Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.2.8.; 2.3.5.2.1.; .3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.2.6.13

2019 m. sausio 16 d.

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui S. B. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatyto, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pageidauja, kad nepilnametės dukters E. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, jos gyvenamojoje vietoje. Ją ir mergaitę sieja artimas tarpusavio ryšys, atsakovas yra neatsakingas, piktnaudžiauja alkoholiu, bendrauja su blogos reputacijos asmenimis. Mano, kad dukros gyvenamosios vietos nustatymas su ja labiausiai atitiktų nepilnametės dukters interesus ir poreikius.

Nedraus atsakovui bendrauti su dukra, tačiau apie planuojamą dukters aplankymą atsakovas turėtų informuoti ją telefonu, SMS žinute bent 2 dienos prieš susitikimą su dukra. Svarbiausia sąlyga, kurią kelia, kad atsakovas su dukra bendrautų būdamas blaivus.

Buvusių sutuoktinių išlaikymo vienas kitam priteisti neprašo, kadangi abu yra darbingi ir pajėgūs materialiai išlaikyti kiekvienas pats save.

VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nurodyta, kad bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn pagal 2017-06-01 pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo: 0,1434 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, sandėlį, viralinę, kiemo rūsį, kiemo statinius (šulinys, lauko tualetas, rūkykla), viso nekilnojamojo turto vertė 6430,00 Eur. VĮ Regitra duomenimis jos vardu registruotas automobilis Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 800,00 Eurų vertės; atsakovo S. B. vardu registruotas automobilis FORD GALAXY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 800 Eurų vertės. Turtą prašo padalinti lygiomis dalimis, kiekvienam turto už 4015,00 Eur.

Nutraukus santuoką automobilis Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitektų ieškovei, automobilis FORD GALAXY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad gyvenimas su atsakovu viename name keltų problemų, ir turėtų neigiamą įtaką nepilnametei dukrai, pageidauja, kad materialinis išlaikymas nepilnametei dukrai būtų priteistas mišria forma, t. y. atsakovui priklausančia turto dalimi, priteisiant nepilnametei dukrai E. B. S. B. dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir periodinėmis išmokomis. Vertinant dukros poreikius bei Lietuvos teismų praktiką materialinio išlaikymo priteisimo bylose, laiko, kad dukros išlaikymui atsakovas turėtų teikti po 150,00 Eur periodinių išmokų per mėnesį. Jeigu dukrai būtų priteistas 3215,00 Eurų nekilnojamasis turtas (S. B. turto dalis bendrojoje nuosavybėje), periodines išmokas po 150,00 Eurų, indeksuojant jas LRV nustatyta tvarka prašytų priteisti nuo 2020-07-15 (t. y. užskaitant materialinio išlaikymo teikimą turtu už 21,5 mėn., skaičiuojant nuo 2018-10-01 (3215:150=21,433).

Ji kreditorių neturi. Atsakovo kreditoriai, jeigu jis tokių ir turi, jai nežinomi. Teismas turėtų įpareigoti S. B. pateikti duomenis apie jo gaunamas pajamas ir galimus kreditorius.

Atsižvelgdama į tai, kad gyvendami santuokoje susilaukė dukters, kuri yra nepilnametė, pageidauja pasilikti santuokos metu turėtas pavardes: B. ir B. (b. l. 2-6).

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, jog atsakovas vartoja narkotines medžiagas, yra priklausomas.

Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, viešo paskelbimo būdu.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, nurodė, kad atsižvelgiant į atsakovo elgesį, tai, kad jis nuo nepilnametės dukters auklėjimo šiuo metu yra nusišalinęs, neteikia dukrai išlaikymo, nesirūpina šeima, nepilnametės interesai bus užtikrinti nustačius jos gyvenamąją vietą su motina, nustatant ieškovės siūlomą bendravimo tvarką su atsakovu. Taip pat nurodė, kad ieškovės prašomas išlaikymo dydis tinkamai užtikrins vaiko interesus.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė G. B. ir atsakovas S. B. (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Šalys augina nepilnametę dukrą E. B., gimusią (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Šalys santuokos metu įgijo nekilnojamo turto: gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-13), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 14).VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu yra registruotas automobilis Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15), atsakovo vardu registruotas automobilis Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16).

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. CK 3.61 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Atsakovas S. B. tokių duomenų byloje nenurodė. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė, pareikšdama ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nurodė, jog jų santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis pažeidė sutuoktinio pareigas. Ieškovė pagrindine santuokos iširimo priežastimi nurodė atsakovo netinkamą elgesį: atsakovas nesirūpina šeima, neprisideda prie šeimos gerovės materialiai, negrįžta namo, bandant bendrauti su atsakovu, ieškoti galimų sprendimo būdų išsaugoti santuoką, ieškovė įžeidinėjama, atsakovas nededa jokių pastangų santuokai išsaugoti. Šių ieškovės nurodytų aplinkybių atsakovas byloje nepaneigė. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo ar abiejų sutuoktinių kaltės. Tačiau atsakovas bylos nagrinėjimo metu užėmė pasyvią poziciją, teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jokių duomenų, pagrindžiančių ieškovės ar jų abiejų kaltę dėl santuokos iširimo nepateikė, taip pat nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių dėl šeimos iširimo priežasčių. Šios aplinkybės patvirtina atsakovo abejingumą šeimai, prioriteto gyvenime teikimą ne šeimos poreikiams. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją dėl santuokos iširimo priežasčių.

Esant aptartai situacijai, teismas vertina, kad atsakovas nebuvo lojalus savo sutuoktinei, nerėmė šeimos, pažeidė santuoka prisiimtas pareigas. Nesant priešingų įrodymų, teismas laiko nustatyta, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl šalių santuoka nutrauktina, kaltu dėl jos iširimo pripažįstant atsakovą (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškinyje prašo, kad nutraukus santuoką palikti jai santuokos metu turėtą pavardę – B., nes santuokos metu šalys susilaukė dukters, kuri šiuo metu yra nepilnametė. Ieškovės prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo paliktinos pavardės: G. B. – „B.“, S. B. – „B.“.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

Ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Civilinio kodekso 3.127 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nutraukiant santuoką, sutuoktinių turtas dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad santuokos metu šalys įgijo gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-13), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 14), ieškovės vardu registruotą automobilį Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15), atsakovo vardu registruotą automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16).

Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamas turtas įgytas santuokos metu, byloje nėra ginčo dėl turto padalinimo, taip pat nenustačius aplinkybių, dėl kurių galimas nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, šalių turtas dalintinas lygiomis dalimis. Po santuokos nutraukimo šalims asmeninės nuosavybės teise atitenka po ½ dalį nekilnojamo turto, įgyto santuokos metu.

Ieškovė prašo automobilius priteisti kiekvienam po vieną, kaip jie yra įregistruoti VĮ „Regitra“, t. y. jai priteisiant automobilį Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas dėl ieškovės reikalavimo prieštaravimų nepateikė, automobiliai yra tokios pačios vertės, todėl teismas laiko, kad ginčo šioje dalyje tarp šalių nėra, nutraukus santuoką automobilis Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteistinas ieškovei G. B. asmenine nuosavybe ir po santuokos nutraukimo laikytinas asmenine ieškovės nuosavybe. Automobilis Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteistinas atsakovui S. B. asmenine nuosavybe ir po santuokos nutraukimo laikytinas asmenine atsakovo nuosavybe.

Dėl kreditorinių prievolių padalijimo

Ieškovė nurodė, kad ji kreditorinių įsiskolinimų neturi, tuo tarpu informacijos ar atsakovas turi kreditorinių įsiskolinimų neturi. Byloje nepateikti duomenys apie atsakovo turimus kreditorinius įsipareigojimus, todėl nagrinėjamu atveju laikytina, kad nei viena šalis kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu arba kilus ginčui vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1, 2 dalys). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, būdą, užimtumą ir t. t. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).

Šalių nepilnametė dukra gyvena kartu su motina. Atsakovas ja nesirūpina, neteikia materialinio išlaikymo, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, atsikirtimų, įrodymų apie gyvenimo sąlygas. Vaiko teisių apsaugos skyrius atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nepilnametės E. B. gyvenamosios vietos nustatymas su motina jos gyvenamojoje vietoje užtikrintų jos teises ir interesus, nes tėvas šiuo metu yra visiškai nusišalinęs nuo dukters priežiūros. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepilnametės E. B. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina, jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Pagal CK 3.169 straipsnio 2 dalyje, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Remiantis CK 3.170 straipsnio 4 dalimi, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas grindžiamas vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos kaitaliojimas.

Nagrinėjamu atveju atsakovas byloje elgiasi pasyviai, nuomonės dėl bendravimo tvarkos su dukra neišreiškė. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra optimali ir atitinka nepilnametės mergaitės interesus.

Teismo nuomone, tiek ieškovės ieškinio reikalavimai, tiek Vaiko teisių apsaugos skyriaus išsakyta pozicija dėl bendravimo su nepilnamete dukra yra pagrįsti, atitinkantys vaiko interesus. Taigi atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamete dukra nustatytina, atsižvelgiant į geriausiai vaiko interesus atitinkančią bei vaiko tėvo teisių neapribojančią bendravimo su vaiku tvarką: tėvas S. B. gali bendrauti su nepilnamete dukra, dukrai ir tėvui patogiu metu, apie planuojamą dukros aplankymą informuodamas dukros motiną G. B. prieš 2 dienas telefonu, SMS žinute, tikslu susitarti dėl susitikimo vietos, laiko ir trukmės. Bendravimo su dukra metu S. B. privalo būti blaivus.

Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl išlaikymo priteisimo

Abu tėvai yra atsakingi už vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Taip pat abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8 straipsniai, 11–14 straipsniai, 18 straipsnis ir kiti, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis) bei proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), tėvai turi dėti visas pastangas, kad sudarytų sąlygas vaikui gyventi, ugdytis saugioje, labiausiai jo interesus atitinkančioje aplinkoje, bendrauti ir žaisti su bendraamžiais, lavinti gabumus ir įvairiapusiškai leisti laisvalaikį. Įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

Be to teismas spręsdamas dėl nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydžio pagrįstumo, visais atvejais privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-596/2009; Nr. 3K-3-32/2010). Šis principas lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad jei byloje kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad tėvų materialinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Pažymėtina ir tai, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni. Taip pat pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje 3K-3-16-706/2016 yra nurodęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes.

Atliktas byloje esančių ir teismo posėdžių metu išdėstytų aplinkybių, įrodymų, vertinimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šalys gali savo nepilnametei dukrai teikti išlaikymą po 150,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų, kad atsakovas dėl sveikatos būklės negalėtų užtikrinti nepilnametei dukrai reikalingo išlaikymo, byloje taip pat nėra. Teismas laiko, kad šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, ieškovės ir atsakovo dukros išlaikymui reikalinga suma sudaro 300,00 Eur.

Ieškovė išlaikymą nepilnametei dukrai prašo priteisti iš atsakovo periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 150,00 Eur nuo 2020-07-15 iki dukters pilnametystės ir atsakovui tenkančia turto dalimi (3215,00 Eur) už laikotarpį nuo 2018-10-01 iki 2020-07-14.

Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, tačiau jis turi turto, išlaikymas priteistinas kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas, priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą, galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

Atsakovas jokių duomenų apie savo turtinę padėtį teismui nepateikė, teismo duomenimis atsakovas niekur nedirba, jokių pajamų negauna. Kadangi atsakovas, pagal teismui pateiktus dokumentus, jokių pajamų negauna, teismas daro išvadą, kad atsakovas šiuo metu nėra pajėgus teikti išlaikymą tik periodinėmis išmokomis, todėl priteisus nepilnametei dukrai išlaikymą mišria forma – turtu ir periodinėmis išmokomis – nepilnametės dukters poreikiai bus užtikrinti tinkamai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad priteisus išlaikymą periodinėmis išmokomis atsakovas neužtikrins tinkamo ir pakankamo nepilnametės poreikių patenkinimo. Todėl siekiant, kad šalių nepilnametės dukters interesai būtų tinkamai užtikrinti, yra pagrindas iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai mišria forma: 150,00 Eur periodinėmis, kas mėnesį mokamomis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2020-07-15 iki dukters pilnametystės, ir atsakovui S. B. tenkančia ½ nekilnojamo turto dalimi (3215,00 Eur) už laikotarpį nuo 2018-10-01 iki 2020-07-14.

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas pilnai pagrįstas, todėl tenkintinas. Ieškovė G. B. skirtina lėšų, skirtų nepilnametės dukters išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė byloje patyrė 520,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios sudaro 220,55 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 300,00 Eur advokato teisinei pagalbai. Duomenų, kad atsakovas būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų byloje nėra. Visiškai patenkinus ieškinį iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 520,55 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Iš atsakovo taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei 54,00 Eur žyminio mokesčio (150x12mėn.x3proc.=54,00 Eur), nuo kurio ieškovė įstatyto nustatyta tvarka yra atleista (dėl išlaikymo priteisimo), ir 6,64 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašas Nr. 30, tarp G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo S. B. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei G. B. palikti santuokinę pavardę –– „B.“, atsakovui S. B. – „B.“.

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir po santuokos nutraukimo laikyti ieškovės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe nekilnojamąjį turtą: ½ gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato - ūkinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – ūkinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ viralinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, ½ kiemo rūsio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ½ žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), automobilį Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo laikyti atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe nekilnojamąjį turtą: ½ gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato - ūkinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – ūkinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ viralinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, ½ kiemo rūsio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ½ žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnametės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama G. B. jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti nepilnametės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su tėvu S. B., tokia tvarka: tėvas S. B. gali bendrauti su nepilnamete dukra, dukrai ir tėvui patogiu metu, apie planuojamą dukros aplankymą informuodamas dukros motiną G. B. prieš 2 dienas telefonu, SMS žinute, tikslu susitarti dėl susitikimo vietos, laiko ir trukmės. Bendravimo su dukra metu S. B. privalo būti blaivus.

Priteisti iš atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mišria forma: už laikotarpį nuo 2018-10-01 iki 2020-07-14 turtu, priteisiant nepilnametei dukrai E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ½ dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį viralinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, ½ dalį kiemo rūsio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamo turto vertė 3215,00 Eur (trys tūkstančiai du šimtai penkiolika eurų 00 ct); nuo 2020-07-15 iki dukters pilnametystės periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti ieškovei G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 520,55 Eur (penkis šimtus dvidešimt eurų 55 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai, 54,00 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) pašto išlaidų į valstybės biudžetą (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija, įmokos kodas 5660).

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką ar pripažinti santuoką negaliojančia įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.