Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-175-883/2018Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01153-2017-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.6.; 3.2.4.; 3.3.1.18.1.

2018 m. vasario 27 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. R. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų (iki 2018-01-01 Mažeikių rajono apylinkės teismas) 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1710-215/2017 pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grifs AG“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – M. R., draudimo akcinė bendrovė „Balta“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas V. R. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Grifs AG“ 6 100 Eur žalos atlyginimo ir 450 Eur už turto vertinimo ataskaitos paruošimą, priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė UAB „Grifs AG“ su ieškovu V. R. 2012-01-19 sudarė stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. TAF-12-196 (toliau – Sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo vykdyti ieškovui priklausančio garažo (duomenys neskelbtini) apsaugą. 2016-04-06 iš ieškovo garažo, kurį saugojo atsakovė, buvo pavogtas 2009 m. gamybos sunkusis keturratis motociklas Can-Am Outlander C-Max 650. UAB „Grifs AG“ į vagystę reagavo netinkamai – suveikus ieškovo garažo siganlizacijai, atsakovės darbuotojas M. R. nuvyko ir apžiūrėjo ne ieškovo garažą (duomenys neskelbtini), o garažą (duomenys neskelbtini), kurio apsaugą taip pat vykdo UAB „Grifs AG“. Ieškovas teigia, kad jam buvo padaryta 6 100 Eur žala dėl keturračio motociklo vagystės ir jis patyrė 450 Eur išlaidas dėl kilnojamojo turto vertės nustatymą.Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės UAB „Grifs AG“ ieškovui 6 100 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 6100 Eur sumą. Nurodė, kad tenkinti ieškovo reikalavimo dėl 450 Eur išlaidų už turto vertinimą nėra pagrindo, nes ieškovas nepateikė įrodymų, kad apmokėjo turto vertintojo išduotą sąskaitą faktūrą.Atsakovė UAB „Grifs AG“ pateikė paeiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė panaikinti pirmosios isntancijos teismo sprendimą už akių, pripažinus, kad V. R. ieškinys teismingas Mažeikių rajono apylinkės teismui, į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis įtraukti AAS „Balta“ ir M. R., ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant jam iš atsakovo 520 Eur žalos atlyginimą, atitinkamai paskirstant bylinėjimosi išlaidas, priteisti atsakovei iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės UAB „Grifs AG“ ieškovui V. R. 520 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė iš atsakovės UAB „Grifs AG“ ieškovui V. R. 104,46 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš V. R. atsakovės UAB „Grifs AG“ naudai 1 488,27 Eur atstovavimo išlaidų, priteisė iš V. R. 16,28 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.

Teismas nurodė, kad turto vertintojo keturračio motociklo vertinimo ataskaita kelia abejonių, kadangi atskaitoje nenurodyta, kad gerinantis remontas nenustatytas ir nenustatyti nepataisyti defektai, vertinimas atliktas tik prielaidomis. Taip pat, ieškovas nurodė, kad keturratį motociklą remontavo pirkdamas detales iš JAV, tačiau teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų. Be to, ieškovas nurodė, kad keturratis jam buvo perduotas 2014 m. pabaigoje, tačiau ir šį faktą patvirtinančių dokumentų ieškovas teismui nepateikė, be to, sunkiai tikėtina, kad UAB „Autodata“ būtų perdavusi ieškovui transporto priemonę be jokių tokį faktą patvirtinančių dokumentų. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog keturračio motociklo CAN-AM Outlander C-Max 650, pagaminto 2009 metais, vagystės dieną 2016 m. balandžio 6 d. rinkos kaina buvo 6100 Eur. Pagrindinis įrodymas, kuriuo remiasi ieškovas – tai kilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kuri sudaryta tik prielaidomis ir prieštaraujančiais vertinimais.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai

Ieškovas V. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo 2017 m. lapkričio 22 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą pakeisti: priteisti iš atsakovo UAB „Grifs AG“ 6100 Eur žalos atlyginimo ir 450 Eur už turto vertinimo ataskaitos parengimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Keturratis motociklas CAN-AM Outlander C-Max 650 į Lietuvą iš JAV buvo pargabentas 2014-12-17, ir įforminus keturračio importo ir kitas būtinas procedūras, jis buvo perduotas ieškovui, kuris atliko keturračio motociklo remonto ir gerinimo darbus.Atsakovo teiginius, kad nebuvo atlikti jokie keturračio motociklo gerinimo darbai, paneigia ieškovo pateiktos mokėjimų pavedimų kopijos, kurios įrodo, kad buvo pirkta priekinio reduktoriaus tarpinė mova ir lipdukai; nuotraukos, darytos aukcione Kanadoje ir Lietuvoje; skelbimo apie parduodamą ieškovo keturratį, patalpinto skelbimų portale Autogidas.lt kopija.Turto vertinimo ataskaita daryta po keturračio vagystės, todėl joje nenurodyta, kad gerinantis remontas nenustatytas, nes keturračio motociklo remontas buvo atliktas anksčiau, nei darytos nuotraukos.Turto vertinimo ataskaitos laikomos teisingos, kol Priežiūros įstaigos nėra nustačiusios jų neatitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 str. nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol jos nėra nuginčytos teisme. Tokių atitikimų nagrinėjamu atveju nebuvo ir teismas kritikuoti šios turto vertinimo ataskaitos negalėjo, privalėjo ja vadovautis.Atsakovė UAB „Grifs AG“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovo V. R. apeliacinį skundą atmesti ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-11-22 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1710-215/2017 palikti nepakeistu, priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Keturračio vertinimo ataskaita negali būti laikoma tikslia ir patikima, nes ji atlikta neturint objektyvių duomenų, kuriais būtų galima nustatyti keturračio rinkos vertę. Keturračio vertė nustatyta palyginus tik tris objektus, be to, parinktų objektų savybės reikšmingai skyrėsi nuo ieškovo keturračio savybių.2015-12-15 mokėjimo nurodyme nėra duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti konkrečią šiuo mokėjimu įsigytą prekę. Taip pat yra nedetalizuotas ir 2015-08-13 mokėjimas, todėl neįmanoma nustatyti ar užsakyti lipdukai buvo būtent keturračio remontui.Ieškovo į bylą pateiktas portalo Autogidas.lt skelbimas yra prieštaringas, egzistuoja didelė tikimybė, kad prieš išsaugant skelbimą jis buvo redaguotas pagal ieškovo poziciją, galimai pakeičiant keturračio aprašymą, kainas, nuotraukas ir t. t.Ieškovo pridėtos nuotraukos ir LR Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto 2016-01-22 rašto kopija nagrinėjamu atveju neturi jokios įrodomosios reikšmės, ieškovas apeliaciniame skunde argumentuotai nepaaiškino, ką patvirtina šie įrodymai, todėl juos turėtų būti atsisakyta prijungti prie bylos ir tuo pagrindu, kad jie bylai neteikia jokios reikšmingos informacijos.Iš visų UAB „Autodata“ dokumentų matyti, kad keturratis ieškovui buvo parduotas 2016-04-01, ir tuo metu jis dar buvo su defektais. Vėlesnėje, specialiai bylai UAB „Autodata“ išduotoje pažymoje taip pat nurodyta, kad 2016-04-01 keturratis motociklas buvo parduotas su defektais V. R. už 520 Eur. Neįtikėtinu laikytinas ieškovo argumentas, kad ieškovui dar iki keturračio pardavimo buvo sudaryta galimybė juo naudotis ir jį remontuoti.Teismas pagrįstai nesivadovavo keturračio vertinimo ataskaita, nes ji atspindi ne ieškovo tiesioginius nuostolius, o negautas pajamas, kurių kompensacijos sutartis nenumato.Trečiasis asmuo AAS „Balta“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą kuriuo prašo 2017-11-22 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti trečiojo asmens naudai AAS „Balta“ iš apelianto V. R. bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Jeigu keturračio vertinimas buvo atliktas pagal 2015 m. darytas nuotraukas, o remontas ir defektai buvo pašalinti anksčiau negu darytos nuotraukos, tuomet išadoje nebūtų nurodyta, kad gerinantis remontas nenustatytas.Kadangi, kaip pažymi ir pats apeliantas, vertinimo ataskaita daryta pagal 2015 m. nuotraukas, o keturratę transporto priemonę įsigijo 2014 m. pabaigoje, taigi vagystės metu 2016-04-06 keturračio vertė, jo kaina ir žalos atlyginimo dydis taip pat turi būti mažesnis, negu apelianto reikalaujama suma.Apelianto pateikti įrodymai, t. y. LR Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto 2016-01-22 rašto kopija ir 2016-02-08 skelbimo kopija neįrodo, kad apeliantui vagystės būdu praradus transporto priemonę, jam būtų padaryta didesnio dydžio žala, negu priteisė pirmosios instancijos teismas.Iš 2014-12-15 mokėjimo pavedimo kopijos negalima suprasti, kokios paskirties mokėjimas buvo atliktas.Nėra jokio dokumento, kuris patvirtintų, kad keturratis apeliantui būtų perduotas 2014 metų pabaigoje ir yra sunkiai tikėtina, kad UAB „Autodata“ galėjo perduoti apeliantui transporto priemonę be jokių dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, pridėjimo prie bylos yra atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą bei vertinama ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013).Nagrinėjamu atveju apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė keturračio motociklo nuotraukas, skelbimų portalo Autogidas skelbimo kopiją, tarptautinio mokėjimo pavedimo kopiją, mokėjimo nurodymo kopijas, LR Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto rašto kopiją. Naujų įrodymų pateikimo būtinumą apeliantas grindžia tuo, kad įrodymai pateikiami atsakant į teismo sprendimo motyvus, kurie iškovui bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinomi. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pateiktais įrodymais apeliantas siekia papildomai įrodinėti aplinkybę, jog keturratis buvo remontuotas, tačiau šios aplinkybės sudarė apelianto reikštą poziciją pirmosios instancijos teisme. Pateiktų dokumentų turinys patvirtina, kad ieškovas turėjo objektyvią galimybę šių įrodymų pateikimu pasirūpinti dar pirmosios instancijos teisme. Visgi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šių įrodymų prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, pirmiau išvardytus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Dėl ginčo esmės ir faktinių aplinkybių

Byloje nustatyta, kad apeliantas V. R. su atsakove UAB „Grifs AG“ sudarė stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo startį (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė įsipareigojo vykdyti ieškovui priklausančio garažo apsaugą. Iš minėto garažo buvo pavogtas 2009 m. pagamintas keturratis motociklas CAN-AM Outlander C-Max 650. Apeliantas teigia, kad jis patyrė 6100 Eur žalą ir žalos dydį grindžia turto vertinimo ataskaita, kurią užsakė po keturračio vagystės. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės UAB „Grifs AG“ apelianto naudai 520 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. V. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad teismas nepagrįstai vertino, jog keturračio vertė yra 520 Eur, kadangi jis keturratį faktiškai gavo 2014 m. pabaigoje ir nuo tada atliko keturračio remonto ir gerinimo darbus, dėl ko išaugo jo vertė.Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Šalis, kalta dėl netinkamo prievolės įvykdymo, turi atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius (CK 6.62 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Grifs AG“ neginčija savo kaltės dėl netinkamai vykdytos stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutarties ir nurodo, kad byloje ginčas egzistuoja tik dėl apelianto patirtos žalos dydžio.CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Civilinės atsakomybės taikymui svarbu, kad būtų priteisiamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos realiam kreditoriaus turtinės padėties atkūrimui, priežastiniu ryšiu susijusios su žalos padarymu bei patikimai įrodytos. Be to, jos turi būti protingos ir pagrįstos. Taigi žala yra tik tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kuri atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo atlyginti nuostolius dėl pavogto keturračio, taigi prašo nuostolių atlyginimo netekus turto. Ieškovo prašomas priteisti nuostolių atlyginimas atitinka tiesioginės žalos apibrėžimą ir šalių sutarties 6.1 punktą.

CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą. Kasacinio teismo pabrėžiama, kad šio principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013)Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, ginčas kilo dėl apelianto patirtos žalos dydžio, t. y., dėl keturračio, kuris buvo pavogtas iš atsakovo saugomo apeliantui priklausančio garažo, vertės. Apeliantas, grįsdamas pavogto keturračio motociklo CAN-AM Outlander C-Max 650 vertę, teismui pateikė 2016-11-16 transporto priemonės vertinimo ataskaitą (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad kilnojamojo turto - keturračio motociklo CAN-AM Outlander C-Max 650 – rinkos vertė su PVM yra 6100 Eur. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad turto vertinimo ataskaita nagrinėjamu atveju buvo parengta vadovaujantis tik teoriniais skaičiavimais, prielaidomis, atsižvelgiant tik į paties ieškovo išsakytą nuomonę apie keturračio techninę būklę ir pažymą-sąskaitą, pagal kurią keturratis buvo parduotas ieškovui.Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. 1 d. nustatyta, kad turto, verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 str. nustatytiems reikalavimams ir (arba) ji nėra nuginčyta teisme. Apelianto teigimu, tokių neatitikimų nebuvo nustatyta ir teismas vienašališkai sukritikuoti turto vertinimo ataskaitos negalėjo, ir privalėjo ja vadovautis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto pozicija, kad teismui pateikta Transporto priemonės vertinimo pažyma nustatė tikrąją keturračio vertę jo pagrobimo dieną. Transporto priemonės rinkos vertė – pinigų suma, už kurią galėtų būti parduota konkreti transporto priemonė vertinimo dieną sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių transporto priemonę parduoti ir norinčių pirkti asmenų po tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų (LR susisiekimo ministro ir LR finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120/101patvirtinta Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 9 d.)Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apelianto keturračio motociklo vertinimo ataskaita parengta turto vertę skaičiuojant lyginamosios vertės metodu. Kadangi nėra informacijos apie panašių transporto priemonių sandorių kainas, todėl turto vertintojas vadovavosi Lietuvos Respublikos finanso ministro įsakymu „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“, 2012-04-27, Nr. IK-159 ir rėmėsi panašių transporto priemonių pasiūlymų kainomis. Skaičiuojant vertinamo turto vertę palyginamųjų objektų kainos koreguojamos koeficientais dėl skirtumų, kurie turi įtakos turto vertei. Koeficientai dėl pagaminimo metų ir variklio bei dėl skelbimo datos skirtumų suskaičiuoti remiantis VŠĮ „Emprekis“ duomenimis. Vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad duomenų apie keturračio apgadinimus vertinimo datai vertintojas neturi, todėl buvo vadovautasi didžiausia koeficiento reikšme, taip pat nebuvo nustatytas gerinantis remontas. Nagrinėjamu atveju turto vertintojas neturėjo galimybės apžiūrėti keturratį (nes jo nebebuvo) ir nustatyti realią būtent šio keturračio vertę, todėl keturračio vertę nustatinėjo vadovaudamasis tik teoriniais skaičiavimais.Nagrinėjamu atveju svarbi yra ta aplinkybė, kad keturrartis nebuvo VĮ „Regitra“ registruotas kaip transporto priemonė, juo nebuvo galima važinėti Lietuvos Respublikos keliais. Nustatant tokio turto rinkos vertę nėra pagrindo vadovautis LR susisiekimo ministro ir LR finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120/101patvirtinta Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija ir Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka, kuri taikoma Lietuvos Respublikoje ir užsienyje registruotoms transporto priemonėms, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad teismui pateikta transporto priemonės vertinimo ataskaita remtis negalima. Apeliantas byloje taip pat nurodo, jog keturratį UAB „Autodata“ jam perdavė 2014 m. gruodžio pabaigoje, o pardavimo pažymą-sąskaitą išrašė tik 2016-04-01, t. y. keturratį nusipirko po beveik pusantrų metų už 520 Eur. Teigia, kad po to, kai 2014 m. gruodį gavo keturratį, užsiėmė jo remontu, dėl ko padidėjo ir jo vertė. Apeliantas nurodo, kad nusipirkęs keturratį, pakeitė keturračio priekinės pavaros tarpinę movą, pakeitė šoninius lipdukus, pakeitė variklio ir transmisijos tepalus, sumontavo naujas stabdžių kaladėles, pakeitė akumuliatorių, atliko kitus kosmetinius remonto darbus. Apeliantas teigia, jog keturratį remontavo pirkdamas detales iš JAV, Ebay auckione, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų pirmosios instancijos teismui nepateikė. Apeliacinės instancijos teismui ieškovas pateikė dvi mokėjimo pavedimų kopijas, kurios, apelianto teigimu, pagrindžia turėtas išlaidas remontuojant keturratį – tarptautinio mokėjimo pavedimo kopija, kurioje nurodoma pavedimo suma – 67,90 Eur ir mokėjimo pavedimas, atliktas įmonei CADOX, kuriame nurodoma pavedimo suma – 20,00 Eur, mokėjimo paskirtis – „uz lipdukus“, tačiau pateikti dokumentai neįrodo prekių įsigijo tikslo ir jų panaudojimo pavogto keturračio remontui. Kaip minėta, apeliantas teigė, jog keturratį motociklą iš UAB „Autodata“ gavo 2014 m. gruodį, o pirko 2016-04-01. Kaip matyti iš paties apelianto į bylą pateiktos pažymos-sąskaitos Nr. 445276, jis keturratį iš UAB „Autodata“ įgijo 2016-04-01, keturratis parduotas su defektais, jo kaina – 520 Eur. Taip pat, UAB „Autodata“ 2014-07-01 (kaip teigia apeliantas, pažymos data turėtų būti 2017-07-01) pažymoje nurodyta, kad keturratis motociklas Can-Am Outlander C-Max 650 2016-04-01 buvo parduotas su defektais klientui V. R., pardavimo suma 520 Eur. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymai gali būti susiję su įrodinėjimo dalyku tiesiogiai arba netiesiogiai. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, įrodinėjamas faktas egzistuoja ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1-701/2016, 50 punktas). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, taip pat skiria nevienodą tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikšmę. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-145-415/2017, 9 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017, 43 punktas).Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepateikė įrodymų, kurie neabejotinai pagrįstų jo įrodinėjamas aplinkybes dėl pavogto keturračio vertės, todėl apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus į bylą pateiktų įrodymų visumą, V. R. nepateikė teismui tinkamų įrodymų, kurie pagrįstų jo įrodinėjamą žalos dydį, rėmėsi vien ataskaita, kuri, kaip minėta aukščiau, sudaryta vadovaujantis tik prielaidomis ir prieštaraujančiais vertinimais.

Dėl procesinės bylos baigties

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai kvalifikavo teisinius santykius tarp ginčo šalių, tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas ir atsakovės civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialines teisės normas, nustatydamas atsakovės pareigą saugoti ginčo keturratį, sutartinių įsipareigojimų pažeidimą ir padarytos žalos ieškovui faktą, ir nustatydamas ieškovui padarytos žalos dydį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes (CPK 178 str., 185str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą jį atstovavusiam advokatui sumokėjo 1245,04 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p. maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis yra 1.3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris 2017 m. trečią ketvirtį buvo 850,80 Eur. Atsakovės prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija maksimalų 1106 Eur dydį. Atsižvelgiant į tai, taip pat kartu atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijumi, teismas sprendžia, kad 600 Eur suma yra pagrįsta, kuri priteisiama atsakovei iš ieškovo išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.). Iš apelianto taip pat priteisiamos trečiojo asmens AAS Balta turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame teisme – 300 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2018-01-22 advokato R. B. prašymas, sąskaita faktūra, mokėjimo pavedimas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei UAB „Grifs AG“, į. k. 111813091, iš apelianto V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 600 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui AAS „Balta“ 300 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.