Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui N. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Šiaulių apylinkės teisme 2017 m. vasario 10 d. buvo gautas atsakovo N. P. prašymas dėl proceso atnaujinimo Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-9519-907/2016 pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Pareiškėjas nurodė, kad teismas neteisingai taikė solidarių bendraskolių tarpusavio atgręžtinius reikalavimus reglamentuojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9 straipsnio 1 dalį. Pažymėjo, kad buvo pažeistas CPK 29 straipsnis, reglamentuojantis bylos teismingumą. Teigė, kad buvo pažeista CPK 122 straipsnio 1 dalis, nustatanti procesinių dokumentų įteikimą, taip pat CPK 98 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

14. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

15. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

16. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl proceso atnaujinimo

17. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos sprendimas priimtas pažeidžiant civilinio proceso teisės normas (CPK 270 str.), kadangi jame nėra išdėstyta motyvų dėl proceso atnaujinimo. Pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. kovo 9 d. nutartimi sprendė, jog Šiaulių apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-9519-907/2016 buvo išnagrinėta byloje nedalyvaujant atsakovui N. P., todėl, yra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą. Teismas laikė, kad atsakovo atsikirtimai verti dėmesio ir teismo turi būti įvertinti priimant galutinį sprendimą byloje. Esant tokioms aplinkybėms, kaip teisingai nurodė atsakovas savo atsiliepime į apeliacinį skundą, 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo papildomai motyvuoti dėl proceso atnaujinimo, teismui nebuvo teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą nenustatyta civilinio proceso teisės pažeidimų, o proceso atnaujinimo teisiniai pagrindai, numatyti CPK 366 straipsnio normose, nėra šio apeliacinio skundo dalyku, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jo plačiau nepasisako.

Dėl bendrų sutuoktinių prievolių vykdymo

18. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo regreso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. CK 6.6 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 7 d.), kadangi vieno solidariojo skolininko įvykdyta prievolė baigiasi tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 str.). Kartu toks solidariąją prievolę ar jos dalį įvykdęs skolininkas perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti regresinį, t. y. atgręžtinį, reikalavimą kitiems solidariesiems bendraskoliams. Pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Minėta norma taikytina solidariajam skolininkui įvykdžius tiek visą solidariąją prievolę, tiek jos dalį. Šiame straipsnyje nurodyti pasyviojo solidarumo teisiniai padariniai bendraskolių tarpusavio santykiams, jo 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas, kad bendraskolių tarpusavio santykiai yra grindžiami dalinės, bet ne solidariosios prievolės principais. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006 birželio 2 d. ieškovė V. P. ir atsakovas N. P. su trečiuoju asmeniu „Swedbank“, AB sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 425000,00 Lt sumai, iš kurios 380000 Lt skirta gyvenamojo namo su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimui ir 45000 Lt gyvenamojo namo statybos užbaigimui, kredito grąžinimo terminas – 2036-06-02, šalių prievolė pagal sudarytą kredito sutartį solidari. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. balandžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-29-797/2016, panaikino įrašą apie V. P. (ieškovės) ir N. P. (atsakovo) sudarytos santuokos įtraukimą į apskaitą; nustatė, kad po santuokos nutraukimo ieškovės V. P. ir atsakovo N. P. prievolė pagal 2006-06-02 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui ,,Swedbank“, AB lieka solidari; padalino santuokoje įgytą turtą taip: ieškovei V. P. asmeninės nuosavybės teise priteisė: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) – 99 000 Eur vertės; automobilį PONTIAC VIBE – 2027 Eur vertės; UAB „Hardera“ 50 procentų akcijų; 45 330,57 Eur vertės kilnojamuosius daiktus; atsakovui N. P. asmeninės nuosavybės teise priteisė UAB „Necar“ 100 proc. akcijų ir iš ieškovės V. P. 22 545,12 Eur piniginę kompensaciją už santuokos metu įgytą turtą; priteisti iš N. P. ieškovei V. P. 5493,38 Eur kompensaciją už bankui sumokėtas įmokas ir turto išlaikymo išlaidas. Teismas konstatavo, kad sutuoktinių bendro turto balansą sudaro aktyvas už 144 330,57 Eur, iš kurio 99 000,00 Eur sudaro nekilnojamas turtas ir 45 330,57 Eur kilnojamas turtas bei 76 012,02 Eur pasyvas, t. y. likusi prievolė kreditoriui „Swedbank“, AB. Teismas nurodė, jog nepaisant to, kad prievolė kreditoriui „Swedbank“, AB, lieka solidari, nustačius, jog santuokoje šalys įgijo turto iš viso už 144 330,57 Eur, ši suma yra mažintina 76012,02 Eur neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriui suma, todėl dalintino turto vertę sudaro 68 318,55 Eur, kiekvienam sutuoktiniui po 34 159,27 Eur (CK 3.118 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, jog šalys prašė nekilnojamąjį turtą priteisti ieškovei, atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog ketina ir vėl vykti į Vokietiją, teismas sprendė, jog nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise yra tikslinga priteisti ieškovei. Nustatęs, jog neįvykdytų įsipareigojimų pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suma 2016-02-29 dienai buvo 76012,02 Eur, o ieškovei priteisus nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, priteistina turto vertės dalis sudarė iš 144 330,57 Eur, teismas minėtą sumą sumažino 76012,02 Eur neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriui suma ir sprendė, jog ieškovei priteistino turto vertė sudaro 68 318,55 Eur. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė investavo savo asmenines lėšas į santuokinį turtą, jos dalis yra žymiai didesnė, todėl ieškovei tenkanti turto dalis nuo 68 318,55 Eur yra 45 773,43 Eur, o atsakovui priklauso 22 545,12 Eur kompensacija (CK 3.117 str. 3 d., CPK 178, 185 str.).

21. Įvertinęs aukščiau nustatytas faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodo jokios įstatyminės normos, suteikiančios galimybę Šiaulių apylinkės teismui riboti ieškovės, kaip solidariosios skolininkės, teisės, numatytos CK 6.9 str. 1 d., įgyvendinimą. Kaip jau minėta, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškovei asmeninės nuosavybės teise buvo priteistas visas 144 330,57 Eur vertės nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas natūra, įskaitant ir gyvenamąjį namą su žemės sklypu, esantį (duomenys neskelbtini) , kuris įsigytas už lėšas, gautas pagal šalių sudarytą 2006 birželio 2 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad minėtu teismo sprendimu 76 012,02 Eur vertės bendras turtas (neįvykdyti įsipareigojimų pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp sutuoktinių nedalintas ir visa apimtimi priteistas ieškovei, todėl kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovei dengiant 76 012,02 Eur neįvykdytus įsipareigojimus bankui, įvykdytų įsipareigojimų apimtimi padidėja tik ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto dalis (mažėja turto pasyvo dalis), o atsakovui įvykdžius solidarios prievolės bankui dalį, jam priklausančio turto vertė nepakinta, kadangi nekilnojamasis turtas natūra atiteko ieškovei. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė, skirtingai nei atsakovas, turi nuosavybės teisę į minėtą turtą, jį valdo, jame gyvena, todėl sutiktina su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad ieškovė, gavusi 76 012,02 Eur vertės bendro turto, iš kurio gali būti įvykdyta solidari bylos šalių prievolė bankui, nepagrįstai reiškia teismui ieškinį bei prašo priteisti iš atsakovo papildomas sumas tos pačios prievolės vykdymui.

22. Apeliantė apeliacinį skundą taip pat grindžia aplinkybe, jog CK 6.9 straipsnio 1 dalyje numatyta ieškovės atgręžtinio reikalavimo teisė jau yra įtvirtinta Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-29-797/2016, kas pripažintina prejudicinę reikšmę turinčiu faktu, nereikalavusiu papildomo įrodinėjimo, bei užkertančiu kelią galimam tokios ieškovės atgręžtinio reikalavimo teisės kvestionavimui. Pažymėtina, kad minėtu sprendimu teismas, nustatęs, jog nuo 2013-05-15 iki 2016-02-20, t. y. šalims gyvenant santuokoje, iš ieškovės sąskaitos buvo sumokėta 8052,81 Eur įmokos kreditoriui „Swedbank“, AB, priteisė iš atsakovo pusę šios sumos (4026,40 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad kompensacija už sumokėtas įmokas buvo priteista už laikotarpį iki santuokos nutraukimo, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimas apeliantės nurodytoje dalyje neturi prejudicinės galios šio ginčo nagrinėjimui.

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalių solidarioji prievolė kreditoriui nebuvo padalyta ir bankui išliko teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų ieškovė ir atsakovas bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis), tačiau šalių tarpusavio atsiskaitymas pakito, nes ieškovei buvo priteistas 144 330,57 Eur vertės nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, ir ieškovė, įvykdžiusi bankui solidariąją prievolę (jos dalį), neteko teisės jos sumokėtos sumos reikalauti iš atsakovo.

Dėl kitų apeliacinio skundų argumentų

24. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

25. Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nagrinėjamam klausimui aktualias teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovas apeliacinėje instancijoje patyrė 387,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovės atsakovo naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui N. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 387,20 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.