Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. J. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, suinteresuotas asmuo – J. Š., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-02-15 sprendimu iš atsakovo S. B. (S. B.) ir atsakovės J. J. buvo priteista po 2000 Lt neturtinės žalos ir solidariai 637,82 Lt turtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų ieškovės J. Š., naudai. Atsakovė J. J. pateikė prašymą skolą padalinti į dalis, kadangi tokios sumos iš karto negali sumokėti – yra pensininkė, gauna 974 Lt dydžio pensiją, jokių kitų pajamų neturi. Pajamų užtenka tik pačioms būtiniausioms išlaidoms, be to, kiekvieną mėnesį daug lėšų išleidžia vaistams, buto išlaikymui. Nurodė, kad per mėnesį galėtų mokėti po 50 Lt.

Ieškovė J. Š. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog nesutinka, kad skola būtų išieškoma dalimis, kadangi bylą nagrinėjant teisme nei vienas iš atsakovų nepareiškė, kad negali išmokėti prašomos sumos ir neprašė jos išdėstyti dalimis. Pažymėjo, kad ieškovė 2012 m. spalio mėnesį kreipėsi į antstolių N. Š. ir D. S. kontorą dėl pinigų pagal 2012-09-24 civilinėje byloje Nr. 2A-2451-392/2012, išieškojimo. Teigia, kad skolininkų materialinė padėtis leidžia išmokėti visą sumą iš karto, - jie gauna nuolatines pajamas, neturi mažamečių vaikų, turi nemažai turto, verčiasi ūkine veikla, gauna išmokas už deklaruotus pasėlius, augina gyvulius. J. J. turi keliolika hektarų žemės Vilniaus r., gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, taip pat trijų kambarių butą Vilniuje. Prašė skirti skolininkams išmokėti visą skolą iš karto, kadangi dėl skolininkams priklausančio šuns, kuris ją apkandžiojo, ieškovė patyrė rimtų sveikatos problemų, gydymuisi išleido nemažai lėšų, atgautus pinigus ketina skirti po įvykio likusių randų pašalinimo operacijai.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-03-01 nutartimi pareiškėjos J. J. prašymą tenkino iš dalies: Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-02-15 sprendimu iš atsakovės J. J. priteistos 2000 Lt neturtinės žalos ir solidariai iš atsakovų S. B. bei J. J. 637,82 Lt turtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų ieškovės J. Š. naudai priteisimo įvykdymą išdėstė, įpareigojant pareiškėją (atsakovę) J. J. nuo nutarties įsiteisėjimo kas mėnesį mokėti po 200 Lt iki sprendimo įvykdymo dienos, sumokant J. Š. iki einamojo mėnesio 14 dienos. Teismas nustatė, kad atsakovės J. J. vardu nuosavybės teise registruotas 3 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 78000/187000 dalys 18,7000 ha žemės sklypo, 2/3 gyvenamojo namo su ūkio pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), bei 27700/84000 dalys 2,8000 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat nustatė, kad J. J. priklausančiai žemės sklypo daliai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įregistruotas 2012-11-12 antstolio D. S. areštas. Atsižvelgdamas į pareiškėjos (atsakovės) nurodytas aplinkybes apie gyvenimą tik iš gaunamos pensijos, į priteistą sumą (2000 Lt ir solidariai su S. B. 637,82 Lt), turimą turtą, jo vertę, bei vadovaudamasis teisingumo bei sąžiningumo principais, teismas pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies, teismo sprendimu priteistos sumos įvykdymą nustatant po 200 Lt kas mėnesį iki sprendimo įvykdymo, sumokant iki einamojo mėnesio 14 dienos.

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo J. Š. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-03-01 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos J. J. prašymą atmesti. Nurodo, kad skolininkės J. J. materialioji padėtis leidžia išmokėti visą sumą iš karto. Ji gauna pastovias pajamas (pakankamą pensiją), neturi mažamečių vaikų, turi nemažai turto (turi 3 kambarių butą Vilniuje, sodybą Vilniaus r., keliolika hektarų žemės Vilniaus rajone), gyvena ne viena, o su šeima, verčiasi ūkine veikla, gauna išmokas už deklaruotus pasėlius, augina gyvulius ir kt. J. J. teisme nurodė, kad ji gauna 974 Lt pensiją, tačiau nepagrindė gaunamo pensijos dydžio jokiais dokumentais, teismas patikėjo tik žodžiu. Pažymi, jog bute, esančiame Vilniaus m., Parko g. 43-45, J. J. negyvena, jame pastoviai gyvena kiti šeimos nariai. Šiame bute yra deklaruota jų pastovi gyvenamoji vieta. Jos vaikai yra dirbantys ir už butą moka jie. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą, visiškai neatsižvelgė į J. Š. finansinę padėtį ir patirtus nuostolius dėl skolininkų kaltės. Dėl skolininkams priklausančio šuns, kuris ją apkandžiojo, ji patyrė rimtų sveikatos problemų. Gydymuisi ir reabilitacijai reikėjo visos pinigų sumos iš karto, kurią J. Š. buvo priversta skolintis iš giminių. Iki šiol J. Š. skolinga giminėms pinigų, kuriuos ji išleido gydymuisi ir bylinėjimuisi su skolininkais.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja J. J. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-03-01 nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėja neatsisako mokėti žalos kompensacijos apeliantei, nevengia teismo sprendimo vykdymo. Pareiškėja neturi galimybės išmokėti apeliantei visą priteistą sumą iš karto, todėl kreipėsi dėl įsiskolinimo išdėstymo dalimis. Pažymi, jog apeliantė nurodo, jog pareiškėjos turtinė padėtis yra itin gera, tačiau neteikia jokių tokį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Antstolis D. S., vykdydamas teismo sprendimą turi visus duomenis apie pareiškėjos J. J. turtinę padėtį, antstolis pareiškėjos prašymo dėl žalos atlyginimo dalimis neskundė, vadinasi, pripažino, kad toks prašymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl turi būti tenkinamas visa apimtimi. Nurodo, kad apeliantės nurodytas ūkis yra pareiškėjos pajamų šaltinis, kuris reikalauja daug finansinių sąnaudų, pareiškėja negali parduoti ar išnuomoti savo ūkio tam kad apeliantė, provokuodama konfliktines situacijas, ir dėl įvairių priežasčių skųsdama savo seserį ir brolį įvairioms institucijoms, galėtų sumokėti savo teisininkams. Viskas, kas išgaunama iš pareiškėjos šeimos ūkio (karvės pienas, vištų kiaušiniai) yra panaudojama jos šeimos ir brolio S. B. poreikiams.

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Byloje nustatyta, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-02-15 sprendimu ieškovės (suinteresuoto asmens) J. Š. ieškinį atsakovams S. B. ir J. J. dėl žalos atlyginimo tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovų ieškovės naudai po 2000 Lt neturtinės žalos ir solidariai 637,82 Lt turtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2012-09-24 nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-02-24 sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėja J. J. kreipėsi į teismą su prašymu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-03-01 nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies: Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-02-15 sprendimu iš atsakovės J. J. priteisto 2 000 Lt neturtinės žalos ir solidariai iš atsakovų S. B. bei J. J. 637,82 Lt turtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų ieškovės J. Š. naudai priteisimo įvykdymą išdėstė, įpareigojant pareiškėją (atsakovę) J. J. nuo nutarties įsiteisėjimo kas mėnesį mokėti po 200 Lt iki sprendimo įvykdymo dienos, sumokant J. Š. iki einamojo mėnesio 14 dienos. Suinteresuotas asmuo J. Š., nesutikdama su 2013-03-01 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

Teismo sprendimai gali būti vykdomi savanoriškai ir turi būti vykdomi (priverstinai), kai įsiteisėja (CPK 18 str., 281 str.). Išimtis iš bendros sprendimų vykdymo tvarkos gali būti dvejopo pobūdžio: leidžiant sprendimą vykdyti skubiai (CPK 282 str. - 283 str.) arba, atvirkščiai, nukeliant viso ar dalies sprendimo vykdymą į ateitį (CPK 284 str.). Leidimas skubiai vykdyti sprendimą grindžiamas ieškovo interesų apsaugos sumetimais, griežčiau reglamentuotas. Įstatymų leidėjas netgi numato privalomus skubaus sprendimo vykdymo atvejus. Tuo tarpu sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas atsakovo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant diskrecijos teisę teismui kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą.

CPK 284 str. 1 d. įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo paties iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kadangi sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis c. b. Nr. 3K-7-61/2011; 2004-10-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-495/2004 ir kt.). Be to, sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina maksimaliai užtikrinti, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas nepažeistų išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Kaip minėta aukščiau, sprendimo įvykdymo išdėstymas yra išimtinė galimybė, suteiktina tik tais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl sunkios atsakovo turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Tam, kad teismui būtų galima spręsti dėl pagrindo išdėstyti teismo sprendimą, skolininkas turi pateikti duomenis apie šio klausimo sprendimo momentu susiklosčiusią jo turtinę padėtį, kad teismas galėtų ją realiai įvertinti. Nagrinėjamu atveju pareiškėja J. J. prašyme dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nurodė, kad ji yra pensininkė, jos gaunama pensija yra tik 974 Lt, daug pinigų išleidžia vaistams ir turimo buto išlaikymui, todėl negali vienu kartu sumokėti iš jos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-02-15 sprendimu priteistos sumos. Pareiškėja, pagrįsdama savo sunkią turtinę padėtį, pateikė teismui tik pensijos gavėjo pažymėjimą, kompensuojamųjų vaistų knygelės ir čekių kopijas bei išlaidų už butą sąskaitų kopijas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie pareiškėjos pateikti dokumentai nepagrindžia sunkios pareiškėjos turtinės padėties. Pažymėtina, jog pareiškėja J. J. teismui nepateikė dokumentų apie pareiškėjos gaunamos pensijos dydį, taip pat nebuvo pateikti duomenys apie turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, pinigines lėšas bankų sąskaitose.

Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, jog pareiškėjai J. J. nuosavybės teise priklauso 3 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 78000/187000 žemės sklypo ir 2/3 pastato – gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), bei 27700/84000 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 21-26). J. J. priklausančiai sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), daliai yra pritaikytas areštas, tačiau kitam pareiškėjos nekilnojamajam turtui jokie suvaržymai nėra taikyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-02-15 sprendimu iš pareiškėjos J. J. suinteresuoto asmens J. Š. naudai priteista suma (2000 Lt ir solidariai iš pareiškėjos ir S. B. 637,82 Lt) nėra didelė. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą, nesant byloje kitų duomenų, pagrindžiančių sunkią pareiškėjos turtinę padėtį, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjos J. J. turtinė padėtis yra tokia sunki, kad pareiškėja negalėtų iš karto sumokėti suinteresuotam asmeniui J. Š. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-02-15 sprendimu priteistos sumos. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš dalies tenkino pareiškėjos J. J. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos J. J. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos J. J. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti.