigu civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo teismas tenkintų jos patikslintą ieškinį. Apibendrindama, pareiškėja vertina, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytas pagrindas atnaujinti procesą.
7. Pareiškėja nurodo, kad į procesą neįtrauktam asmeniui realiai nėra kitų galimybių ginti savo pažeistus interesus, išskyrus proceso atnaujinimą; jeigu procesas nebus atnaujintas, pareiškėja neturės kitų galimybių apginti savo galimai pažeistus interesus, kadangi tik proceso atnaujinimas šioje situacijoje sudarytų galimybę objektyviai įvertinti ir išanalizuoti G. B. reikalavimo atsiradimo aplinkybes, pagrįstumą, ar realiai S. B. iš savo tėvo skolinosi pinigus, o G. B. turėjo finansines galimybes tokias lėšas skolinti.
8. Be to, pareiškėja pažymi, kad G. B. nurodytas kreditorinio įsipareigojimo dydis yra panašus į pareiškėjos bendrą reikalavimų sumą, pareikštą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, todėl mano, kad reikia išanalizuoti ir nustatyti kreditorinio reikalavimo atsiradimo aplinkybes, ar kreditorius turėjo finansines galimybes skolinti, ar skolininkas gavo lėšas, kur, kada ir kokiu tikslu buvo panaudotos pasiskolintos lėšos ir kt. Teigia, kad jeigu paaiškėtų, jog S. B. skolinosi asmeniniais tikslais ir gautas lėšas panaudojo ne šeimos poreikių tenkinimui, tai G. B. reikalavimas negalėtų būti tenkinamas iš bendro sutuoktinių turto, o jeigu paaiškėtų, kad G. B. galiojančios reikalavimo teisės iš viso neturi, toks jo reikalavimas iš viso negalėtų būti tenkinamas.
9. Pareiškėja nurodo, kad S. B. tiek vienas, tiek kartu su pareiškėja turi sudarytas su AB SEB banku kredito sutartis, tačiau ir ši kreditorė apie išduotą teismo įsakymą nežino, tuo tarpu toks teismo įsakymas akivaizdžiai turės įtakos ir šios kreditorės teisėms bei teisėtiems interesams, jeigu bus vykdomas priverstine tvarka.
10. Pareiškėja papildomai nurodo, kad skolininkas galimai ieškojo būdų, kaip atimti iš pareiškėjos galimybę gauti kompensaciją už (duomenys neskelbtini) akcijų vertės pokytį; kelia abejones dėl minėtos bendrovės akcijų perleidimo.
11. Pareiškėja pažymi, kad trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nepraleido, nes apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. įsakymą sužinojo tik 2020 m. lapkričio 30 d., patikrinusi savo banko sąskaitos duomenis; iš antstolio iki to laiko jokių dokumentų ar duomenų taip pat nebuvo gavusi; tik po minėto sąskaitos arešto pradėjo domėtis kokiu pagrindu jis buvo uždėtas ir atitinkamai sužinojo apie ginčo teismo įsakymą.
12. Pareiškėja 2021 m. balandžio 6 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės palaiko prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytus argumentus ir prašo jį tenkinti. Papildomai nurodo, kad suinteresuotų asmenų pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, jog paskolos sutartis buvo sudaryta notaro akivaizdoje, taip pat nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių lėšų perdavimo skolininkui faktą. Pakartotinai aiškina, kad ginčo teismo įsakymas turi ir turės įtakos pareiškėjos teisėms bei pareigoms.
Atsiliepimas
13. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) S. B. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame su pareiškimu nesutinka ir prašo jo netenkinti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. įsakymą, išduotą civilinėje byloje Nr. eL2-36135-1101/2020, palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad 2020 m. spalio 26 d. teismo įsakyme nėra nei tiesiogiai, nei netiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjos teisių ir pareigų, todėl, anot suinteresuoto asmens, šis teismo įsakymas nesukuria pareiškėjai jokių teisių ir pareigų, nes teismo įsakyme nurodytos išimtinai tik skolininko S. B. pareigos. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad teismo įsakymas jokia forma ir apimtimi nepažeidžia jokių pareiškėjos teisių ar įstatymo saugomų interesų, tuo labiau, kad pareiškime nurodytos neva pareiškėjos pažeistos reikalavimo teisės net nėra galiojančios, nėra teismų pripažintos bei vykdytinos, o tik bandomos pagrįsti deklaratyviais bei teisiškai nepagrįstais argumentais. Be to, suinteresuoto asmens teigimu, įvertinus prie pareiškimo pareiškėjos pateiktus įrodymus akivaizdu, jog net ir atnaujinus procesą nebus jokio teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti teismo įsakymu kreditoriaus naudai priteistos sumos, nes kreditoriaus reikalavimas yra kilęs iš teisėtai sudarytos paskolos sutarties, kuri yra galiojanti visa apimtimi ir vykdytina. Suinteresuoto asmens vertinimu, kreditorius turi realią, galiojančią bei vykdytiną reikalavimo teisę; skolininkas pripažįsta, sutinka ir neginčija šios kreditoriaus reikalavimo teisės, nes tam neturi jokio teisinio pagrindo.
15. Suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su pareiškėjos argumentais, jog skolininkas pažeidė CK nuostatas, santuokos nutraukimo byloje neįtraukdamas G. B. kaip kreditoriaus, nurodo, kad, visų pirma, tikėjosi, jog šią skolą pagal su kreditoriumi 2012 m. rugsėjo 18 d. sudarytą paskolos sutartį skolininkas grąžins asmeniškai (skolininkas iš esmės sutinka, jog skolininko skola kreditoriui būtų pripažinta jo asmenine prievole). Antra, skolininkas nesitikėjo, kad kreditorius kreipsis į teismą dėl skolos priteisimo. Trečia, teismo įsakymas įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 19 d., t. y. tuo laikotarpiu, kai santuokos nutraukimo byla jau buvo perduota nagrinėti teisminės mediacijos būdu. Be to, pažymi, kad CPK 377 straipsnyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog šeimos bylose ieškinio (priešieškinio) dalykas ir pagrindas gali būti keičiamas iki pat bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi, atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, skolininkas jokių savo pareigų santuokos nutraukimo byloje nėra pažeidęs.
16. Suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su pareiškėjos argumentais, jog skolininkas ieškojo būdų, kaip atimti iš pareiškėjos galimybę gauti kompensaciją už (duomenys neskelbtini) akcijas, nurodo, kad jokia kompensacija už jokį (duomenys neskelbtini) akcijų vertės pokytį pareiškėjai net nepriklauso (bendrovė buvo įsteigta skolininko iš savo asmeninių lėšų), todėl skolininkui niekada nebuvo ir iki šiol nėra jokio poreikio ieškoti būdų išvengti to, kas realiai pagal norminius teisės aktus jam net negresia. Antra, nuo (duomenys neskelbtini) įsteigimo momento iki pat pareiškėjos išėjimo iš bendrų šeimos namų dienos jokio (duomenys neskelbtini) akcijų vertės pokyčio net nebuvo, nes visą šį laikotarpį įmonės įstatinio kapitalo dydis nekito ir buvo lygus 2 896 Eur, akcijų skaičius visą šį laikotarpį buvo tas pats, t. y. 100 vnt., o kiekvienos akcijos nominali vertė – 28,96 Eur.
17. Pabrėžia, kad tarp kreditoriaus ir skolininko 2012 m. rugsėjo 18 d. buvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis, sudaryta griežtai vadovaujantis Libano Respublikos norminių teisės aktų reikalavimų, yra patvirtinta notaro bei yra galiojanti ir vykdytina. Be to, skolininkas faktiškai gavo visus paskolos sutartyje nurodytus paskolos pinigus ir tai patvirtina rašytinės obligacijos. Suinteresuotas asmuo papildomai nurodo, kad pareiškėja apie sudarytą paskolos sutartį žinojo; tai patvirtina santuokos nutraukimo byloje pareiškėjos pateiktas ieškinys (jo turinys).
18. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad jeigu pareiškėja mano, jog skolininkas tokiais savo veiksmais, sudarydamas paskolos sutartį, sukėlė pareiškėjai žalą, ji turi teisę santuokos nutraukimo byloje pareikšti reikalavimą dėl tokios žalos atlyginimo.
19. Suinteresuotas asmuo (kreditorius) G. B. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame su pareiškimu nesutinka ir prašo jo netenkinti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. įsakymą, išduotą civilinėje byloje Nr. eL2-36135-1101/2020, palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
20. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjos pareiškime dėl proceso atnaujinimo didžiąja dalimi dėstomos tik tos faktinės aplinkybės bei argumentai, kurie yra išimtinai susiję su kita byla, t. y. su pareiškėjos M. B. ir skolininko santuokos nutraukimo byla. Be to, pareiškėja savo pareiškime nurodo daug tikrovės neatitinkančių, deklaratyvių bei jokiais teisiškai reikšmingais įrodymais nepagrįstų teiginių (pvz., kad kreditorius ir skolininkas nebuvo sudarę jokios paskolos sutarties; kreditorius neturėjo finansinių galimybių paskolinti skolininkui didelės pinigų sumos; skolininkas neva visuomet finansiškai rėmė kreditorių, sesę ir dar kažkokius pareiškėjos neįvardintus asmenis).
21. Pažymi, kad jeigu pareiškėja mano, jog skolininkas tokiais savo veiksmais, sudarydamas paskolos sutartį, sukėlė pareiškėjai žalą, ji turi teisę santuokos nutraukimo byloje pareikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tačiau kreditorius nėra ir negali būti atsakingas už skolininko veiksmus, kurie, pareiškėjos nuomone, jai yra ar gali būti neva nuostolingi. Kreditorius teigia, kad yra suinteresuotas išimtinai tik savo paties teisių bei teisėtų interesų gynimu ir savo pinigų susigrąžinimu. Pabrėžia, kad jeigu pareiškėjos ir skolininko nuomonės iš kreditoriaus pasiimtos paskolos klausimu skiriasi, tai neturėtų turėti įtakos kreditoriaus teisėms bei teisėtiems interesams, ypač teisei susigrąžinti savo pinigus pagal teisėtai sudarytą galiojančią paskolos sutartį.
22. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad paskola skolininkui buvo suteikta (pinigų perdavimo faktą patvirtina išrašytos obligacijos) odontologijos (implantų) verslo plėtrai Libano Respublikoje; šį verslą, kreditoriaus žiniomis, skolininkas Libane pradėjo maždaug po metų nuo santuokos su pareiškėja M. B. sudarymo. Be to, pažymi, kad pati pareiškėja dažnai šio verslo reikalais atvažiuodavo į Libaną, dalyvavo įvairiuose verslo susitikimuose.
23. Suinteresuotas asmuo teigia, kad kreditorius turi teisę pats rinktis savo teisių bei teisėtų interesų gynimo priemones, būdus bei formas, nes nei vienai iš jų įstatymas nesuteikia prioriteto. Nagrinėjamu atveju kreditorius pasirinko vieną iš galimų savo teisių ir teisėtų interesų gynimo priemonių – teisę pareikšti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, o ją įgyvendindamas, griežtai laikėsi visų norminių teisės aktų reikalavimų.
Atsiliepimas
24. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad išduotame teismo įsakyme nėra pasisakyta dėl jokių pareiškėjos teisių ar pareigų, šis teismo įsakymas nesukuria pareiškėjai jokių teisių ir pareigų, be to, šiuo teismo įsakymu nėra pažeistos jokios M. B. teisės ar įstatymo saugomi interesai. Anot suinteresuoto asmens, išduodant teismo įsakymą, pareiškėja neturėjo teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi, priimtas procesinis sprendimas pareiškėjai jokių teisių ir pareigų nesukūrė. Kreditoriaus vertinimu, pareiškėjos pateikti įrodymai jokia apimtimi ir forma neįrodo, jog teismas galėtų ir turėtų panaikinti ar pakeisti teismo išduotame teismo įsakyme nustatytas teises ir pareigas – kreditoriaus pateikti įrodymai, pagrindžiantys jo turimą galiojančią reikalavimo teisę į skolininką, aiškiai parodo, jog kreditoriaus reikalavimo teisė yra teisėta ir galiojanti, todėl skolininkas privalo grąžinti visą skolą kreditoriui (tuo labiau ginčo tarp kreditoriaus ir skolininko dėl to nėra).
25. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad reikalavimas dėl kompensacijos už (duomenys neskelbtini) akcijas nėra patenkintas teismo, todėl nėra galiojantis, pripažintas vykdytinu ar turinčiu teisinę galią, todėl atitinkamai pareiškėja šiuo metu net neturi reikalavimo teisių į skolininką.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
26. Nagrinėjamos bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad kreditorius G. B. 2020 m. spalio 23 d. kreipėsi į Vilniaus mesto apylinkės teismą (iki tol kreditorius dar buvo kreipęsis 2020 m. spalio 16, 19, 21 ir 22 d. iš esmės su identiškais pareiškimais tiek į Vilniaus miesto apylinkės, tiek į Vilniaus regiono apylinkės teismus, tačiau pareiškimai dėl įvairių priežasčių nebuvo priimti)) su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo išieškoti 2 400 000 Eur skolą pagal paskolos sutartį, 480 000 Eur palūkanų, 5 proc. procesines palūkanas ir 2 813 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš skolininko S. B.. Vilniaus miesto apylinkės teismas, tenkindamas kreditoriaus pareiškimą, 2020 m. spalio 26 d. priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-36135-1101/2020, kuriuo tenkino kreditoriaus pareiškimą. Išduotas teismo įsakymas įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 19 d.
Žemesnės instancijos teismas
27. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-100-892/2021 dėl santuokos tarp M. B. ir S. B. nutraukimo.
28. Civilinės bylos iš esmės dažniausiai išsprendžiamos teismo sprendimu, o nutartimi ar teismo įsakymu – tik išimtiniais atvejais. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalių ginčas laikomas išnagrinėtu (CPK 259 straipsnio 1 dalis). Tačiau bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme gali būti užbaigiamas iš esmės ne tik priėmus teismo sprendimą, bet ir kitais teismo procesiniais dokumentais (nutartimi, įsakymu). Viena tokių išimčių nustatyta CPK 431 straipsnio 1 dalyje – tam tikrų bylų pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų) nagrinėjimas iš esmės gali būti užbaigtas priimant teismo įsakymą, kuris apeliacine ir kasacine tvarka neskundžiamas ir, esant tam tikroms procesinėms sąlygoms, tampa privalomas ir gali būti priverstinai vykdomas (CPK 437 straipsnio 2 dalis). Nepateiktas skolininko prieštaravimas yra prielaida teismo įsakymui įsiteisėti. Įsiteisėjęs teismo įsakymas įgyja res judicata galią, tampa privalomu, nenuginčijamu ir vykdytinu teismo procesiniu dokumentu. Kadangi byla dėl ginčo esmės užbaigiama įsiteisėjusiu teismo įsakymu, tai įstatyme nustatyta galimybė atnaujinti procesą šios kategorijos bylose ir priimtą teismo įsakymą panaikinti (CPK 365 straipsnio 1 dalis).
29. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Taigi, proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. Jų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje.
30. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99, par. 51–52). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais tik jei tai būtų pateisinama dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (2009 m. liepos 23 d. sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8269/02, par. 38). Atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (EŽTT 2001 m. kovo 29 sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04, par. 18).
31. Atsižvelgiant į proceso atnaujinimo, kaip išimtinės teismų procesinių sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo tikrinimo formos, paskirtį, CPK normos imperatyviai reglamentuoja tiek tokio atnaujinimo pagrindus, tiek ir tvarką. Pagal CPK 370 straipsnio 1 bei 3 dalis, teismas gali nutartimi atnaujinti procesą tik nustatęs, jog prašymas atnaujinti procesą atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, yra paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino (CPK 368 straipsnio 1 dalis) ir yra pagrįstas CPK 366 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintais pagrindais. Laikantis rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo principų, bylos proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (CPK 369 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).
Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti
32. Vadovaujantis CPK 368 straipsnio 1 dalimi, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).
33. Kasacinio teismo pažymėta, kad, įvertinus proceso atnaujinimo instituto išimtinumą bei siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo, teisinio apibrėžtumo principus, padedančius užkirsti kelią proceso vilkinimui ir įpareigojančius byloje dalyvaujančius asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. CIK-1/2019).
34. Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).
35. Kasacinio teismo praktika aiškinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).
36. Pareiškėja nurodo, kad trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nepraleido, nes apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. įsakymą sužinojo tik 2020 m. lapkričio 30 d., patikrinusi savo banko sąskaitos duomenis ir pastebėjusi lėšų areštą.
37. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja nedalyvavo minėtoje Vilniaus miesto apylikės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-36135-1101/2020 (nebuvo įtraukta į procesą; ginčo dėl šios aplinkybės byloje nekilo); taip pat nekilo ginčo dėl to, kad antstolis I. G., pradėjęs priverstinai vykdyti išduotą ginčo teismo įsakymą, 2020 m. lapkričio 24 d. surašė turto arešto aktą ir jį išsiuntė pareiškėjai; anot pareiškėjos, banko sąskaitos areštą ji pastebėjo tik 2020 m. lapkričio 30 d., atitinkamai tada ir sužinojo apie priimtą teismo įsakymą. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais pareiškėjais teiginiais; tuo labiau, kad jų neginčijo ir suinteresuoti asmenys.
38. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos pateikto prašymo (pašto duomenų ant voko ir atitinkamai pašto kvito) matyti, kad prašymas išsiųstas teismui 2020 m. vasario 24 d., todėl darytina išvada, jog pareiškėja nepraleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo
39. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėja pareiškimą dėl proceso atnaujinimo iš esmės grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. kad ginčo teismo įsakymu buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų, šiuo atveju pareiškėjos, materialiųjų teisių ar pareigų. Pareiškėja teigia, kad ginčo teismo įsakymas turi įtakos ir jos turtinėms teisėms, sukelia jai pasekmes, t. y. priimant 2020 m. spalio 26 d. teismo įsakymą buvo išspręstas klausimas ir dėl pareikėjos teisių bei teisėtų interesų – išieškojimas pagal minėtą teismo įsakymą gali būti nukreiptas į bendrą, įskaitant ir jos, turtą, arba nepagrįstai sumažinta skolininko (jos sutuoktinio) turto apimtis (nors šiuo metu nagrinejama sutuoktinių skyrybų byla).
40. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujintas nustačius ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010). Teismas turi įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2005; 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2007). Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti; 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų koelgijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012). Sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys. Nenustačius šio pasikeitimo galimybės, proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir būtų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip pat koncentruotumo principas, nes būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010).
41. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar pasekmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010; 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007).
42. Kaip minėta, prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. eL2-36135-1101/2020 priimtu 2020 m. spalio 26 d. teismo įsakymu nutarta išieškoti iš skolininko S. B. kreditoriaus G. B. naudai 2 400 000 Eur skolą, 480 000 Eur palūkanų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 26 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 2 813 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismo vertinimu, šiuo atveju teismo įsakyme nėra tiesiogiai pasisakyta dėl neįtrauktos į bylą pareiškėjos M. B. materialiųjų teisių ar pareigų atsiradimo, pasibaigimo ar išnykimo. Pareiškėjai M. B. priimtu teismo įsakymu nėra papildomai nustatytos jokios pareigos ir įsipareigojimai, taip pat nepasikeitė ir jos turimų teisių apimtis. Pažymėtina, kad nors kreditorius G. B. minėto teismo įsakymo pagrindu įgijo kreditorinį reikalavimą į S. B., kaip skolininką, tačiau dėl to pareiškėja savo būsimų reikalavimo teisių (kurios iš esmės net nėra atsiradusios, nes skyrybų byloje dar nepriimtas galutinis procesinis sprendimas) į skolininką S. B. neprarado, dėl priimto teismo įsakymo jos būsimos turtinės prievolės (jeigu tokios būtų pripažintos) į S. B. dydis taip pat nepasikeitė, taip pat nepasikeitė ir jos galimybės jas realizuoti iš skolininkui priklausančio turto (jam priklausančios dalies). Be to, pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos teiginiai dėl to, jog išieškojimas pagal minėtą teismo įsakymą gali būti nukreiptas į bendrą, įskaitant ir jos, turtą, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, nes būtent minėtoje sutuoktinių skyrybų byloje, dalinant turtą bei prievoles, ir bus sprendžiama/nustatyta ar minėta skolininko prievolė kreditoriui yra bendra abiejų sutuoktinių ar asmeninė skolininko prievolė (tuo labiau, jog skolininkas, kaip minėta, pateiktame atsiliepime į prašymą iš esmės sutinka, jog nurodyta prievolė būtų pripažinta jo asmenine).
43. Taip pat kritiškai vertintini ir pareiškėjos agrumentai, kad dėl ginčo teismo įsakymo, vykdant jį priverstinai, bus nepagrįstai sumažinta skolininko turto apimtis. Teismas pažymi, kad, kaip matyti iš LITEKO duomenų, minėta skyrybų byla nagrinėjama jau nuo 2019 m., sutuoktiniai joje yra nurodę savo turimą (tiek bendrą, tiek asmeninį) turtą (jo vertę); be to, byloje taikytos ir laikinosios apsaugos priemonės – areštuojant nurodytą sutuoktiniams priklausantį turtą, todėl galimybė, jog dar vykstant skyrybų procesui, tam tikras skolininkui ir/ar pareiškėjai priklausantis turtas būtų realizuotas kreditoriaus naudai, yra minimali. Kita vertus, jeigu tokie veiksmai ir būtų atlikti, pareiškėja turėtų teisę reikšti reikalavimus dėl jai galimai padarytos žalos atlyginimo, tam tikrų sudarytų sandorių nuginčijimo ir pan.
44. Taigi, nors šiuo atveju teismo įsakymas gali turėti netiesioginės įtakos tiek pareiškėjos, tiek ir kitų S. B. kreditorių teisių įgyvendinimo apimčiai, tačiau šiuo konkrečiu atveju tai nesudaro pagrindo atnaujinti procesą, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Pažymėtina, kad iš esmės identiškos pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai panašaus pobūdžio bylose (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-373-340/2020).
45. Be to, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turi būti nustatyta, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijois 2019 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).
46. Kaip minėta, šiuo atveju ginčo teismo įsakymu pareiškėjos teisės ir teisėti interesai (bent jau tiesiogiai) nėra pažeidžiami; kita vertus, būtent minėtoje sutuoktinių skyrybų byloje, dalinant turtą bei prievoles, bus sprendžiama/nustatyta ar minėta skolininko prievolė kreditoriui yra bendra abiejų sutuoktinių ar asmeninė skolininko prievolė, todėl joje pareiškėja ir galės/turės galimybę ginti savo galimai pažeistas teises ar teisėtus interesus (tuo labiau, jog šioje stadijoje net nekyla ginčo dėl to, jog skolininko nurodyta prievolė kreditoriui būtų pripažinta jo asmenine).
47. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nagrinėjamu atveju nėra galimas, todėl pareiškėjos prašymas netenkintinas.
48. Netenkinus pareiškėjos prašymo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir išlaidos teisinei pagalbai apmokėti) pareiškėjai nepriteistinos; suinteresuoti asmenys atsiliepimuose į prašymą reiškė prašymus priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jos suinteresuotiems asmenims taip pat nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 290–291 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos M. B. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-36135-1101/2020 pagal kreditoriaus G. B. pareiškimą dėl teismo įsakymo išieškoti skolą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas iš skolininko S. B. išdavimo.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.