Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Trumpulienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. Č., trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, J. G. ir antstolės Brigitos Tamkevičienės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovams M. Č. teisių perėmėjai Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir A. Č. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, J. G., antstolė Brigita Tamkevičienė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.3. Ieškovo vertinimu, atsakovas M. Č., vengdamas įsiskolinimų vykdymo ir neturėdamas turto bei būdamas nemokus, neprivalėjo sudaryti ginčijamą sandorį – atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po tėvo mirties ir tokiu būdu nepagerinti savo turtinės padėties. Ieškovas apie atsakovo M. Č. sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą sužinojo 2023 m. lapkričio 6 d.

4. Į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, įtraukta antstolė Brigita Tamkevičienė (toliau – ir antstolė), kuri savarankišku reikalavimu prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento M. Č. 2018 m. rugsėjo 26 d. pareiškimą dėl mirusio tėvo K. Č. palikimo atsisakymo, taikyti restituciją – nukreipti išieškotinas sumas ir vykdymo išlaidas vykdomosiose bylose: Nr. 0005/10/02528; Nr. 0005/10/02529; Nr. 0005/10/02530 ir Nr. 0005/11/01314 į atsakovės A. Č. paveldėtą turtą: 3/8 dalis buto su rūsiu, kurio bendras plotas 55,20 kv. m, esančias adresu (duomenys neskelbtini); 3/8 dalis visų pensijos fondų vienetų, esančių UAGDPB „Aviva Lietuva K. Č. vardu atidarytoje pensijų kaupimo sąskaitoje pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. 943,84 EUR, ir priteisti iš atsakovų visas antstolės Brigitos Tamkevičienės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.1. Antstolė nurodė, kad jos kontoroje vykdomos keturios vykdomosios bylos skolininko, atsakovo M. Č., atžvilgiu: 1) vykdomoji byla Nr. 0005/10/02528 dėl 1 327,04 EUR sumos išieškojimo išieškotojos J. G. naudai pagal Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. vykdomąjį raštą, išduotą baudžiamojoje byloje Nr. 1-44-174/2010; 2) vykdomoji byla Nr. 0005/10/02529 dėl 57,92 EUR sumos išieškojimo išieškotojos J. G. naudai pagal Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. vykdomąjį raštą, išduotą baudžiamojoje byloje Nr. 1-44-174/2010; 3) vykdomoji byla Nr. 0005/10/02530 dėl 28 962 EUR neturtinės žalos išieškojimo išieškotojos J. G. naudai pagal Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. vykdomąjį raštą, išduotą baudžiamojoje byloje Nr. 1‑44‑174/2010; 4) vykdomoji byla Nr. 0005/11/01314 dėl 3 801,84 EUR žalos išieškojimo išieškotojos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos naudai, pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. 2-2282-563/2011.

8. Į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, įtraukta J. G., kuri savarankišku reikalavimu prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento M. Č. 2018 m. rugsėjo 26 d. pareiškimą dėl mirusio tėvo K. Č. palikimo atsisakymo, taikyti restituciją – nukreipti išieškotinas sumas, t. y. 30 346,96 EUR, pagal 2010 m. spalio 18 d. vykdomuosius raštus, išduotus baudžiamojoje byloje Nr. 1-44-174/2010, kurių pagrindu antstolės Brigitos Tamkevičienės kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos: Nr. 0005/10/02528, Nr. 0005/10/02529 ir Nr. 0005/10/02530, į atsakovės A. Č. paveldėtą turtą: 3/8 dalis buto su rūsiu, kurio bendras plotas 55,20 kv. m., esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/8 dalis visų pensijos fondų vienetų, esančių UAGDPB „Aviva Lietuva“, K. Č. vardu atidarytoje pensijų kaupimo sąskaitoje pagal sutartį Nr. CU00060303, t. y. 943,84 EUR, priteisti iš atsakovų visas J. G. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8.1. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos pripažinti atsakovo M. Č. atsisakymą priimti palikimą negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius, ir tai patvirtina žemiau išdėstyti argumentai bei objektyviai egzistuojančios aplinkybės. J. G. turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į turtinės bei neturtinės teismo priteistos žalos atlyginimą, o ši reikalavimo teisė atsirado anksčiau, nei atsakovas M. Č. įgijo teisę paveldėti mirusio tėvo jam tenkančią palikimo dalį. Atsakovo M. Č. atsisakymas priimti palikimą po jo tėvo mirties neabejotinai pažeidžia teisėtus J. G. interesus ir pagrįstus lūkesčius į realų teismo priteistų sumų išieškojimą, nes esama atsakovo M. Č. turtinė padėtis leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog šiai dienai atsakovas neturi turto ar lėšų, į kurias būtų galima nukreipti priverstinį išieškojimą. Jei atsakovas M. Č. būtų priėmęs mirusio tėvo jam pagal įstatymą tenkančią palikimo dalį – būtų reali galimybė iš paveldėto turto padengti teismo priteistą turtinę ir neturtinę žalą.

8.2. Pažymi, kad vienerių metų ieškinio padavimo senaties terminas nėra praleistas, nes apie ginčijamą atsakovo M. Č. vienašalį sandorį J. G. tapo žinoma tik 2023 m. spalio 31 d.

8.3. Trečiojo asmens vertinimu, jei atsakovas M. Č. būtų elgęsis kaip protingas asmuo, veikiantis kreditorės J. G. interesais, tai nebūtų atsisakęs nuo jam tenkančios palikimo dalies, nes atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje neturėjo galimybės kitais būdais ar kitu turtu visa apimtimi atsiskaityti su kreditore J. G.. Teismas priimdamas sprendimą nėra varžomas aplinkybių dėl palikimą priėmusios atsakovės A. Č. sąžiningumo ar nesąžiningumo fakto. Atsakovas M. Č., kuris neturi jokio turto ar pajamų, į kurias būtų galima nukreipti skolų bei vykdymo išlaidų išieškojimą, žinojo ar turėjo žinoti, kad nepriimdamas mirusio tėvo palikimo sumažins savo mokumo galimybes ir taip pažeis teisėtus išieškotojos J. G. interesus, toks skolininko elgesys laikomas nesąžiningu. Todėl yra pagrindas tokį sandorį pripažinti negaliojančiu ir taip sukurti prielaidas, kad atsakovės prievolė padengti vykdomosiose bylose išieškotinas sumas bei patirtas vykdymo išlaidas būtų įvykdyta turto, kurį atsakovas M. Č. neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė priimti, sąskaita.

9. Ieškovas pateikė atsiliepimą į J. G. pareiškimą dėl įstojimo į bylą trečiuoju asmeniu ir savarankiškų reikalavimų pareiškimo, kuriuo pareiškė sutinkantis su pareiškimu jame išdėstytais motyvais.

10. Atsakovė A. Č. pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens J. G. pareiškimą dėl įstojimo į bylą trečiuoju asmeniu ir savarankiškų reikalavimų pareiškimo. Prašė pareiškimą ir jame nurodytus reikalavimus atmesti visa apimtimi, priteisti iš trečiojo asmens J. G. atsakovės A. Č. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo M. Č. atsisakymą nuo palikimo, atsiradusio po atsakovo tėvo K. Č. mirties; leido nukreipti atsakovo M. Č. skolų ir antstolės Brigitos Tamkevičienės vykdymo išlaidų išieškojimą į atsakovui M. Č. tenkantį turtą po jo tėvo K. Č. mirties, kuris yra A. Č. valdyme ir kurį sudaro: 3/8 dalis buto su rūsiu, kurio bendras plotas 55,20 kv. m, esančias adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/8 dalis visų pensijos fondų vienetų, esančių UAGDPB „Aviva Lietuva“ K. Č. vardu atidarytoje pensijų kaupimo sąskaitoje pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. 943,84 EUR; priteisė iš atsakovo M. Č. 109 EUR žyminio mokesčio valstybės naudai, 363 EUR bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, antstolės Brigitos Tamkevičienės naudai, 1 100 EUR bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, J. G. naudai; priteisė lygiomis dalimis iš ieškovo ir trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, Brigitos Tamkevičienės ir J. G. po 202 EUR bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovės A. Č. naudai.

13. Teismas, pasisakydamas dėl (ne)praleisto ieškinio senaties termino, nurodė, kad antstolės Brigitos Tamkevičienės pažyma dėl atsakovo M. Č. atsisakymo priimti palikimą po savo tėvo K. Č. mirties ir siūlymo spręsti klausimą dėl kreipimosi į teismą ieškovui adresuota 2023 m. lapkričio 3 d., o gauta 2023 m. lapkričio 6 d., todėl laikytina, kad tik tada ieškovui tapo žinoma apie atsakovo atsisakymą nuo palikimo, o byloje nenustatyta aplinkybių, kad ieškovas žinojo apie paveldėjimo į palikėjo turtą atsiradimą anksčiau. Taip pat, nenustatyta kad ieškovas turėjo pareigą viešame registre tikrinti sandorius dėl paveldėjimo atsisakymo ar atsakovo M. Č. turtinės padėties būklę, nes tai pareikalautų neproporcingų papildomų finansinių bei laiko sąnaudų, būtų netikslinga ir neatitiktų protingumo kriterijų. Pažymėjo, kad teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų įmanoma automatiškai nustatyti skolininko sudarytus palikimo atsisakymo, perleidimo, nepriėmimo sandorius nėra nustatyta, tad sužinojimas apie skolininko atliktus veiksmus/neveikimą faktiškai yra paliktas atsitiktinumui.

16. Teismas nurodė, kad trečioji actio Pauliana taikymo sąlyga – skolininko prievolės sudaryti ginčijamą sandorį nebuvimas – taip pat egzistuoja, kadangi atsakovai nenurodė ginčijamo sandorio sudarymo priežasčių ir nenustatyta objektyvių priežasčių, privertusių atsakovą sudaryti ginčijamą sandorį. Teismas konstatavo, kad atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio ir nėra nustatyta tokių aplinkybių, kad ginčijamo sandorio sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis.

18. Teismo vertinimu, atsakovo vienašalio sandorio – atsisakymo priimti palikimą – pripažinimas negaliojančiu sudaro pagrindą ieškovo teisėtus interesus ginti specifiniu būdu, t. y. nukreipti išieškojimą į tą palikimo dalį, kurios atsisakė atsakovas. Todėl ieškovės reikalavimas nukreipti išieškojimą į paveldėtas turto dalis yra pagrįstas ir tenkintinas. Atsižvelgiant į tai taip pat tenkintini trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, antstolės Brigitos Tamkevičienės ir J. G. savarankiški reikalavimai.

20. Skirstydamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovės A. Č. atžvilgiu ieškinys yra atmestas, darytina prielaida, kad jeigu byloje A. Č. nebūtų įtraukta kaip atsakovė, ji nebūtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų, tačiau ji teikė prašymus bei gynė ir atsakovo M. Č. interesus, todėl yra iš dalies atsakinga dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismo vertinimu, dėl šių aplinkybių atsakovei iš ieškovo ir trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, priteistina 20 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškinys atsakovo M. Č. atžvilgiu tenkintas, žyminį mokestį, ieškovo ir trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21. Atsakovė A. Č. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti – iš ieškovo ir trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, solidariai priteisti visas atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Nagrinėjamu atveju neegzistavo nei viena iš dviejų nukrypimo nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės išimčių. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė tiesiogiai ar per savo atstovą būtų netinkamai naudojusis savo procesinėmis teisėmis, kadangi civilinę bylą inicijavo ieškovas, o atsakovė tinkamai įgyvendino savo teisę atsikirsti į jos atžvilgiu pareikštus reikalavimus.

21.3. Nesutiktina su teismo argumentais, kad atsakovės veiksmai vilkino bylos nagrinėjimą, kadangi atsakovės bylinėjimosi išlaidos už atsakovės atsiliepimus į ieškinį ir trečiųjų asmenų pareiškimus bei atstovavimą teismo posėdžiuose.

21.4. Ieškovo ir trečiųjų asmenų procesinis elgesys nebuvo suderinamas su protingo, atidaus bei sąžiningai savo teisėmis besinaudojančios šalies elgesiu, todėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltė tenka ieškovui ir tretiesiems asmenims.

22.1. Apeliantė A. Č. į civilinę bylą privalėjo būti įtraukta procesinėje padėtyje kaip atsakovė, nes pareikštas ieškinys atsakovei A. Č. sukėlė konkrečias materialines pasekmes. Turtas, nuo kurio paveldėjimo neteisėtai atsisakė atsakovas M. Č. po atsakovo tėvo K. Č. mirties, perėjo būtent atsakovės A. Č. nuosavybėn, todėl nuginčijus vienašalį sandorį, A. Č. neteko savo turto dalies, tai reiškia, kad civilinėje byloje A. Č. procesinė padėtis negalėjo būti kita nei atsakovės.

22.2. Atsakovė A. Č. atsiliepimais į ieškinį ir į trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, pareiškimus teismo prašė juos atmesti visa apimtimi. Nors civilinėje byloje atsakovas M. Č. buvo pasyvus, tačiau jo interesus aktyviai gynė atsakovė A. Č., prašydama teismo taikyti ieškinio senaties institutą bei teigdama, kad ieškinio patenkinimas neduotų siekiamo teisinio rezultato, nes nebūtų įmanoma nukreipti išieškojimo nei į paskutinį gyvenamąjį skolininko būstą, nei į pinigines lėšas, nes jos jau yra išmokėtos atsakovei.

22.3. Būtinybę ieškovui ir tretiesiems asmenims ginti savo pažeistas teises teisme nulėmė atsakovo sudarytas ir negaliojančiu pripažintas vienašalis sandoris, taigi būtent atsakovo neteisėti veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su susidariusiomis bylinėjimosi išlaidomis, todėl net ir pripažinus, kad atsakovės atžvilgiu ieškinys atmestas pagrįstai, nagrinėjamoje byloje atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos galėtų būti priteistos išimtinai tik iš atsakovo M. Č..

22.4. Nėra abejonių, kad atsakovės atžvilgiu ir ieškovo, ir trečiųjų asmenų išdėstyti reikalavimai yra patenkinti visa apimtimi. Teismas leido skolų išieškojimą nukreipti būtent į atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą. Pažymėtina, kad bylos šalys teismui skundė išimtinai tik sprendimo dalį, kuria šalims paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, tai reiškia, kad atsakovė pripažįsta, jog teismo sprendimo dalis, kuria leista nukreipti atsakovo M. Č. skolų išieškojimą į atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, yra pagrįsta ir teisėta. Atsižvelgiant į tai, kad ir ieškovo, ir trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, reikalavimai yra patenkinti visa apimtimi, nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė civilinę bylą laimėjo. Vykdant priverstinį skolų išieškojimą iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio turto ji patirs konkrečias neigiamas turtines pasekmes, o tai suponuoja išvadą, kad atsakovė nesutikdama su ieškiniu ir trečiųjų asmenų pareiškimais civilinę bylą pralaimėjo.

22.5. Kadangi teismo sprendimas yra palankus ieškovei ir tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, o atsakovei minėtas sprendimas nėra palankus, negalima prieiti prie išvados, jog atsakovė laimėjo ginčą byloje, todėl atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistos iš ieškovės ir/ar trečiųjų asmenų. Nei ieškovė, nei tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, civilinės bylos nepralaimėjo, todėl neturi pareigos kompensuoti atsakovės gynybai patirtas išlaidas.

22.6. Taip pat pažymėtina, kad reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas solidariai yra ydingas. Kasacinis teismas ne kartą išaiškino, jog proceso teisės normos, nustatančios bylinėjimosi išlaidų atitinkamoje byloje paskirstymo principus, nenustato solidarios prievolės mokėti bylinėjimosi išlaidas.

23. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, antstolė Brigita Tamkevičienė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą dalyje, kuria konstatuota, kad ieškinys atsakovės A. Č. atžvilgiu atmestas, pakeisti: nustatyti, kad ieškinys buvo patenkintas visiškai bei panaikinti sprendimo dalį, kuria lygiomis dalimis iš ieškovės ir trečiųjų asmenų priteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovės naudai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.3. Nurodo, kad atsakovė nesutiko su ieškiniu pilna apimtimi t. y. ir dėl vienašalio sandorio nuginčijimo ir dėl restitucijos taikymo, vadinasi pirmosios instancijos teismui patenkinus ieškinį ir taikant restituciją į 3/8 dalis paveldėtos atsakovės A. Č. nuosavybės, ji pralaimėjo bylą. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė A. Č., pateikdama pareiškimą priimti palikimą pagal imperatyvią įstatymo normą, negalėjo priimti tik sau pagal įstatymą priklausančios ¼ dalies palikimo, tačiau ji, nesutikdama su ieškiniu, procesinės teisės prasme gynėsi nuo ieškovo teisėto reikalavimo ir bylą pralaimėjo, todėl apie jos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą būti galima spręsti nebent tik tuomet, jei atsakovė A. Č. būtų pripažinusi ieškinį, ko šioje byloje nebuvo, tačiau net ir pripažinus ieškinį, jos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos ne iš ieškovo ir trečiųjų asmenų, kurių reikalavimai buvo patenkinti, bet iš atsakovo M. Č..

23.4. Nesutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad atsakovė A. Č. nežinojo ir negalėjo numatyti apie atsakovo sūnaus M. Č. ketinimus nesąžiningai atsisakyti palikimo. Visų pirma, šioje byloje atsakovės A. Č. sąžiningumo klausimas iš vis nėra šios bylos dalyku, nes pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Antra, CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytai nesąžiningumo prezumpcijai paneigti neužtenka A. Č. atstovo paaiškinimo, kad atsakovė su atsakovu M. Č. ryšių nepalaiko, o pirmosios instancijos teismas tokį teiginį turėjo vertinti kritiškai.

24. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, J. G. pateikė atsiliepimą į atsakovės ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, antstolės Brigitos Tamkevičienės apeliacinius skundus, kuriuo sutiko su trečiojo asmens apeliaciniu skundu jame nurodytais argumentais, o atsakovės apeliacinį skundą prašo atmesti jos pačios, trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, J. G., apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

25. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, J. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą dalyje, kuria iš trečiojo asmens J. G. priteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovės naudai, pakeisti: priteisti iš atsakovų M. Č. ir A. Č. solidariai trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, J. G. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1. Pirmosios instancijos teismas patenkino visus materialinius J. G. reikalavimus, todėl atitinkamai nebuvo pagrindo atsakovei A. Č. iš J. G. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

25.3. Pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo daryti išvadą, kad ieškinys atsakovės A. Č. atžvilgiu yra atmestas. Priešingai, visi J. G. materialūs reikalavimai buvo patenkinti ir atmesti kaip nepagrįsti A. Č. argumentai, kuriais buvo nesutinkama su ieškiniu ir trečiojo asmens J. G. savarankiškais reikalavimais. Teismas, priimdamas sprendimą, privalėjo įvertinti A. Č. proceso metu užimtą poziciją, kuria su ieškiniu nesutinkama ir A. Č. laikyti ginčą pralaimėjusia šalimi, nes tenkinus ieškinio reikalavimus teismo sprendimas buvo nepalankus A. Č., kadangi sumažėjo jos paveldimos turto masė, su kuo pastaroji nesutiko, todėl A. Č. ginčą pralaimėjo. Išieškojimo nukreipimas į atsakovės A. Č. paveldėtą turtą reiškia A. Č. paveldėtos turto masės sumažėjimą, atitinkamai ir šios ginčo šalies pralaimėjimą.

26. Atsakovė pateikė atsiliepimą į trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, apeliacinius skundus, kuriuo prašo trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepimas grindžiamas atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

27.1. Pasisakydamas dėl trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, antstolės Brigitos Tamkevičienės apeliacinio skundo, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškinys atsakovės A. Č. atžvilgiu yra atmestas, dėl ko nepagrįstai lygiomis dalimis iš ieškovo ir iš trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, buvo priteista dalis atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškiniu ir trečiųjų asmenų savarankiškais reikalavimais buvo ginčijamas vienašalis sandoris – atsakovo M. Č. pareiškimas dėl palikimo atsisakymo, kurio sudarymui atsakovės A. Č. valia nereikalinga, tačiau ieškovo ir trečiųjų asmenų savarankiškais reikalavimais buvo ne tik ginčijamas vienašalis sandoris, bet ir prašoma leisti nukreipti atsakovo skolų ir vykdymo išlaidų išieškojimą į atsakovui M. Č. tenkantį turtą, kuris iki vienašalio sandorio nuginčijimo nuosavybės teise priklausė išimtinai tik atsakovei A. Č.. Sprendimu atsakovė A. Č. neteko turėtų nuosavybės teisių į paveldėto turto 3/8 dalis, dėl ko jos atžvilgiu ieškinys nepagrįstai buvo atmestas.

27.2. Pirmosios instancijos teismas skirstydamas bylinėjimosi išlaidas nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškinys atsakovės atžvilgiu atmestas, todėl jeigu byloje A. Č. nebūtų įtraukta kaip atsakovė, ji nebūtų patyrusi 3 025 EUR bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo vertinimu, ji byloje pagrįstai buvo įtraukta atsakove, kadangi teismo sprendimas A. Č. sukėlė materialines pasekmes. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė A. Č., nesutiko su ieškiniu pilna apimtimi ir bylą pralaimėjo, ji neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

27.3. Pasisakydamas dėl trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, J. G. apeliacinio skundo, nurodė, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo padaryti išvadą, kad ieškinys atsakovės A. Č. atžvilgiu yra atmestas. Visi materialūs reikalavimai buvo patenkinti, o atsakovės A. Č. argumentai, kuriais buvo nesutinkama su ieškiniu ir trečiųjų asmenų savarankiškais reikalavimais, atmesti kaip nepagrįsti. Teismas, priimdamas sprendimą, privalėjo įvertinti atsakovės A. Č. proceso metu užimtą poziciją, kuria su ieškiniu ji nesutiko ir atsakovę A. Č. laikyti ginčą pralaimėjusia šalimi, nes tenkinus ieškinio reikalavimus teismo sprendimas buvo jai nepalankus: sumažėjo jos paveldimo turto masė, su kuo ji nesutiko ir ginčą pralaimėjo.

27.4. Trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, J. G. materialūs reikalavimai, kuriuos atsakovė A. Č. aktyviai ginčijo, buvo patenkinti visiškai, todėl teismas skirstydamas bylinėjimosi išlaidas jas J. G. naudai privalėjo priteisti solidariai ir iš atsakovo M. Č., ir iš atsakovės A. Č., kurie laikytini ginčą pralaimėjusia šalimi.

27.5. Pasisakydamas dėl atsakovės A. Č. apeliacinio skundo nurodė, palikimą priėmusios atsakovo motinos sąžiningumo klausimas actio Pauliana instituto prasme nėra aktualus ir reikšmės šiame kontekste neturi, o tai reiškia, kad teismas priimdamas sprendimą nėra varžomas aplinkybių dėl palikimą priėmusios atsakovo M. Č. motinos A. Č. sąžiningumo ar nesąžiningumo, ar juo labiau dėl atsakovės atsakomybės dėl sudaryto sandorio, fakto.

27.6. Nustačius, jog atsakovas neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakė palikimo ir taip pažeidė ieškovo ir trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, teises ir interesus, pažeistos asmenų teisės turi būti ginamos ir susidariusios skolos turi būti tenkinamos to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino ginčijamą sandorį negaliojančiu ir leido nukreipti atsakovo M. Č. skolų ir vykdymo išlaidų išieškojimą į atsakovui M. Č. po jo tėvo mirties tenkantį turtą, kurį paveldėjo atsakovė A. Č., ieškovo ir trečiųjų asmenų savarankiški reikalavimai faktiškai buvo patenkinti, ir tai reiškia, kad bylą atsakovė A. Č. pralaimėjo, todėl atsakovės A. Č. turėtos bylinėjimosi išlaidos iš viso neturėjo būti jai priteistos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Apeliacinės instancijos teismą saisto šalių nustatytos pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo apskundimo ribos, todėl jis peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik pagal apeliacinio skundo ribas, kartu ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Taigi apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 straipsnis).

29. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, tačiau konstatavo aplinkybes, dėl kurių yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžintina nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

30. Nagrinėjamu atveju ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti negaliojančiu atsakovo M. Č. sudarytą vienašalį sandorį atsisakyti palikimo, atsiradusio po jo tėvo K. Č. mirties, ir nukreipti skolos, priteistos VSDFV Vilniaus skyriaus naudai Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-2282-563/2011, išieškojimą į atsakovui M. Č. tenkančias 3/8 dalis turto, paveldimo po tėvo K. Č. mirties. Atsakovui M. Č. bylos apeliacinio proceso metu mirus (2024-11-23), Vilniau apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atsakovas M. Č. pakeistas jo teisių perėmėju Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

31. Bylos nagrinėjimo metu į bylą trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, įstojo antstolė Brigita Tamkevičienė ir J. G.. Antstolė savarankišku reikalavimu prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento M. Č. 2018 m. rugsėjo 26 d. pareiškimą dėl mirusio tėvo K. Č. palikimo atsisakymo, taikyti restituciją – nukreipti išieškotinas sumas ir vykdymo išlaidas vykdomosiose bylose: Nr. 0005/10/02528; Nr. 0005/10/02529; Nr. 0005/10/02530 ir Nr. 0005/11/01314 į atsakovės A. Č. paveldėtą turtą: 3/8 dalis buto su rūsiu, kurio bendras plotas 55,20 kv. m, esančias adresu (duomenys neskelbtini); 3/8 dalis visų pensijos fondų vienetų, esančių UAGDPB „Aviva Lietuva K. Č. vardu atidarytoje pensijų kaupimo sąskaitoje pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. 943,84 EUR, ir priteisti iš atsakovų antstolės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

32. J. G. savarankišku reikalavimu reikalavo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento M. Č. 2018 m. rugsėjo 26 d. pareiškimą dėl mirusio tėvo K. Č. palikimo atsisakymo, taikyti restituciją – nukreipti išieškotinas sumas, t. y. 30 346,96 EUR pagal 2010 m. spalio 18 d. vykdomuosius raštus, išduotus baudžiamojoje byloje Nr. 1-44-174/2010, kurių pagrindu antstolės Brigitos Tamkevičienės kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos: Nr. 0005/10/02528, Nr. 0005/10/02529 ir Nr. 0005/10/02530, į atsakovės A. Č. paveldėtą turtą: 3/8 dalis buto su rūsiu, kurio bendras plotas 55,20 kv. m, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/8 dalis visų pensijos fondų vienetų, esančių UAGDPB „Aviva Lietuva“, K. Č. vardu atidarytoje pensijų kaupimo sąskaitoje pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. 943,84 EUR, priteisti iš atsakovų visas J. G. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

33. Byloje ieškovas ir tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, iš esmės reikalavo pripažinti negaliojančiu M. Č. 2018 m. rugsėjo 26 d. pareiškimą dėl mirusio tėvo K. Č. palikimo atsisakymo bei nukreipti skolų išieškojimą į atsakovui M. Č. tenkančias 3/8 dalis turto, paveldimo po tėvo K. Č. mirties, kurios nuosavybės teise priklauso atsakovei A. Č..

34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors teismas pats negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė, vis dėlto teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) ir atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑121-781/2025 išnagrinėjo bylą, kurioje ieškovė taip pat, kaip ir nagrinėjamoje byloje, reiškė reikalavimus pripažinti negaliojančiu atsakovo G. K. sudarytą vienašalį sandorį – palikimo, atsiradusio po motinos J. K. mirties, atsisakymą bei leisti nukreipti išieškojimą ieškovės naudai iš atsakovo G. K. į A. K. nuosavybės teise priklausantį turtą.

36. Kasacinio teismo teisėjų kolegija minėtoje byloje nurodė, kad ieškovė, prašydama pripažinti niekiniu ir negaliojančiu sandorį – palikimo atsisakymą, nereiškė reikalavimo panaikinti atsakovo A. K. paveldėjimo teisės liudijimo, neginčijo jo nuosavybės teisės į paveldėtą turtą, kurį paveldėti atsisakė atsakovas G. K., taip pat nereiškė jokio reikalavimo, kuris galėtų sukurti ieškovės siekiamą teisinę pasekmę – kad turtas būtų priteistas G. K. ir būtų išieškota iš šio turto pagal ieškovės turimą reikalavimo teisę. Pažymėjo, kad atsakovas A. K. nėra skolingas ieškovei, todėl ieškovės prašymas leisti nukreipti išieškojimą į atsakovo tėvui nuosavybės teise priklausantį ginčo turtą yra ydingas ir negalėjo būti tenkinamas. Tam, kad teismas galėtų nukreipti išieškojimą į atsakovui A. K. nuosavybės teise priklausantį ginčo turtą, turėjo būti išspręsti jo nuosavybės teisę į ginčo turtą patvirtinančio paveldėjimo teisės liudijimo galiojimo, atlikto palikimo priėmimo teisėtumo klausimai, o pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą nustatyti, kokiu pagrindu atsakovo A. K. nuosavybės teisė į ginčo turtą turėtų būti panaikinta ir kokiu teisiniu pagrindu toks turtas galėtų būti priteisiamas G. K. tam, kad į jį būtų galima nukreipti išieškojimą pagal atsakovo G. K. kreditorių reikalavimus.

37. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.). Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019, 25 punktas).

38. Kasacinis teismas nurodė, kad neišsprendus šios nutarties 36 punkte nurodytų klausimų (dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, dėl nuosavybės teisės į paveldėtą turtą nuginčijimo, kurį paveldėti atsisakė atsakovas), tai yra reikalavimų, kurie galėtų sukurti ieškovės siekiamą teisinę pasekmę, kad turtas būtų priteistas atsakovui ir būtų išieškota iš šio turto pagal ieškovės turimas reikalavimo teises, ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu atsisakymą priimti palikimą patenkinimas nesukels materialiųjų teisinių padarinių, nes išieškojimas negali būti nukreiptas į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2025 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑121-781/2025 43 punktas).

39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje iš esmės susiklostė identiška situacija – ir ieškovė, ir tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, prašydami teismo pripažinti negaliojančiu M. Č. 2018 m. rugsėjo 26 d. pareiškimą dėl mirusio tėvo K. Č. palikimo atsisakymo bei nukreipti skolų išieškojimą į atsakovui M. Č. tenkančias 3/8 dalis turto, paveldimo po K. Č. mirties, kurios nuosavybės teise priklauso atsakovei A. Č., procesiniuose dokumentuose tinkamai nesuformulavo ieškinio dalyko (reikalavimų) ir tai lėmė netinkamą proceso eigą šioje byloje, nes buvo netinkamai apibrėžtos bylos teisminio nagrinėjimo ribos, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškinį bei trečiųjų asmenų pareiškimus ir rengdamasis bylos teisminiam nagrinėjimui, nesiėmė priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio bei pareiškimų dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai: ieškinio ir trečiųjų asmenų pareikštų savarankiškų reikalavimų trūkumai nebuvo ištaisyti nei taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nei pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui teisme stadijoje.

40. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).

41. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus bei nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal savo įgaliojimų ribas neveikė tinkamai, kad ieškinio dalykas būtų patikslintas, atitiktų faktinį pagrindą, būtų aiškios bylos nagrinėjimo ribos, ir tai lėmė, kad byla buvo išnagrinėta netinkamai (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl susiklosčiusios situacijos byloje nustatytų teisės normų pažeidimų neįmanoma ištaisyti bei iš to kylančių klausimų išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, o šiuo atveju dėl netinkamai suformuluotų ieškinio ir pareiškimų dalyko bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme apskritai negali vykti.

42. Apeliacinės instancijos teismo nustatytas teisės taikymo pažeidimas apeliaciniuose skunduose iš esmės nebuvo kvestionuojamas, tačiau nustačius, kad nagrinėjamu atveju ieškinio ir trečiųjų asmenų pareikštų savarankiškų reikalavimų patenkinimas nesukels materialinių teisinių padarinių, apeliacinės instancijos teismas negali ignoruoti neteisingo ir neteisėto teisės normų taikymo byloje, byla bus tinkamai išnagrinėta pirmosios instancijos teisme pašalinus ieškinio ir pareikštų savarankiškų reikalavimų trūkumus.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

43. Apibendrinus išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018).

45. Apeliacinės instancijos teismui perdavus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, paskirstymo spręs bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas, atsižvelgdamas į galutinę procesinę bylos baigtį (CPK 93 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1786-793/2024, panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.