Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovui Z. K. dalyje dėl turtinės žalos (nuostolių) atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaikė. Ieškovas nurodė, kad jis dirba pagal verslo liudijimą, paaiškino, jog, kai atsiranda užsakymas, tada išsiima verslo liudijimą, o kai nėra užsakymų, tada verslo liudijimo neima. 2019 m. kovo pradžioje sudarė 2019 m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (Baudžiamosios bylos t. 2, b. l. 9-11), pagal kurią darbus pradėti ieškovas turėjo nuo kovo 13 d. Sutarties šablonas yra ieškovo, o joje esantis punktas dėl oro sąlygų buvo dėl to, kad apsisaugoti, t. y., jei būtų blogas oras, būtų nemalonu pačiam dirbti, tai dėl apsidraudimo. Tokius darbus atlikti nerekomenduojama, jei temperatūra ilgesnį laiką yra žemesnė nei 5 laipsniai šalčio, kai žemė yra užšalusi. Su klientu sutarė, jog grįžęs iš kelionės, ieškovas gaus verslo liudijimą (kurį gauti užtrunka 15 minučių) ir pradės dirbti. Kovo mėnesį ieškovas neturėjo verslo liudijimo, nes darbas faktiškai nebuvo pradėtas. Ieškovas paaiškino, jog dirbti pradėjo balandžio 15 d., pagal minėtą sutartį darbus atliko balandžio mėnesio pabaigoje (kai leido ieškovo sveikata) ir pajamas gavo. Tačiau, ieškovo teigimu, jis negalėjo atlikti darbų kituose objektuose ir šią aplinkybę, ieškovo manymu, įrodo 2019 m. Pajamų mokesčių deklaracija. Ieškovas paaiškino, jog buvo daug skambučių, ieškovas negalėjo pasakyti su kuo tiksliai kalbėjo ir tarėsi dėl darbų. Ieškovas nurodė, kad jis nepildo Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo. Ieškovas paaiškino, kad jis dėl patirto sužalojimo prarado vieno mėnesio atlyginimą, nes, jei minėtoje sutartyje numatytas darbas būtų įvykdytas kovo mėnesį, ieškovas būtų gavęs didesnį užmokestį. Ieškovas nurodė, kad prašomą priteisti 6500 eurų sumą paskaičiavo pagal darbo dienos pajamas, skaičiavimus atliko pagal verslo liudijimo dienų skaičių ir 2018 m. pajamų mokesčio deklaraciją. Dirbant ieškovo patiriamos išlaidos yra kuras ir mokestis už verslo liudijimą, kuris mėnesiui kainuoja apie 100 Eur. Jei reikia kažkokių medžiagų, klientas moka atskirai ir tai neįeina į ieškovo darbo kainą. Ieškovas taip pat paaiškino, kad taksi apmokėjimo kvitų neturi, o šiuo metu neatsimena už ką mokėjo vaistinėje „E.“ bei vaistinėje „G.“ – ieškovui gydytojai išrašė vaistus ir jis juos nusipirko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

CK 6.283 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.283 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. Vadinasi, negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152-303/2017, 2K-7-35/2011, 2K-173/2013, 2K-152-303/2017, 2K-80-1073/2019 ir kt.).

Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Jeigu nukentėjusiajam yra atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, visiško nuostolių atlyginimo principas yra pažeidžiamas, kartu pažeidžiami ir žalą padariusio asmens interesai, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-124-1121/2020).

Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nuosprendžiu Z. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje dėl to, kad jis 2019 m. kovo 12 d. apie 00.00 val. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kelyje ,, (duomenys neskelbtini)“, likus maždaug 30 km atstumui iki (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), vykstant iš kelionės, pilname keleivių autobuse „Scania Irizar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), elgdamasis ypatingai įžūliai, kilus žodiniam konfliktui, tyčia, kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam K. K. į veido sritį, tuo padarydamas K. K. poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose bei kairės akies pojungio kraujosruvą, kairio skruostikaulio lūžį, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėtu nuosprendžiu teismas pripažino nukentėjusiajam K. K. teisę į civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o jo dydžio klausimą nusprendė perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Visų pirma pažymėtina tai, kad procesas dėl baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio išsprendimo tais atvejais, kai apkaltinamuoju nuosprendžiu, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalimi, yra pripažįstama teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka, turi ypatumų. Civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso taisykles. Teismas, nagrinėdamas civilinio ieškinio klausimą, nesprendžia, ar yra ieškinio pagrindas, bet remiasi baudžiamosios bylos duomenimis dėl nusikalstama veika padarytos tiesioginės turtinės žalos, kuri nustatyta apkaltinamuoju nuosprendžiu, ir nustato priteistinos žalos dydį (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010). Taigi, net ir taikant BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį, civilinės atsakomybės sąlygas nustato teismas, priimantis apkaltinamąjį nuosprendį. Apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatytos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp veikos ir žalos) yra prejudiciniai faktai, kurie civilinėje byloje neįrodinėjami. Toks teisinis reguliavimas įtvirtintas ir CPK 182 straipsnio 3 punkte nurodant, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-147-648/2018). Todėl šioje byloje civilinio ieškinio pagrįstumo klausimas iš naujo nesvarstomas, o spręstinas tik ieškovui priteistinos žalos dydžio klausimas.

Teismas išnagrinėjęs ieškovo reikalavimą dėl 6500 eurų negauto darbo užmokesčio už 2019 m. kovo mėnesį ir šį reikalavimą pagrindžiančius, ieškovo pateiktus duomenis, nustatė, jog, skirtingai nei yra nurodyta ieškinyje, verslo liudijimo ieškovas 2019 m. kovo mėnesį neturėjo, pagal pirmąjį 2019 m. išduotą verslo liudijimą jis veiklą galėjo pradėti vykdyti tik nuo 2019 m. balandžio mėnesio 15 d. Iš ieškovo parodymų teisme nustatyta, kad dirbti jis pradėjo 2019 m. balandžio 15 d., per balandžio mėnesį jis įvykdė darbus pagal 2019 m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (Baudžiamosios bylos t. 2, b. l. 9-11) ir šioje sutartyje numatytas pajamas gavo. Nors ieškovas teisme nurodė, jog jis negalėjo priimti naujų užsakymų, nes dėl patirto sužalojimo nebuvo atlikęs 2019 m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini) sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) numatytų darbų, tačiau jokie šią ieškovo nurodomą aplinkybę patvirtinantys duomenys byloje nepateikti. Vien aplinkybė, kad K. K. atlieka įvairius (duomenys neskelbtini) darbus ir skelbia apie tai viešose skelbimo lentose ir internete (Baudžiamosios bylos t. 2, b. l. 6 – 8) savaime nepatvirtina, jog jis užsakymų (duomenys neskelbtini) darbams aptariamuoju laikotarpiu iš tiesų turėjo ir būtent dėl to, jog dėl patirto sužalojimo nebuvo atlikęs 2019 m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini) sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) numatytų darbų naujų užsakymų nepriėmė bei pajamų negavo. Be to, iš ieškovo parodymų teisme, taip pat 2019 m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų akivaizdu, jog ieškovo galimybė vykdyti jo atliekamus (duomenys neskelbtini) darbus yra tiesiogiai susijusi su oro sąlygomis, o iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad veiklą pagal verslo liudijimą atsakovas ne tik 2019 m., bet ir 2018 m. pradėjo vykdyti tik nuo balandžio mėnesio antros pusės (pagal į bylą pateiktą pirmąjį 2019 m. išduotą verslo liudijimą jis veiklą galėjo pradėti vykdyti nuo 2019 m. balandžio mėnesio 15 d., o 2018 m. – nuo balandžio 23 d.). Ieškovo pateiktose Pajamų mokesčio deklaracijose už 2019 m., 2018 m., 2017 m. ieškovas nurodė 2019 m. gavęs 41 800 Eur, 2018 m. – 43 705 Eur, 2017 m. 29 000 Eur pajamų (b. l. 57-58, Baudžiamosios bylos t. 1, b. l. 45-46; 49-50). Taigi, iš Pajamų mokesčio deklaracijų už 2019 m. ir 2018 m. nustatyta, kad ieškovas 2018 m. deklaravo gavęs 1905 Eur daugiau pajamų nei 2019 m., tačiau iš teismui pateiktų ieškovui išduotų verslo liudijimų kopijų matyti, kad 2018 m. jis dirbo daugiau nei 2019 m. (teismui pateiktos verslo liudijimų kopijos patvirtina, jog ieškovas skirtingai nei 2019 m., 2018 m. dirbo ir gruodžio mėnesį). Be to, kaip jau buvo minėta, ieškovas ne tik 2019 m., kai buvo sužalotas, bet ir 2018 m. nei kovo mėnesį, nei balandžio mėnesio pirmojoje pusėje nedirbo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes pateiktos Pajamų mokesčio deklaracijos, teismo vertinimu, neįrodo, kad dėl atsakovo ieškovui padaryto sužalojimo ieškovas negavo prašomų priteisti 6500 eurų pajamų.

Akcentuotina, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Teismas, vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 1 dalimi, 2021 m. liepos 22 d. teismo posėdyje pasiūlė ieškovui pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovo negautas pajamas, tarp jų ir įrodymus, kad ieškovas turėjo kitų užsakymų, kurių priimti negalėjo. Tokie duomenys teismui nepateikti. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendžia, jog ieškovo prašomas priteisti 6500 eurų negautas darbo užmokestis nelaikytinas realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis, todėl iš atsakovo nepriteistinas.

Ieškovas taip pat prašė iš atsakovo priteisti 45 eurus išlaidų už taksi paslaugas. Iš ieškovo paaiškinimų teisme bei Baudžiamojoje byloje surinktų duomenų nustatyta, kad ieškovas dėl patirto sužalojimo 2019 m. kovo 12 d. kreipėsi į Všį (duomenys neskelbtini) ligoninę bei Všį (duomenys neskelbtini) kliniką, nuo 2019 m. kovo 14 d. iki 2019 m. kovo 20 d. jis buvo hospitalizuotas Všį (duomenys neskelbtini) klinikoje, kur jam atlikta viršutinio žandikaulio operacija (Baudžiamosios bylos t. 1, b. l. 35, 14, t. 2, b. l. 116, b. l. 36-47). Iš ieškovo paaiškinimų teisme, taip pat jo parodymų, duotų nagrinėjant Baudžiamąją bylą, nustatyta, kad jis nurodė, jog 45 eurus sumokėjo už taksi paslaugas į Všį (duomenys neskelbtini) ligoninę, Všį (duomenys neskelbtini) kliniką, nes negalėjo pats vairuoti automobilio. Aplinkybę, jog ieškovas naudojosi taksi paslaugomis nuvykimui į gydymo įstaigas teisme Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir jo sutuoktinė V. K.. Teismas, įvertinęs ieškovui diagnozuoto kūno sužalojimo pobūdį, dokumentus, patvirtinančius jo lankymąsi ir gydymąsi Všį (duomenys neskelbtini) ligoninėje, Všį (duomenys neskelbtini) klinikoje, ieškovo ir jo sutuoktinės V. K. parodymų turinį, teisingumo bei protingumo principus, sprendžia, kad, nors išlaidas už prašomas priteisti taksi paslaugas pagrindžiantys rašytiniai dokumentai nepateikti, ieškovo nurodytos išlaidos yra realios, todėl ieškovo reikalavimas dėl 45 eurų išlaidų už taksi paslaugas priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 24 eurų išlaidas vaistams. Všį (duomenys neskelbtini) klinikos 2019 m. kovo 20 d. Medicinos dokumentų išraše/siuntime yra nurodytos gydymo ambulatorinės priežiūros rekomendacijos – analgetikai skausmui malšinti, tab. Neurorubine (1 tab. 2k/d). (Baudžiamosios bylos t. 3, b. l. 42). Iš ieškovo pateikto UAB E. kasos kvito nustatyta, jog šioje vaistinėje 2019 m. kovo 20 d. įsigyti vaistai Neurorubine – forte lactab, už kuriuos sumokėta 6,05 Eur (Baudžiamosios bylos t. 1, b.l. 52). Be to, Iš AB S. banke esančios K. K. sąskaitos išrašų matyti, jog 2019 m. kovo 29 d. G. vaistinė buvo sumokėta 11,23 Eur, o UAB E. 2019 m. kovo 22 d. sumokėta 6,05 Eur (Baudžiamosios bylos t. 1, b. l. 51, 53). Teismas, įvertinęs K. K. sužalojimo pobūdį, ieškovo paaiškinimus teisme, sprendžia, jog šie teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad K. K. patyrė išlaidas vaistų įsigijimui, todėl reikalavimas dėl patirtų išlaidų vaistams priteisimo yra tenkintinas ir iš atsakovo ieškovui yra priteistina išlaidų, pagrįstų ieškovo į bylą pateiktais jo išlaidas patvirtinančias dokumentais, suma – 23,33 Eur (6,05 Eur + 11,23 Eur + 6,05 Eur).

Apibendrinant darytina išvada, jog ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteistina 68,33 Eur (45 Eur + 23,33 Eur), likusioje dalyje ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas byloje patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 55-56) Ieškovo turtinio reikalavimo suma buvo 6569 Eur. Ieškovui iš atsakovo priteistina 68,33 Eur, todėl patenkinta 1,04 procento ieškovo reikalavimų.

Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra nustatytos CPK 93 straipsnio 1–2 dalyse: pagal šio straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas proporcingas patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai ieškinys tenkinamas iš dalies. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015). Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir, ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas būtų netinkamai (nesąžiningai) naudojęsis savo procesinėmis teisėmis. Atsižvelgdamas į tai, o taip pat įvertindamas, jog ieškovas bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl atsakovo padaryto nusikaltimo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatos ir iš atsakovo ieškovo naudai yra priteistina dalis prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų – 150 eurų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 68,33 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus ir 33 euro centus) turtinės žalos atlyginimo ir 150 Eur (šimtą penkiasdešimt) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.