Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorui Mindaugui Jancevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriuoju būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis pagal individualią veiklą, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, paskiriant 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;

2) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę - 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;

3) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskiriant 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;

4) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskiriant 60 MGL (2 259,60 Eur) baudą ir baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 metus naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones);

6) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. spalio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant 78 MGL (3 900 Eur) baudą ir baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą 3 metus naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) ir turto konfiskavimą;

7) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. balandžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, paskiriant 60 parų arešto bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą 5 metus naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) ir turto konfiskavimą; bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. spalio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, paskiriant 60 parų arešto bausmę ir 138 MGL (6 159,30 Eur) baudą bei baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą 5 metus naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) ir turto konfiskavimą;

8) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. balandžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, paskiriant 60 parų arešto bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą 5 metus naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) ir turto konfiskavimą;

9) Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant 60 parų arešto bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą 5 metus naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) ir turto konfiskavimą. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. balandžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 90 parų arešto bausmę ir 138 MGL (6 159,30 Eur) baudą bei baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą 5 metus naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) ir turto konfiskavimą. Arešto bausmė atlikta,

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį, paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (du epizodai) ir 243 straipsnyje (du epizodai).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. M. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent 2024 m. gegužės 22 d. apie 17.30 val., Trakų r. sav., Lentvaryje, Klevų al. 32, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį OPEL VECTRA, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius neblaivumo požymius (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai), atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, L. M. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: žinodamas, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2023 m. lapkričio 6 d., pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 5 metus įgyti ir naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones ir šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo terminas nėra pasibaigęs, tyčia piktybiškai nevykdė šios baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. 2024 m. gegužės 22 d., apie 17.30 val., Trakų r. sav., Lentvaryje, Klevų al. 32, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį OPEL VECTRA, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. Šiais savo veiksmais L. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje. Prokuroras prašo kaltinamąjį už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje išteisinti, kadangi kaltinamasis už šį epizodą jau nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu, kuris įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 19 d.

Be to, L. M. 2024 m. birželio 26 d. apie 18.03 val., Vilniuje, Abiejų Tautų Respublikos plente, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Signum“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,39 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais L. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Taip pat vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: žinodamas, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2023 m. lapkričio 6 d., pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta 5 metus įgyti ir naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones ir šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo terminas nėra pasibaigęs, tyčia piktybiškai nevykdė šios baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. 2024 m. birželio 26 d. apie 18.03 val., Vilniuje, Abiejų Tautų Respublikos plente, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Signum“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,39 promilės neblaivumas, t. y. šiais savo veiksmais L. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. M. dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltę prisipažino visiškai. Parodė, kad 2024 m. gegužės 22 d. apie 17.30 Lentvaryje Klevų al. 32 neblaivus vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Opel Vectra, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Lentvaryje, dienos metu prie ežero išgėrė kelias skardines alaus, vėliau atvažiavo į Lentvarį, Klevų al. prie 32 namo esančią aikštelę, kurioje pastovėjo apie 20 minučių ir nusprendė užsukti pas pažįstamą moterį į darbą pakalbėti. Išvažiuodamas iš aikštelės neįvertino atstumo nuo kitos stovinčios mašinos ir sukdamas užkabino stovintį automobilį, tačiau nesustojo ir nuvažiavo į Lentvaryje, Geležinkelio g., esantį Lošimų automatų saloną, kai netrukus atvyko policijos pareigūnai. Be to, 2024 m. birželio 26 d. taip pat vartojo alkoholį, tačiau nesijautė neblaivus ir nusprendė automobiliu Opel Signum, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoti į Trakus, kai bevažiuojant Vilniuje, Abiejų Tautų Respublikos plentu, stabdant, atsitrenkė į priekyje stovinčio automobilio „BMW“ galą. Eismo įvykis nebuvo didelis, tačiau automobilio į kurį atsitrenkė savininkei kilo įtarimas, kad jis neblaivus, todėl iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai, patikrino jo neblaivumą ir nustatė 2,39 promilių neblaivumą. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Kaltę, kad vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę pripažįsta pilnai. Žinodamas, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2023 m. lapkričio 6 d., pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas penkerius metus įgyti vairuotojo pažymėjimą ir vairuoti transporto priemones, kuri dar nebuvo pasibaigusi, 2024 m. birželio 26 d. apie 18.03 val., Vilniuje, Abiejų Tautų Respublikos plente, girtas vairavo automobilį „Opel Signum“.

Motyvuojamoji dalis

4. Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė yra įrodyta ir kita ikiteisminio tyrimo metu rašytine ir teisiamojo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga:

5. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, sprendžia, jog esminių prieštaravimų tarp kaltinamojo parodymų ir prokuroro kaltinime pateiktų aplinkybių, taip pat kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, galinčių turėti įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ar kaltės (ne) konstatavimui, nenustatyta. Proceso dalyviai byloje esančių įrodymų nekvestionavo, neginčijo ir kaltinime nurodytų aplinkybių. Teismas sprendžia, jog vadovaujantis aukščiau aptartais bei ištirtais įrodymais galima spręsti (daryti išvadas) apie padarytą nusikaltimą bei atlikti teisinę nusikalstamos veikos kvalifikaciją pagal atitinkamas BK nuostatas.

Dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvų ir teismo išvados

6. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

7. Teismo vertinimu, kaltinamojo L. M. veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis 2024 m. gegužės 22 d. apie 17.30 val., Trakų r. sav., Lentvaryje, Klevų al. 32, vairavo automobilį OPEL VECTRA, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius neblaivumo požymius (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai), atsisakė tikrintis neblaivumą. Be to, 2024 m. birželio 26 d. apie 18.03 val., Vilniuje, Abiejų Tautų Respublikos plente, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo automobilį „Opel Signum“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis vairuodamas transporto priemones neblaivus veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad vairuoja transporto priemonę neblaivus, nors tą draudžia KET reikalavimai), suvokė nusikalstamos veikos pobūdį (transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam kėsinamasi į transporto eismo saugumą, o alkoholio vartojimas eismo saugumui kelia didelę grėsmę) ir tokių padarinių (transporto priemonės vairavimo asmeniniais tikslais būnant neblaiviam) norėjo. Tiesioginė tyčia konkretizuota (apibrėžta) todėl, kad kaltinamasis aiškiai suvokė, jog būtent neblaivus nori keliauti iš vienos vietos į kitą viešajame eisme vairuodamas nuosavybės teise priklausančius automobilius. Nenustatyta aplinkybių, jog transporto priemonės vairavimas neblaiviam buvo neišvengiama būtinybė. Priešingai, kaltinamojo paaiškinimai rodo, jog transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviam buvo sąlygotos išimtinai asmeninių poreikių (noras užsukti pas pažįstamą, kai prieš tai išgėrė kelias skardines alaus (2024 m. gegužės 22 d. epizodas); taip pat važiuoti į Trakus, prieš tai pavartojus alkoholio (2024 m. birželio 26 d. epizodas). Nenustatyta, kad L. M. negalėtų būti traukiamas atsakomybėn dėl subjektiškumo ypatumų, t. y. jis yra baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus sulaukęs pakaltinamas (byloje nėra duomenų, kurie indikuotų kaltinamojo psichinės būklės ydingumą baudžiamojo įstatymo kontekste) fizinis asmuo. Analizuojamas nusikaltimas buvo baigtas: L. M. sėdo neblaivus už transporto priemonės vairo ir dalyvavo viešajame eisme.

8. BK 243 straipsnyje numatyta atsakomybė kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

9. Teismų praktikoje, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), bei tokios veikos piktybiškumas – siekis parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018). Kaip sisteminga veika, atitinkanti šiai nusikalstamai veikai taikomą pavojingumo kriterijų, teismų praktikoje būdavo pripažinti atvejai, kuomet asmuo esant paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – teisės vairuoti transporto priemones atėmimui – vairavo automobilį ne mažiau kaip tris kartus. Tačiau paskutiniu metu teismų praktikoje konstatuojama, kad ir byloje nustatytas vienkartinis teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas savaime nešalina asmeniui baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį, jei jis padaromas esant aplinkybėms, rodančioms ypatingą asmens piktybiškumą: veika padaroma neblaivaus asmens, turinčio ankstesnį teistumą už analogišką veiką, kai vairuoja transporto priemonę, būdamas neblaivus bei neturėdamas tam teisės, ir kitomis veikos pavojingumo aspektu vertintinomis aplinkybėmis (kasacinė nutartis Nr. 2K-81-495/2021). Aptariamas BK 243 straipsnis kaltinamajam pagrįstai inkriminuojamas, nes L. M. žinodamas, kad jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė (uždrausta naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones)), vengė atlikti šią baudžiamojo poveikio priemonę.

11. Teismas, apibendrinęs aukščiau aptartus duomenis, sprendžia, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika prokuroro teisingai ir tiksliai teisiškai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (du epizodai) ir 243 straipsnį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

12. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą įstatymo leidėjas teismą įpareigoja nusikaltusiam asmeniui skirti vieną iš šių dviejų alternatyvių bausmių – baudą arba areštą.

13. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam L. M. atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai ir vienas baudžiamasis nusižengimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis ir 12 straipsnis, 243 straipsnis); nustatyta viena lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką) ir viena sunkinanti aplinkybės (nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu) (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), daug kartų baustas administracine tvarka, 10 kartų teistas, tame tarpe ir už analogiškas nusikalstamas veikas (transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymą). L. M. yra recidyvistas, veika padaryta neblaivaus asmens, turinčio ankstesnį teistumą už analogišką veiką, kai vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus bei neturėdamas tam teisės (alkoholio kiekio matuokliu nustatyta 2,39 promilės etilo alkoholio koncentracija; kitoje veikoje nustatyti neblaivumo požymiai, asmuo atsisakė pasitikrinti neblaivumą), įžūliai ir ciniškai ignoruoja ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones, todėl teismas sprendžia, jog baudos paskyrimas iš esmės būtų beprasmis. Areštas ir laisvės apribojimas, nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, būtų per švelni bausmė, kuri neatliktų savo paskirties. Teismas vertina ir tai, kad kaltinamasis yra teistas, vairavimas neblaiviam yra jo susiformavusio nusikalstamo elgesio veikimo modelio dalis, už vairavimą neblaiviam kaltinamasis yra ne kartą teistas, kaip minėta aukščiau, buvo teistas ir už teismo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, taigi akivaizdu, jog dabartinis nusikalstamas kaltinamojo elgesys nebuvo atsitiktinis, o tendencingas priešingas įstatymams veikimas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis išvadų nedaro ir nesistengia keisti gyvenimo būdo, sudaro pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimą, gali būti pasiekti už padarytus nusikaltimus paskiriant sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, dydį už kiekvieną nusikalstamą veiką nustatant šiek tiek didesnį už sankcijoje numatytą minimumą, t. y. už 2024 m. gegužės 22 d. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje paskirti 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už 2024 m. birželio 26 d. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje paskirti 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje paskiriant arešto bausmę, jos dydį nustatant didesnį už sankcijoje numatytą minimalią bausmę - 30 (trisdešimties) parų areštą.

14. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bausmę, paskirtą už veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2024 m. birželio 26 d. epizodas) ir bausmę paskirtą pagal BK 243 straipsnį – 30 parų areštą pakeisti į 30 dienų laisvės atėmimą ir paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, kadangi sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį bei iš dalies pridedant bausmę paskirtą už veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2024 m. gegužės 22 d. epizodas) ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

15. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 2 mėnesius laisvės atėmimo). Tai reiškia, kad skirtina galutinė 4 (keturių) mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausmė.

16. Bylos duomenimis, kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. birželio 26 d. 18.33 val. iki 2024 m. birželio 27 d. 15.35 val. Laikytina, jog kaltinamasis laikiname sulaikyme išbuvo 1 (vieną) parą. BK 66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę (analogiška nuostata pakartota ir BPK 140 straipsnio 9 dalyje). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, realios bausmės atveju, į kaltinamajam paskirtos galutinės 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitomas ir faktiškai suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. birželio 26 d. 18.33 val. iki 2024 m. birželio 27 d. 15.35 val., 1 (vieną) suėmimo dieną prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo parai.

17. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) pareigas (BK 75 straipsnio 5 dalis).

18. Pažymėtina, kad trumpalaikis laisvės atėmimas yra taikomas kaip kraštutinė priemonė, todėl esant galimybei būtina siekti išsaugoti asmens teigiamus socialinius ryšius bei siekti jo veiksmingos resocializacijos kitais būdais. Vertinamu atveju pozityvūs kaltinamojo požiūrio pokyčiai, pastangos keisti savo gyvenimo būdą teikia pagrindą pripažinti, kad bausmės tikslų, tiek nubaudimo, tiek prevencinių pasiekimui nebūtina asmenį izoliuoti nuo visuomenės. Bausmės paskirtis yra ne tik kaltininko nubaudimas. Bausme siekiama ir prevencinių tikslų. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neprieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. L. M. atitinka visas BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, todėl yra pagrindas jam paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Nagrinėjamu atveju, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus bei vieną baudžiamąjį nusižengimą, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskirtos bausmės vykdymą atidedant vienerių metų laikotarpiui su intensyvia priežiūra - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant L. M. būti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi medicinos įstaigose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 10 punktas). Teismo vertinimu, bausmės vykdymo atidėjimas 1 metams su suderintomis pareigomis nenutrauks kaltinamojo socialinių ryšių, be to, ne tik jį nubaus, bet ir paskatins maksimaliai keisti savo elgesį teigiama linkme, tai yra pasirūpinti darbine veikla, šeima, šeimoje augančiu vaiku, taip pat maksimaliai užtikrins, kad L. M. toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Be to, pastebėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo bausmės ir, nesilaikant teismo paskirtų įpareigojimų ar net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus, kaltinamajam gresia tokia bausmė, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių (uždraudimo naudotis specialiąja teise, turto konfiskavimo) (ne)taikymo

19. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 2-3 dalimis, aptarta baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

20. Analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos L. M. pripažino, gailisi, dėl neteisėtų L. M. veiksmų buvo padaryta materialinė žala (apgadintos dvi transporto priemonės), tačiau nors ir užfiksuotas žalos padarymo faktas, tačiau dėl žalos atlyginimo pretenzijų negauta, visgi, kaltinamasis padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas, taip pat neblaivumo požymiai (kaltinamasis atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją). Teismas neabejoja, kad aptarti neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumo, atsižvelgia į tai, kad veika padaryta neblaivaus asmens (buvo nustatytas 2,39 promilės neblaivumas), turinčio ankstesnį teistumą už analogišką veiką, kai vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus bei neturėdamas tam teisės, taip pat ir už teismo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius kaltinamojo padarytų KET pažeidimų pavojingumą bei jo asmenybę, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tikslinga jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą.

21. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Prokuroras kaltinamajam siūlo uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 7 metų laikotarpiui. Aptartam uždraudimo naudotis specialiąją teise (teise vairuoti transporto priemones) prokuroro siūlomam terminui kaltinamasis prieštaravimų nereiškė. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET padarydamas itin šiurkščius pažeidimus, galinčius turėti neigiamos įtakos visuomenės interesams, nes vairavo transporto priemonę neblaivus, nekreipdamas dėmesio į tai, jog vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai teisė vairuoti transporto priemones jam jau buvo atimta už analogiškos nusikalstamos veikos įvykdymą, teismas sprendžia, jog prokuroro siūlomas uždraudimo naudotis specialia teise terminas adekvatus surinktų faktinių aplinkybių kontekste, nes kaltinamasis jau penktą kartą vairuoja transporto priemonę neblaivus, todėl, individualizavus baudžiamojo poveikio priemonės terminą, kaltinamajam nustatytinas 7 metų draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas. Pažymėtina, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuojama nuo momento, kuomet kaltinamajam buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (paprastai aptartas momentas sutampa su vairuotojo pažymėjimo paėmimo diena) (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-489/2018, nutarties 8 punktas). Bylos duomenys rodo, kad kaltinamajam kardomosios priemonės (specialiosios teisės sustabdymas) skirtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2024 m. birželio 4 d. nutarimu ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo Veiklos skyriaus 2024 m. birželio 27 d. nutarimu. Nustatytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pradžios terminas skaičiuojamas nuo 2024 m. birželio 4 d. (BK 68 straipsnio 3 dalis).

22. Prokuroras taip pat kaltinamajam prašo (siūlo) skirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonių „Opel Vectra“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir Opel Signum, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas). BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Automobilis yra tyčinės vairavimo esant neblaiviam nusikalstamos veikos padarymo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-04 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021, nutarties 12 punktas). BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonės – transporto priemonės Opel Vectra ir Opel Signum - privalo būti konfiskuotinos ex lege (lot. pagal įstatymą). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sprendžia konfiskuoti L. M. nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Opel Vectra“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą 2024 m. balandžio 5 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš pardavėjo MB „Maketas“, ir Opel Signum, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (VĮ „Regitra“ duomenimis valdytojas-savininkas R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kitas savininkas nuo 2024 m. balandžio 29 d. - R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemones, saugomas pas automobilio savininką L. M..

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

23. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. sausio 15 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-00545, teikiant antrinę teisinę pagalbą L. M. dėl 104,17 Eur išlaidų atlyginimo.

24. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

25. Nagrinėjamu atveju teismas L. M. gynėją paskyrė BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Teismas, įvertinęs tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo L. M., į jo turtinę padėtį (vykdantis individualią veiklą, bylos nagrinėjimo metu Pravieniškių 2-ajame kalėjime atliko 30 parų arešto bausmę), sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos.

Dėl kaltinamajam paskirtų kardomųjų priemonių likimo (galiojimo)

26. Procesinių prievartos priemonių sistema, numatyta BPK IV dalyje, sudaryta iš dviejų dalių: i) kardomųjų priemonių (BPK 119–139 straipsniai) ir; ii) kitų procesinių prievartos priemonių (BPK 140–163 straipsniai).

27. Nustatyta, kad kaltinamajam paskirtos šios kardomosios priemonės: i) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2024 m. birželio 4 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas; ii) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato 1-ojo Veiklos skyriaus 2024 m. birželio 27 d. nutarimu skirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas.

28. Nustatyta, kad kaltinamajam L. M. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroro 2024 m. birželio 4 d. (nuo 2024 m. birželio 4 d. iki 2024 m. gruodžio 4 d.) ir 2024 m. birželio 17 d. (nuo 2024 m. birželio 17 d. iki 2024 m. gruodžio 17 d.) nutarimais buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas turtui: automobiliui „Opel Vectra“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo disponuoti. Taip pat, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro 2024 m. birželio 27 d. nutarimu (nuo 2024 m. birželio 27 d. iki 2024 m. gruodžio 27 d.) skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas L. M. priklausančiam turtui: automobiliui „Opel Signum“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jį valdyti, naudotis ir disponuoti. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2025 m. sausio 16 d. nutartimi nuo 2025 m. sausio 15 d. iki 2025 m. liepos 15 d. laikinai apribojo nuosavybės teises transporto priemonėms „Opel Vectra“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Opel Signum“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

29. Teismas, priėmęs nuosprendį, turi išspręsti ir paskirtų kaltinamajam kardomųjų priemonių galiojimo klausimą (BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas). BPK 139 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga. Teismo vertinimu, pripažinus kaltinamąjį kaltu bei paskyrus bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones, nebeliko faktinio poreikio taikyti šias kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei laikiną specialiosios teisės sustabdymą. Visgi, teismo vertinimu, kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (teisė vairuoti kelių transporto priemones) turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui. Sprendžiama, jog procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikius kaltinamajam nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių konfiskavimą, paliktina galioti iki bus įvykdytas teismo nuosprendis turto konfiskavimo dalyje (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–308 straipsniais,

nusprendžia:

L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir 243 straipsnyje ir paskirti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (2024 m. gegužės 22 d. veika) – 3 (trijų) mėnesių terminuotą laisvės atėmimo bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (2024 m. birželio 26 d. veika) – 5 (penkių) mėnesių terminuotą laisvės atėmimo bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį – 30 (trisdešimties) parų arešto.

L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį išteisinti (kaltinamasis už šį epizodą nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu, kuris įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 19 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bausmę, paskirtą už veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje (2024 m. birželio 26 d. veika) ir bausmę paskirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį – 30 parų areštą pakeisti į 30 dienų laisvės atėmimą ir paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu bei bausmės dalį paskirtą už veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje (2024 m. gegužės 22 d. veika) pridėti prie apimtos bausmės ir skirti subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 10 punktu paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui su intensyvia priežiūra - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant L. M. būti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi medicinos įstaigose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, realios bausmės atveju į paskirtą galutinę bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. birželio 26 d. 18.33 val. iki 2024 m. birželio 27 d. 15.35 val., 1 (vieną) suėmimo dieną prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo parai.

Nepriteisti iš L. M. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, skirti L. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 7 (septynerius) metus, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo datos, t. y. nuo 2024 m. birželio 4 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 dalimi, L. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai konfiskuoti L. M. nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Opel Vectra“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), įgytą 2024 m. balandžio 5 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš pardavėjo MB „Maketas“ (VĮ „Regitra“ duomenimis valdytojas-savininkas E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), savininkas MB „Maketas, juridinio asmens kodas 306329347) ir „Opel Signum“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (VĮ „Regitra“ duomenimis nuo 2024 m. balandžio 29 d. savininkas - R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemones, saugomas pas automobilio savininką L. M..

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2024 m. birželio 4 d. nutarimu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato 1-ojo Veiklos skyriaus 2024 m. birželio 27 d. nutarimu skirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. sausio 16 d. nutartimi skirtą procesinę prievartos priemonę - laikiną nuosavybės teisės apribojimą (transporto priemonės „Opel Vectra“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) ir „Opel Signum“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.