Kauno apygardos teismo nutartis

2017-08-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-715-810/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-05-19Klaipėdos apylinkės teismas
  2. T-464-659/2016Nutartis · 2016-07-27Klaipėdos apylinkės teismas
  3. T-538-526/2016Nutartis · 2016-08-04Klaipėdos apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2016-09-14Klaipėdos apygardos teismas
  5. T-620-659/2016Nutartis · 2016-10-07Klaipėdos apylinkės teismas
  6. T-800-659/2016Nutartis · 2016-11-24Klaipėdos apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2017-02-06Kauno apygardos teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2017-08-30Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-30
Bylos Nr.
1S-715-810/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22680-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas, Edita Dambrauskienė, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
D. Č.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-715-810/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22680-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Rimo Švirino,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. Č. (D. Č.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. birželio 12 d. priimtą nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. Č. bausmę atlieka pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 300 straipsnio 1 dalyje (trys veikos), 302 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 30 MGL dydžio bauda. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 papunkčiu, 2 dalimi, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d., 2016 m. balandžio 7 d. (pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartimi), 2016 m. gegužės 19 d. nuosprendžiais D. Č. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams ir 30 MGL dydžio bauda.Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2015 m. spalio 29 d., bausmės pabaiga – 2018 m. vasario 28 d. Komisija 2017 m. birželio 12 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam D. Č. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam D. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nuteistasis dar nedaro pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą išvadai, kad lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistas D. Č. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas tinkamai neįvertino visų reikšmingų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių. Anot nuteistojo, nagrinėjant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti į tai, kad po to, kai Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 6 d. nutartimi panaikino Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį ir atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. gruodžio 5 d. nutarimą taikyti nuteistajam D. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jis įgijo kompiuterių operatoriaus kvalifikaciją bei toliau mažina nusikalstamo elgesio rizikos balus. Reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad savo elgesį nuteistasis koreguoja nuo pat laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, ką įrodo nuteistajam nustatyti 77 nusikalstamo elgesio rizikos balai. Taip pat nuteistasis nutraukė visus ryšius su asmenimis, kurie ateityje gali rodyti blogą pavyzdį ar daryti netinkamą įtaką, nesivadovauja kriminalinio pasaulio subkultūros elementais. Anot nuteistojo, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką pasireiškia tuo, jog jis pataisos namuose savanoriškai neatlygintinai dirba patalpų remontų darbus, sprendžia problemą, susijusią su narkotinių medžiagų vartojimu, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja visuose laisvalaikio užimtumo renginiuose, stalo ir sporto turnyruose bei mokėsi ir įgijo kompiuterių operatoriaus specialybę. Skunde nuteistasis taip pat pažymi, jog pilnai pripažįsta savo padarytas klaidas ir kaltę, nuoširdžiai gailisi, nori pradėti dirbti ir pasistatyti pamatus socialiam gyvenimui laisvėje. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ garantuoja darbo vietą lygtinai paleistam nuteistajam. Nuteistojo D. Č. skundas atmestinas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Narinėjamu atveju įvertinus byloje esančius duomenis matyti, jog D. Č. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, todėl yra formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingos ne tik formaliosios šio instituto taikymo sąlygos. Lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nagrinėjamu atveju iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog D. Č. priklauso vidutinės (41-99) rizikos grupei – 77 balai. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo pažanga siekiant sumažinti šią riziką turi būti išimtinai akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis jau pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nuteistojo manymu, pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką pasireiškia tuo, jog jis pataisos namuose savanoriškai neatlygintinai dirba patalpų remontų darbus, sprendžia problemą, susijusią su narkotinių medžiagų vartojimu, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja visuose laisvalaikio užimtumo renginiuose, stalo ir sporto turnyruose bei mokėsi ir įgijo kompiuterių operatoriaus specialybę. Tačiau pažymėtina, jog individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas (D. Č. socialinės reabilitacijos plane numatyta, jog nuteistasis turi neturėti galiojančių nuobaudų, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, ieškoti galimybių įsidarbinti, tęsti mokslus), savaime neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, kokią įtaką individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir dalyvavimas elgesio pataisos programose daro nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-229, redakcija), 15.2 punktas). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nors nuteistasis ir vykdo individualios socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvauja elgesio pataisos programose, tačiau socialinio tyrimo išvadoje vis dar išskiriami penki jo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas narkotikais, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Pažymėtina tai, jog nustatomus du kriminogeninius veiksnius – mąstymą ir elgesį, nuostatas, sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, kas rodo, jog nuteistasis savo dedamomis pastangomis gali juos įtakoti ir panaikinti. Teisėjų kolegijos manymu, tai jog nuteistasis vis dar apgalvoja nevisas savo elgesio pasekmes, mano, kad iš didelių korporacijų yra pateisinama vogti, atsižvelgiant į tai, kad iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo jis neapgalvodavo savo elgesio pasekmių, nepasimokydavo iš ankstesnio patyrimo, dėl ko pakartotinai impulsyviai nusikalsdavo, dauguma teistumų, susiję su turtinių nusikalstamų veikų padarymu, leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad nuteistasis būdamas laisvėje nenusikals. Abejotina ir dėl nuteistojo galimybės lygtinio paleidimo taikymo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų, kadangi, kaip matyti iš pateiktos socialinio tyrimo išvados, nuteistasis mano, jog yra pateisinama nesilaikyti probacijos tarnybos skirtų įpareigojimų. Nesutiktina su nuteistojo skundo argumentu, jog jis nesivadovauja kriminalinio pasaulio subkultūros elementais, nes šiuos teiginius paneigia teismui pateikta socialinio tyrimo išvada, kurioje nurodyta, jog D. Č. atvirai deklaruoja požiūrį, kad jam yra svarbios neformaliosios nuteistųjų tradicijos, nuteistasis jų laikosi. Pažymėtina ir tai, jog D. Č. vertindamas save teigia neturintis neigiamų savybių, taip pat yra nelinkęs elgtis pagal galiojančias moralines elgesio normas, negerbia kitų žmonių teisių. Be to, nors pats teigia, jog visų nusikalstamų veikų padarymą įtakojo narkotinių medžiagų vartojimas, tačiau gydytis nuo narkomanijos būdamas laisvėje nenori. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos manymu, taip pat sustiprina abejonę, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apygardos teismas sutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu buvo tris kartus skatintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, lanko anoniminių narkomanų grupės užsiėmimus, savanoriškai ir neatlygintinai atlieka patalpų remonto darbus, mokosi VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centre kompiuterių operatoriaus specialybės. Tačiau šios nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, atsižvelgiant į vis dar nustatomus kriminogeninius veiksnius bei aukščiau išdėstytas nuteistąjį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos, mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo skunde nurodoma aplinkybė, jog jis pilnai pripažįsta savo padarytas klaidas ir kaltę, nuoširdžiai gailisi, nevertintina kaip turinti esminės reikšmės sprendžiant galimybę nuteistajam taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam institutą. Taip pat negali būti sureikšminama ir ta aplinkybė, kad byloje yra pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas apie galimą nuteistojo įdarbinimą, kadangi tokios pažymos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti traktuojamos kaip neabejotinos ir įtikinančios, jog asmuo, išėjęs iš pataisos įstaigos, tikrai įsidarbins nurodytoje įmonėje.Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pagrindo išvadai, kad nuteistasis D. Č. padarė pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Todėl pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo D. Č. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Edita DambrauskienėGiedrius EndriukaitisRimas Švirinas