- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-28
- Bylos Nr.
- AN2-65-1036/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00157-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- E. J.
- Institucija
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 188752021
- Advokatai
- Deimantė Drąsutavičienė, Vilija Gražulytė, Živilė Gulla-Katauskėir Deimantė, Vilija Gražulytėsa
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus, administracinėn atsakomybėn patraukto G. Č. ir suinteresuoto asmens E. J. atstovės advokatės Vilijos Gražulytės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nutarimo, kuria Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. sausio 18 d. nutarimas Nr. VVTAIT-ANR_N-43-2022 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) dalyje dėl G. Č. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalį panaikintas ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukta, o kitoje dalyje Skundžiamas nutarimas paliktas nepakeistas, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) 2022 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. VVTAIT-ANR_N-43-2022 G. Č. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalį įspėjimu už tai, kad 2021 m. balandžio 28 d. apie 18.10 val., Kalvarijų g. 159, Vilnius, tarp G. Č. ir E. J. dukters E. C. akivaizdoje įvykus žodiniam kivirčui, kurio metu G. Č. kaltino E. J. ir dukrą E. C., kad jos nenori su juo bendrauti. E. J. pasakė G. Č., kad jis turi bendrauti su dukra, o ne su ja, tada G. Č. pasakė, kad jis šnekės su dukra tada, kai dukra pradės šnekėti, o ne vaidins surežisuotame spektaklyje. Po to dukra pradėjo verkti, E. J. pradėjo ją raminti ir išvažiavo. Nurodytu laiku, t. y. 2021 m. balandžio 28 d., G. Č. privalėjo būti savo izoliacijos vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jis izoliavimo vietą, t. y. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), be sveikatos priežiūros specialisto leidimo, kai izoliacijos laikotarpis buvo nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. balandžio 28 d. (imtinai). Izoliacija G. Č. buvo taikoma, nes jis 2021 m. balandžio 19 d. atvyko į Lietuvos Respubliką iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Vokietijos Federacinės Respublikos. Tuo metu asmenims, grįžusiems iš minėtų valstybių į Lietuvos Respubliką, buvo taikoma izoliacija. Tokiais savo veiksmais G. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. V-352 „Dėl Asmenų, patvirtintų Asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisyklių patvirtinimo“ 15.1 punkto reikalavimus, ir palikdamas savo izoliacijos vietą bei atvykdamas į susitikimą su dukra E. C., panaudojo tėvo valdžią priešingai vaiko interesams, nes sukėlė realų pavojų savo vaiko E. C. sveikatai, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Taip pat Institucija Skundžiamu nutarimu atsisakė E. J. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, kadangi jos veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, požymių.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nutarimu:
3.1. Institucijos Skundžiamas nutarimas dalyje dėl G. Č. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį (dėl sukelto pavojaus vaiko sveikatai) panaikintas ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukta, nustačius, jog tiek Skundžiame nutarime, tiek Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. spalio 6 d. nutarime Nr. 24-ANR_N-2104-2021 dėl nubaudimo už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, nurodytos iš esmės tos pačios faktinės aplinkybės, todėl G. Č. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl tų pačių teisiškai reikšmingų faktų antrą kartą;
3.2. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, nenustatė pagrindo tėvo išsakytų teiginių vertinti, kaip tėvo valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams, t. y. kaip užtraukiančius G. Č. administracinę atsakomybę pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį;
3.3. taip pat nenustatyta, jog byloje yra duomenų, nurodančių į E. J. objektyvius veiksmus, kuriais ji tiesiogiai ar netiesiogiai nuteikinėtų dukrą prieš G. Č., darytų poveikį ar kitaip darytų įtaką vaikui, kad šis nebendrautų su tėvu, t. y. kad E. J. būtų panaudojusi savo, kaip motinos, valdžią priešingai vaiko interesams, kas užtrauktų jai administracinę atsakomybę pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. Todėl apylinkės teismas konstatavo, kad ir ši Skundžiama nutarimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista;
3.4. Kartu apylinkės teismas, gavęs proceso dalyvių prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, sprendė, jog E. J. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintas, kadangi jos skundas atmestas ir skundžiama Institucijos nutarimo dalis palikta nepakeista. Tuo tarpu G. Č. skundą tenkinus iš dalies, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintas iš dalies ir iš Institucijos priteista 300 (tris šimtai) eurų išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti.
II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai bei prašymai
4. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d nutarimą ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą Institucijos Skundžiamą nutarimą. Taip pat panaikinti Skundžiamos nutarties dalį dėl priteistų išlaidų G. Č. suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti.
4.1. Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas Skundžiamo nutarimo dalį dėl G. Č. inkriminuojamo administracinio nusižengimo dėl sukelto pavojaus vaiko sveikatai, vadovavosi non bis in idem principu, bei pasisakė, kad už tos pačios veikos padarymą negalimas antros nuobaudos skyrimas. Tačiau Institucija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka, kadangi apylinkės teismo skundžiamo nutarimo motyvai, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės tyrimų ir apibendrinimo departamento pritartu 2016 m. balandžio 28 d. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų pasitarime Nr. AB-44-1 „Teismų praktikos nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl sudėtingų pavienių nusikalstamų veikų ir nusikalstamų veikų sutapčių apžvalgos“ (toliau –Apžvalga) nuostatams. Nagrinėjamu atveju G. Č. veika sudaryta iš kelių tęstinių administracinių veikų, kurias reglamentuoja dvi blanketinės teises normos t. y. visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų pažeidimas ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punktas. G. Č. yra nubaustas už dvi atskiras neteisėtas veikas, kurios skiriasi tiek savo objektyviais, tiek subjektyvias bei ir esminiais veikos požymiais. ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytos veikos kėsinimosi objektas yra visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profdaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas, tuo tarpu kita norma taikoma specialiajam subjektui, pagal kurią atsakyti gali tik specialus subjektas, t. y., tėvas, motina, globėjas, rūpintojas arba kitas teisėtas vaiko atstovas, tik tas asmuo, kuris turi tėvo teises ir pareigas vaikui, nes ši veika gali būti padaroma tik piktnaudžiaujant turimomis teisėmis (pareigomis), kurias būtent ir suteikia specifinio subjekto statusas. Atsižvelgiant į saugomą teisinį gėrį, į objektą, kuris yra vaikas ir šeima, ir subjekto santykį su mažamečiu nukentėjusiuoju, ši norma vertinama kaip speciali kitų normų, numatančių atsakomybę dėl netinkamo elgesio su vaiku kontekste. Taip pat skiriasi ir tyčios turinys – G. Č. buvo draudžiama palikti savo izoliacijos vietą, kitu atveju – bendrauti artimu atstumu su dukra pakeltu tonu, emociškai reikšti pretenzijas dukrai, t. y. psichologiškai ją veikti, dėl ko vaikas apsiverkė, todėl taip bendraudamas su dukra akivaizdu, kad G. Č. sukėlė didelį pavojų dukrai užsikrėsti pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga. Taigi G. Č. nubaustas už skirtingų rūšių teisės pažeidimus, taikant skirtingų teisės šakų blanketines teises normas. Institucijos nuomone, pažymint Europos žmogaus teisių teismo 1998 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Oliveira prieš Šveicariją, kasacinio teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152/2006, Apžvalgos 2.2.2 poskyrį, net jeigu šiuos neteisėtus veiksmus laikyti viena veika, tai ji išsidalina į du atskirus teisės pažeidimus.
4.2. Institucija, nurodydama Apžvalgos 1.1.4. dalį, kasacinio teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013, pažymi, kad teisingo bylos nagrinėjimo principas reikalauja, kad G. Č. teisinė padėtis neturėtų būti pabloginama dėl to, kad jo padarytos tęstinės veikos dalys buvo nagrinėjamos skirtingose administracinėse bylose. G. Č. pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį nubaustas 500 (penkių šimtų) eurų bauda, dėl trunkančio administracinio nusižengimo Institucijos priimtu Skundžiamu nutarimu pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį G. Č. paskirtas įspėjimas, todėl Insitucija, priimdama Skundžiamą nutarimą, niekaip negalėjo pabloginti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėties.
Atsiliepimas
4.3. Kartu atsiliepime cituojant ANK 666 straipsnį, kasacinio teismo praktiką baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255-746, 2K-406-507/2016, 2K-143- 696/2017, 2AT-7-5-303/2021, atkreipia dėmesį į tai, kad tiek E. J., tiek G. Č. teikė prašymus, skundus, kurių bendras skaičius byloje viršija 30 (trisdešimt) kreipimųsi į Instituciją. Vaiko tėvai bandė spręsti, kuris iš jų veikė priešingai vaiko interesams, t. y. turėjo ne kaltininko, bet pranešėjo statusą. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 103-106 straipsniais, nagrinėjamu atveju nenumatyta galimybė apmokėti teisines paslaugas pranešėjams. Institucija turėjo pareigą nešališkai ir išsamiai išnagrinėti pateiktus tėvų prašymus ir skundus, o apylinkės teismas, nekonstatavo, kad šį tyrimą atlikusio pareigūno veiksmuose yra pažeidimo požymių. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl idealiosios teisės pažeidimų sutapties taikymo (ANK 45 straipsnio 4 dalies ir ANK 73 straipsnio 1 dalies), tačiau Institucija, kaip speciali institucija, bespecializuojanti ir gindama vaiko teises, vadovaudamasi teisinio reguliavimo nuostatomis, bylą išnagrinėjo nešališkai, įvertino visas bylos aplinkybes, priimant Skundžiamą nutarimą vadovavosi Apžvalga ir priėmė pagrįsta Skundžiamą nutarimą, atitinkantį tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos teismų praktikoje taikomus principus bei Lietuvos Respublikoje esamą teisinį reglamentavimą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. Č. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimo dalimi, kuria atmesta jo skundo dalis dėl Skundžiamo nutarimo dalies, kuria E. J. atsisakyta taikyti atsakomybę už ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. G. Č. teigimu, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutarimo dalis yra nemotyvuota, priimta neįvertinus išdėstytų argumentų dėl Skundžiamo nutarimo dalies neteisėtumo, nepagrįsta ir prieštaraujanti kasacinio teismo praktikai. Todėl G. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d nutarimo dalį, kuria konstatuota, kad E. J. nepadarė ANK 73 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5.1. Nurodoma, kad Institucijos Skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas nevertino ir nepasisakė dėl byloje esančių įrodymų, kurie patvirtina, kad E. J. veikimas formuoja neigiamą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dukters nusistatymą bendravimo su juo atžvilgiu. Taip pat ir pirmosios instancijos teismas iš esmės nepasisakė dėl G. Č. argumentų ir nemotyvuotai pats atsisakė įvertinti įrodymus, patvirtinančius, jog E. J. veikia priešingai vaiko interesui bendrauti su tėvu. Skunde dėstoma, kad apylinkės teismas nevertino 2019 m. gegužės 23 d. teismo ekspertizės išvados civilinėje byloje Nr. e2-123-1044/2020 ir 2020 m. liepos 10 d. Institucijos išvados, teiktos civilinėje byloje Nr. e2-123-1044/2022 (kurioje be kita ko nurodyta, jog E. J. vykdo visas teismų nutartis, tačiau ji tai daro formaliai, todėl vien tai negali būti pakankamas pagrindas konstatuoti, kad E. J. neveikia priešingai dukters interesams). Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje minimi dokumentai neaktualūs, kadangi jie buvo priimti iki administracinės teisenos procedūros pradžios, tačiau G. Č. su tokiais argumentais nesutinka. Paminėti dokumentai patvirtina, jog iki administracinės teisenos E. J. atžvilgiu pradėjimo, ji veikė priešingai dukters interesams, t. y savo elgesiu formavo neigiamas dukters nuostatas tėčio G. Č. atžvilgiu. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Institucija turėjo vertinti, ar E. J. elgesio modelis pasikeitė, lyginant su tuo, koks buvo oficialiai konstatuotas nagrinėjant civilinę bylą dėl bendravimo tvarkos su dukra nustatymo.
5.2. Kartu apeliaciniame skunde teigiama, kad nei Institucijos Skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas, nei pirmosios instancijos teismas, nevertino 2021 m. birželio 28 d. Vilniaus apskrities vaiko teisių tarnybos rekomendacijų dėl teismo sprendimo vykdymo (pagal kurią darytina išvada, jog E. J. psichologo rekomendacijų nevykdė), 2021 m. liepos 14 d. Institucijos direktoriaus įsakymu Nr. BV-221 sudarytos komisijos išvados, kurioje konstatuota, jog motina elgiasi priešingai dukters interesams. Minima Institucijos išvada, kuri surašyta jau perdavus bylą Vilniaus apskrities skyriui, yra kardinaliai priešinga skundžiamiems procesiniams sprendimams, tačiau nei viename iš sprendimų nemotyvuota kodėl su išvada nesutinkama ir kokie bylos duomenys ją paneigia.
Žemesnės instancijos teismas
5.3. Cituojant Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1027-232/2021 43 punktą, teigiama, jog pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino tų bylos duomenų, kurie patvirtina, kad E. J. turi išimtinę asmeninę pareigą parengti dukrą susitikimams su tėvu ir užtikrinti dukters dalyvavimą susitikimuose. Liko neįvertinti ir tie bylos duomenys, kurie patvirtina, jog po beveik 11 mėnesių bandymų teismo sprendimą vykdyti per psichologą A. A., Institucijos siųstais 2021 m. spalio 19 d. ir 2021 m. spalio 20 d. elektroniniais laiškais G. Č. konstatavo, kad jis šiuo metu neturi jokių galimybių keisti susiformavusias neigiamas E. nuostatas tėvo atžvilgiu, neturi jokių galimybių įgyvendinti savo kaip tėvo pareigos užtikrinti ir pasirūpinti dukros emocine sveikata, ši pareiga veikti taip, kad pasikeistų neigiamos dukros nuostatos tėvo atžvilgiu, tenka mamai. Prie apeliacinio skundo pridedamoje lentelėje Nr. 1, pateikiamas sąrašas dokumentų, kurie patvirtina, kad E. J. įtakoja dukrą bendravimo su G. Č. atžvilgiu, tačiau apylinkės teismas šių duomenų nepagrįstai nevertino ir dėl jų nepasisakė.
5.4. Taip pat liko neįvertintos ir byloje neginčijamai nustatytos aplinkybės apie psichologo A. A. siųstus elektroninius laiškus su E. J. pateiktomis rekomendacijos ir užduotais klausimais, susijusiais su dukters rengimu susitikimams. E. J. į psichologo klausimus atsakė itin abstrakčiai, nenurodė, kokią kalbą, kokias konkrečiai frazes naudoja kalbėdama su dukra, tačiau pareikalavo psichologo tikslių rašytinių rekomendacijų dėl psichologo A. A. užduotų klausimų, t. y. E. J. atsisakė nurodyti prašomą informaciją ir pareikalavo psichologo sukonkretinti rekomendacijas. Taigi, priešingai nei teigiama Skundžiamame nutarime, ne psichologas A. A. E. J., o būtent E. J. psichologui neteikė būtinos informacijos, atsisakė konsultacijų, nevykdė psichologo pasiūlyto plano, o psichologas A. A., negaudamas būtinos informacijos, objektyviai negalėjo tikslinti savo rekomendacijų ir apskritai daryti jokios realios įtakos, t. y. realiai tarpininkauti G. Č. ir jo dukters ryšio atkūrimo procese. Taip pirmosios instancijos teismas padarė absoliučiai nepagrįstą išvadą, kad E. J. bendradarbiavo su tarpininkaujančiu psichologu.
5.5. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nutarimu pažymėjo, kad psichologas A. A. teismui paliudijo, jog E. J. nepakankamai bendradarbiavo tėvo ir dukters atkūrimo procese, tačiau nevertino kitų esminių liudytojo parodymų ir byloje esančių įrodymų, o būtent psichologo A. A. 2021 m. spalio 29 d. paaiškinimų Institucijai, minėto psichologo 2021 m. sausio 22 d. elektroninio laiško E. J. ir jo parodymų bylos nagrinėjimo metu, G. Č. dukros ir psichologo pirmojo susitikimo, vykusio 2019 m. sausio 13 d., garso įrašo. Minimi įrodymai patvirtina, kad būtent E. J. elgesys nulėmė, todėl apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje nėra kitų duomenų, nurodančių į E. J. objektyvius veiksmus, kuriais ji tiesiogiai ar netiesiogiai nuteikinėtų dukrą prieš G. Č., darytų poveikį ar kitaip darytų įtaką vaikui, kad šis nebendrautų su tėvu.
5.6. Taip pat G. Č. vertinimu, apylinkės teismas nutarimu nepasisakė dėl Institucijos Skundžiamo nutarimo dalie, kuria nepagrįstai konstatuota, jog E. J. negali pakeisti dukros nuostatų tėčio atžvilgiu. Pažymima, kad dukra ne šiuo metu, o nuo 2017 metų atsisako bendrauti su tėvu G. Č.. Bylą dėl bendravimo tvarkos nagrinėjęs teismas, ištyręs visas reikšmingas aplinkybes, įskaitant ir dukters nuomonę (kuri nuo teismo sprendimo priėmimo nepasikeitė), nustatė G. C. ir jo dukters bendravimo tvarką. Nuo minėto teismo sprendimo priėmimo dienos niekas iš esmės nepasikeitė, todėl Skundžiamo nutarimo išvada, kad dukros nenoras bendrauti su tėčiu susiformavo „šiuo metu“, o teismo nustatyta bendravimo tvarka būtų žalinga mergaitės emocinei sveikatai, prieštarauja tiek civilinėje byloje esantiems teismo ištirtiems ir įvertintiems įrodymams, tiek paneigia ir patį įsiteisėjusį teismo sprendimą. Sprendžiant dėl to, ar E. J. galėtų pakeisti dukros nuostatas tėčio atžvilgiu, akcentuojami 2022 m. lapkričio 7 d. teismo posėdyje liudytojo psichologo A. A. duoti paaiškinimai, ir nurodoma, jog dukra gyvena su mama E. J., kurią pagal bylos medžiagą, yra pasirinkusi kaip prieraišumo objektą, ir vadovaujantis 2019 m. gegužės 23 d. ekspertizės išvada, G. Č. įsitikinimu, jo dukra, matydama mamos priešiškumą tiek jam, tiek psichologui, atsisakymą bendradarbiauti, prieštaravimą rekomendacijoms ir jų nevykdymą, neišvengiamai elgiasi taip pat, nes beveik refleksiškai palaiko mamą. Faktą, kad E. J. net nebando keisti dukros nuostatų G. Č. atžvilgiu, patvirtina net pačios E. J. kviesto, neišvengiamai šališko liudytojo D. V. liudijimais teismo posėdyje. Apylinkės teismas minimų aplinkybių nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių ir pagrįstų duomenų, leidžiančių teigti, kad E. J. dėjo pastangas keisti neigiamas dukros nuostatas tėčio atžvilgiu, kad ruošė dukrą susitikimams taip, kad jie realiai įvyktų, neatsižvelgė į tai, kad bylos duomenys patvirtina, kad E. J. nedarė absoliučiai nieko, kad dukros neigiamos nuostatos keistųsi.
5.7. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentų, susijusių su tuo, kad E. J. atsisako pripažinti, kad dukra patiria lojalumo konfliktą ir atsisako veikti taip, kad šis lojalumo konfliktas švelnėtų, pagal psichologo A. A. 2021 m. sausio 12 d. teiktas rekomendacijas, ir nevertino tai pagrindžiančių įrodymų. Apie dukros aštriai išgyvenamą lojalumo konfliktą E. J. yra puikiai žinoma nuo 2017 metų, kadangi jį konstatavo jau pati pirmoji G. Č. ir dukters bendravimo procese tarpininkavusi psichologė L. K. Bylos duomenys patvirtina, kad absoliučiai visi psichologai, nesutikę su E. J. nuostata, kad G. C. dukrai nereikalingas, būdavo arba nepasirenkami arba jau pasirinkus psichologą, agresyviu E. J. veikimu – skundų, grasinimų, nuolatinio spaudimo, ilgainiui būdavo pašalinami iš tarpininkavimo proceso. Taip nutiko tiek su psichologe L. K., tiek su psichologe R. S., tiek su psichologu A. A., kurie (L. K. ir A. A.) iš esmės nurodė tapačias priežastis, dėl ko G. Č. ir dukros bendravimas nevyksta iki šios dienos, t. y. E. J. nesuinteresuota, kad dukra bendrautų su tėvu ir palaikytų su juo ryšį, E. J. pastangos motyvuoti E. apsiriboja formaliu dukros įkalbinėjimu, E. J. nebendradarbiauja, priešingai – su tais psichologais, kurie nesutinka su E. J. pozicija, kad jis, kaip tėvas, dukrai nereikalingas ar net žalingas, E. J. siekia susidoroti, arba, kaip nurodė psichologas A. A., tiesiog „išjungia psichologą, kaip darantį kažkokį poveikį“. Taigi, išdėstytos aplinkybės ir aptarti įrodymai patvirtina, kad E. J. kursto dukters patiriamą lojalumo konfliktą, kad dukra jaučiasi nesaugi dėl savo natūralaus noro patirti santykį su tėvu, kad dukra mato, jaučia ir supranta, kad mama jos bendravimui su tėvu kategoriškai nepritaria, yra nusistačiusi priešiškai tiek jo, tiek bet kokių su juo susijusių asmenų atžvilgiu, ir taip E. J. elgiasi sistemingai bei daug metų, ir toks jos veikimas turi būti kvalifikuotas kaip veikimas priešingai dukters interesams.
5.8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas neįvertino bei nepasisakė ir dėl to, kad Institucijos nutarimą priėmęs pareigūnas tyrimą atliko šiurkščiai pažeisdamas ANK nuostatas, kadangi G. Č. abejonių dėl Institucijos pareigūno nešališkumo ir objektyvumo kyla dėl pareigūno pasakytų baigiamųjų kalbų. G. Č., cituodamas ANK 593 straipsnio 1 dalį, ANK 594 straipsnio 4 dalį, nurodo, jog pats tyrimą atlikęs pareigūnas baigiamųjų kalbų metu patvirtino, jog E. C. rašytiniai paaiškinimai buvo perrašinėjami, nes anot pareigūno, vaikas nurodė, kad jie netiksliai surašyti. Tačiau, E. C. 2021 m. gruodžio 5 d. paaiškinime jokių taisymų ar papildymų užfiksuota nėra. Taigi, pareigūnas atliko taisymus, tačiau protokole jų niekaip nepažymėjo ir tokiais savo veiksmais pažeidė ANK 594 straipsnio 4 dalį. Todėl E. C. 2021 m. gruodžio 5 d. paaiškinimai negali būti laikomi teisėtais ir objektyviais, nors pirmosios instancijos teismas šiuos E. C. paaiškinimus laikė vienu iš pagrindų, priimti teismo procesinio sprendimo skundžiamą dalį. Taip pat, cituojant ANK 594 straipsnio 3 dalį, teigiama, kad 2021 m. gruodžio 2 d. E. J. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, jog dukros apklausa vyko E. J. nedalyvaujant, E. J. taip pat aiškino, jog nematė, kaip pareigūnas surašė jos dukros paaiškinimus. Tačiau iš 2021 m. gruodžio 2 d. paaiškinimų matyti, jog paaiškinimus kaip dalyvavęs asmuo pasirašė ir E. J.. Taigi, akivaizdu, jog paaiškinime nurodytos aplinkybės apie dalyvavusius asmenis apklausiant dukrą neatitinka tikrovės, nes E. J. dalyvavo apklausiant dukrą ir jos duotus paaiškinimus patvirtino savo parašu.
Šalies argumentai
5.9. G. Č. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas galioti Skundžiamą nutarimo dalį kaip teisėtą ir pagrįstą, neatsižvelgė į tai, kad Institucijos Skundžiamame nutarime nurodyta, jog bendravimas su G. Č. dukrai yra žalingas, ir yra galimybė kreiptis į teismą su prašymu pakeisti bendravimą tvarką, tačiau Skundžiamame nutarime nenurodyta, kokia bendravimo tvarka dukrai nebūtų žalinga. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismo sprendimu jau yra nustatyta minimali G. Č. bendravimo su dukra tvarka, todėl iš esmės vienintelė bendravimo tvarkos keitimo galimybė yra visiškas jo ir dukters nebendravimas. Minima Institucijos Skundžiamo nutarimo išvada, akivaizdžiai prieštarauja nuo 2019 metų institucijų apie E. J. elgesį dukters bendravimo su tėvu atžvilgiu teiktoms išvadoms. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vertinimu, apeliacinio skundo priede – lentelėje Nr. nurodyti oficialūs dokumentai ir išvados, Skundžiamame nutarime apskritai nėra minimi, neaptarti esantys prieštaravimai, nenurodyta, kodėl Skundžiamu nutarimu padaryta kardinaliai priešinga išvada nurodytiems dokumentams, o pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė dėl bylos medžiagos prieštaravimų ir jų nepanaikino. Apylinkės teismo nutarime taip pat visiškai nepagrįstai ir prieštaraujant bylos duomenims nurodyta, kad dėl kelis kartus neatvežtos dukros į susitikimus buvo pateikti neatvykimo priežastis patvirtinantys dokumentai. Priešingai, E. J. nepateikė jokių priežastis patvirtinančių dokumentų, ką patvirtina apeliacinio skundo priedas Nr. 18. Kartu nurodoma Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-l897-866/2020 52 punkte įtvirtinta E. J. pareiga. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, G. Č. teigimu, E. J. piktybiškai veikia priešingai tėvo ir dukters ryšio atkūrimo tikslui, sistemingai ir sąmoningai kuria kliūtis jo ir dukters bendravimui, kas ilgainiui lemia visišką dukters atskyrimą nuo jo, o toks E. J. elgesys yra veikimas priešingai mažamečio vaiko interesui į šeiminį ryšį ir atitinka ANK 73 straipsnio 1 dalies sudėtį
6. Apeliaciniu skundu suinteresuoto asmens E. J. atstovė advokatė Vilija Gražulytė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d nutarimo dalį, kuria netenkintas E. J. skundas dėl G. Č. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. Nurodytoje dalyje prašoma priimti naują nutarimą – pripažinti G. Č. kaltu ir paskirti administracinę nuobaudą pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. Taip pat prašoma panaikinti apylinkės teismo nutarimo dalį, kuria netenkintas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir nurodytoje dalyje priimti naują nutarimą – priteisti E. J. naudai iš G. Č. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį, t. y. 1 794 eurus (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt keturis eurus). Kartu prašoma E. J. naudai priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą ir kitus procesinius veiksmus, jeigu tokie būtų atliekami, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
1.1. Pirmosios instancijos nutarimo dalimi netenkintas E. J. skundas, kuriuo pastaroji prašė panaikinti Institucijos Skundžiamą nutarimo dalį ir paskirti G. Č. administracinę nuobaudą pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis Skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje, pakeltu tonu atvirai reikšdamas mamai E. J. pretenzijas, kad ši tinkamai neparengia vaiko susitikimams su tėvu, vėliau automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia pastato dukros akivaizdoje filmuodamas telefonu ir reikšdamas mamai E. J. pretenzijas, kad ši netinkamai vykdo teismo sprendimu nustatytą tvarką, taip pat išsakydamas dukrą įžeidžiančius žodžius „Aš su ja šnekėsiu, kai jinai šnekės, o ne vaidins surežisuotą spektaklį“, padarė žalą dukros E. C. emocinei būklei, pravirkdė ją, vaikas išgyveno stresogeninę situaciją, nerimą ir baimę, tėvo elgesys atnaujino mergaitės patirtus neigiamus išgyvenimus. E. J., nesutikdama su byloje pateiktų įrodymų vertinimu, nors apylinkės teismas ir konstatavo, kad teisingam bylos išnagrinėjimui svarbu įvertinti visą susidariusios situacijos aplinkybių visumą, teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino arba netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, o būtent 2021 d. balandžio 28 dienos garso ir vaizdo įrašų. Minėti įrodymai patvirtina, jog E. J., bendraudama su G. Č. kalbėjo mandagiai ir elgėsi taktiškai, o G. Č. dar iki E. J. su dukra išeinant iš pastato, kuriame vyko susitikimas, dukros akivaizdoje reiškė priekaištus mamai, versdamas ją teisintis, aiškindamasis bendravimo tvarkos vykdymo aplinkybes. Kai E. J. su dukra atsisėdo į automobilį, G. Č. tęsė savo veiksmus, ir automobilių stovėjimo aikštelėje filmuodamas, reikšdamas priekaištus dukros atžvilgiu, kalbėdamas pakeltu tonu, ne tik sukėlė įtampą vaikui, tačiau ją traumavo psichologiškai, vaiką pravirkdė. Dėl G. Č. tiesioginių veiksmų, vaikui buvo padaryta žala. Tai patvirtina tiek vaiko reakcija į G. Č. elgesį ir žodžius, tiek pačios dukros mobiliosios pagalbos psichologui V. A. papasakoti išgyvenimai dėl 2021 m. balandžio 28 d. susitikimo (2021 m. birželio 15 d. mobiliosios pagalbos psichologas V. A. bendravo su vaiku ir pateikė bendravimo su vaiku aprašymą), tiek ir (duomenys neskelbtini), specialistės vaikų ir paauglių teismo psichiatrės ekspertės dr. A. D.-B. konsultacinė išvada.
1.2. Apeliaciniu skundu sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad G. Č. „pasielgė vaiko atžvilgiu nekorektiškai, neapgalvotai ir nejautriai“, tačiau vaikui buvo padaryta žala, o G. Č. jo veiksmų pasekmės nebuvo netikėtos, t. y. G. Č. suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo vaikui gali būti padaryta žala, ir nors jų, kaip teigia, nenorėjo, bet sąmoningai leido žalai atsirasti. Iš G. Č. duotų parodymų konteksto, vertintina kad jis, suvokdamas jautrią vaiko psichikos būklę tuo metu, kai vaikas atvyksta į susitikimus su juo, kaip tėvu, akivaizdžiai suvokė, kaip nagrinėjamo įvykio metu jo elgesys veikė vaiką. Atkreipiamas dėmesys, kad civilinėje byloje, kurioje buvo nustatyta tėvo G. Č. bendravimo su dukra tvarka, buvo atliktas Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologinio konsultavimo ir mokymo centro ekspertų 2019 m. gegužės 23 dienos įvertinimas. Cituojant minėto vertinimo atsakymus Nr. 12 ir Nr. 13, pažymima, jog tiek G. Č. parodymai, tiek civilinėje byloje atlikto psichologinio vertinimo dalis, įrodo tą aplinkybę, kad G. Č. veiksmai, kuriais pažeistos vaiko teisės, vertinant visų aplinkybių kontekste, nebūtinai turėjo būti nukreipti į dukrą. G. Č. buvo žinomas jo elgesio poveikis dukros akivaizdoje ir ypač, dukros akivaizdoje mamos E. J. atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju nėra reikšminga arba nėra lemianti aplinkybė, kad G. Č. taip pasielgė nusivylęs, kad susitikimai su dukra neįvyksta, kadangi tėvas prioritetą turėjo suteikti vaiko interesui, o ne savo neišprovokuotų emocijų raiškai. Savo nuoskaudas ir/ar pretenzijas G. Č. galėjo išdėstyti E. J. asmeniškai, ne vaiko akivaizdoje.
1.3. E. J. atstovės advokatės teigimu, vertinant ne kartą specialistų išaiškintą G. Č. elgesio poveikį dukrai ir dukros akivaizdoje, G. Č. suvokė ir/ar turėjo suvokti pavojingą savo veikos pobūdį, numatė, ar negalėjo nenumatyti, kad dėl jo veikimo bus pažeista dukros emocinė būklė ir nors jis galimai to nenorėjo, tačiau sąmoningai leido pasekmėms kilti arba lengvabūdiškai tikėjosi padarinių išvengti. Net jeigu G. Č. nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. G. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punktą, todėl jis turi būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį ir jam turi būti paskirta administracinė nuobauda.
1.4. Pirmosios instancijos teismas, E. J. iš G. Č., nepriteisdamas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, nevertino aplinkybės, kad G. Č. skundas, kuriuo E. J. pareikšto skundo pagrindu buvo kaltinama dėl ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, buvo pripažintas nepagrįstu. Dėl G. Č. skundu E. J. reikštų nepagrįstų kaltinimų, pastaroji patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurių dydį patvirtinantys įrodymai yra pateikti į bylą. Dėl šios priežasties E. J. turi teisę į patirtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti atlyginimą. Vertinant atlygintiną bylinėjimosi išlaidų dalį svarbi aplinkybė yra ta, kad iš esmės visas teismo procesas vyko dėl G. Č. kaltinimų E. J.. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl G. Č. patirtų išlaidų atlyginimo iš valstybės, G. Č. priteisė 300 eurų (tris šimtus eurų) išlaidų iš 2 960 eurų (dviejų tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimties), t. y. apie 10% patirtų išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad likusi ginčo dalis iš esmės vyko dėl E. J. G. Č. skundo pagrindu pareikštų kaltinimų, E. J. patyrė 1 993 eurų (vienų tūkstančio devynių šimtų devyniasdešimt trijų eurų) išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti, todėl iš G. Č. priteistina 90% E. J. patirtų išlaidų arba 1 794 eurus (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt keturis eurus) (1 993 eurų x 90%).
Atsiliepimas
2. G. Č. atstovės advokatės Živilė Gulla-Katauskė ir Deimantė Drąsutavičienė, teikdamos atsiliepimą į Institucijos ir E. J. atstovės advokatės apeliacinius skundus, prašo juos atmesti ir skundų dalyse pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti galioti nepakeistą. Taip pat prašoma iš Institucijos ir E. J. G. Č. naudai bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą.
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Nagrinėjamu atveju G. Č. teigimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo non bis in idem principo pažeidimą. Pažymima, kad nors apie įsiteisėjusį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. spalio 6 d. nutarimą Nr. 24-ANR_N-2104-2021 ir jo turinį Institucijai buvo žinoma, tačiau Skundžiamu nutarimu G. Č. buvo nubaustas pakartotinai. Akivaizdu, kad tiek Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. spalio 6 d. nutarime, tiek Skundžiamame nutarime sutampa absoliučiai visi veikos požymiai, t. y. visos konkrečios faktinės aplinkybės, susijusios su tuo pačiu atsakomybėn traukiamu asmeniu ir neatskiriamai susijusios tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu. Iš esmės identiškos formuluotės leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad 2021 m. spalio 6 d. nutarimo turinys buvo paprasčiausiai perkeltas į Institucijos Skundžiamą nutarimą. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog G. Č. neva padarytas ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas buvo siejamas išimtinai su izoliacijos režimo pažeidimu. Skundžiamame nutarime nėra nurodyta, kad G. Č. tėvo valdžią priešingai dukros interesams panaudojo bendraudamas su dukra pakeltu tonu, emociškai reikšdamas pretenzijas dukrai, t. y. psichologiškai ją veikdamas, dėl ko vaikas apsiverkė. Priešingai, Institucijos Skundžiamu nutarimu G. Č. atsisakyta taikyti administracinę atsakomybę už įvykusio žodinio konflikto tarp jo ir E. J. metu, G. Č. išsakytus žodžius ir/ar buvusi elgesį. Institucija apylinkės teismo nutarimo dalies, kuria E. J. skundas atmestas, neskundė. Taigi, nors apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad G. Č. savo valdžią priešingai dukros interesams panaudojo taip pat ir tuo, kad bendravo su dukra pakeltu tonu, emociškai reiškė pretenzijas dukrai, t. y. psichologiškai ja veikė, dėl ko vaikas apsiverkė – turi būti atmesti, kaip prieštaraujantys tos pačios Institucijos pozicijai tiek Skundžiamame nutarime, viso teisminio nagrinėjimo metu, bei išeinantys iš Institucijos apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų.
2.2. Atsakant į Institucijos apeliacinio skundo argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, G. Č. pažymi, kad apylinkės teismo nutarimu išlaidos jam buvo priteistos ne kaip pranešėjui, o kaip asmeniui, dėl kurio priimtas teismo sprendimas (nutarimas) nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl non bis in idem principo pažeidimo. Aplinkybės, kad apylinkės teismo nutarimu panaikinta nepagrįsta ir neteisėta Institucijos Skundžiamo nutarimo dalis buvo priimta pagal E. J. pranešimą, ir kad Institucija turi pareigą tirti pranešimus, niekaip nepanaikina jos atsakomybės už neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą (jo dalį) ir negali apsunkinti G. Č. padėties. Kartu sutinkamai su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45-A-N3/2021, G. Č. turi teisę į šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsiliepimas
2.3. Atsiliepimu į E. J. atstovės apeliacinį skundą, G. Č. nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas dalyje, kuria atsisakyta tenkinti E. J. skundą, dėl Institucijos Skundžiamo nutarimo dalies, kuria atsisakyta G. Č. taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį dėl E. J. pasakytos vienos frazės panaikinimo, yra pagrįstas, su padarytomis išvadomis sutiktina, ir pagrindo naikinti minimo teismo nutarimo dalies nėra.
2.4. Iš esmės G. Č. atsiliepime dėstomos analogiški ir/ar panašaus pobūdžio argumentai, kaip ir apeliaciniame skunde. Atskirai pažymima, kad G. Č. E. J. išsakytas komentaras, kad ji verčia dukrą dalyvauti E. J. surežisuotume spektaklyje, nėra nei įžeidžiantis, nei traumuojantis, kadangi jis atitinką objektyvią tiesą. Cituojant teismų praktika, o būtent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-38/2014, Nr. 2K-10-693/2018, Šiaulių apygardos teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-46-167/2017, Šiaulių apylinkės teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.-1166-874/2020, nurodoma, kad viena G. Č. E. J. pasakyta frazė, negali užtraukti G. Č. atsakomybės pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį.
2.5. Teigiama, kad nėra surinkta objektyvių duomenų, jog G. Č. išsakyta frazė „Aš su ja šnekesiu, kai jinai šnekės, o ne vaidins surežisuotą spektaklį“, kuri buvo adresuota E. J., traumavo dukrą psichologiškai, sukėlė žalą, tai patvirtina ir prie atsiliepimo pateiktas dukros ugdymo įstaigos 2021 m. rugsėjo 13 d. atsakymas, ir psichologo A. A. paašikinimai, duoti teisme. Kartu pažymima, jog E. J. teigdama, jog G. Č. išsakyta frazė baisingai traumavo E. C. ir sukėlė jai realią žalą, nepateikė jokių įrodymų, kad po 2021 m. balandžio 28 d. E. J. su dukra kreipėsi į specialistus pagalbos dėl tariamų E. C. sukeltų padarinių, jų sumažinimo (neutralizavimo), gydymo ir panašiai. Priešingai, E. J. ne viename teisminiame ginče įrodinėjo ir įrodinėja, jog E. C. jokių specialistų (psichologų/psichiatrų) pagalba nereikalinga.
2.6. Taip pat nesutinkama su E. J. apeliacinio skundo argumentais, jog G. Č. netinkamą elgesį ir žodžius patvirtina tiek pačios dukros mobiliosios pagalbos psichologui V. A. papasakoti išgyvenimai dėl 2021 m. balandžio 28 d, susitikimo, tiek (duomenys neskelbtini) specialistės vaikų ir paauglių teismo psichiatrės ekspertės A. D.-B. konsultacinė išvada. Atkreipiamas dėmesys, jog mobiliosios pagalbos psichologas V. A., po susitikimo, kuriame E. C. jam papasakojo E. J. nurodytus dukros išgyvenimus, psichologas niekur nekonstatavo (nenurodė, neatkreipė dėmesio, nepažymėjo), kad šis įvykis traumavo E. C. ir kad jis būtų kuo nors išskirtinis suinteresuotų asmenų bendravimo kontekste. A. D.-B. konsultacinė išvada, kurios tik vienintelis atsakymą į ketvirtą klausimą yra pateiktas galimai neviršijus kompetencijos, buvo užsakyta E. J., kuri pateikė tik savo tendencingai atrinktus duomenis ir savo interpretacijas. Taip pat minėta išvada kelia pagrįstų abejonių jos kaip įrodymo teisingumo, objektyvumo, bei ekspertės nešališkumo, kadangi Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimu buvo konstatuota eilė A. D.-B. ekspertų etikos kodekso nuostatų pažeidimų. Nurodoma, jog nebuvo pateiktas vykdyto interviu su dukra vaizdo įrašus. Be to, G. Č. turimomis žiniomis Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos yra konstatavusi (duomenys neskelbtini) neteisėtą veiksmą, teikiant minėtą, A. D.-B. pasirašytą išvadą.
2.7. G. Č. atsakydamas į E. J. apeliacinio skundo argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pažymi, jog E. J. apskritai neturi reikalavimo teisės, juolab iš G. Č., atlyginti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį. Pirmosios instancijos teisme, nagrinėjant G. Č. skundą, E. J. byloje dalyvavo kaip suinteresuotas asmuo, kuris neturėjo pareigos teikti atsiliepimą ir kitus procesinius dokumentus. Tačiau E. J. pasirinko teikti tiek atsiliepimą, tiek daugybinius rašytinius paaiškinimu, o už tokį pačios asmeninį sprendimą kitiems asmenims negali kilti teisinės pasekmės. Nutraukus administracinę teiseną, E. C. kaip nukentėjusiosios statusas buvo panaikintas ir atitinkamai nebuvo jokio teisinio pagrindo spręsti dėl E. J. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kartu atkreipiamas dėmesys, jog apylinkės teismas atmetė E. J. skundą, dėl kurio ji patyrė didžiąją bylinėjimosi išlaidų dalį. Taip pat pažymima, kad bet kokiu atveju šios kategorijos bylose, bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos iš institucijos priėmusios nutarimą, proporcingai atmestiems/tenkintiems reikalavimams.
3. Atsiliepimu į G. Č. apeliacinį skundą E. J. atstovė advokatė Vilija Gražulytė prašo palikti G. Č. skundžiamą apylinkės teismo nutarimo dalį nepakeistą ir jo apeliacinio skundo netenkinti, bei priteisti E. J. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir kitus procesinius veiksmus, jeigu tokie būtų atliekami, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nors pateiktas atsiliepimas itin plačios apimties, tačiau iš esmės motyvuojamas tuo, kad:
3.1. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, nurodančių į E. J. objektyvius veiksmus, kuriais ji tiesiogiai ar netiesiogiai nuteikinėtų dukrą prieš G. Č., darytų poveikį ar kitaip darytų įtaką vaikui, kad šis nebendrautų su tėvu, t. y. kad E. J. būtų panaudojusi savo, kaip motinos, valdžią priešingai vaiko interesams, kas užtrauktų jai administracinę atsakomybę pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį;
3.2. Nurodoma, jog atsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2VP-280-1102/2023 nustatytas aplinkybes, kad visus psichologo A. A. veiksmus duodant paaiškinimus (teisme, Institucijoje, pas antstolį ir kitur) apmokėjo G. Č., jo parodymai, neteisėtai imant atlygį iš G. Č., turi būti vertinami kaip nepatikimi arba jais visiškai nesivadovaujama;
3.3. Kadangi G. Č. apeliacinis skundas grindžiamas konkrečiai nurodytų įrodymų vertinimu, atsiliepime išsamiai pasisakoma dėl kiekvieno iš jų. Apibendrinus G. Č. nurodytus įrodymus (civilinėje byloje, kurioje buvo nustatyta tėvo G. Č. bendravimo su dukra tvarka, ir ne tik toje byloje, teiktas ekspertizių išvadas, kitas išvadas, rekomendacijas, pažymas, teismo sprendimą, kuriuo nustatyta G. Č. bendravimo su vaiku tvarka išaiškinimo, psichologo A. A. elektroninius laiškus, raštus) pažymima, jog:
3.3.1. nurodyti įrodymai (duomenys) jokia forma nepreziumuoja E. J. kaltės, ar išvadų, kad ji tariamai formavo neigiamas dukters nuostatas apelianto atžvilgiu;
3.3.2. nagrinėjamos bylos dalykas, aptariamoje apimtyje, yra tai ar E. J. veiksmuose yra administracinio nusižengimo numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje sudėtis, o ne E. J. elgesio pasikeitimai;
3.3.3. G. Č. cituoja iš konteksto išimtus teiginius (kurie ne visuomet yra ekspertizės metu nustatytos aplinkybės), praleidžia sakinio pradžias, todėl juos vertinant būtina skaityti visą tekstą, o ne tik dalinai cituojamas atsakymo į klausimus dalis;
Žemesnės instancijos teismas
3.3.4. Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnyba 2021 m. liepos 8 d. sprendimu nušalino Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrių nuo nepilnametės dukros E. C. situacijos vertinimo ir visus klausimus perdavė spręsti Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, todėl nesutiktina su G. Č. argumentu, jog nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada;
3.3.5. išnagrinėtos civilinės bylos dėl bendravimo tvarkos nustatymo dalykas buvo išimtinai teismo nustatytos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos pakeitimas, teismas civilinėje byloje netyrė ir nenagrinėjo dėl kieno kaltės dukra atsisako bendrauti su tėvu;
3.3.6. Institucija 2021 m. birželio 28 d. rekomendacija nekonstatavo jokių teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos priežasčių, į E. J. niekas nesikreipė, jos nuomonė ir argumentai nebuvo išklausyti ir/ar vertinti, minimas yra pateikta išimtinai tėvo, kuris nemato jokios savo įtakos dukros santykiui į save, pozicija;
3.3.7. išklausius abi šalis ir atlikus visapusišką aplinkybių tyrimą nustatyta, kad E. J. motinos valdžia nepiktnaudžiauja. Šias aplinkybes patvirtina ir kiti nagrinėjamoje civilinėje byloje surinkti įrodymai, ir E. J. į bylą pateikti paaiškinimai;
3.3.8. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažyma negali būti vertinama, kaip įrodymas patvirtinantis, ar paneigiantis E. J. veiksmus ar neveikimą įgyvendinant tėvų valdžią, kadangi joje nurodomos aplinkybės, keliamos prielaidos ir cituojamos kitų dokumentų ištraukos, yra susijusios tik su institucijų veiksmų vertinimu;
3.3.9. E. J. vykdydama teismo sprendimu nustatytą tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką savo pareigos bendradarbiauti neneigia. Priešingai, ji deda pastangas bendradarbiauti, savo iniciatyva prašo rekomendacijų, jas įgyvendina, ruošia dukrą kiekvienam susitikimui su tėvu, ją skatina ir motyvuoja, teikia psichologui jo prašomą informaciją, savo siūlymus ir pastabas, konsultuojasi su specialistais, kaip padėti dukrai, bendradarbiauja su Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriumi, atvežė vaiką į visus suderintus susitikimus pas psichologą. Susitikimai atskirais atvejais buvo atšaukti dėl pateisinamų priežasčių, o G. Č. pateikti atitinkami pateisinantys dokumentai;
3.3.10. teismo sprendimu nenustatytų pareigų priskyrimas E. J. nėra ir negali būti administracinio nusižengimo sudėties elementas. Ginčas dėl tokių papildomų pareigų nustatymo, buvimo ir/ar vykdymo yra civilinio ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos dalykas;
3.3.11. Institucija įvertino psichologo A. A. veiksmus ir nustatė, kad psichologas neveikė tinkamai;
3.3.12. pasikeitus situacijai ir/ar iškilus poreikiui klausimas ar ginčas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo turi būti sprendžiamas teisme, civilinio proceso nustatyta tvarka, o ne kaltinimais piktnaudžiaujant tėvų valdžia. Institucija, įvertinusi situaciją, be kita ko, rekomendavo kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos/jos sąlygų pakeitimo, pasinaudojimo mediacijos paslaugomis. Tačiau G. Č. nei viena rekomendacija nepasinaudojo, į E. J. siekį inicijuoti meditaciją tarp dukros ir tėvo, sutikimo negavo.
Atsiliepimas
8.1. Be kita ko atsiliepime itin detaliai pasisakoma dėl G. Č. nurodytų E. J. dalyvavimo teismo sprendimo vykdyme aspektų, E. J. elgesio susitikimų metu, E. J. pastangų užtikrinant vaiko dalyvavimą susitikimuose, bendradarbiavimo, dėl vaiko nuostatų tėvo atžvilgiu ir jas formuojančių veiksnių, dėl atskirų vaiko nuostatas atspindinčių ir jas įtakojančių apsekų (teigiama, jog nėra duomenų, kad dukros nuomonei daroma kažkokia įtaka, tai lemia, kad vaiko išsakoma nuomonė yra savarankiška), dėl G. Č. poveikio vaikui. Kartu atkreipiamas dėmesys, jog G. Č. išėmęs iš konteksto komentuoja liudytojo D. V. parodymus. Be kita ko nurodoma ir tai, kad visi be išimties specialistai (išskyrus psichologą A. A.) yra pajėgūs teikti rekomendacijas raštu ir jas teikia.
8.2. Taip pat nurodoma, jog G. Č. klaidingai interpretuoja Institucijos Skundžiamo nutarimo išvadas. Skundžiamu nutarimu nėra paneigiamos nei civilinės bylos nagrinėjimo metu atliktos teismo ekspertizės, nei psichologinės ekspertizės išvados. Skundžiamu nutarimu konstatuojama šiai dienai susiklosčiusi situacija, šiai dienai nepilnametės dukros E. C. išreikšta nuostata dėl bendravimo su tėvu. Nurodyta išvada dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymo yra aktuali šiai dienai ir priimta įvertinus konkrečią vaiko situaciją, bei atsispindi Skundžiamame nutarime bei jo išvadose. Ankstesnės vienašališkai, be E. J. dalyvavimo priimtos rekomendacijos dėl teismo sprendimo vykdymo, kuriomis vadovaujasi G. Č., yra ne tik nepagrįstos, tačiau šiai dienai neaktualios.
8.3. E. J. atstovė kartu pažymi, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad dukra patiria lojalumo konfliktą, joks lojalumo konfliktas vaikui nebuvo konstatuotas, taip pat, kad E. J. siekė šalinti psichologus iš proceso. G. Č. nurodomos aplinkybės, įskaitant dėstomas aplinkybes dėl psichologės L. K., ne kartą buvo nurodomos skunduose Vaiko teisių apsaugos skyriams, civilinėse bylose, tačiau nei vienu atveju nebuvo nustatyti neteisėti E. J. veiksmai, ar pripažinta, kad E. J. pažeidžia savo nepilnametės dukros teises. Vertinant esminį G. Č. keliamą klausimą, pažymėtina, jog į jį atsakyta dar Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje buvo nustatyta tėvo bendravimo su dukra tvarka. Kartu atkreipiamas dėmesys, jog teismai netenkino nė vieno G. Č. inicijuotų antstolių pareiškimų dėl netinkamo teismo nustatytų laikinųjų bendravimo tvarkų, kurios buvo keičiamos viso proceso dėl bendravimo tvarkos nustatymo metu, vykdymo ir baudų E. J. skyrimo.
8.4. G. Č. argumentų, kad pareigūnas atlikęs administracinio nusižengimo tyrimą pažeidė ANK 594 straipsnio nuostatas, nepagrindžia jokie kiti byloje surinkti įrodymai. G. Č. viso proceso metu nurodytų aplinkybių neginčijo, ginčas vyko tik dėl aplinkybių vertinimo.
8.5. Atsiliepimu nesutinkama su G. Č. argumentais, kad teismas turėjo atlikti tyrimą dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymo, t. y. tirti, ar E. J. atskirais atvejais pateikė G. Č. neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus. Taip pat, kad bylą išnagrinėjęs teismas, nagrinėjamoje byloje turėjo nustatyti, kokia bendravimo tvarka vaikui nebūtų žalinga. Minimos aplinkybės dėl teismo sprendimo (ne)vykdymo yra nagrinėjamos Vilniaus miesto apylinkės teisme pagal antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą iškeltoje civilinėje byloje Nr. e2VP-280-1102/2023. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis pareigūnas neturi pareigos aiškintis dėl kokių priežasčių šalių nepilnametė dukra atsisako bendrauti su tėvu, kokia bendravimo tvarka geriausiai atitinka vaiko interesus ir panašiai. G. Č. skunde keliami klausimai galėtų būti aktualūs civilinėje byloje dėl teismo nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, ar civilinėje byloje, kuri keliama pagal antstolio pareiškimą dėl bendravimo tvarkos (ne)vykdymo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Administracinėn atsakomybėn patraukto G. Č. ir suinteresuoto asmens E. J. atstovės advokatės Vilijos Gražulytės apeliaciniai skundai netenkinami.
9. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.
Žemesnės instancijos teismas
10. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nutarimu, apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos argumentais ir dar kartą įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagoje surinktus bei pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi, todėl proceso dalyvių teismui pateiktų versijų, siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju apeliantai turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
12. Nagrinėdamas pateiktus apeliacinius skundus, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog pagal ANK 563 straipsnį administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. ANK 567 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Tačiau šios normos nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui atsakyti į visus skunde nurodytus klausimus ir argumentus, ypač, jeigu jie buvo išsamiai įvertinti ir aptarti žemesnės instancijos teismo priimtame sprendime. Nagrinėjamu atveju būtina pažymėti, jog apeliantai – G. Č. ir E. J., savo apeliaciniuose skunduose iš esmės naujų ir/ar esminių duomenų nei nurodyta jų skunduose apylinkės teismui, skunduose ir paaiškinimuose administracinio nusižengimo tyrimo Institucijoje metu, ir kurie nebūtų buvę žinomi pirmosios instancijos teismui, kurių šis teismas nebūtų įvertinęs ir kuriuos reikėtų vertinti iš naujo, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ANK 567 straipsnio 2 dalyje, įtvirtintu teisiniu reguliavimu, bei pritardamas pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime išdėstytiems motyvams, jų išsamiau neanalizuoja ir nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius apeliantų apeliacinių skundų argumentus.
Dėl non bis in idem principo
13. Institucijos 2022 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. VVTAIT-ANR_N-43-2022 G. Č. nubaustas pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, už tai, jog nutarime nurodytu metu, vietoje ir aplinkybėmis, privalėdamas būti savo izoliacijos vietoje, ją paliko ir be sveikatos priežiūros specialisto leidimo, atvyko į susitikimą su dukra, tokiais savo veiksmais panaudojo tėvo valdžią priešingai vaiko interesams, kadangi sukėlė realų pavojų savo vaiko sveikatai. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje Institucijos Skundžiamą nutarimą panaikino ir administracinę teiseną G. Č. atžvilgiu nutraukė, nustatęs jog G. Č. dėl tų pačių teisiškai reikšmingų faktų jau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas, t. y. apylinkės teismas padarė išvadą, kad buvo pažeistas dvigubo nebaudžiamumo (non bis in idem) principas. Institucija apeliaciniu skundu, prašydama palikti galioti savo priimtą nutarimą pilnoje apimtyje, apeliaciniame skunde teigia, jog nagrinėjamu atveju G. Č. padaryti veiksmais susideda iš kelių testinių administracinių veikų, G. Č. nubaustas už dvi atskiras neteisėtas veikas, t. y. už skirtingų rūšių teisės pažeidimus, kurie skiriasi tiek objektyviais, tiek subjektyviais ir esminiai veikos požymiais, taip pat skiriasi tyčios turinys bei taikomos skirtingos teisės šakų blanketinės teisės normos. Vis dėlto, su tokiais Institucijos apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
14. Teisės principas non bis in idem reiškia, kad asmuo negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą. Nuostatos dėl dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) įtvirtintos tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 6 dalis, ANK 2 straipsnio 5 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 74 straipsnis). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką non bis in idem principo pažeidimas konstatuojamas ne tik tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas, bet ir kai antrą kartą persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus. Šio principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fischer prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). Vertinant veikų tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jų teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum, o ne idem crimen (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijos Nr. 66602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10, ir kt.). Pažymėtina, kad nors non bis in idem principo taikymo sritis apsiriboja tik baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimais, tačiau prie jų priskiriamos ne tik nusikalstamos veikos, bet ir administraciniai nusižengimai.
15. ANK 591 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi, ANK 591 straipsnio 8 punkte yra įtvirtintas non bis in idem principas, draudžiantis tą patį asmenį už tą pačią priešingą teisei veiką du kartus traukti administracinėn atsakomybėn arba administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn. Sprendžiant, ar asmuo yra antrą kartą traukiamas atsakomybėn už tą pačią veiką, turi būti vertinamos konkrečios veikos, dėl kurios vyksta procesas, faktinės aplinkybės. Non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, jog asmuo antrą kartą baudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį).
16. Nagrinėjamu atveju, G. Č. Skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį už tai, jog 2021 m. balandžio 28 d. apie 18.10 val., Kalvarijų g. 159, Vilnius, privalėdamas būti savo izoliacijos vietoje, ją paliko ir be sveikatos priežiūros specialisto leidimo, atvyko į susitikimą su dukra, tokiais savo veiksmais panaudojo tėvo valdžią priešingai vaiko interesams, kadangi sukėlė realų pavojų savo vaiko sveikatai, t. y. pavojų užkrėsti dukrą COVID-19 liga. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. 24-ANR_N-2104-2021 (patikrintu įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje) nubaustas už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, o būtent dėl to, kad 2021 m. balandžio 28 d. apie 18.10 val., paliko savo izoliavimo vietą be sveikatos priežiūros specialisto leidimo, ir tokiais savo veiksmais sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai (administracinio nusižengimo medžiagos 1 t., b. l. 69- 70, 72–77). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tiek G. Č. nubaudimą pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį (pavojaus sukėlimas išlipti COVID-19 ligai) bei G. Č. patraukimą atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį (pavojus užkrėsti dukrą COVID-19 liga) lėmė analogiški G. Č. veiksmai – izoliacijos vietos palikimas be sveikatos priežiūros specialisto leidimo, atlikti toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu. Tokie G. Č. veiksmai tiriant ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Institucijai buvo žinomi. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, jog netgi pačiame Skundžiame nutarime nurodyta, kad G. Č. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. V-352 „Dėl Asmenų, patvirtintų Asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisyklių patvirtinimo“ 15.1 punkto reikalavimus, t. y. tą patį teisės aktą, už kurio reikalavimų nesilaikymą buvo nubaustas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. 24-ANR_N-2104-2021.
17. Taigi, priimant Skundžiamą nutarimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. spalio 6 d. nutarimas Nr. 24-ANR_N-2104-2021, kuriuo G. Č. nubaustas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, buvo įgijęs res judicata galią (buvo neatšaukiamas, t. y. nebegalėjo būti skundžiamas pasinaudojant ordinarinėmis teisinės gynybos priemonėmis), todėl G. Č. paskiriant administracinę nuobaudą ir pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį (už tuos pačius veiksmus), jis buvo antrą kartą nubaustas už veiką, kurios esminės faktinės aplinkybės sutampa su veikos, už kurios padarymą jis jau nubaustas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. 24-ANR_N-2104-2021, t. y. buvo pažeistas principas non bis in idem.
18. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, minėtą teisinį reglamentavimą bei EŽTT praktiką, Institucijos išdėstyti argumentai, nurodyti šio procesinio sprendimo 13 punkte, kad G. Č. veiksmai turi būti vertinami kaip keli tęstiniai, t. y. kaip situacija, kai viena veika padaromi du skirtingi teisės pažeidimai, laikytini nepagrįstais, kadangi dirbtinis administracinio nusižengimo skaidymas į nusižengimų daugetą, inicijuojant atskirus procesus, pažeidžia dvigubo baudimo negalimumo non bis in idem principą. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino minimą Skundžiamo nutarimo dalį ir nutraukė administracinio nusižengimo teiseną G. Č. pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį (ANK 591 straipsnio 8 punktas).
Dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį
18. Apeliacinius skundus nagrinėjantis teismas, pažymi, kad Skundžiamu nutarimu nei G. Č. dėl to, kad 2021 m. balandžio 28 d. savo veiksmais (susitikimo metu pakeltu tonu dukros E. C. akivaizdoje, kalbėdamas su E. J. dėl teismo sprendimo nevykdymo ir į E. J. pasakymą kalbėti ne su ja, o su dukra, atsakė teiginiu, jog šnekės su dukra tada, kada ji pradės šnekėti, o nevaidins surežisuotame spektaklyje) sukėlė dukrai žalą emocinei vaikui, nei E. J. dėl to, kad tiesioginiu ar netiesioginiu būdu nuteikinėjo dukrą, darė poveikį arba kitaip įtakojo dukrą nebendrauti su tėvu, nepatraukti administracinėn atsakomybėn dėl tėvo valdžios panaudojimo priešinto vaiko interesams pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. Priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, apylinkės teismas išsamiai ir nuosekliai išanalizavo ir aptarė byloje esančius duomenis tiek atskirai, tiek visumoje, įvertino faktinę situaciją tarp G. Č. ir E. J., t. y. jau ilgai besitęsiančią konfliktinę situaciją dėl apeliantų dukros E. C. bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo ir iš to kylančias pasekmes. Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo nustatyta, kad žemesnysis teismas atmesdamas tiek G. Č., tiek E. J. skundus, įvertino ne tik apeliantų paaiškinimus, bet ir kitą bylos medžiagą – visų proceso dalyvių, tame tarpe ir liudytojų, paaiškinimus, skirtingų proceso šalių teiktus duomenis (atitinkamų institucijų ir specialistų išvadas, rekomendacijas). Atsižvelgiant į visą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, t. y. tiek surinktą administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo metu, darytina išvada, kad tiek Institucija, tiek apylinkės teismas šioje dalyje išsamiai ištyrė visas nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino bylos įrodymus bei nepadarė jokių įrodymų vertinimo pažeidimų.
19. Administracinė atsakomybė pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį kyla už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams. Minimo straipsnio dispozicija yra blanketinė. Tėvų valdžios turinys yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnyje, o privalomas tėvų valdžios vykdymas – CK 3.159 straipsnyje, kuriame įtvirtinta, kad tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja, už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams, už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose.
20. Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai). Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija 19 straipsnis). Tačiau teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą). Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (kasacinė nutartis atnaujintoje administracinėje byloje Nr. 2AT-38/2014, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu paminėtos aplinkybės nagrinėjamos bylos kontekste buvo įvertintos tinkamai.
21. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant klausimą dėl asmens administracinės atsakomybės, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu (visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai). Be to, vadovaujantis teismų praktikoje pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis.
Dėl G. Č. veiksmų
22. E. J., teikdama skundus tiek pirmosios instancijos teismui, tiek aukštesniajam teismui, nesutinka su Institucijos Skundžiamame nutarime padaryta išvada, jog nagrinėjamo įvykio metu dukros E. C. tėtis G. Č. savo veiksmais, o būtent dukros akivaizdoje, reikšdamas pretenzija jai dėl netinkamo parengimo vaiko susitikimams su juo, vėliau filmuodamas ir reikšdamas pretenzijas, kad ji netinkamai vykdo teismo sprendimu nustatytą tvarką, o taip pat išsakydamas dukrą įžeidžiančius žodžius, kad su ja šnekės, kad ji šnekės, o ne vaidins surežisuotame spektaklyje, nepadarė žalos dukros E. C. emocinei būklei. E. J. pažymi, kad G. Č. dukrą pravirkdė, vaikas išgyveno stresogeninę situaciją, nerimą ir baimę, tėvo elgesys atnaujino mergaitės patirtus išgyvenimus, o tai patvirtina dukros papasakoti išgyvenimai psichologui V. A. bei specialistės vaikų ir paauglių teismo psichiatrės ekspertės dr. A. D.-B. konsultacinė išvada.
23. Nagrinėjamoje byloje ypatingai svarbia aplinkybe laikytina tai, jog tiek tarp apeliantų, tiek tarp vaiko (E. C.) ir jos tėvo G. Č. yra susiklosčiusi itin jautri situacija, konfliktiški santykiai, kurie sprendžiami teismuose, nagrinėjant dukros ir tėvo bendravimo tvarkos nustatymą, nustatytos tvarkos išaiškinimą, tinkamą/netinkamą vykdymą, bei tam tikrose institucijose. Todėl šios bylos kontekste išskirtina ypatinga aplinkybė, kad visų 2021 m. balandžio 28 d. įvykyje dalyvavusių asmenų emocinį susijaudinimą ir tą lydėjusius veiksmus, visų pirma lėmė ir paveikė jau iš anksčiau susiklostę nepalankūs tėvų santykiai bei vaiko jautri emocinė būsena visų (ir nagrinėjamos dienos, ir ankstesnių) susitikimų su tėvu G. Č. metu. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad bylos medžiaga nustatyta, jog dukra nenori bendrauti su tėvu G. Č., bendravimas apskritai (neišskiriant nagrinėjamo įvykio) jai kelia emocinę įtampą ir stresą, praeityje patirti neigiami išgyvenimai daro įtaką bendravimui su tėvu, t. y. E. C. susitikimai su tėvu sukelia neigiamus jausmus (baimę, pyktį). Atkreiptinas dėmesys ir į pačios E. J. nurodytą (duomenys neskelbtini) pateiktą konsultacinę išvadą (administracinio nusižengimo medžiagos 1 t., b. l. 155- 175). Nors minimoje išvadoje ir nurodyta, kad tėvo 2021 m. balandžio 28 d. sukėlė mergaitei (E. C.) nerimą ir baimę, tačiau kaip jau minėta, tokius ir/ar panašius neigiamus išgyvenimus vaikas jaučia apskritai visų susitikimų su tėvu metu. Be kita ko, toje pačioje išvadoje ir nurodyta, kad 2021 m. balandžio 28 d. susitikimo su tėvu metu, kai tėvas filmavo ir neigiamai komentavo mamos elgesį mergaitė (E. C.) vėl išgyveno stresogeninę situaciją, vėl prisiminė ir susijaudinusi pasakojo apie praeities įvykius, t. y. problemos dėl sunkios vaiko emocinės būsenos kilo dėl susidariusios situacijos aplinkybių visumos, bet ne dėl konkretaus nagrinėjamo įvykio.
24. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas apylinkės teismo procesiniame sprendime padarytoms išvadoms, dar kartą atkreipia dėmesį, kad G. Č. išsakyti žodžiai ir veiksmais buvo nukreipti ne dukros atžvilgiu, ko neneigia ir pati apeliantė E. J. Nagrinėjamo įvykio metu tiesiogiai prieš vaiką G. Č. neišreiškė jokių žodžių ar veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto panaudojimo priešingai vaiko interesams, jo tyčia nebuvo nukreipta į vaiko teisių pažeidimą, nevartojo necenzūrinių žodžių ar keiksmažodžių, vėliau pasikalbėjo su dukra, jos atsiprašė. Nors apeliaciniame skunde E. J. teigia, jog vertinant visų aplinkybių kontekste G. Č. veiksmai nebūtinai turėjo būti nukreipti į dukrą, pastarajam buvo žinomas jo elgesio poveikis, tačiau G. Č. sąmoningai leido kilti pasekmėms arba lengvabūdiškai tikėjosi padarinių išvengti, tačiau aukštesnysis teismas, kaip ir Institucija bei pirmosios instancijos teismas, nenustatė G. Č. veiksmuose tyčios ar neatsargumo panaudoti tėvo valdžią priešingą vaiko interesams. Šiame kontekste pažymėtina, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9- 746/2015, 2A T-44-976/2016). Taipogi pabrėžtina, kad ir iš jau minėtų kasacinio teismo nutarčių Nr. 2AT-38/2014, Nr. 2AT-10-693/2018 suformuotos praktikos norinti konstatuoti pažeidimo buvimą, būtina vertinti ne tik atliktus veiksmus (žodžius), bet visą situacijos aplinkybių visumą, tame tarpe ir tėvų konflikto priežastis, tikslą, veiksmų kryptingumą vaiko atžvilgiu. Taigi pritartina apylinkės teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju G. Č. vaiko atžvilgiu pasielgė nekorektiškai, neapgalvotai ir nejautriai, pasirinko netinkamą susidariusios situacijos sprendimo būdą dukros akivaizdoje, tačiau jo atliktų veiksmų turinys nesudaro administracinio nusižengimo sudėties.
25. Aukštesnysis teismas pažymi, kad 2023 m. vasario 28 d. pateikti papildomi advokatės Deimantės Drąsutavičienės dokumentai nepaneigia šio procesinio sprendimo 24 punkte apeliacinės instancijos teismo padarytų išvadų. Priešingai pateiktas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2022 m. sausio 24 d. raštas Nr. 1S-30 sustiprina aukštesniojo teismo išvadas, kad G. Č. veiksmai, atlikti 2021 m. balandžio 28 d., negali būti vertinami kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 73 straipsnio 1 dalyje.
Dėl E. J. veiksmų
26. G. Č., nesutikdamas su Institucijos Skundžiamo nutarimo dalimi ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad E. J. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73straipsnio 1 dalyje, teigia, jog E. J. veikimas formuoja neigiamą dukters nusistatymą bendravimo su juo atžvilgiu, t. y. veikia priešingai vaiko interesui bendrauti su tėvu. Aukštesniojo teismo vertinimu administracinio nusižengimo byloje nustatyti duomenys nesuponuoja išvados, kad E. J. veiksmuose yra aiškus subjektyvusis kaltės požymis – siekis/noras drausti ar trukdyti dukrai bendrauti su tėvu, ar objektyvusis šio nusižengimo požymis – netinkamas valdžios panaudojimas ar nepanaudojimas dukros atžvilgiu, t. y., nenustatytas E. J., kaip motinos, valdžios panaudojimas ar nepanaudojimas priešingas dukros E. C. interesams. Vien tai, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei G. Č., kuris apeliaciniame skunde savaip pateikia aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų jam palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas.
27. Pažymėtina, kad iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad tarp E. J. ir G. Č. susiklostę gana konfliktiški santykiai, kurie sprendžiami teisminiuose procesuose dėl tėvo bendravimo tvarkos nustatymo su dukra. Akivaizdu, kad tokiose situacijose, būtina itin atidžiai vertinti kiekvieno nepilnamečio vaiko tėvo nurodomas aplinkybes, kiekvieno jų elgesį, atsižvelgiant į tai, kad jie konfliktinėse situacijose gali ne visai neadekvačiai vertinti situaciją, hiperbolizuoti padarinius ir panašiai. Tokiu atveju būtina itin atidžiai įvertinti visas bylos aplinkybes, galinčias turėti įtakos teisingam sprendimui, ar pakankama įrodymų atitinkamoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju tiek Institucija priėmusi Skundžiamą nutarimą, tiek apylinkės teismas, tuo pačiu ir aukštesnysis teismas vadovaujasi konkrečiais bylos duomenimis, tačiau nenagrinėja visų vaiko tėvų tarpusavio santykių, jų atžvilgiu vykusių teisminių procesų bei juose priimtų sprendimų. Nors G. Č. siekia įrodyti, kad jo dukros E. C. motina E. J. netinkamai vykdo pareigas, kadangi nuteikinėja dukrą, daro jai poveikį, kad ji nebendrautų su juo, tačiau bylos medžiagoje nėra duomenų apie E. J. elgesio poveikį vaikui. Priešingai, nustatyta, jog nėra požymių, kad vaiko namuose būtų tyčia, specialiai kenkiama biologiniam tėvui, siekiant pakenkti tarpusavio santykiams. E. J. aiškina dukrai, kodėl ji turi važiuoti pas psichologus, kas yra G. Č., kreipiasi ne į vieną specialistą ir konsultavosi dėl tėvo ir vaiko bendravimo, nenustatyti jokie faktai, rodantys motinos netinkamą ar nepriimtiną elgesį su dukra. G. Č. apeliaciniame skunde pateikiamos jo vertinimu byloje esančiuose duomenyse užfiksuotos reikšmingos aplinkybės, kaip teisingai pažymėtina E. J. atsiliepime į skundą, yra išimtos iš konteksto, cituojamos tik dalyje. Be to, kaip vieną iš svarbiausių argumentų G. Č. pateikia psichologo A. A. paaiškinimus, nurodydamas, kad E. J. atsisakė konsultacijų, nevykdė pasiūlytų rekomendacijų. Visgi, apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog administracinio nusižengimo bylos medžiagoje užfiksuota eilę susirašinėjimų elektroniniais laiškais tarp E. J. ir A. A., iš kurių matyti, jog E. J. dėjo pastangas, siekiant padėti atkurti prarastą dukros ir tėvo ryšį, pati kreipdavosi į psichologą su klausimais, prašydavo rekomenduoti kaip pasielgti vienu ar kitu atveju. Taip pat, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, G. Č. apeliaciniame skunde nurodytą jo nuomonę apie dukros neigiamas nuostatas jo atžvilgiu, formuoja ne E. J. veikimas/neveikimas, susiformavęs lojalumo konfliktas, o tokia situacija nulemta būtent abiejų tėvų veiksmais, dėl jų tarpusavio santykių bei laikysenos, dėl įsisenėjusių konfliktų ir ginčų dėl bendravimo tvarkos, kurie nuolat sprendžiami įvairiose institucijoje, o visame šitame betarpiškai dalyvauja ir nepilnametis vaikas.
28. Kartu apeliacinės instancijos teismas, pritardamas apylinkės teismui, atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamoje byloje pateikta daugybė psichologų, ekspertų išvadų tiek iš vienos, tiek iš kitos proceso dalyvių pusės, kuriomis kiekviena iš šalių vadovaujasi tiek, kiek yra aktualu kiekvienai iš jų pagrįsti savo argumentus, tuo tarpu kitas vertina nepalankiai, neigia ir jų priėmime įžvelgia procesinius pažeidimus, tame tarpe ir psichologo A. A. Šiame kontekste, apygardos teismas, pabrėžia, kad ir be vieno ar kito proceso dalyvio skundžiamo dokumento, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nutarime (taip pat ir Institucijos priimtame nutarime) yra aiškiai išdėstyti priimto procesinio sprendimo motyvai bei įrodymai, kuriais teismas pagrindė savo išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo.
29. Pažymėtina ir tai, kad civilinėje byloje priimtu sprendimu yra nustatyta nepilnametės E. C. bendravimo su tėvu G. Č. tvarka. Įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas yra privalomas. Nors apeliantas G. Č. be kita ko nurodo, kad E. J. pažeidinėja teismo sprendimą, jo teigimu jį vykdo netinkamai (be pateisinamos priežasties neatveža dukros į susitikimus), tačiau tuo atveju, jei vienas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, nevykdo teismo sprendimo, kuriuo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarka, vaiko tėvas ar motina, gyvenantis skyrium, turėtų teisę pateikti rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismui dėl vykdomojo rašto išdavimo ir, gavęs jį, kreiptis į antstolį. Įsiteisėjusių sprendimų vykdymo funkcija yra priskirta išimtinai antstolio kompetencijai, todėl vykdymo veiksmus organizuoti ir užtikrinti jų vykdymą turi būtent antstolis. Kaip matyti iš bylos medžiagos duomenų, G. Č. šį galimai savo pažeistų teisių gynimo būdą žino ir juo aktyviai naudojasi, tame tarpe ir kreipdamasis dėl teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo išaiškinimo.
30. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, apygardos teismas neturi pagrindo konstatuoti ir sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pareigūnas, tyręs administracinio nusižengimo bylą, būtų nesilaikęs ANK nuostatų ir būtų buvęs šališkai. G. Č. akcentuoja E. C. paaiškinimas, duotas administracinio nusižengimo tyrimo metu 2021 m. gruodžio 2 d. (nors skunde nurodoma 2021 m. gruodžio 5 d., tačiau tokios dienos paaiškinimo administracinio nusižengimo byloje nėra, todėl apygardos teismas preziumuoja, kad skunde nurodyta data yra rašymo apsirikimas) negali būti teisėtas ir objektyvus dėl šio procesinio sprendimo 5.8. punkte nurodytų argumentų, o apylinkės teismas šiuos paaiškinimus laikė vienu iš pagrindų priimti procesinį sprendimą. Aukštesnės instancijos teismas nepritaria tokiems apelianto G. Č. pasvarstymams, kadangi iš apylinkės teismo skundžiamo nutarimo matyti, jog priimant sprendimą, E. C. 2021 m. gruodžio 2 d. paaiškinimais, nebuvo vadovautasi, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. G. Č. apeliaciniame skunde pateikiami samprotavimai apie įrodymų vertinimą yra subjektyvūs ir nepaneigia apylinkės teismo išvadų.
31. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas byloje nepadarė esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėtam sprendimui priimti. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
32. Apeliaciniuose skunduose Institucija, G. Č., E. J. nesutinka su apylinkės teismo priteistomis išlaidomis ir nepriteistomis išlaidomis atstovų advokatų paslaugoms apmokėti.
33. Pats G. Č., apeliaciniu skundu prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, argumentų kodėl jos turėtų būti priteisiamos ir/ar didinamos nenurodė, jokių objektyvių duomenų nepateikė. Institucija, ginčydama apylinkės teismo nutarimo dalį dėl iš jos G. Č. naudai priteistų 300 eurų (trijų šimtų eurų) išlaidų, teigia, jog kiti apeliantai administracinio nusižengimo byloje teikė daug prašymų, skundų, o Institucija turėjo pareigą juos tirti, o apylinkės teismui nekonstatavus tyrimą atlikusio pareigūno veiksmuose pažeidimo požymių, ir atsižvelgiant į BPK nuostatas, nagrinėjamu atveju nenumatyta galimybė apmokėti teisines paslaugas pranešėjams. Nors Institucijos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl tyrimą atlikusių pareigūnų teisėto elgesio tyrimo bei Skundžiamo nutarimo surašymo metu iš esmės patys negali būti laikytini pagrindu nepriteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų, visgi apeliacinės instancijos teismas nepritaria apylinkės teismo nutarime išdėstytiems motyvams.
34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. gruodžio 20 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-88-495/2022 pažymėjo, jog ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą (kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Taigi asmeniui iš valstybės jo patirtų išlaidų už advokato pagalbą atlyginimas priteisiamas tik tuo atveju, jeigu administracinė teisena nutraukiama, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo teiseną G. Č. atžvilgiu nutraukė ANK 591 straipsnio 8 punkto pagrindu, šioje dalyje aukštesnysis teismas pritarė apylinkės teismo nutarime padarytos išvadoms, t. y. administracinė teisena nutraukta ne ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu, todėl vadovaujantis nurodytomis ANK 666 straipsnio nuostatomis ir kasacinio teismo praktika konstatuotina, jog apylinkės teismas, priteisdamas iš Institucijos G. Č. 300 eurų (trijų šimtų eurų) išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti, padarė neteisingas ir teisiškai nepagrįstas išvadas bei priėmė įstatymo turiniui prieštaraujantį procesinį sprendimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, šioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas, kuriuo G. Č. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme atmetamas.
35. Apeliaciniame skunde E. J. taip pat prašo priteisti dalį, t. y. 90%, jos turėtų išlaidų pirmosios instancijos teisme, motyvuodama, jog iš esmės visas nagrinėjamas teisminis procesas prasidėjo G. Č. iniciatyva. Tačiau neabejotinai nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo bylą ne tik pagal G. Č. skundą, bet ir pagal pačios E. J.. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. Č. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, požymių, ir nusižengimą tyrusios Institucijos nutarimu toje dalyje G. Č. administracinėn atsakomybėn nepatrauktas. Minėto nutarimo dalį E. J. apskundė pirmosios instancijos teismui, kuris Institucijos procesinio sprendimo dalį apeliantės skundžiamoje dalyje paliko galioti. E. J. skundą atmetus pilna apimtimi, nėra jokio teisinio pagrindo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kaip teisingai konstatavo ir apylinkės teismas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų aukštesnės instancijos teisme
36. G. Č. ir E. J. be kita ko prašė priteisti ir turėtas bylinėjimosi išlaidas dėl apeliacinių skundų rengimo. Apygardos teismas pažymi, kad pagal teismų praktiką bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-303/2021 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismui teismui konstatavus, kad apeliacinių skundų reikalavimai yra nepagrįsti, darytina išvada, kad nei vienas iš apeliantų neturi teisės į išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Kartu pažymėtina ir tai, kad nors G. Č. prašė atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė nei turėtų išlaidų dydžio, nei jas patvirtinančių dokumentų. Atsižvelgiant į nustatytą, G. Č. ir E. J. prašymai netenkintini ir bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto G. Č. ir suinteresuoto asmens E. J. atstovės advokatės Vilijos Gražulytės apeliacinių skundų netenkinti.
Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nutarimo dalį, kuria priteista iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos G. Č. 300 (tris šimtus) eurų išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti, ir šioje dalyje priimti naują nutarimą.
G. Č. atstovės advokatės Deimantės Drąsutavičienės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.