- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-08
- Bylos Nr.
- AN2-46-167/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-12-3-00080-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alfredas Vilbikas
- Kategorijos
- 3.1.2Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams (ANK 73 str.)
- 21.2.2Nušalinimas (ANK 576 str.)
- 21.2.10Atstovai pagal įstatymą (ANK 584 str.)
- 21.5.2Administracinio nusižengimo protokolo turinys (ANK 609 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas Vilbikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutarties, kuria administracinio nusižengimo byla grąžinta Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, pašalinant nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus trūkumas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Akmenės rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas A. K. 2017 m. birželio 1 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-32ANP-102475584-17/AT-16 dėl to, kad R. J. motinos valdžią panaudojo priešingai nepilnametės dukters O. V., gimusios 2003 m. spalio 23 d., interesams, t. y. nuo 2017 m. gegužės 18 d. 12.00 val. iki 2017 m. gegužės 26 d. 12.00 val. su pažįstamais (duomenys neskelbtini) kaime ir (duomenys neskelbtini) mieste vartojo alkoholius gėrimus – alų, sidrą ir degtinę, t. y. nusišalino nuo nepilnametės dukters priežiūros, tuo pačiu neužtikrindama nepilnametės dukters teisės į ramią ir saugią aplinką, tinkamą poilsį. Tokiu savo elgesiu R. J., pažeisdama Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 3 straipsnio, 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktų, 6 straipsnio 1 punkto, 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 11 straipsnio, 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, neužtikrino nepilnametės dukters teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jos fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, neapsaugojo jos nuo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio, pažeidė vaiko teisę į tinkamą bendravimą su motina ir tuo pačiu neatliko savo, kaip motinos, pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 73 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Akmenės rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 20 d. nutartimi administracinio nusižengimo bylą grąžino Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, pašalinant nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus trūkumas, susijusius su netinkamai administracinio nusižengimo protokole nurodytomis pažeidimo aplinkybėmis bei galimai netinkamu O. V. atstovavimu administracinio nusižengimo bylos tyrime.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje nusižengimo byloje ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Skunde nurodoma, kad administracinio nusižengimo padarymu įtariamai R. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, numatančią administracinę atsakomybę tėvams už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Pažymima, kad tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina, remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio, apibrėžiančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis. Tėvai, nevykdydami įstatymuose nustatytų pareigų, savo vaikams daro žalą, kadangi neužtikrina teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi.
Pažymima, kad ANK 73 straipsnis, reglamentuojantis tėvų ir vaikų santykius, yra numatytas ANK IX skyriuje, kuris įtvirtina administracinius nusižengimus, susijusius su vaikais ir šeima, todėl daroma išvada, kad šiuo teisės pažeidimu yra kėsinamasi į įstatymu ginamas vaikų teises ir interesus, tuo padarant jiems žalą. Teigiama, kad šiuo atveju yra padaroma moralinė žala, pasireiškianti netinku motinos elgesiu, t. y. alkoholio vartojimu ir vaiko nesirūpinimu, vėlesnėje socialinėje raidoje sukelia neigiamas (tiek teisines, tiek psichologines) pasekmes pačiam vaikui. Pažymima, jog ANK 578 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, šios teisės normos analizė leidžia daryti išvadą, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas nukentėjusiuoju, bet kokios jam kilusios žalos atsiradimą turi įtakoti pats administracinio nusižengimo padarymas. Nurodoma, kad žala konkrečiam asmeniui yra arba būtinasis nusižengimo sudėties požymis arba žala padaroma, kai tiesiogiai administracinių nusižengimu paveikiamos asmens teisės ir interesai.
Be to, skunde nurodoma, kad teismo teiginiai, kad <...> protokole nesuformuoti esminiai ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymiai <...>, <...> kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu R. J. nusišalino nuo nepilnametės dukters priežiūros, kuo pasireiškė nusišalinimas ir kaip jis paveikė dukrą, kokiais veiksmais ar neveikimu motina neužtikrino nepilnametės dukters teisės į ramią ir saugią aplinką<...> prieštarauja administracinio nusižengimo protokole suformuotiems kaltinimams. Nurodoma, kad administracinio nusižengimo protokole surašytame R. J. nurodyta: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, darbo vieta, telefono numeris ir kt.); administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių (ANK 609 straipsnis).
Teigiama, kad teismas nutartyje teigia, jog iš protokolo turinio visiškai neaišku, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu R. J. nusišalino nuo nepilnametės dukters priežiūros, kuo pasireiškė nusišalinimas ir kaip jis paveikė dukrą, kokiais veiksmais ar neveikimu motina neužtikrino nepilnametės dukters teisės į ramią ir saugią aplinką. Skunde nurodoma, kad nusižengimo protokole aiškiai nurodyta, kad R. J. protokole nurodytu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) kaime ir (duomenys neskelbtini) mieste vartojo alkoholinius gėrimus - alų, sidrą ir degtinę, tai yra nusišalino nuo nepilnametės dukters priežiūros bei neapsaugojo jos nuo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio, pažeidė vaiko teisę į tinkamą bendravimą su motina. Pažymima, kad dabartinės lietuvių kalbos žodynas: nusišalinti, ~a, ~o, pasitraukti į šalį, atsitolinti. Teigiama, kad byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad R. J. dėl girtumo visiškai nusišalino nuo nepilnametės dukters priežiūros, negebėjo tiksliai paaiškinti, kur girtavimo metu buvo jos dukra, kuria buvo priversti pasirūpinti giminaičiai. Pažymima, kad R. J. nesirūpino nepilnametės dukters saugumu ir tinkama priežiūra devynias dienas, nepilnametė O. V. dėl tėvų, o ypač dėl mamos alkoholio vartojimo, patyrė stiprius emocinius išgyvenimus.
Nurodoma, kad tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos. Teigiama, kad Civilinio kodekso 3.159 straipsnio 4 dalis numato, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Pažymima, kad tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas - visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus; tinkamas tėvų valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio; draudžiamas bet koks tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Pažymima, kad pastarieji veiksmai, kurie gali pasireikšti ir tėvų piktnaudžiavimu savo valdžia, jų amoraliu elgesiu, pagal susiklosčiusią teismų praktiką, taip pat laikytini priešingais vaiko interesams. Nurodoma, jog būdama vaiko akivaizdoje neblaivi, vartodama alkoholinius gėrimus motina neabejotinai elgiasi amoraliai, rodo jam netinkamą pavyzdį, negali užtikrinti vaiko teisės į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, neapsaugo vaiko nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio, pati elgiasi socialiai pavojingai, tokiu būdu netinkamai panaudodama motinos valdžią (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-599-387/2014).
Teigiama, kad nepilnametė O. V. dėl mamos netinkamo elgesio patyrė stiprius emocinius išgyvenimus ir vadovaujantis ANK 578 straipsnio 1 dalimi ji šioje byloje administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu pripažinta nukentėjusioji, tai įforminant įrašu administracinio nusižengimo protokole bei atskiru nutarimu. Pažymima, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius yra pagrindinė institucija, privalanti reaguoti ir imtis teisinių priemonių, nustačius, kad yra pažeidžiamos vaiko teisės; skyrius, turėdamas duomenų apie konkrečioje šeimoje galimai pažeidžiamas vaiko teises (pavyzdžiui, vaiko mokyklos nelankymą, netinkamą elgesį mokykloje, vaiko apleistumą, nesirūpinimą vaiko sveikata, tėvų elgesio poveikį vaiko psichologinei, emocinei sveikatai ir kt.), turi veikti operatyviai bei laiku imtis priemonių pagal teisės aktais Skyriui suteiktą kompetenciją: spręsti klausimus dėl vaiko padėties išsiaiškinimo, atitinkamos pagalbos vaikui ir šeimai organizavimo, tėvų administracinės, civilinės atsakomybės taikymo už vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimą ir kt. Kartu paminima, kad Skyrius, kaip institucija, kurios vienas iš svarbiausių uždavinių - savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų teisių apsauga, nustatęs, kad yra pažeidžiamos vaiko teisės ir geriausi interesai, esant poreikiui, gindamas viešąjį interesą, turi teisę tiesiogiai kreiptis į teismą siekdamas apginti pažeistus vaiko interesus.
Nurodoma, kad atstovavimą pagal įstatymą reguliuoja Baudžiamojo proceso kodekso 53 straipsnis, kuriame nustatyta, kad įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ar nukentėjusiojo atstovai pagal įstatymą gali dalyvauti procese ir ginti savo atstovaujamų proceso dalyvių interesus, jeigu šie yra nepilnamečiai, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų nepilnamečio asmens interesams. Teigiama, jog remiantis šiuo straipsniu, atstovais pagal įstatymą gali būti nepilnamečio įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ar nukentėjusiojo tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai arba įstaigos, kuri globoja ar rūpinasi įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju ar nukentėjusiuoju, įgalioti asmenys. Nurodoma, kad remiantis Civilinio kodekso 3.241 straipsnio 3 dalimi vaiko teisių apsaugos skyriai yra priskiriami prie globos ir rūpybos institucijų, CK 3.250 straipsnio 4 dalimi yra vaiko, įstatymų nustatytais pagrindais paimto iš tėvų ar teisėtų atstovų, atstovas pagal įstatymus tol, kol šiam vaikui paskiriamas globėjas ar rūpintojas, dėl to patenka į Baudžiamojo proceso kodekso 53 straipsnio 2 dalies taikymo sritį ir Skyriaus atstovas gali būti nepilnamečio atstovu. Teigiama, kad teismo nutartyje išdėstyti motyvai yra pernelyg formalūs, prieštaraujantys R. J. surašyto administracinio nusižengimo protokolo turiniui ir byloje esantiems rašytiniams įrodymams.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ANK 652 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, apeliacine tvarka patikrinęs ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.
Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia įspėjimą tėvams. Pažymėtina, kad administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.
ANK 569 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokolas surašomas, kai nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė), žinomas pažeidimą padaręs asmuo, galima konstatuoti būtinus administracinio nusižengimo sudėties elementus. Pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylą institucija galėtų konstatuoti administracinio nusižengimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Taigi administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokole turi būti aiškiai ir suprantamai nurodyta, už kokią veiką ir kam norima taikyti administracinę atsakomybę, o iš surašyto administracinio nusižengimo protokolo turinio asmuo turi galėti suvokti kuo yra kaltinamas ir tinkamai realizuoti savo teisę gintis, nes protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo tyrimą atliko Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, todėl būtent ši institucija ir turi surinkti visus bylai teisingai išspręsti reikšmingus duomenis ir tuo pačiu tinkamai suformuluoti kaltinimą, tačiau apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamo atveju to tinkamai padaryta nebuvo. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.
Pažymėtina, kad iš 2017 m. birželio 1 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio (b. l. 3-4) matyti, kad protokole pažeidimo esmė yra suformuluota abstrakčiomis ir formaliomis frazėmis, išvardijant kokie teisės aktai buvo pažeisti, tačiau nenurodant kaip konkrečiai protokole nurodomų teisės aktų pažeidimai pasireiškė, o tik formaliai nurodant, kad R. J. su pažįstamais asmenimis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mieste vartojo alkoholinius gėrimus nuo 2017 m. gegužės 18 d. 12 val. iki 2017 m. gegužės 26 d. 12 val. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. J. buvo vaiko akivaizdoje neblaivi, tačiau šios aplinkybės administracinio nusižengimo protokole nenurodoma, taip pat nėra detalizuota, kaip pasireiškė R. J. nusišalinimas nuo nepilnametės dukters priežiūros ir kaip protokole minimas nusišalinimas paveikė nepilnametę R. J. dukrą. Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo nustatytiems administracinio nusižengimo protokolo trūkumams, t. y., kad administracinio nusižengimo protokole nenurodyta: kokiais veiksmais ar neveikimu motina neužtikrino nepilnametės dukros teisės į ramią ir saugią aplinką; kuo pasireiškė dukros aplinkos nesaugumas atitinkamu metu, kaip buvo sutrikdytas dukros tinkamas poilsis, koks tai buvo poilsis; kuo pasireiškė nepilnametės dukters teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jos fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, neužtikrinimas, kokios konkrečiai sąlygos nebuvo užtikrintos; nuo kokio vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio nebuvo apsaugota dukra; kaip buvo pažeista vaiko teisė į tinkamą bendravimą su motina ir kokiu būdu R. J. tuo pačiu neatliko savo, kaip motinos, pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje. Vien techninis įstatymų nuostatų nurodymas administracinio nusižengimo protokole, neatskleidžiant galimai padaryto pažeidimo esmės, neleidžia daryti išvados, kad administracinio nusižengimo protokolas atitinka ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus.
Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad ANK 578 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Taigi, iš šios normos matyti, kad asmeniui, dėl administracinio nusižengimo, turi būti padaryta konkreti žala, tik tokiu atveju asmuo gali būti pripažintas nukentėjusiuoju. Jei žala nėra padaryta, o yra tik numanoma ar daroma prielaida, kad žala galimai kils ateityje, tokiu atveju negalima konstatuoti, kad administraciniu nusižengimu buvo padaryta žala. Todėl apeliaciniu skundo argumentas, kad R. J. vartodama alkoholį ir nesirūpindama vaiku, vėlesnėje socialinėje raidoje sukelia neigiamas (tiek teisines, tiek psichologines) pasekmes pačiam vaikui, yra teisiškai nepagrįsta.
Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad atstovavimą pagal įstatymą administracinio nusižengimo byloje reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 53 straipsnio nuostatos. Pažymėtina, kad ANK 584 straipsnyje yra reglamentuojamas atstovavimas pagal įstatymą administracinio nusižengimo teisenoje, kur nurodyta, kad kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis yra nepilnamečiai arba dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali patys pasinaudoti savo teisėmis administracinių nusižengimų bylose, jų interesams turi teisę atstovauti jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, globėjai, rūpintojai). Pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų (b. l. 10-11, 16, 25-30) matyti, kad Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nagrinėjamoje byloje neturi nei globėjų, nei rūpintojų statuso, todėl vien dėl šios priežasties jie negali būti įstatyminiais atstovais administracinio nusižengimo byloje. Įstatyminio atstovo statusą administracinio nusižengimo byloje Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas galėtų turėti pavyzdžiui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.241 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju, kur nurodoma, kad asmenų, teismo pripažintų neveiksniais tam tikroje srityje ar ribotai veiksniais tam tikroje srityje, esančių gydymo, auklėjimo ar globos (rūpybos) institucijose, globos ir rūpybos funkcijas atlieka atitinkama gydymo, auklėjimo ar globos (rūpybos) institucija tik tol, kol paskiriamas nuolatinis globėjas ar rūpintojas. Apygardos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad O. V. šiuo metu rūpintųsi būtent Vaiko teisių apsaugos skyrius, todėl nukentėjusiajai buvo parinktas netinkamas atstovas.
Nagrinėjamu atveju taip pat yra aktualios ANK 576 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriose nurodoma, jog teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste pažymėtina, kad remiantis įstatymo analogija pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 57 straipsnio 2 dalies, 58 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tyrimą atlikęs pareigūnas negali dalyvauti procese, jeigu jis yra dalyvavęs toje byloje kaip nukentėjusiojo atstovas. Nagrinėjamu atveju tiek administracinio nusižengimo protokolą surašė, tiek įstatyminiu atstovu byloje buvo nurodomas Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas A. K., todėl esant nurodytoms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad nepilnametės nukentėjusiosios O. V. atstovavimas nėra tinkamas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą ir Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.