- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-13
- Bylos Nr.
- e2S-631-650/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00563-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Jurgelienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) A. P. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-5577-547/2025 pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys (kreditoriai): uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“, A. D., uždaroji akcinė bendrovė „APOIL“, išieškojimus vykdantis antstolis E. S. (antstolių B. P. ir E. S. kontora).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti jam bankroto bylą bei bankroto administratoriumi paskirti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Skolvalda“.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jo finansinė būklė yra tokia, kokią numato Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau – ir FABĮ) asmenims, turintiems teisę inicijuoti fizinio asmens bankroto bylą: pareiškėjas negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir nėra priežasčių manyti, kad pareiškėjas kada nors ateityje turės galimybę šiuos įsipareigojimus įvykdyti. Pareiškėjas pažymėjo, kad atitinka sąlygą dėl finansinės - turtinės būklės, taip pat ir visas kitas FABĮ reikalaujamas sąlygas, kurioms esant gali ir turi būti inicijuota fizinio asmens bankroto procedūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2025 m. gegužės 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir išaiškino pareiškėjui, kad teismo atsisakymas priimti pareiškimą, pašalinus aplinkybes, kliudžiusias pareiškimą priimti, neužkerta kelio iš naujo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo.
4. Teismas, įvertinęs pareiškimo ir jo priedų turinį, nustatė, kad nors pareiškėjas pateikė teismui visiems kreditoriams skirtų pranešimų dėl ketinimo kelti fizinio asmens bankroto bylą kopijas, tačiau byloje nėra duomenų apie pranešimo įteikimą pareiškėjo kreditoriui – A. D.. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teismui yra pateikęs grąžinto voko kopiją, iš kurios matosi, kad A. D. dokumentai neįteikti, o paštas nurodęs grąžinimo priežastį – neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą (nurodoma data 2025 m. balandžio 24 d.), siunta grąžinta siuntėjui.
5. Teismas, pasinaudojęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. e2FB-2356-418/2025 dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą (pareiškimas atsisakytas priimti). Teismas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2FB-2356-418/2025 kreditoriui A. D. siųstas pranešimas dėl ketinimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą taip pat nebuvo įteiktas – pagal akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ 2023 m. gruodžio 28 d. iki 2024 m. sausio 1 d. ataskaitą už suteiktas paslaugas teismas sprendė, kad siuntos A. D. įteikimo būsena – perduota įteikimui, tačiau jokių duomenų apie siuntos įteikimą taip pat nėra.
6. Teismui kilo pagrįstų abejonių, ar visi galimi kreditoriai buvo tinkamai informuoti ir galėjo laiku išdėstyti savo poziciją dėl pareiškėjo siekio iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Teismo vertinimu, šią procedūrą, siekiant užtikrinti FABĮ reikalavimus, būtina pakartoti, pateikiant įrodymus. Tik tokiu atveju būtų užtikrintas visų kreditorių tinkamas informavimas ir galimybė visapusiškai apginti savo teises bankroto procese.
7. Atsižvelgęs į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių galima spręsti, kad visi sąraše nurodyti kreditoriai apie pareiškimą iškelti bankroto bylą yra informuoti tinkamai ir laiku, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas yra tinkamai įvykdęs FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą imperatyvų reikalavimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. P. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. gegužės 29 d. nutartį ir išspręsti pareiškėjo A. P. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
a. Apeliantas nurodo, kad kaip reikalauja FABĮ 4 straipsnio 2 dalis, jis kartu su 2025 m. gegužės 2 d. pareiškimu pateikė ir pranešimų kreditoriams ir jų išsiuntimo kvitų kopijas. Ataskaitoje už suteiktas paslaugas nurodoma, kad pranešimai apie ketinimą pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą išsiųsti 2025 m. kovo 20 d. visiems pareiškėjo kreditoriams, įskaitant ir kreditorių A. D., taigi, pareiškėjas FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą įvykdė tinkamai.
b. Apeliantas pažymėjo, kad lingvistiškai vertinant FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatytą kreditorių informavimo pareigą, yra akivaizdu, kad ši įstatymo nuostata fiziniam asmeniui, ketinančiam pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, nustato pareigą ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu pranešti visiems kreditoriams. Iš įstatymo teksto apeliantas darė išvadą, jog FABĮ neįpareigoja asmenų, siekiančių iškelti fizinio asmens bankroto bylą, atlikti dar kokius nors papildomus veiksmus, kuriais būtų užtikrinta, kad visi kreditoriai atsiimtų laiškus.
c. Apeliantas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga informuoti kreditorius yra svarbi, tačiau pažymėjo, kad FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nustatyta teismo pareiga ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Apeliantas pažymėjo, kad nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka. Tokiu būdu antstoliai, vykdantys išieškojimą, yra privalomai informuojami apie pareiškimo priėmimą ir fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą, kartu nurodant sustabdyti fizinio asmens turto realizavimą ir (ar) išieškojimą, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka.
d. Apeliantas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pernelyg griežtai, smulkmeniškai ir ne pagal įstatymo leidėjo reikalavimus, ne pagal įstatymo prasmę vertino FABĮ 4 straipsnio 2 dalies reikalavimą, neįvertindamas esminės aplinkybės, t. y. to, kad nagrinėjamu atveju apelianto A. P. kreditoriams įstatyme nustatytu terminu buvo išsiųsti pranešimai apie ketinimą iškelti bankroto bylą ir tai yra pakankami veiksmai, reikalaujami įstatymo leidėjo. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino pareigą informuoti kreditorių A. D. apie ketinimą kelti fizinio asmens bankroto bylą, realiai (faktiškai) įteikiant kreditoriui tokį pranešimą. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad FABĮ nereglamentuoja situacijos, kai nepavyksta kreditoriui įteikti pranešimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir nenustato pareiškėjui pareigos, pavyzdžiui, pakartotinai kreditoriui išsiųsti ar ieškoti kitų būdų, kaip realiai (faktiškai) įteikti kreditoriui tokį pranešimą.
e. Apelianto teigimu, pagal FABĮ nuostatas informacija apie priimtą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir apie iškeltą fizinio asmens bankroto bylą yra skelbiama viešai specialioje interneto svetainėje (FABĮ 5 straipsnio 5 dalis, 6 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Visiems suinteresuotiems asmenims tokia informacija yra viešai prieinama, kartu ir kreditoriui A. D., taip pat pats teismas, įtraukęs kreditorius suinteresuotais asmenimis byloje, galės imtis priemonių dėl procesinių dokumentų kreditoriams įteikimo.
f. Teismas apribojo pareiškėjui galimybę ginti savo interesus teisme, perkeldamas pareiškėjui pareigą įteikti procesinius dokumentus. Įpareigojus pareiškėją realiai (faktiškai) įteikti pranešimus visiems kreditoriams, apribojamos (suvaržomos) galimybės pareiškėjui kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo svarstymo galimybės, kadangi visada yra tikimybė, kad kažkuriam iš kreditorių nepavyks realiai (faktiškai) įteikti pranešimo arba minėtas pranešimas bus įteikinėjamas neprotingai ilgą laiką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo esmės
11. Apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, konstatuodamas, kad buvo pažeisti FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyti imperatyvūs reikalavimai tinkamai informuoti kreditorių apie ketinimą pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010).
13. Nagrinėjamu atveju svarbu pabrėžti, kad fizinio asmens bankroto bylai iškelti numatyti du svarbūs etapai. Pirmiausia teismas tikrina, ar pareiškimas pateiktas laikantis teismingumo taisyklių (FABĮ 4 straipsnio 1 dalis), ar fizinis asmuo prieš kreipdamasis į teismą tinkamai pranešė apie tai kreditoriams (FABĮ 4 straipsnio 2 dalis), ar pareiškimas atitinka numatytus formos ir turinio reikalavimus (FABĮ 4 straipsnio 3, 4 dalys ir CPK 111 straipsnis), ar nėra kitų priežasčių, draudžiančių teismui tokį pareiškimą priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalis). FABĮ 4 straipsnio 4 dalyje taip pat numatyta, kokius dokumentus būtina pridėti prie pareiškimo. Jei šie kriterijai įvykdomi, teismas nutartimi priima pareiškimą nagrinėti (FABĮ 5 straipsnio 4 dalis), taip pereidamas į antrąjį, jau fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, etapą. Vadinasi, jei pareiškėjas nepateikia būtinų duomenų ar pateikia juos su esminiais trūkumais, toks pareiškimas negali būti priimamas, o antrasis bylos iškėlimo etapas negali prasidėti.
14. Remiantis FABĮ 4 straipsnio 2 dalimi, fizinis asmuo, ketinantis pateikti prašymą iškelti bankroto bylą ir atitinkantis įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas, privalo ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki pareiškimo padavimo teismui raštu informuoti apie tai visus savo kreditorius. Pažymėtina, jog pareiga informuoti kreditorius labai svarbi, nes jiems nesant informuotiems apie šį procesą būtų pažeistos jų galimybės ginti savo teises. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad kreditorių reikalavimų tenkinimas FABĮ nustatyta tvarka turi būti derinamas su įstatymo tikslu sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, nepažeidžiant skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
15. Apeliantas neginčija įspėjimo apie būsimą bankroto procesą svarbos ir privalomumo, tačiau atskirajame skunde akcentuoja, kad pareiga informuoti kreditorius negali būti suabsoliutinama, nes FABĮ nereglamentuoja situacijos, kai nepavyksta kreditoriui įteikti pranešimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir nenustato pareiškėjui pareigos, pavyzdžiui, pakartotinai kreditoriui išsiųsti ar ieškoti kitų būdų, kaip realiai (faktiškai) įteikti kreditoriui tokį pranešimą.
16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kartu su pareiškimu teismui pateikė savo kreditorių sąrašą bei duomenis, patvirtinančius, kad antstoliui E. S., kreditorei UAB „GelvoraSergel“, UAB „Apoil“ siųsti pranešimai apie ketinimą kreiptis su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo buvo įteikti registruotąja pašto siunta, o kreditoriui A. D. siųstas pranešimas buvo grąžintas apeliantui, nes pašto siunta buvo neatsiimta per saugojimo laiką. Svarbu pažymėti, kad FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje, kaip minėta, nustatyta tik pareiga raštu pranešti kreditoriui, kuri reiškia, kad pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, prieš kreipdamasis į teismą turi jam žinomais adresais raštu informuoti kreditorius apie bankroto proceso inicijavimą. Įstatyme nėra nustatytas reikalavimas dėl realaus pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įteikimo kreditoriui, jo faktinio realaus gavimo, kaip būtinosios sąlygos kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Priešingas aiškinimas ne tik neatitiktų įstatymų leidėjo aiškiai suformuotos ir išreikštos valios, bet ir sudarytų sąlygas kreditoriams piktnaudžiauti fizinio asmens bankroto institutu, neretai padarytų fizinio asmens kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo apskritai neįmanomu (pvz., kai pareiškėjui nėra žinoma pasikeitusi faktinė kreditoriaus gyvenamoji vieta, kai kreditorius išvykęs, tikslingai neatsiima siuntų ir pan.).
17. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas tinkamai įvykdė pareigą informuoti visus kreditorius apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ne mažiau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo pateikimo teismui dienos, t. y. nepažeidė FABĮ 4 straipsnio 2 dalies nustatytų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nėra tinkamai įvykdęs FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos. Įpareigojus pareiškėją realiai (faktiškai) įteikti pranešimus visiems kreditoriams, apribojamos (suvaržomos) galimybės pareiškėjui kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo svarstymo galimybės, kadangi yra tikimybė, kad kažkuriam iš kreditorių nepavyks realiai (faktiškai) įteikti pranešimo arba minėtas pranešimas bus įteikinėjamas neprotingai ilgą laiką.
18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjui realiai (faktiškai) neįteikus kreditoriui pranešimo apie ketinimą kelti bankroto bylą, kreditoriaus teisės ir interesai bei kreditorių lygiateisiškumo principai nėra pažeidžiami ir dėl to, kad pagal FABĮ nuostatas informacija apie priimtą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir apie iškeltą fizinio asmens bankroto bylą yra skelbiama viešai specialioje interneto svetainėje (FABĮ 5 straipsnio 5 dalis, 6 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Visiems suinteresuotiems asmenims tokia informacija yra viešai prieinama, taip pat ir kreditoriui A. D., todėl nėra pagrindo teigti, kad jo teisės kaip nors gali būti pažeistos ar apribotos.
Dėl bylos procesinės baigties
19. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
20. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą, dėl to nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo A. P. pareiškimą. Atskirasis skundas yra pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. gegužės 29 d. nutartį ir pareiškėjo A. P. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.