Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo T. S. ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 6000,00 Lt skolos pagal 2011-05-05 avanso sutartį, 8,49 procentus procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo pagrindu, 180 L žyminio mokesčio. Ieškinyje nurodė, kad 2011 m. gegužės 05d. su atsakovu M. K. sudarė Avanso sutartį (toliau Sutartį) dėl 0,1079ha žemės sklypo , esančio adresu: Gurelių km., Vilniaus mieste pirkimo. Pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2011 m. birželio 10d., pirkti šį žemės sklypą neatsisakė, tačiau atsakovas jo neparduoda, motyvuodamas, jog dar nesutvarkyti dokumentai. Ieškovas įvykdė susitarimą-avansą įmokėjo. Atsakovas M. K. neįvykdė savo prievolės- parduoti sutartą 0,1079 ha žemės sklypą.Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (LR CK 6.63 str. 1 d. 2 p.). Atsakovas M. K. praleido prievolės įvykdymo terminą ir tokiu būdu pažeidė prievolę -sudaryti pirkimo -pardavimo sutartį iki 2011 m. birželio 10d., todėl privalo atlyginti visus su prievolės pažeidimu susijusius ieškovo nuostolius (LR CK 6.63 str. 2 d.). Iš Atsakovo Ieškovo naudai priteistinos metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2011 m. liepos 01d. mėnesio VILIBOR palūkanų norma siekė 8,49 proc, šaltinis -oficiali Lietuvos banko interneto svetainė http://www.lb.lt"). Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos priteistos sumos, išskyrus bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 29 d. konsultacija Nr.A3-130, publikuota 2005 m. „Teismų praktika" Nr. 23).

Ieškovas pateikė dubliką (b.l. 14-16), kuriame nurodė iš esmės tapačias aplinkybes kaip ir ieškinyje, bei papildomai nurodė, kad atsakovas piktnaudžiauja teise. Ieškovas ėmė dėl šio žemės sklypo nupirkimo kreditą, moka palūkanas. Turi nuostolius. Be to per šį laiką, kai Atsakovas nevykdė savo pareigos, sumažėjo perkamų žemės sklypų kainos. 2011 m. gegužės 5d. sudarytoje Avanso sutartyje (toliau Sutartyje) yra numatyta sąlyga, jog nevykdydamas savo įsipareigojimų Atsakovas turi grąžinti 6000,00Lt.

Ieškovas posėdžio metu ieškinį palaikė. Papildomai nurodė, kad sutartis sudaryta nebuvo, neprašė pratęsti termino, vienašališkai nutrauktas bendradarbiavimas,atsakovas informacijos neteikė, vengė bendrauti.Norėjo pirkti sklypą asmeniškai namo statyboms. Prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas iš atsakovo. Avanso sutartį galima įvardinti ir kaip preliminariąją sutartį. Norėjo pirkti sklypą asmeniškai. Savivaldybėje jį informavo, kad UAB „Ramilė“ 12-31 prašė suteikti sklypams gatvės pavadinimą ir numeravimą. Atsakovas apie tai nebuvo informavęs. Vartojimo kreditą ėmė padengti avansui bei kitiems fiziniams asmenims.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 11-12), kuriame nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka dėl to, kad žemės sklypo detalusis planas jau buvo patvirtintas 2011 vasario 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1960. Tačiau detaliojo plano rengėjas laiku neįregistravo detaliojo plano ir žemės sklypui nebuvo suteiktas adresas, dėl ko ir negalėjo būti tuo metu sudarytas sandoris. Todėl akivaizdu, kad tame nėra jo kaltės. Niekada neatsisakė parduoti ieškovui žemės sklypo. Kadangi visi reikalingi dokumentai sklypui įsigyti šiai dienai yra sutvarkyti, todėl ieškovas gali jį įsigyti. Visas šias aplinkybes nurodė savo 2011-11-18 rašte adresuotame ieškovui. Šioje byloje ieškovas prašo priteisti 6000 Lt nenurodydamas, kokia šios tariamos mano prievolės prigimtis ir už ką jis turi mokėti jam 6000 Lt, todėl ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas. Ieškovas buvo sumokėjęs tik 3000 Lt avansą, todėl nesuprantama, kodėl jis turiu mokėti jau 6000 Lt. To pagrindas nei faktinis, nei tuo labiau teisinis, nėra nurodytas.Sutartyje nėra numatyta galimybė grąžinti ieškovui pastarojo sumokėtą 3000 Lt avansą nesant kaltės. Sutartyje nurodyta, kad avansas grąžinamas tik tuo atveju, jei atsakovas atsisako parduoti žemės sklypą. Tačiau nei anksčiau, nei dabar neatsisako parduoti ieškovui žemės sklypą. Ieškovas atsisakė šį žemės sklypą pirkti. Todėl nesant susitarimo grąžinti avansą kitais Sutartyje nenumatytais atvejais, ieškovo reikalavimas, jie toks būtų pareikštas, negalėtų būti patenkintas. Trečia, ieškovas ieškinyje procesines palūkanas skaičiuoja pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 4 d. Tačiau minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas taikomas tik tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir valstybės institucijų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas ir jis kaip fiziniai asmenys yra ūkio subjektai, kurių sudaromiems sandoriams ir taikomas šis įstatymas. Todėl palūkanų skaičiavimas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą yra neteisėtas ir nepagrįstas bei toks reikalavimas atmestinas.

Atsakovas posėdyje nurodė, kad ieškinys nesuprantamas, kodėl prašo dvigubai. Jie neatsisakė parduoti sklypo, jis turėjo būti parduotas sutvarkius dokumentus. Avansas gali būti duodamas iki vienų metų. Siūlė padaryti nuolaidą ieškovui. Nebuvo delsiama tvarkant dokumentus, ieškovas buvo informuotas apie tai žodžiu.

Atsakovo atstovas paaiškino, kad sutartis buvo avanso, kadangi nebuvo sutvarkyti sklypo dokumentai, akivaizdu, kad ieškovui tai buvo žinoma, data nebuvo nustatyta. 06-10 buvo terminas tik ieškovui, jei jis nenorėtų pirkti, jam avansas negrąžinamas. Pagal CK 6.165 str.3d. numatytas metų terminas. Atsakovas sutinka parduoti sklypą, todėl ieškinys atmestinas.

Ieškinys netenkinamas.

Byloje nustatyta, kad M. K. ir T. S. 2011 m. gegužės 5 d. sudarė avanso sutartį „už 0,1079 ha ploto sklypą,esantį gurelių kaime Vilniaus mieste.Sklypo numeris projekte 16.Nurodyto turto kaina 91715 Lt.Avansas 3000 Lt.Notarinę rinkliavą,pasirašant prikimo-pardavimo sutartį, moka per pusę.Pirkėjas informuotas,kad atsisakius pirkti aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą iki 2011 m. birželio 10 d.,avansas jam negražinamas.Pardavėjas,atsisakęs parduoti turtą,gražina pirkėjui avansą ir sumoka 3000 lt baudą už prievolės nevykdymą.“Pasirašė ieškovas ir atsakovas (b.l. 4).

2011-09-19 ieškovas kreipėsi į UAB „Ramilė“ direktorių su prašymu nurodyd amas, kad UAB „Ramilė" ir asmuo T. S. 2011 m. gegužės 5 d. sudarė avanso sutartį, pagal kurią iki 2011 m. birželio 10 d. turėjo būti pasirašyta sklypo, esančio Gurelių kaime, Vilniaus mieste, sklypo Nr. projekte 16, pirkimo-pardavimo sutartis. Vadovaujantis avanso sutartimi, reikalauju grąžinti sumokėtą avansą - 3000 Lt ir sumokėti 3000 lt baudą už prievolės nevykdymą, kadangi iki 2011 m. rugsėjo 1 d. nebuvo pasirašyta sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Primenu, kad pardavėjas nuolat vengė pirkėjo, neatsakinėjo į telefono skambučius, o pirkėjas kas mėnesį turėjo mokėti bankams įmokas už gautas paskolas. Avansą ir baudą per 3 kalendorines dienas nuo prašymo gavimo dienos prašau pervesti į T. S. atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini). Atsisakius pervesti lėšas, bus kreipiamasi į teismą (b.l. 5).

Byloje pateiktas UAB „Ramilė" parengtas 0,1079 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. 01010165, planas (b.l. 6).

2011-07-12 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad R. V. pervedė ieškovui T. S. 13000 Lt už paslaugas (b.l. 17).

Iš 2011-05-26 mokėjimo nurodymo matyti, kad V. S. pervedė 25000 Lt ieškovui T. S. kaip dovaną (b.l. 18).

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas 2011-06-14 su AB SEB banku sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 15A1118050929-G7, pagal kurią jam suteiktas 7000 Lt kreditas 60 mėnesių laikotarpiui iki 2016-06-07, nustatyta 11 proc. palūkanų norma (b.l. 21-37).

Pinigų pervedimai ir kreditas rodo apie ieškovo buvusį ketinimą pirkti žemės sklypą,bet iš esamų datų negalima teigti,kad pirkimo-pardavimo sutartis galėjo būti sudaryta iki 2011-06-10,kaip nurodo ieškovas,nes ieškovas neįrodė,kad turėjo sutartyje nurodytą 91715 Lt sumą.

Sutartis yra sandoris, pagal kurį atsiranda prievoliniai teisiniai šalių tarpusavio santykiai, teisės ir pareigos (CK 6.154 str. nuostatos). Įstatyme įtvirtintas vienas iš svarbiausių civilinės teisės principų – sutarties laisvės principas, reiškiantis civilinių teisinių santykių dalyvių galimybę laisvai sudaryti sutartis, kuriose savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Tik atitinkama sutartis, kaip dvišalis arba daugiašalis sandoris, reiškia laisvą dviejų ar daugiau asmenų valios suderinimą, kurio tikslas yra sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Sutartis yra vienas iš prievolių atsiradimo pagrindų, nes ją sudariusioms šalims turi įstatymo galią (CK 6.2 str., 6.189 str. 1 d.).

Ikisutartiniai šalių veiksmai bei susiklostę santykiai tampa ypač reikšmingi tais atvejais, kai tokios derybos vis dėlto nesibaigia sutarties pasirašymu. Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad derybos dėl sutarties sudarymo gali būti bet kada nutrauktos. Tačiau derybas dėl sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai, tai įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 straipsniuose. Sąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose apima keletą svarbių pareigų. Pirma, šalis neturėtų vesti derybų, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties. Antra, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta.CK 6.163 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius. Taigi derybose šalys gali prisiimti tam tikrų vienašalių ar dvišalių įsipareigojimų, reiškiančių ikisutartinių prievolių, už kurių nevykdymą gali atsirasti ikisutartinė civilinė atsakomybė, atsiradimą. Jeigu ikisutartiniame dokumente šalys sutaria dėl esminių sutarties sąlygų, įvertinus konkrečios situacijos aplinkybes, gali būti pripažinta, kad šalys sudarė sutartį, nors tas dokumentas jų pavadintas ketinimų protokolu, susitarimu ar pan.. Kilus ikisutartinių santykių dalyvių ginčui, apie kiekvieno jų pasirašyto dokumento esmę ir teisinę reikšmę būtina spręsti ne pagal šio dokumento pavadinimą, bet pagal jo turinį, aiškinant jį vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis.

CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Taigi trumpai preliminariąją sutartį galima apibrėžti kaip šalių susitarimą dėl kitos sutarties sudarymo ateityje, t. y. kaip sutartį dėl sutarties sudarymo. Tokiu preliminariu susitarimu sukuriama sutartinė prievolė CK 6.1 straipsnio prasme. Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma.Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Bet kuriuo atveju nereikia sureikšminti vartojamos terminijos, nes avanso turinys teisės aktuose nėra atskleidžiamas, todėl praktiškai kiekvienoje konkrečioje situacijoje jis gali turėti tam tikrų ypatumų. Taigi avanso sąvoka gali būti vartojama ir pagrindinėje pirkimo–pardavimo, ir preliminariojoje sutartyse.

Perduodami pinigai gali turėti kitas reikšmes ir atlikti kitas, ne mokėjimo ir atsiskaitymo, funkcijas. Šios reikšmės ir funkcijos priklauso nuo to, bus preliminarus įsipareigojimas įvykdytas ar ne. Įsipareigojimo neįvykdymo atveju kyla civilinė atsakomybė, todėl perduodamų pinigų reikšmę reikėtų vertinti jos kontekste, per galimas dvi sutartinės civilinės atsakomybės formas – netesybas (baudą ar delspinigius) ir nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu iš šalių sudarytos rašytinės „avanso“ sutarties matyti,kad šią sutartį šalys sudarė tam,kad ateityje sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.Iš šios sutarties pavadinimo matyti,kad sumokėti 3000 lt turi ne vieną,bet keletą funkcijų.Tai pinigai,kurie užtikrina pardavėjui,kad neperkant pirkėjui sklypo,t.y. atsisakant pagrindinio sandorio,jis galės negražinti sumokėto „avanso“,kas yra piniginė bauda pirkėjui,nes pardavėjas negali tuo pačiu metu sudaryti sutartį su kitu realiu pirkėju,t.y. siekti naudos sau.Tuo pačiu pirkėjui šie pinigai ne tik yra „įskaita“ į būsimą pirkimo-pardavimo sutarties sumą(pats pavadinimas tai nurodo),bet ir yra priemonė reikalauti iš nesąžiningo pardavėjo atlyginti nuostolius-gražinti pinigus su šalių numatyta bauda,jeigu dėl pardavėjo kaltės nebus sudarytas pagrindinis sandoris,nes pardavėjas pats pripažįsta apie pinigų gavimą. Šalys numato galimas preliminariosios sutarties pažeidimo pasekmes ir siekia jų išvengti, taigi perduoti pagal preliminariąją sutartį pinigai atlieka skatinamąją ir užtikrinamąją funkcijas ir gali būti laikomi šalių susitarimu nustatytu prievolės įvykdymo užtikrinimo būdu, nes CK 6.70 straipsnyje pateiktas prievolių užtikrinimo sąrašas nėra baigtinis ir leidžia šalims susitarti dėl kitokių preliminariosios sutarties užtikrinimo būdų (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Ž. S. v. H. Ch., Nr. 3K-7-23/2000; 2000 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje J. S., I. S. v. E. P., Nr. 3K-3-949/2000; 2001 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje R. T. v. E. B., Nr. 3K-3-998/2001, Nr. 3K-3-998/2001, kt.).

Šalių ketinimai pagal šią sutartį buvo aiškūs dėl būsimosios pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo(sutartyje net numatyta,kaip bus mokamos notarinės išlaidos-„per pusę“).Sutartyje šalys numatė tik terminą iki kada pirkėjui nebus gražinamas avansas,t.y. atsisakius pirkti iki 2011-06-11.Vėlesnis atsisakymas pirkti sutartyje neaptartas.Taip pat matyti,kad sutartyje neaptarta iki kada arba kada bus sudaryta pagrindinė sutartis.Teismas daro išvadą,kad ieškovas neteisingai aiškina sutartį,kad pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2011-06-11.Nei lingvistiškai,nei logiškai aiškinant sutartį tokios išvados padaryti negalima.

Nežiūrint į sutarties pavadinimą,teismas daro išvadą,kad 2011-05-05 „avanso“ sutartis tarp ieškovo ir atsakovo buvo preliminari sutartis ateityje žemės sklypo pirkimui-pardavimui sudaryti,bet ne pagrindinė,kaip nurodo ieškovas.Pagal esamus byloje šalių paaiškinimus matyti,kad pardavėjas to padaryti iš karto net negalėjo dėl objektyvių,bet išsprendžiamų priežasčių ateityje(pavyzdžiui tam tikro reikalingo leidimo neturėjimas, nepakankamas daikto parengimas parduoti ir pan.). Nustačius, kad išreikšta šalių valia aiškiai rodo jų susitarimą ateityje sudaryti kitą, t. y. pagrindinę, sutartį, konstatuotinas ikisutartinių santykių etapas ir preliminariosios sutarties sudarymo faktas. Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiūriu. Tai pagrindinis preliminariosios sutarties skiriamasis požymis nuo pagrindinės sutarties, nes pagrindinėje sutartyje objektas – turtinė vertybė, dėl kurios šalys sudaro sutartį, visuomet egzistuoja. Pagrindinėje sutartyje jos šalys arba viena iš šalių visuomet turi ir subjektinę teisę į tokį objektą arba ši teisė sukuriama fikcijos (ateities vizijos) būdu (pvz., būsimo daikto pirkimo–pardavimo sutarties atveju).

Sudarant tokio pobūdžio sutartis,kai sutartis savo esme yra preliminari,tačiau jei joje nėra numatytas terminas sudaryti pagrindinę sutartį,tai pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus laiko nuo jos sudarymo(CK 6.156 str.3d.).Atsižvelgiant į atsakovo argumentus ir jo poziciją,kad jis neatsisako parduoti žemės sklypo ir šiandien,teismas turi pagrindą padaryti objektyvią prielaidą,kad sutarties sudarymo metu atsakovui buvo žinoma ši įstatymo nuostata.Gi ieškovui ši įstatymo nuostata, matomai pagal pateiktą ieškinį,nebuvo žinoma.Tačiau nežinojimas nėra pagrindas teismui konstatuoti,kad šiuo atveju minėtas straipsnis 2011-05-05 negaliojo ir negalioja dabar dėl ginčo sutarties,nes teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo daryti išvadą,kad 2011-05-05 sutartyje buvo nustatytas pagrindinės sutarties sudarymo terminas iki 2011-06-10.Teismas mato,kad ieškovas ne visai apdairiai elgėsi sudarydamas tokią sutartį,nes nenustačius termino vadovaujamasi CK 6.165 str.3d. terminu.Patvirtinti,kad atsakovas elgėsi nesąžiningai ieškovo atžvilgiu šiuo atveju esamoje situacijoje objektyvaus pagrindo teismui nėra.Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti. Atsakovo argumentai dėl visų sklypo dokumentų parengimo šiai dienai nepaneigti.Tuo pačiu teismas neanalizuoja,ar ieškovas atsisakė pirkti žemės sklypą,nes tai nėra ginčo esmė.Todėl teismas tik turi pagrindą netenkinti ieškinį ieškovo prašomoje apimtyje,kaip neįrodytą.

Netenkinat ieškinio iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei už procesinių dokumentų įteimo,viso 11,97 Lt(CPK 88,93,96str.).

Vadovaudamasis LR CPK 177-185 str.,259-260 str., 263 str., 264 str., 268 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį netenkinti.

Iš ieškovo T. S.(a.k(duomenys neskelbtini) priteisti valstybės naudai 11,97 Lt bylinėjimosi išlaidų((gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.