- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-15
- Bylos Nr.
- 2-212-723/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03195-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Ieškovas
- J. Š.
- Atsakovas
- S. B., J. J.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovams S. B., J. J. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovų S. B., J. J., J. Š., 335,32 litus turtinės žalos, 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2011-04-12 apie 13.30 val. kieme, prie gyvenamojo namo, esančio Vilniaus rajone, Rokantų kaime, J. S. užpuolė ir sukandžiojo atsakovams priklausantis šuo (kairę ranką, krūtinę, nugarą), tuo padarydamas mano sveikatai žalą. Iš karto po įvykio buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri suteikė pirmąją būtinąją medicinos pagalbą bei nugabeno į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės skubiosios traumatologinės pagalbos skyrių. Šioje ligoninėje jai buvo atlikta operacija - žaizdų siuvimas bei uždėtas tvarstis. Teismo medicinos specialistas išvadoje Nr.Gl162/1 1(01) konstatavo, kad padaryti kūno sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.Buvo sugadinti drabužiai. Pagal LR CK 6.267 str. asmens žinioje esančio naminio gyvūno padarytą žalą privalo atlyginti jo savininkas. Atsakovai yra šuns savininkai. Turtinė žala sudaro - 200 Lt sugadinti drabužiai. Teismo medicinos tarnyboje atlikta apžiūra - 46 Lt, vaistų ir kitų medikamentų įsigijimas - 89,32 litai. Taip pat patyrė neturtinę žalą (LR CK 6.250 str. 2 d.). Po užpuolimo, gydymosi laikotarpiu jautė nuolatinius galvos, rankos, juosmens, krūtinės skausmus, nepatogumą. Žaizdos gijo sunkiai, jaučia nuolatinę emocinę įtampą, baimę, nerimą, gėdą. Po užpuolimo sumažėjo jos bendravimas su kitais asmenimis, dėl ko labai išgyvena. Po užpuolimo sveikata pablogėjo, daug laiko turėjo praleisti lovoje, 39 dienas buvo nedarbinga. Dėl atsakovų šuns be priežiūros bėgiojimo ieškovė ir šeimos nariai bijo naudotis nuosavybe, išeiti į lauką, todėl sumažėjo bendravimo galimybės, nes nesijaučia saugūs. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į atsakovų kaltę, į tai, kad po įvykio net neatsiprašė, nesisiūlė padėti ar atlyginti padarytą žalą, bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, prašo priteisti po 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Ieškovė posėdžio metu ieškinį palaikė. Papildomai nurodė, kad brolis šunį atvežė po motinos mirties, jį prižiūrėjo. Kol mama buvo gyva, buvo kitas šuo. Šuo pririštas, bet nutrūko. Konflikto nebuvo, tik pokalbis. Šuo ieškovės nepripažįsta, loja, ji jo bijo. Nematė, ar šuo užpuolė brolį. Ji buvo kambaryje, o kaip šuo atsidūrė verandoje nematė. Atsakovai jį užsiundė. Už suplėšytus drabužius prašo 200 Lt, 46 Lt už medicininę apžiūrą, 15 Lt už kraujo tyrimą. Ieškovei labai blogai, pastoviai bijo eiti į šulinį vandens,nerimas,darbe sunku,liko liekamieji reiškiniai.Moralinė žala – nerimas, baimė, ranka ir šonas traumuoti, mato žaizdą, darbe taip pat sunku. Buvo nedarbinga šešias savaites. Jos sveikata kainuoja 10000 Lt.
Ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti, kadangi ieškinys pilnai įrodytas . Ieškovė patyrė kūno sužalojimus, išgyvenimus, buvo nedarbinga. Atsakovai pripažino kaltę, šuo nebuvo tinkamai prižiūrėtas.
Atsiliepimas
Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 18-20), kuriame nurodė, kad su ieškinyje pareikštais reikalavimais bei išdėstytais motyvais Atsakovai nesutinka, ieškovės teiginius vertina kaip nepagrįstus bei neatitinkančius faktinės situacijos. Jie šiuo metu kartu gyvena Rokantų k., Mickūnų sen., Vilniaus raj., t. y. ten, kur priėmė savo dalį palikimo, faktiškai pradėję ją valdyti, rūpintis. Atsakovai turi savo ūkį: karvę, arklį, vištas, katiną ir šunį. Atsakovei J. J. Atsakovas S. B. 2010 m. rugsėjo 6 d. padovanojo savo 1/3 paveldėto nekilnojamojo turto. 2011 m. balandžio 12 d. Ieškovė su sutuoktiniu atvažiavo į Rokantų k.. Jie jau buvo perskaitę dovanojimo sutartį, šaukė, lakstė po namus, trankydami durimis. Tuo metu namie buvo Atsakovai bei Atsakovės J. J. sutuoktinis S. J.. Kai Atsakovas S. B. buvo su Ieškove J. S. verandoje, į kurią buvo atidarytos durys, girdėjosi, kaip Ieškovė šaukė ant Atsakovo. Taip pat girdėjosi, kaip prie ūkinio pastato, maždaug 15 - 20 m atstumu nuo namo, lojo šuo, kuris gyvena ūkyje. Šuo yra visada pririštas, niekada nebėgiojo palaidas. Tačiau tą dieną staiga plyšo grandinė, šuo atbėgo į verandą, kando į ranką Atsakovui S. B., po to Ieškovei. Ieškovė laikė rankoje elektrinį virdulį ir bardamasi su Atsakovu S. B. laidu mojavo prieš Atsakovo veidą. Galbūt šuo suprato tai kaip grėsmę S. B.. Šuo yra paliktas vienkiemyje po motinos F. B. mirties, kaip Ieškovė ir Atsakovai gavo po 1/3 šito vienkiemio. Tokiu būdu Ieškovė Ir Atsakovai buvo visi tryse šuns šeimininkai. Į įvykio vietą buvo iškviesta policija, pareigūnai surašė protokolą, nufotografavo šunį, kuris lakstė su trūkusios grandinės dalimis ant apykaklio. Greitosios pagalbos ekipažas išvežė Ieškovę į ligoninę. Pagal įvykį policijoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, Vilniaus miesto savivaldybė skyrė Atsakovui S. B. 500 Lt baudą, Atsakovei J. J. - 20 Lt baudą. Taigi Ieškovė yra lygiateisė šuns šeimininkė kaip ir Atsakovai bei lygiai taip pat, kaip ir Atsakovai privalo laikytis Gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos į jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių. Ieškovės prašoma priteisti neturtinės žalos suma iš Atsakovų yra nepagrįstai didelė pagal Lietuvos Respublikos teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimo kaip civilinių teisių gynimo būdo bylose. Prašė ieškinį atmesti priteisti iš Ieškovės visas Atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovė J. J. posėdyje nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad šuo gyveno dar prie mamos. Ieškovė barėsi su broliu. Šuo atsirišo ir užpuolė brolį, paskui ėjo ieškovė ir šuo jai griebė už rankos. Tada vyras paėmė šunį ir išvedė. Šunį maitina ji, vyras, vaikai, anūkai. Šuniui pulti komandos nedavė. Susimokėjo administracinę baudą už šunį. Šuo liko visiems trims po motinos mirties, kaip ir visas turtas.
Atsakovas S. B. posėdyje nesutiko su ieškiniu.Jis prižiūrėjo šunį,J. J.,jos vyras maitino.Špakovskaja jo neprižiūrėjo. Nurodė, kad šuo buvo pririštas prie būdos už tvarto,bet atitrūko.Rudenį jam pastatė voljerą.
Atsiliepimas
Atsakovų atstovė prašė ieškinį atmesti, kadangi situacija įvyko tarp giminaičių, šuo sukandžiojo ne tik ieškovę, bet ir atsakovą, nėra tyčios, kaltės. Pagal LAT praktiką tokios sumos priteistinos mirties atveju ar 50 proc. nedarbingumo. Turtas buvo paveldėtas, taip pat ir šuo. Reikėjo rūpintis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami neturtiniai asmens interesai. Tokius interesus taip pat saugo ir gina teisė (CK 1 str. 1 d.). Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Jeigu įstatymas specialiai jos atlyginimo nenustato, ji neatlyginama (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis, CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė, kreipdamasi į teismą, prašė priteisti dėl sveikatos sužalojimo patirtą turtinę žalą (prarasto drabužio ir gydymo išlaidas) bei neturtinėms teisėms ir interesams padarytą žalą – neturtinę žalą. Neturtinės žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju nustato Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalis ir 6.250 straipsnio 2 dalis. Šios normos yra bendrosios ir nustato deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą fizinio asmens sveikatos sužalojimu. Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų jam nesant sužalotam. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas H. Š. paaiškino, kad tą dieną, kai su žmona atvažiavo į kaimą, atsakovai buvo girti, kabinėjosi. J. J. sakė, kad išvarys žmoną ir paleis šunį ant jos. S. B. grasino sudaužyti pečių, atsinešė kūjį. Šuo ant jo nepuolė. Išgirdo žmonos riksmą, pamatė, kad šuo įsikandęs į žmoną, tada griebė šunį, o atsakovai sakė, kad šuo užgraužtų žmoną. Šunį išstūmė Janinos vyrą. Liudytojas šunį išstūmė už durų, viskas vyko verandoje. Atsakovai norėjo atidaryti duris ir vėl įleisti šunį. Šuo atsirado po uošvės mirties, prieš tai buvo kitas šuo. Šunį prižiūrėjo atsakovai. Žmona prisikankino, turėjo nedarbingumą,bijojo, kad ją atleis iš darbo, naktį šaukdavo, bijo. Komisijoje atsakovai pripažino, kad neprižiūrėjo šuns.
Bylos duomenys patvirtina, kad 2008-11-12 išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, jog F. B. mirusios 2008-06-28 turtą paveldi lygiomis dalimis jos vaikai – ieškovė ir atsakovai (b.l. 30-32).
2010-09-06 žemės sklypo dalies ir pastatų dalių dovanojimo su sąlyga sutartimi atsakovas S. B. perdavė neatlygintinai nuosavybėn seseriai atsakovei J. J. nuosavybės teise 15600/187000 dalį iš 18,7000 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 4152-1000-0004, esančią Vilniaus r., Rokantų k. (b.l. 22-27).
2011-04-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje N r. G1162/1 1(01) (b.l. 4-5) konstatuota, kad ieškovei padaryti kūno sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nustatyta, kad kairė ranka nuo žąsto vidurinio trečdalio iki plaštakos krumplių gipso longetėje, kuri dilbio viduriniame trečdalyje permirkusi rudu skysčiu. Kairiųjų apatinių šonkaulių srityje, pagal užpakalinę pažastinę liniją bei žemiau pagal minėtą liniją juosmens kairėje pusėje du tvarsčiai po 10x l0 cm permirkę kraujingu skysčiu. Kitur sužalojimų nenurodo. Tyrimo metu buvo patiekti dokumentai: VGPUL skubos traumatologinės pagalbos skyriaus kreipimosi dėl pasiutligės kortelę. 2011-04-12 14 val. Diagnozė: kairio dilbio kąsta žaizda, kairio šono kąstos : žaizdos. Stabligės profikaltiškai paskiepyta vakcina D0677. Pateikė VšĮ VGPUL paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo Nr. 11877 (kopiją). Kreipimosi data 2011-04-12 14.42 val. Trauma 2011-04-12 14.00 val. apkandžiojo sesers šuo. Kairio dilbio , kairio - juosmens ir krūtinės srities žaizda. Obj.: kairio dilbio viduriniame trečdalyje radialinio paviršiaus apie 8cm žaizda, žaizdos dugne stebimi raumenys, iš ulnarinės pusės apie 4cm žaizda, kairėje ; užpakalinėje krūtinės ląstos pusėje ir kairiame juosmenyje žaizda. Paskirti analgetikai. Vietinėje nejautroje žaizda susiūta, uždėtas tvarstis. Palikti rankose drenai Imobilizuota gipso longete. R-gr. -lūžimų nestebima. Diagnozė: kairio dilbio kastinės žaizdos, kairio juosmens ir krūtinės ląstos užpakalinių paviršių žaizdos (gyd.N. Š.). Gipsas uždėtas 3 savaitėm, perrišimai BPG, drenus šalinti 2011-04-13. IŠVADA: remiantis apžiūros ir pateiktų medicininių dokumentų duomenimis: 1.J. Š. padarytos kastinės žaizdos kairiame dilbyje, krūtinės ląstos ir juosmens kairėje pusėje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2011-04-12) ir būdu. 2. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nurodytų kastinių žaizdų sveikata sutriks ilgiau nei 10d. laikotarpiui. Teismo medicinos specialistas išvadoje konstatavo sužalojimus: kairio dilbio viduriniame trečdalyje radialinio paviršiaus apie 8 cm žaizda, žaizdos dugne stebimi raumenys, iš ulnarinės pusės apie 4 cm žaizda, kairėje užpakalinėje krūtinės ląstos pusėje ir kairiame juosmenyje žaizda. Buvo nustatyta diagnozė- kairio dilbio kastinės žaizdos, kairio juosmens ir krūtinės ląstos užpakalinių paviršių žaizdos.
Žemesnės instancijos teismas
Iš Pateikto VšĮ VGPUL paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo Nr. 11877 matyti, kad ieškovė 2011-04-12 14.42 val. kreipėsi dėl medicininės apžiūros (b.l. 6).
Taip pat kreipėsi dėl pasiutligės (b.l. 7). 2011-10-20 išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad ieškovei diagnozuota kairio dilbio kastinės žaizdos, kairio juosmens ir krūtinės ląstos užpakalinės dalies žaizdos (b.l. 8).
Analizuojant šiuos įrodymus teismas daro išvadą,kad ieškovės patirtos traumos pobūdis leidžia pagrįsti jos nurodomą faktinę aplinkybę,kad rūbai sužalojimo vietoje turėjo būti suplėšyti ir jie suplėšyti taip,kad nebuvo prasmės juos taisyti.Tai reiškia,kad ieškovės nurodyta sugadintų drabužių kaina-200 litų yra protinga ir sąžininga,todėl žalos dydis laikomas įrodytu šioje dalyje.
Prašymas ir nurodymas pervesti įmokėtus grynuosius pinigus patvirtina, kad ieškovė sumokėjo 46 Lt Valstybinei teismo medicinos tarnybai (b.l. 13-14).Gintarinės vaistinės kvitas įrodo, kad ieškovė sumokėjo 18,97 Lt už vaistus 2011-04-17, Camelia vaistinėje išleido 55,35 Lt 2011-04-12 (b.l. 15). 2011-10-20 sumokėt 15 Lt UAB Medicinos paslaugų centrui (b.l. 16).Tokiu būdu šie įrodymai patvirtina ieškovės turėtas gydimosi išlaidas pilna apimtimi.To beje neginčijo ir atsakovai.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2011-06-10 rašte H. Š. dėl administracinės bylos (b.l. 9) nurodoma, kad 2011-06-03 nuvykus į Rokantų k., Mickūnų sen., Vilniaus r., buvo nustatyta, kad šunį globoja S. B.. 2011-06-08 jam buvo surašytas administracinių teisių pažeidimų protokolas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 str. 5 d., administracinės bylos nagrinėjimas vyks 2011 m. birželio 14 d. 10.00 val. per Administracinės komisijos posėdį (204 kab., Rinktinės g. 50, Vilnius).
Iš 2011-08-02 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos posėdžio protokolo (b.l. 10) matyti, kad komisija išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą dėl to, kad 2011-06-03 nagrinėjant H. Š. gautą pareiškimą ir nuvykus į Rokantų kaimą nustatyta, kad 2011-04-12 apie 13.30 val. S. B. priklausantis šuo apkandžiojo J. Š., padarydamas žalą jos sveikatai. Šuns šeimininkas neužtikrino, kad šuo nebėgiotų palaidas, be antsnukio, nekeltų grėsmės. Todėl S. B. pažeidė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-03-23 sprendimu Nr. T3-73 patvirtintų Gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių 36 p. reikalavimus bei (duomenys neskelbtini) str. 5 d.
Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2011-08-02 nutarimu Nr. TK 16-65 S. B. skirta 500 Lt bauda, S. B. pasirašė, kad nutarimo nuorašą gavo (b.l. 11).
Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2011-11-08 nutarimu Nr. TK 16-115 J. J. skirta administracinė nuobauda 20 Lt bauda (b.l. 12).
Analizuojant šalių ir liudytojo paaiškinimus ir siejant juos su aukščiau nurodytais rašytiniais įrodymais,teismas kritiškai vertina atsakovų atsiliepime pateiktus paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių.Teismas turi pagrindą padaryti išvadą,kad atsakovai iki įvykio prižiūrėjo šunį,kuris 2011-04-12 apkandžiojo atsakovę.Šuo ieškovei įkando ne vieną kartą,kaip nurodė atsakovė.Nėra jokių įrodymų apie atsakovų nurodomas aplinkybes,kad šuo įkando pačiam savininkui S. B..Atsakovai,neskųsdami protokoluose išdėstytas aplinkybes ir sumokėdami už administracinius pažeidimus, iš esmės pripažino iki teismo posėdžio tai,kad jie neužtikrino ieškovės saugumo dėl palaido šuns elgesio,ko pasekoje šuo apkandžiojo ieškovę,ir tuo atsakovai pažeidė (duomenys neskelbtini) str.1d.,5d..Tokiu būdu teismas laiko ieškovės įrodytu,kad atsakovai savo neteisėtais veiksmais padarė jai turtinę ir neturtinę žalą(CK 6.249str.,6.250str.).
Ieškovė nurodė, kad neturtinę žalą, sužalojus sveikatą, patyrė dėl patirtų įkandimų,po to atsiradusios baimės ir liekamųjų traumos reiškinių,t.y. dėl iškęsto fizinio ir dvasinio skausmo. Atsižvelgiant į visą tai, atlygintiną neturtinės žalos dydį ieškovė laikė 10 000 Lt iš kiekvieno atsakovo. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Faktinės bylos aplinkybės rodo,kad atsakovų laikomas šuo apkandžiojo ieškov.Tinkamai prižiūrėjus šunį,jį suvaldžius,objektyviai galima buvo išvengti paties įvykio-ieškovės sukandžiojimo, dėl ko buvo patirta turtinė ir neturtinė žalą dėl sveikatos sužalojimo,ką privalo atlyginti atsakovai, kaip šunį prižiūrintys asmenys,t.y. jo savininkai(kitokios prielaidos šioje byloje pagal esamus įrodymus teismas neturi pagrindo padaryti). Šuns savininkai nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, į tai atsižvelgiama, vertinant atsakovų veiksmus (kaltę), nustatant žalos dydį.Prašomas 10000 litų neturtinės žalos dydis tokioje situacijoje,atsižvelgiant į esamą teismų praktiką,teismo nuomone yra per didelis.Todėl yra pagrindas mažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį.Atsakovų turtinė padėtis nors yra skirtinga(atsakovas savo turto dalį dovanojo atsakovei),tačiau jų kaltė dėl kilusių pasekmių yra vienoda-abudu tuo pačiu metu nesiėmė jokių veiksmų ir priemonių,kad išvengti šuns užpuolimo ieškovės atžvilgiu,o po to užpuolus šuniui jo neatitraukė ir net nebandė to padaryti.Šunį privertė atsitraukti ieškovės vyro aktyvūs veiksmai.
Patirta turtinė žala nėra didelė-335,32 Lt,ji priteistina solidariai iš atsakovų.Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, kurie teismų nustatyti įvertinant sužalojimo sunkumą, išlikusį ieškovės sveikatos pakenkimą, asmenines savybes – jos amžių, profesinių galimybių praradimą. Įvertinant aptartų kriterijų visumą bei taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas laiko, kad neturtinės žalos dydis nustatytinas po 2000 Lt kiekvienam atsakovui (CK 1.5 str., CK 6.250 str. 2 d.).
Tokiu būdu, ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovų priteistina ieškovės naudai nurodyta ir įrodyta turtinė žala-335,32 Lt solidariai,neturtinė žala-po 2000 Lt kiekvienam atsakovui, bei bylinėjimosi išlaidos solidariai-302,50 Lt už advokato pagalbą(b.l.37),bei lygiomis dalimis 130 Lt žyminio mokesčio ir 7,98 Lt pašto išlaidų valstybei,t.y.viso 137,98 Lt valstybei (CK 1.5 str., 6.250 str., 6.249 str.,6.263str., CPK 80,88,93,96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 80,88,93,96str.,177-185 str.,259-260 str., 263 str., 264 str., 268 str., 270 str., teismas
nusprendė:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Priteisti iš atsakovo S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. J.,a.k(duomenys neskelbtini) po 2000 Lt(du tūkstančius litų) neturtinės žalos,ir solidarai turtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų viso 637,82 Lt(šešis šimtus trisdešimt septynis litus 82 ct) ieškovės J. Š.,a.k(duomenys neskelbtini)naudai.
Priteisti iš atsakovo S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. J.,a.k(duomenys neskelbtini) po 68,99 Lt (šešiasdešimt aštuonis litus 99ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei(gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Kitoje dalyje ieškinys netenkinamas.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.