Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovui S. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir pagal atsakovo S. M. priešieškinį ieškovei R. Ž. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, byloje išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio vaiko L. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove R. Ž.; priteisti iš atsakovo S. M. nepilnamečiui vaikui L. M. išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę R. Ž.; priteisti iš atsakovo S. M. 2550 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui L. M.; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad su atsakovu gyveno kartu nuo 2013 m. lapkričio mėnesio, jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra L. M. Nuo 2015 m. gegužės mėnesio ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena atskirai nuo atsakovo. Šalys tarpusavyje susitarė, kad atsakovas šalių nepilnamečiui vaikui teiks išlaikymą po 150 Eur per mėnesį. Kurį laiką atsakovas savo pažadą tesėjo, tačiau nuo 2018 m. balandžio mėnesio atsakovas nebeskiria lėšų dukters išlaikymui. Dėl šios priežasties ieškovė yra priversta kreiptis į teismą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Paaiškino, kad vaiko bendravimas su atsakovu yra fragmentiškas. Su dukra atsakovas nebendrauja, nesidomi ja, jos vystymusi, sveikata, niekaip ja nesirūpina. L. M. yra tokio amžiaus, kai jai dar labai reikalinga mamos globa, vaikas yra labai prisirišęs prie mamos, ieškovė stengiasi dukrai užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jos fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi. Šiuo metu su vaiku ieškovė gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad ieškovė dirba Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijoje, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Jos gaunamas darbo užmokestis yra apie 700 Eur. Šiuo metu vaikui išlaidos per mėnesį sudaro: 150 Eur maistui (pienas, varškė, jogurtas, košės, mėsa, daržovės, vaisiai, uogos ir kt.), 70 Eur už komunalinius patarnavimus, apie 30 Eur higieninėms priemonėms (kremai, servetėlės, prausikliai, šampūnas, dantų siūlas, dantų pasta ir kt.), 50 Eur drabužiams (žiemos laikotarpiu išlaidos drabužiams padidėja), apie 30 Eur vitaminams, vaistams, apie 20 Eur žaislams, lavinamiesiems žaidimams, įvairioms knygutėms, pieštukams ir t. t., apie 60 Eur darželis, apie 30 Eur savaitgalio pramogos (apsilankymai parkuose, cirke, teatre, įdomių vietų lankymas), apie 30 Eur kitos nenumatytos išlaidos. Apytikslė vaikui išleidžiamų pinigų suma yra apie 500 Eur. Minimaliam normaliam vaiko materialinių poreikių ir vystymosi užtikrinimui reikalinga ne mažesnė nei 500 Eur suma kas mėnesį. Mano, kad atsakovas būdamas pareigingas tėvas privalo dėti visas pastangas ir turėti tokias pajamas, kurios leistų užtikrinti vaiko visapusišką ir visavertį vystymąsi. Pažymi, kad atsakovas yra: darbingas, sveikatos problemų neturintis asmuo, todėl ieškovės įsitikinimu yra pajėgus teikti išlaikymą savo dukrai L. M. po 250 Eur kas mėnesį. Pagal šalių susitarimą ir teismui pateiktus dokumentus matyti, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui buvo po 150 Eur kas mėnesį. Nuo 2018 m. balandžio mėnesio atsakovas lėšų vaiko išlaikymui neskyrė. Dėl šios priežasties susidarė 2550 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio mėnesio iki 2019 m. rugsėjo mėnesio (9 mėn. po 150 Eur). Iš atsakovo turėtų būti priteistinas 2550 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovas sutinka, jog dukters L. M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove R. Ž. Taip pat sutinka, kad turi išlaikyti nepilnametę dukrą, teikti išlaikymą, bei padengti išlaikymo įsiskolinimą, tačiau nurodo, kad atsakovas jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Atsakovui yra nustatytas 50% darbingumo lygis. Atsakovas gauna 125,40 Eur netekto darbingumo pensiją. Atsakovui teikiama socialinė pašalpa bei materialinė parama iš Klaipėdos miesto savivaldybės. Kitų pajamų šaltinių atsakovas neturi, todėl būtų teisinga atsižvelgti ir į tai, kad atsakovui reikia pačiam iš kažko gyventi ir skirti lėšų sveikatos palaikymui (kurios yra nemenkos), todėl pusė sumos nuo gaunamos 125,40 Eur pensijos (63 Eur/mėn.) būtų korektiška skirti vaiko išlaikymui. Susidariusią skolą nuo 2018 m. balandžio mėn. prašo priteisti taip pat po 63 Eur per mėnesį, nes be menkų pašalpų jau keli metai atsakovas kitų pajamų šaltinių neturi. Atsakovo turtinė padėtis yra itin sunki, todėl esant objektyvioms priežastims, atsakovas šiuo metu negali visa apimtimi (lygia dalimi) prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo.

Teisme gautas atsakovo priešieškinys, kuriuo atsakovas prašo nustatyti S. M. bendravimo su dukra tvarką:

Tėvas turi teisę praleisti su vaiku dvi savaites vasaros laikotarpiu, iš anksto suderinus grafiką su vaiko mama.

Vaiko gimtadienį (duomenys neskelbtini) dieną - tikrą gimimo dieną, vaikas praleidžia rotacijos principu: poriniais metais - su mama, neporiniais metais - su tėvu, išskyrus tuos atvejus, kai vaikas išvyksta į poilsines ar kitokias keliones.

Valstybės šventes ir nedarbo dienas vaikas praleidžia su tėvais rotacijos principu:

- Lietuvos Valstybės atkūrimo diena (vasario 16 d.) poriniais metais - su tėvu, neporiniais metais - su mama;

- Nepriklausomybės atkūrimo diena (kovo 11 d.) poriniais metais - su mama, neporiniais metais - su tėvu;

- Velykos poriniais metais - su tėvu, neporiniais metais - su mama;

- Tarptautinė darbo diena (gegužės l d.) poriniais metais - su mama, neporiniais metais - su tėvu;

- Joninės (birželio 24 d.) poriniais metais - su tėvu, neporiniais metais - su mama;

- Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena (liepos 6 d.) poriniais metais - su mama, neporiniais metais - su tėvu;

- Žolinės (rugpjūčio 15 d.) poriniais metais - su tėvu, neporiniais metais - su mama;

- Visų šventųjų dieną (lapkričio 1 d.) poriniais metais - su mama, neporiniais metais - su tėvu;

- Šv. Kūčios ir Šv. Kalėdos poriniais metais su tėvu, neporiniais metais - su mama;

- Naujieji metai (gruodžio 31 d. - sausio l d.) poriniais metais - su mama, neporiniais metais - su tėvu.

Tėvas turi teisę pasiimti vaiką kas antrą savaitgalį (porinę savaitę) nuo penktadienio 17 val., vaiką parveždamas į vaiko gyvenamąją vietą iki 19 val. sekmadienį, visus pakeitimus grafike iš anksto suderinus su vaiko mama.

Jeigu valstybinių ir nedarbo dienų tėvų bendravimo su vaiku grafikas sutampa su bendravimo grafiku, kai vaikas savaitgaliais būna su vienu iš tėvų, pirmenybė yra suteikiama tam vaiko tėvui, kuriam pagal anksčiau nurodytą bendravimo tvarką, tenka bendravimo tvarka savaitgalio dienomis eilė, išskyrus, Šv. Kūčias ir Kalėdas, bei Naujuosius Metus.

Ieškovė su priešieškiniu sutinka, neprieštarauja nurodytai atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarkai.

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi, davė paaiškinimus, su priešieškiniu sutiko. Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad atsakovas nėra finansiškai nepajėgus išlaikyti dukrą. Jos manymu yra nesąžininga, jog dukros išlaikymas tenka vien tik ieškovei. Pažymėjo, kad šalims gyvenant kartu atsakovo sveikata nebuvo prasta, jis sirgo depresija, bet gydėsi, dirbo nekilnojamojo turto agentūroje, taip pat vertėsi nekilnojamojo turto pirkimu – pardavimu. Mano, kad atsakovas neturi polinkio dirbti, susirasti pagal savo būklę jam tinkančio darbo.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad atsakovas sutinka mokėti 63 Eur išlaikymą nepilnametei dukrai, taip pat sutinka su išlaikymo įsiskolinimu, kuris atsakovo manymu skaičiuotinas po 63 Eur per mėnesį, davė paaiškinimus. Priešieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi. Papildomai paaiškino, kad atsakovui išgyventi padeda jo mama. Šiuo metu atsakovas laukia stuburo operacijos, dėl ko negali dirbti fizinio darbo. Pažymėjo, kad įvertinant aplinkybę, jos atsakovas yra neįgalus, ieškovė turi prisiimti didesnę dalį vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovei nedalyvaujant, kadangi ginčo dėl bendravimo tvarkos nustatymo tarp šalių nėra. Byloje pateikta institucijos rašytinė išvada dėl ginčo. Joje nurodyta, kad ieškovės prašomas išlaikymo vaikui dydis – 250 Eur tenkina tik būtinuosius vaiko poreikius, atsakovo siūlomas teikti vaikui 63 Eur išlaikymo dydis, prieštarauja vaiko interesams ir netenkina ne tik būtiniausių vaiko poreikių, bet ir neapima vaiko ugdymo ir lavinimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės bei atsakovo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė R. Ž. ir atsakovas S. M. yra nepilnametės L. M. tėvai (el. b. l. 18, I tomas).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169, 3.174 straipsniai).

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio vaiko L. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove R. Ž. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko L. M. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove galėtų prieštarauti vaiko interesams. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas neteikė prieštaravimų dėl šio ieškovės reikalavimo, taip pat atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, kad vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, prie jos yra prisirišęs, ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja tenkintinas.

Dėl išlaikymo priteisimo.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką, vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; taip pat visas kitas pajamas, atsižvelgiant ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims.

Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Teismas pažymi, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Ieškovė nurodo, kad vaiko išlaikymui, atsižvelgiant į vaiko poreikius, per mėnesį reikalingas apie 500 Eur išlaikymas, tokią sumą sudaro 150 Eur maistui (pienas, varškė, jogurtas, košės, mėsa, daržovės, vaisiai, uogos ir kt.), 70 Eur už komunalinius patarnavimus, apie 30 Eur higieninėms priemonėms (kremai, servetėlės, prausikliai, šampūnas, dantų siūlas, dantų pasta ir kt.), 50 Eur drabužiams (žiemos laikotarpiu išlaidos drabužiams padidėja), apie 30 Eur vitaminams, vaistams, apie 20 Eur žaislams, lavinamiesiems žaidimams, įvairioms knygutėms, pieštukams ir t. t., apie 60 Eur darželis, apie 30 Eur savaitgalio pramogos (apsilankymai parkuose, cirke, teatre, įdomių vietų lankymas), apie 30 Eur kitos nenumatytos išlaidos. Teismo paskaičiavimu ieškovės paminėtas išlaidos vaiko poreikiams sudaro 470 Eur, o ne 500 Eur, kaip teigia ieškovė. Ieškovė į bylą pateikė kasos čekius, patvirtinančius, kad dukrai pirko rūbus, kanceliarines prekes, maistą ir kt. Taip pat pateikti duomenys, kad ieškovė už būstą, kuriame gyvena kartu su nepilnamete dukra, moka kredito įmokas, pateikė ir komunalinių mokesčių kvitus. Pateikta išlaidų, reikalingų vaiko poreikiams patenkinti detalizaciją už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. liepos 15 d. Iš ieškovės į bylą pateiktų duomenų, bei mokėjimo kvitų nustatyta, kad ieškovė vaiko poreikiams išleido – 2019 m. gruodžio mėn. – 389,97 Eur, 2020 m. sausio mėn. – 362,75 Eur, 2020 m. vasario mėn. – 379,76 Eur, 2020 m. kovo mėn. – 337,97 Eur, 2020 m. balandžio mėn. – 243,53 Eur, 2020 m. gegužės mėn. 353,08 Eur, 2020 m. birželio mėn. – 477,02 Eur. Nors ieškovė 500 Eur išlaikymo dydžio, kuris ieškovės teigimu, reikalingas vaiko išlaikymui, mokėjimo kvitais nepagrindė, tačiau teismas, įvertinęs ieškovės nurodytą vaiko poreikių išlaidų detalizaciją, pateiktus mokėjimo kvitus, kitus byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius išlaikymo dydį ir jo poreikį, atsižvelgus į aplinkybes, kad vaiko gyvenamajai vietai ir buitinėms sąlygoms užtikrinti dėl jo dalies patiriamos išlaidos būstui ir komunaliniams mokesčiams, į tai, kad augančiam vaikui reikalingas didesnis finansinis išlaikymas, taip pat į visuotinai žinomas maisto produktų ir kt. kainas, bei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), daro išvadą, kad 470 Eur suma užtikrintų tokio amžiaus vaiko poreikius bei atitiktų protingumo principą (CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 3.192 straipsnis). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad atsakovas nesutikdamas su išlaikymo dydžiu, kuris reikalingas nepilnametės dukros išlaikymui, savo paskaičiavimų dėl vaiko poreikių tenkinimų į bylą neteikė (CPK 177, 178 straipsniai).

Vadovaujantis naujausia kasacinio teismo suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose yra vadovaujamasi tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. e3K-3-164-687/2020). Minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Išmokų vaikams įstatymu vaikams teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) yra skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė uzufrukto teise valdo šalių dukrai mokamą 60 Eur išmoką, kuri yra skirta tik vaiko poreikių tenkinimui, nustatant reikalingą vaikui išlaikymo dydį ši suma turi būti atimta iš bendros vaiko poreikiams būtinos sumos. Atsižvelgiant į tai, šalių vaiko poreikių tenkinimui šiuo atveju tėvai turi skirti 410 Eur (470 Eur – 60 Eur) per mėnesį.

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).

Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 32-40, I tomas). Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis ieškovė savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių (el. b. l. 49, I tomas). Sodros ir ieškovės pateiktais duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirba Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijoje, išmokamas atlyginimas sudaro apie 814 Eur per mėnesį (el. b. l. 50, 151-154, I tomas). Ieškovė savo vardu yra sudariusi kredito sutartį su AB banku „Swedbank“, pagal kurią kiekvieną mėnesį moka 159,87 Eur dydžio įmokas kreditoriui (el. b. l. 7, 13, 51, I tomas). Taip pat ieškovė gauna papildomas pajamas pagal 2018 m. gruodžio 15 d. sudarytą nuomos sutartį. Nuomos kaina 215,90 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nuomotojai yra 2, t. y. ieškovė ir D. Ž., gautas nuomos mokestis dalintinas abiems nuomotojoms per pusę, todėl ieškovės pajamas už žemės sklypų nuomą sudaro 107,95 Eur per metus. Kitų išlaikytinių ieškovė neturi.

Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis atsakovas savo vardu nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (el. b. l. 70, I tomas). Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis atsakovas savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių (el. b. l. 81, I tomas). Sodros duomenimis atsakovas šiuo metu nedirba, atsakovui laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2019 m. rugsėjo 28 d., bei nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. iki 2042 m. birželio 18 d. nustatytas 50% darbingumo lygis. Atsakovui mokama 171,79 Eur prarasto darbingumo pensija ir 81,25 Eur materialinė parama iš Klaipėdos miesto savivaldybės (el. b. l. 57-69, 71, 80, 83, 107, 150, 155-159, I tomas). Viso atsakovo gaunamos pajamos sudaro 253,04 Eur. Atsakovas pateikė įrodymus apie užsiregistravimą Užimtumo tarnyboje, kur jam nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. suteiktas bedarbio statusas (el. b. l. 82, I tomas).

Atsakovas nepilnametės dukros išlaikymui sutinka mokėti 63 Eur per mėnesį. Tokią savo poziciją motyvuoja itin sunkia turtine padėtimi ir mano, kad ieškovė turėtų prisidėti didesne dalimi prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nepilnametės dukros išlaikymui iki 2018 m. kovo mėn. mokėdavo po 150 Eur išlaikymą ir ginčo byloje dėl šito nėra. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas turėjo santaupų, todėl galėjo teikti didesnį išlaikymą šalių dukrai, tačiau šiuo metu santaupų neturi, papildomų pajamų taip pat.

Teismas atkreipia dėmesį, jog civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, jos negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni. Pažymėtina, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad, kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju, ieškovei gyvenant kartu su vaiku, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Be to, gyvenant kartu su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis atsakovas neprisideda. Pažymėtina, kad atsakovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, nors ir esant duomenų apie nustatytą neįgalumą ir dėl to netektą darbingumą, turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo sveikatą, amžių, profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti ne tik save, bet ir teikti išlaikymą savo vaikui. Teismas pažymi, kad atsakovas nepateikė į bylą jokių duomenų patvirtinančių, kad jis ėmėsi kokių nors priemonių susirasti jo sveikatos būklę atitinkantį darbą. Pažymėtina, kad atsakovas sirgdamas depresija dirbo nekilnojamojo turto agentu, atsakovo nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. pakartotinai nustatytas 50% darbingumo lygis nesikeitė, atsakovas teikė dukrai išlaikymą apie 150 Eur per mėnesį, todėl teismo vertinimu atsakovas turi galimybę papildomai užsidirbti. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas neteikė tai nuginčijančių įrodymų. Taip pat nagrinėjamoje byloje nei atsakovas, nei jo atstovė neteikė į bylą patvirtinančių įrodymų apie sudėtingesnę atsakovo sveikatos būklę nei nurodyta nedarbingumo lygio nustatymo pažymoje, t. y. įrodymų patvirtinančių, kad atsakovui reikalinga stuburo išvaržos operacija, ar, kad kreiptasi dėl darbingumo lygio nustatymo pakeitimo, dėl ko teismas dėl šių aplinkybių plačiau nepasisako.

Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

Kita vertus, teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovo dėstomomis aplinkybėmis, kad šiuo metu jo finansinė padėtis yra sunki. Ieškovės gaunamas pajamas sudaro 814 Eur, tuo tarpu atsakovo 253,04 Eur. Ieškovė turi nekilnojamojo turto, atsakovas neturi nekilnojamojo turto, be to atsakovas turi sveikatos problemų, kurios iš esmės apsunkina jo galimybes susirasti lygiavertį sveikam asmeniui darbą, o ieškovė priešingai yra sveika ir darbinga. Minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo atleisti atsakovą nuo pareigos teikti išlaikymą šalių nepilnametei dukrai, tačiau yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas šalių nepilnametei dukrai iki 2018 m. balandžio mėnesio skyrė apie 150 Eur išlaikymą, byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad nuo to laiko atsakovo finansinė padėtis ar sveikatos būklė pasikeitė, priešingai, ieškovo sąskaitų išrašai byloje patvirtina, kad net ir turėdamas menkas pajamas, atsakovas keldamas prioritetus savo sveikatai, įsigydavo atsakovo nurodomas pajamas neatitinkančių pirkinių (pvz. 2018 m. rugsėjo 26 d. papildai už 302,53 Eur, 2018 m. gruodžio 26 d. ortopedinis čiužinys už 169,00 Eur), todėl sprendžia, kad atsakovas šalių nepilnametei dukrai gali skirti 170 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukros pilnametystės, tuo tarpu ieškovei tenka didesnė dalis (240 Eur) dukros išlaikymui. Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismo vertinimu priteistas išlaikymo dydis atitiks vaiko interesus ir leis užtikrinti jo minimalius poreikius, taip pat nepažeis CK 3.192 straipsnyje įtvirtinto tėvų materialinės padėties proporcingumo principo.

Ieškovė R. Ž. paskirtina nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja (CK 3.185 - 3.186 straipsniai). Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 2550 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio mėnesio iki 2019 m. rugsėjo mėnesio, t. y. už 9 mėn. skaičiuojant po 150 Eur. Atsakovas skolos susidarymo laikotarpio neginčijo, sutiko, kad turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas už minėtą laikotarpį, tačiau nesutiko su prašomo įsiskolinimo dydžiu. Mano, kad jis turi būti skaičiuojamas po 63 Eur per mėnesį.

Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių. Kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turi būti nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Taigi, įvertinus ieškovės paaiškinimus, jog atsakovas išlaikymo neteikė, atsakovas šių aplinkybių neginčijo, ir tai, kad minėtu laikotarpiu ieškovė vaiku rūpinosi viena, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko buvusius ir esamus poreikius, pagal byloje esančią medžiagą, yra pagrindas ieškovės ieškinį šioje dalyje tenkinti pilna apimti. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas nustojo teikti išlaikymą šalių nepilnametei dukrai, dėl jų asmeninių konfliktų. Tokios aplinkybės negali būti pateisinama priežastimi atsisakyti teikti išlaikymą vaikui. Atsižvelgiant į tai, kad iki išlaikymo skolos susidarymo, atsakovas nepilnamečio vaiko išlaikymui teikė 150 Eur išlaikymą, ir šią pareigą nustojo vykdyti savo nuožiūra, todėl privalo prisiimti dėl to kilusias pasekmes ir atlyginti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą.

Ieškovė R. Ž. paskirtina nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja (CK 3.185 - 3.186 straipsniai). Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo tvarkos.

Atsakovas priešieškiniu pateikė prašymą nustatyti jo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką. Ieškovė su priešieškinio reikalavimu dėl bendravimo tvarkos prieštaravimų neteikė, ginčo tarp šalių dėl bendravimo tvarkos nėra, atsižvelgiant į tai priešieškinys tenkintinas pilna apimtimi.

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Ieškinyje buvo pareikštas vienas materialus reikalavimas, dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kuris patenkintas iš dalies (68 proc.). Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (ieškinio suma 170 x 12 = 2040 Eur) mokėtinas 46 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Byloje pareikštas neturtinis reikalavimas dėl gyvenamosios vietos priteisimo, kuris tenkintinas visiškai. Už šį reikalavimą ieškovė sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis), kuris priteistinas iš atsakovo.

Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 1050 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 50 Eur teisinė konsultacija, 400 Eur ieškinio parengimas, 100 Eur susipažinimas su atsiliepimu, 50 Eur teisinė konsultacija, 100 Eur susipažinimas su priešieškiniu, 50 Eur teisinė konsultacija, 200 Eur pasirengimas ir dalyvavimas posėdžiuose, 100 Eur prašymų bankams rengimas. Vadovaujantis ieškovės atstovo pateikta bylinėjimosi išlaidų detalizacija, už atstovo teisines paslaugas, kiek tai susiję su atsakovo pateiktu priešieškiniu, ieškovė patyrė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad priešieškinys tenkintinas visiškai, šios ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos. Ieškovės ieškinys patenkintas 84 proc. (68 proc. + 100 proc./2 = 84 proc.), vadovaujantis tuo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo priteistina 756 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (1050 Eur – 150 Eur x 84 proc). Viso iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 831 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas pateikdamas priešieškinį sumokėjo 20 Eur žyminio mokesčio. Nuo kitos žyminio mokesčio dalies atsakovas atleistas 2019 m. lapkričio 8 d. nutarties pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad priešieškinys tenkintinas visiškai, atsakovo sumokėtas žyminis mokestis priteistinas iš ieškovės. Atsakovas taip pat patyrė 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 150 Eur atsiliepimo suruošimas, 300 Eur priešieškinio surašymas ir 50 Eur atstovavimo teisme išlaidos. Atsižvelgiant į bylinėjimosi išlaidų detalizaciją, į tai, kad priešieškinys tenkintinas visiškai, iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos už priešieškinio suruošimą. Vadovaujantis proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (100 proc. - 84 proc. = 16 proc.) iš ieškovės atsakovui priteistina 32 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo suruošimą ir atstovavimą teisme (200 Eur x 16 proc.). Viso iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 352 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80, 93, 96, 98, 259, 260, 268, 270, 282, 293 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies.

Atsakovo priešieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą L. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų), nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą L. M., gimusiai (duomenys neskelbtini).

Paskirti ieškovę R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko L. M., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja.

Nustatyti atsakovo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko L. M., gimusios (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:

Tėvas turi teisę praleisti su vaiku dvi savaites vasaros laikotarpiu, iš anksto suderinus grafiką su vaiko mama.

Vaiko gimtadienį kovo 21 dieną - tikrą gimimo dieną, vaikas praleidžia rotacijos principu: poriniais metais - su mama, neporiniais metais - su tėvu, išskyrus tuos atvejus, kai vaikas išvyksta į poilsines ar kitokias keliones.

Valstybės šventes ir nedarbo dienas vaikas praleidžia su tėvais rotacijos principu:

- Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.) poriniais metais - su tėvu, neporiniais metais - su mama;

- Nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.) poriniais metais - su mama, neporiniais metais - su tėvu;

- Velykas poriniais metais - su tėvu, neporiniais metais - su mama;

- Tarptautinę darbo dieną (gegužės l d.) poriniais metais - su mama, neporiniais metais - su tėvu;

- Jonines (birželio 24 d.) poriniais metais - su tėvu, neporiniais metais - su mama;

- Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną (liepos 6 d.) poriniais metais - su mama, neporiniais metais - su tėvu;

- Žolines (rugpjūčio 15 d.) poriniais metais - su tėvu, neporiniais metais - su mama;

- Visų šventųjų dieną (lapkričio 1 d.) poriniais metais - su mama, neporiniais metais - su tėvu;

- Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas poriniais metais su tėvu, neporiniais metais - su mama;

- Naujuosius metus (gruodžio 31 d. - sausio l d.) poriniais metais - su mama, neporiniais metais - su tėvu.

Tėvas turi teisę pasiimti vaiką kas antrą savaitgalį (porinę savaitę) nuo penktadienio 17.00 val., vaiką parveždamas į vaiko gyvenamąją vietą iki 19.00 val. sekmadienį, visus pakeitimus grafike iš anksto suderinus su vaiko mama.

Jeigu valstybinių ir nedarbo dienų tėvų bendravimo su vaiku grafikas sutampa su bendravimo grafiku, kai vaikas savaitgaliais būna su vienu iš tėvų, pirmenybė yra suteikiama tam vaiko tėvui, kuriam pagal anksčiau nurodytą bendravimo tvarką, tenka bendravimo tvarka savaitgalio dienomis eilė, išskyrus Šv. Kūčias ir Kalėdas, bei Naujuosius Metus.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo S. M. 831 Eur (aštuonių šimtų trisdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas ieškovės R. Ž. naudai.

Priteisti iš ieškovės R. Ž. 352 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovo S. M. naudai.

Priteisti iš atsakovo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 46 Eur (keturiasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį į valstybės biudžetą. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.